Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2019-02-18 · Civilinė byla Nr. e2-183-198/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-18
Bylos Nr.
e2-183-198/2019
Teisminio proceso Nr.
2-59-3-00152-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Jonaitienė
Atsakovas
S. S., B. S., J. S., A. S.
Ieškovas
Panevėžio apygardos prokuratūros
Advokatai
Anželika Meškaitė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-183-198/2019Teisminio proceso Nr.2-59-3-00152-2018-8Procesinio sprendimo kategorija:3.2.3.1;2.6.8.11.3; (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 18 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Jonaitienė,sekretoriaujant Angelei Andrikonienei,dalyvaujant prokurorui Valdemarui Mociskiui,atsakovui S. S.,atsakovų atstovei advokatei Anželikai Meškaitei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams S. S., B. S., J. S., A. S. dėl žemės sklypo dalies dovanojimo sutarties, nekilnojamųjų daiktų dalių dovanojimo sutarčių ir vedybų ( povedybinės) sutarties pripažinimo negaliojančiomis ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašo panaikinti 2014 m. lapkričio 20 d. Žemės sklypo dalies dovanojimo sutartį Nr. 4204, 2014 m. lapkričio 20 d. Nekilnojamųjų daiktų dalių dovanojimo sutartį Nr. 4206, 2014 m. lapkričio 20 d. Nekilnojamųjų daiktų dalių dovanojimo sutartį Nr. 4208 bei 2017 m. sausio 19 d. Vedybų (povedybinę) sutartį Nr. 458.

2. Pripažinus 2014 m. lapkričio 20 d. Žemės sklypo dalies dovanojimo sutartį Nr. 4204, Nekilnojamųjų daiktų dalių dovanojimo sutartis Nr. 4206 ir Nr. 4208, niekinėmis ir negaliojančiomis taikyti restituciją:

- J. S. 2014 m. lapkričio 20 d. Žemės sklypo dalies dovanojimo sutartimi Nr. 4204 padovanotas 45/203 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), grąžinti S. S..

- A. S. 2014 m. lapkričio 20 d. Nekilnojamųjų daiktų dalių dovanojimo sutartimi Nr. 4206 padovanotą: 1/10 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/10 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/10 dalį pastato - svirno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/10 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), grąžinti S. S..

- B. S. 2014 m. lapkričio 20 d. Nekilnojamųjų daiktų dalių dovanojimo sutartimi Nr. 4208 padovanota: 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/2dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), grąžinti S. S..

3. Paaiškino, kad prieš ginčijamų sandorių sudarymą atsakovai S. S. ir B. S. 2014 m. spalio 9 d. Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi, notarinio registro Nr. 3704, lygiomis dalimis, po 1/2 pasidalijo: 90/203 dalis žemės sklypo, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

4. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente buvo tiriama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvo įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 199² straipsnio 1 dalyje.

5. Ikiteisminio tyrimo metu, 2014 m. gegužės 12 d. S. S. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 199² straipsnio 1 dalyje. Baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) 2014 m. gruodžio 9 d. perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu S. S. nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį 400 MGL, tai yra 15 064 eurų, bauda. Nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 25 d. ir buvo pradėtas vykdyti. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išduotas vykdomasis raštas dėl baudos išieškojimo iš nuteistojo S. S..

Žemesnės instancijos teismas

6. Prokuroras paaiškino, kad 2018 m. gegužės 14 d. Panevėžio apygardos teisme gautas antstolės A. M. teikimas Nr. SV-14 dėl S. S. paskirtos baudos pakeitimo viešaisiais darbais ar areštu, nes S. S. niekur nedirba ir nekilnojamojo turto neturi. Teismas 2018m. birželio 1 d. nutartimi minėto antstolės prašymo netenkino.

