Kauno apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. L. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – R. L. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – R. K., R. A., E. K., R. L., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose priimtas pareiškėjo R. L. (toliau – pareiškėjas) patikslintas pareiškimas, kuriuo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po savo mamos E. L. mirties, (duomenys neskelbtini) priėmė atsiradusį palikimą pradėjęs faktiškai valdyti mirusios turtą, suinteresuoti asmenys – R. K., R. A., E. K., R. L., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonė „Turto bankas“.

5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, būdama tinkamai informuota apie teismo posėdžio datą ir vietą, į teismo posėdį neatvyko. Pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas pareiškimas tenkinamas visiškai.

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjas R. L., gimęs (duomenys neskelbtini) yra E. L., gimusios (duomenys neskelbtini) sūnus (el. b. l. 13). E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). (el. b. l. 5). Valstybės įmonės Registrų centras Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (el. b. l. 8). Mirusi E. L. nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. buvo susituokusi su A. S. L, gimusiu (duomenys neskelbtini) d., mirusiu (duomenys neskelbtini) d. (el. b. l. 3, 4, 175-179) Buvusio sutuoktinio A. S. vardu buvo įregistruota nuosavybė į jų bendrą santuokoje įgytą turtą – (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 10-12, 35-44, 155). Šis nekilnojamasis turtas buvo įgytas santuokos metu, tačiau sprendimu dėl santuokos nutraukimo tarp buvusių sutuoktinių nepadalintas (el. b. l. 11-12, 14, 18). Pareiškėjas pateikė įrodymus, kad po E. L. mirties rūpinosi nekilnojamuoju turtu, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas (el. b. l. 15, 19-25). Kiti įpėdiniai, galintys ir turintys teisę priimti palikimą po A. U. mirties, yra suinteresuoti asmenys pareiškėjos seserys R. K. ir R. A., brolis R. L. ir dukterėčia E. K. (el. b. l. 13, 16, 17). R. L. teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Suinteresuoti asmenys R. K., R. A. ir E. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo patikslintu pareiškimu sutinka. Patvirtino, jog pačios į palikėjos turtą nepretenduoja.

10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

11. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams.

12. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2002 m. kovo 26 d. mirus E. L. visą po jos mirties likusį paveldimą turtą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti pareiškėjas R. L..

13. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu patikslintą pareiškimą palaikė, nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jis po savo motinos E. L. mirties priėmė jos palikimą pagal įstatymą pradėdamas faktiškai jį valdyti tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

14. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuojama, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes. Pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

15. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, mokesčių mokėjimas, gyvenimas patalpose ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2008 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. O. (teisių perėmėja – A. O.) v. G. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. W. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-381/2011; 2012 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. R. v. S. A., bylos Nr. 3K-3-251/2012; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. M. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-434/2013; kt.). Teismas pažymi, kad aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimą aptariamu būdu, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiškiantis tokį reikalavimą (CPK 178 straipsnis).

16. Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog jis po savo motinos E. L., mirusios 2002 m. kovo 26 d., mirties priėmė jos palikimą pagal įstatymą pradėdamas faktiškai jį valdyti, nes liko gyventi tuose pačiuose namuose, naudojosi mirusiai priklausiusia dalimi namo, likusiais daiktais, baldais, mokėjo mokesčius, vykdė remontą, patvirtino į bylą pateikti įrodymai – pažymos ir mokėjimų duomenys už paslaugas bei suinteresuotų asmenų duoti paaiškinimai. Ginčo dėl palikėjos turto nėra, suinteresuoti asmenys pretenzijų dėl palikimo nereiškia. Pateikti įrodymai suponuoja išvadą, jog 2002 m. kovo 26 d. mirus A. U. visą po jos mirties likusį paveldimą turtą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti jos sūnus R. L., nes po motinos mirties jis nepertraukiamai turtą valdo, naudoja, prižiūri ir juo rūpinasi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjos E. L. turtą nuosavybės teise.

17. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas, jis sukels teisines pasekmes, pareiškėjas kitokia tvarka gauti jį patvirtinančių dokumentų negali (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsnis, 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

patikslintą pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) d., mirties, jos palikimą priėmė sūnus R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.