7. Prokuroras nurodo, kad atsakovo S. S. sudaryti sandoriai dėl jam priklausančio turto perleidimo sutuoktinei B. S., vaikams J. S. ( po santuokos V.), A. S. prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Nuo pranešimo apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas įteikimo, t. y. nuo 2014 m. gegužės 12 d., S. S. žinojo, kad prieš jį pradėtas baudžiamasis persekiojimas. S. S. nuo pat pranešimo apie įtarimą įteikimo dienos turėjo gynėją advokatą S. P. ir advokato padėjėją J. K.. Todėl jam turėjo būti žinoma nusikaltimo, numatyto BK 199² straipsnio 1 dalyje sankcija (bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų). Šios aplinkybės turėjo būti žinomos ir atsakovo S. S. šeimos nariams – žmonai B. S., dukrai J. S., sūnui A. S., nes šeima gyveno tuo pačiu adresu.

8. Atsakovas S. S., vengdamas gresiančios atsakomybės, sudarė tris sandorius, kuriais savo šeimos nariams padovanojo visą savo turtą. Sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, prieštaraujančio viešajai tvarkai ir gerai moralei, pasiekimą. Atsakovas S. S. dovanojimo sutartimis perleisdamas jam nuosavybės teise priklausantį turtą artimiausiems šeimos nariams, suprato, kad turtas nuo jo, kaip buvusio savininko, nebus toli atitrauktas, jis juo fiziškai galės naudotis, tačiau reikalavimo teisės į turtą, jam nesant ginčijamo turto savininku, nebegalės būti nukreiptos. Ginčijamos sutartys sudarytos ne tik tą pačią dieną (2014 m. lapkričio 20 d.), ne tik pas tą pačią notarę (Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notarų biuro notarę B. G.), bet iš esmės ir tuo pačiu laiku (14 val. 26 min.,14 val. 51min., 15 val. 8 min.). Ieškovas nurodo, kad šios aplinkybės patvirtina, kad sandorių šalys žinojo apie visus ginčijamus sandorius, ir turėjo tikslą juridiškai perleisti nekilnojamąjį turtą, kad ateityje į jį nebūtų nukreiptas išieškojimas už paskirtos baudos nesumokėjimą. Ginčijamos sutartys buvo šalių pasirašytos nesiekiant sukurti jokių teisių ir pareigų, o iš esmės vien tik tam, kad turtas juridiškai priklausytų kitiems šeimos nariams, tačiau faktiškai vis tiek būtų valdomas S. S., kuriam paskirtos baudos priverstinai išieškoti nebebūtų galima.

9. 2017 m. sausio 19 d. Vedybų (povedybinės) sutarties Nr.458 2 dalies 2 punkto 2.1 papunkčiu šalys S. S., B. S. susitarė, kad turtas po sutarties sudarymo įgytas ir/arba registruotas kiekvieno iš sutuoktinių vardu, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Šios sutarties sudarymas, žinant, kad S. S. yra taikomas priverstinis jam paskirtos baudos, priteisto civilinio ieškinio išieškojimas, yra nesąžiningas, neteisingas ir prieštarauja Vedybų (povedybinėms) sutartims keliamiems tikslams, nes šios sutarties tikslas yra po sutarties sudarymo įgyto turto registravimas B. S. asmenine nuosavybe, tokiu būdu užkertant kelią teisingumo vykdymui, priverstiniam S. S. paskirtos baudos, kaip bausmės už padarytą nusikalstamą veiką, išieškojimui.

10. Šalys veikė sąmoningai ir nesąžiningai, nes žinojo tikruosius sutarčių tikslus ir jų siekė. Šalių sudaryti sandoriai dėl jų tikrosios prasmės ir tikslų, laikytini prieštaraujančiais viešajai tvarkai ir gerai moralei, yra niekiniai ir negalioja (CK 1.81 straipsnio 1 dalis). Sandorio šalys turi būti grąžinamos į iki sandorių sudarymo buvusią padėtį ( status quo). Pagal nekilnojamųjų daiktų dalių dovanojimo sutartis įgytas turtas turi būti grąžinamas S. S., kaip pirminiam šio turto savininkui.

Atsiliepimas

11. Atsakovai ieškinį prašo atmesti.

12. Nurodo, kad turto dovanojimo sandorių panaikinimas buvo inicijuotas po to, kai teismo nuosprendžiu S. S. paskirtos baudos išieškojimą vykdantis antstolis kreipėsi su teikimu dėl paskirtos baudos pakeitimo viešaisiais darbais.

13. Paaiškino, kad teismas spręsdamas baudos pakeitimo viešaisiais darbais klausimą 2018-06-01 nutartyje nurodė, jog S. S. situacija iš esmės formaliai atitinka BK 47 straipsnio 7 – 8 dalyse įtvirtintą galimybę pakeisti baudą viešaisiais darbais. Teismas atsisakė taikyti BK 47 straipsnio nuostatas, antstolio teikimą atmetė dėl to, kad prokuroras ketina kreiptis į teismą dėl viešo intereso gynimo.

Žemesnės instancijos teismas

14. Įstatymo leidėjas, įtvirtinęs baudžiamajame kodekse galimybę baudą pakeisti viešaisiais darbais, laikė tai tinkamu viešo intereso gynimu, t.y. įstatymo leidėjas nelaikė, jog visuomenės interesas tokiu būdu neproporcingai nukentėtų.

Atsiliepimas

15. Atsakovas S. S. ir jo atstovė paaiškino, kad atsakovas, būdamas darbingo amžiaus, teismo paskirtą baudą (15064 eurų) gali mokėti dalimis, kol įvykdys Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtą bausmę. Baudos mokėjimas dalimis nelaikomas viešo intereso pažeidimu, nes tai yra įstatyme įtvirtintas skolų išieškojimo būdas.

16. Baudos išieškojimo nukreipimas į S. S. anksčiau turėtą turtą nėra vienintelis būdas išieškoti baudą, nes išieškojimas gali būti nukreiptas ir į asmens pajamas.

17. Prokuroro ginčijami sandoriai savaime nėra ydingi. Turtą vaikams ir sutuoktiniui dovanoti galima. Tai yra normalus civilinių teisinių santykių įgyvendinimo būdas.

Šalies argumentai

18. Prokuroras sandorių prieštaravimą viešajai tvarkai ir gerai moralei sieja su S. S. paskirtos baudos išieškojimo negalimumu. Atsakovas S. S. pripažįsta, kad tuo metu, kai antstolė kreipėsi į teismą dėl paskirtos baudos pakeitimo viešaisiais darbais, baudos išieškojimas buvo neefektyvus. Tačiau mano, kad kol yra galimybė baudą iš jo išieškoti, nėra pagrindo teigti, kad ginčijami sandoriai yra kuo nors ydingi. Pateikė prašymą antstoliui dėl baudos sumokėjimo dalimis.

19. Nurodo, kad santuokoje įgytas ir pasidalintas turtas bei atsakovo S. S. asmeninis turtas sudarė tik tam tikras dalis. Todėl mano, kad po sandorių panaikinimo ir restitucijos taikymo – turto dalių grąžinimo S. S. nuosavybėn, baudos išieškojimas nepaspartėtų, nes turto dalių pardavimas rinkoje nėra paklausus dėl apsunkinto naudojimosi ir disponavimo, esant kitiems bendraturčiams. Teigia, kad restitucijos taikymas nesukurtų likvidaus turto. Mano, kad prokuroro argumentai, jog ginčo sandorių panaikinimas apgintų viešąjį interesą neatitinka realybės, yra deklaratyvaus pobūdžio.

Atsiliepimas

20. Atsakovai prokuroro reikalavimus dėl trijų dovanojimo sutarčių panaikinimo laiko pertekliniais. Nurodo, kad ginčijamais dovanojimo sandoriais perleista turto iš viso už 320 000 Lt ar 92 678 eurų. Išieškant 15 064 Eur baudą antstolis negalėtų areštuoti ir išvaržyti ginčijamais sandoriais perleistą turtą, nes pagal CPK normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, draudžiama antstoliui areštuoti turto iš esmės daugiau, nei išieškoma suma (CPK 675 straipsnis)

21. 2017 m. sausio 19 d. Vedybų (povedybinė) sutartis nuo jos sudarymo iki ieškinio teismui pateikimo nesukėlė jokių teisinių pasekmių, nes turto sutuoktiniai neįsigijo ir šios sutarties sudarymu viešas interesas nebuvo pažeistas. Teigia, kad ši sutartis ir ateityje nesukels jokių neigiamų visuomenei pasekmių, nes atsakovai S. S. ir B. S. negalės įsigyti jokio turto iš bendrų lėšų, kuris būtų įregistruotas kaip asmeninis vieno sutuoktinio turtas. Tokia padėtis negalima todėl, kad visos bendros lėšos yra ir bus areštuotos antstolio, išieškant iš S. S. jam paskirtą 15 064 Eur baudą. Tik atidalinus pinigines lėšas iš bendrų lėšų, kitas sutuoktinis galėtų įsigyti kokį nors turtą.

22. Nesutinka, kad ginčijamų sandorių šalys buvo nesąžiningos. Sandorių šalimis buvo ne vien atsakovai S. S. ir B. S., bet ir jų vaikai, kurie nebuvo informuoti apie tėvo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą. Atsakovas S. S. paaiškino, kad apie savo neteisėtą veiklą šeimai nieko nebuvo aiškinęs. Šeima faktiškai atsidūrė ant skyrybų slenksčio, todėl atsakovas S. S. neprieštaravo žmonos inicijuotam turto padalinimui. Tada ir buvo sudaryta 2014 m. spalio 9 d. sutuoktinių turto padalinimo lygiomis dalimis sutartis. Vykstant pas notarą buvo vaikai manė, kad turtas jiems dovanojamas dėl tėvų skyrybų. Atsakovų atstovė teigia, kad vaikai ne viešo pobūdžio informaciją apie ikiteisminį tyrimą galėjo sužinoti tik iš savo tėvų. Jeigu tėvai vengė šeimoje kalbėti apie galimai nusikalstamą S. S. veiklą, tai vaikai neturėjo kitų galimybių, kaip nors kitaip sužinoti apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Atsakovai J. S. ir A. S. yra sąžiningi turto įgijėjai, kol neįrodyta priešingai.

Motyvuojamoji dalis

23. Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

24. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente buvo tiriama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje ikiteisminio tyrimo metu atsakovui S. S. 2014 m. gegužės 12 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 199² straipsnio 1 dalyje, paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

25. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu S. S. pripažintas kaltu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir nubaustas 400 MGL (15 064 eurų) dydžio bauda. Šiuo nuosprendžiu baudžiamoji byla S. S. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį dėl pasikėsinimo neteisėtai gabenti ir realizuoti akcizais apmokestinamas prekes (2013-11-25 veika) nutraukta (BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Panevėžio apygardos teismas nuosprendyje konstatavo, kad Vilniaus teritorinės muitinės pareikštas 250 441 Eur civilinis ieškinys, kurį sudaro neteisėtai kaltinamųjų į Lietuvos Respubliką įvežtų cigarečių akcizo mokestis, tenkinamas ir kaltinamiesiems (dabar jau nuteistiesiems) V. M., V. K., G. Ž., S. S. ir E. S. tenka solidari prievolė atlyginti Lietuvos valstybės negautas pajamas ( CK 6.263 straipsnio 2 dalis ). (2016 m. kovo 4 d. nuosprendžio 26 lapas). Panevėžio apygardos teismas 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu nusprendė Vilniaus teritorinei muitinei solidariai iš V. M., V. K., G. Ž. ir S. S. priteisti 72 622 Eur nesumokėto akcizo mokesčio.

26. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu nusprendė pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendį ir kas liečia nuteistąjį S. S., jo nusikalstamą veiką, dėl kurios jis pripažintas kaltu, kvalifikuoti su nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 199² straipsnio 1 dalį (2013-11-21 nusikalstama veika). Taip pat Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė taikyti BK 72 straipsnio 5 dalį, ir iš nuteistųjų V. M., V. K., G. Ž. ir S. S. konfiskuoti vilkiko „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio kaina 35 000 Lt (10 136,70 Eur) ir puspriekabės „Schimtz“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios kaina 152 490 Lt ( 44 164,10 Eur), vertę atitinkančias sumas lygiomis dalimis, t.y. po 13 575,2 Eur iš kiekvieno.

27. Atsakovas S. S. laikotarpiu po įtarimo jam pareiškimo iki apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo sudarė šiuos sandorius:

- 2014-10-09 Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi S. S. ir B. S. pasidalino lygiomis dalimis po ½ santuokoje įgytą turtą: 90/203 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius – kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

- 2014-11-20 Dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. 4208) S. S. padovanojo jam atidalinto turto (1/2 dalį) namų valdos (žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini)) sutuoktinei B. S.;

- 2014-11-20 Dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr.4204) S. S. padovanojo jam atidalintą 45/203 dalį žemės ūkio paskirties sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dukrai J. S.;

- 2014-11-20 Dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. 4206) S. S. padovanojo savo turėtą asmeninį (paveldėtą) turtą - 1/10 dalis dviejų žemės sklypų, 1/10 dalį svirno, 1/10 dalį namo, esančius (duomenys neskelbtini), sūnui A. S.;

28. 2017-01-19 Vedybų (povedybine) sutartimi (notarinio registro Nr.458) S. S. ir sutuoktinė B. S. susitarė, kad ateityje įgytas turtas, kuris bus registruotas vieno iš sutuoktinių vardu, bus laikomas asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybe.

Žemesnės instancijos teismas

29. Panevėžio apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išnagrinėjęs antstolės A. M. teikimą dėl nuteistajam S. S. paskirtos baudos pakeitimo kita bausme, 2018 m. birželio 1 d. nutartimi antstolės A. M. teikimo netenkino. Teikimą nagrinėjantis teismas pažymėjo, kad BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalyse įtvirtinta galimybė pakeisti teismo paskirtą baudą viešaisiais darbais arba areštu yra teismo teisė, bet ne pareiga. Taip pat teismas nagrinėdamas teikimą sutiko su prokuroro atsiliepime nurodytais argumentais, kad baudos pakeitimas viešaisiais darbais arba areštu yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta.

30. Teismas, nagrinėdamas antstolės A. M. teikimą, vertino atsakovo S. S. sudarytus turto perleidimo sandorius, pažymėjo, kad Vedybų (povedybinę) sutartį S. S. ir B. S. sudarė 2017m. sausio 19 d., nepraėjus nei dviems mėnesiams po Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio priėmimo. Teismas padarė išvadą, kad nuteistasis S. S. 2014 – 2017 m. laikotarpiu sąmoningai, sudarydamas nesąžiningus dvišalius sandorius, perleido savo nuosavybės teise turimą turtą tretiesiems asmenims, taip siekdamas išvengti priverstinio jam paskirtos baudos išieškojimo. Teismas sprendė, kad minėti S. S. sudaryti sandoriai gali būti ginčijami teismine tvarka, tame tarpe ir ginant viešąjį interesą.

Teisiniai argumentai, išvados

31. Byloje nustatyta, kad iš atsakovo S. S. apkaltinamųjų nuosprendžių pagrindu yra vykdomas išieškojimas jam paskirtos 400 MGL ( 15 064 Eur) baudos. Taip pat iš atsakovo S. S. solidariai su kitais nuteistaisiais ( V. M., V. K., G. Ž.) Vilniaus teritorinei mutinei priteista 72 622 Eur nesumokėto akcizo mokesčio. Taip pat iš S. S. ir kitų nuteistųjų V. M., V. K.,G. Ž., taikant BK 72 straipsnio 5 dalį, konfiskuota vilkiko ir puspriekabės vertę atitinkanti suma lygiomis dalimis, t. y. po 13 475,2 Eur.

32. Apkaltinamųjų nuosprendžių pagrindu iš atsakovo išieškotinos sumos mastas yra 101 161,2 Eur ( 15 064+72 622 +13 475,2). Todėl atmestini atsakovo S. S. atstovės argumentai, kad prokuroras sandorių prieštaravimą viešajai tvarkai ir gerai moralei sieja tik su S. S. paskirtos baudos išieškojimo negalimumu. Ieškinyje prokuroras aiškiai nurodė, kad S. S. šeimos nariams jam priklausantį turtą padovanojo su tikslu išvengti priverstinio jam paskirtos baudos, priteisto civilinio ieškinio išieškojimo. Todėl darytina išvada, kad prokuroras, teikdamas ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais viešajai tvarkai ir gerai moralei, neapsiriboja tik argumentais dėl S. S. paskirtos baudos išieškojimo galimumo, bet teikia argumentus dėl atsakovų veiksmų, atsakovui S. S. siekiant tikslo išvengti jam priteistų sumų, kurių mastas siekia net 101 161,2 Eur, išieškojimo.

33. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškintas šios teisės normos turinys: įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006). Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai iš tiesų turi labai svarbią reikšmę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).

34. Iš baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad antstolės teikimą dėl S. S. paskirtos baudos pakeitimo kita bausme nagrinėjęs teismas konstatavo, kad „.....nepaisant aukščiau nurodytų aplinkybių dėl nuteistojo iniciatyvos sumokėti jam skirtą baudą nebuvimo bei antstolio veiksmų priverstiniu būdu išieškant iš nuteistojo baudą atlikimo, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas 2014 m. balandžio – gegužės mėnesiais. Ir jau 2014 m. spalio – lapkričio mėnesiais S. S. savo nuosavybės teise turėtą turtą, t. y. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), K. M. g. (duomenys neskelbtini), , žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), perleido sutuoktinei turto pasidalijimo sutartimi bei dovanojimo sutartimis kitiems asmenims. Negana to, Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 6 d. nuosprendžiui įsiteisėjus tų pačių metų lapkričio 25 d., Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus iš dalies jį pakeičiantį nuosprendį, bei nepraėjus 2 mėnesių terminui savanoriškai sumokėti paskirtą baudą, 2017 m. sausio 19 d. S. S. su sutuoktine B. S. sudarė povedybinę sutartį, pagal kurią turtas, po šios sutarties sudarymo įgytas ir/arba registruotas kiekvieno iš jų vardu, yra kiekvieno iš jų asmeninė nuosavybė. Paminėti duomenys leidžia manyti, kad nuteistasis 2014 – 2017 m. laikotarpiu sąmoningai, sudarydamas nesąžiningus dvišalius sandorius, perleido savo nuosavybės teise turimą turtą tretiesiems asmenims, taip siekdamas išvengti priverstinio jam paskirtos baudos išieškojimo. Tokie sandoriai gali būti ginčijami teismine tvarka, tame tarpe ir ginant viešajį interesą “.

35. Nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovo S. S., kaip ginčijamų sandorių šalies nesąžiningumą, jam sąmoningai sudarant dvišalius sandorius tikslu išvengti priverstinio baudos išieškojimo, konstatavo Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs antstolės teikimą. Vadovaujantis CPK 182 straipsniu, tai yra prejudiciniai faktai, kuriais teismas vadovaujasi nagrinėjant šią bylą. Įvertinus priteistų sumų mastą (101 161,2 Eur), darytina išvada, kad atsakovas ginčijamais sandoriais perleisdamas savo šeimos nariams visą turtą, siekė ne tik išvengti baudos, kaip bausmės rūšies, už padarytą nusikaltimą sumokėjimo, bet siekė išvengti išieškojimo iš turto, tenkinant Vilniaus teritorinės muitinės ieškinį ir vykdant nuosprendžio dalį dėl vilkiko ir puspriekabės vertės konfiskavimo. Teismas daro išvadą, kad atsakovo siekis išvengti atsakomybės yra akivaizdus.

36. Ginčijami sandoriai buvo sudaryti po baudžiamosios bylos pradėjimo. Atsakovui S. S. 2014 m. gegužės 12 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 199² straipsnyje . Nuo pranešimo apie įtarimą pateikimo dienos atsakovas S. S. turėjo gynėjus ( advokatą S. P., advokato padėjėją J. K.). Todėl ne tik atsakovui S. S., bet per jį ir šeimos nariams – sutuoktinei B. S., vaikams J. S., A. S. turėjo būti žinoma sankcija už S. S. inkriminuojamą nusikaltimą (bausmė, civiliniai ieškiniai). Šeima gyveno kartu – tuo pačiu adresu. S. S. ir B. S. ištuoka neįregistruota. Todėl įvertinus baudžiamojo proceso trukmę, neįtikinami atsakovo S. S. aiškinimai, kad šeima atsidūrė ant skyrybų slenksčio, kad vaikai apie prasidėjusį baudžiamąjį persekiojimą nežinojo, o turtą dukrai dovanojo vestuvių proga, nes dovanoti turtą nedraudžiama (CPK 185 straipsnis). Jei sutuoktiniai skiriasi, paprastai arba susitariama dėl santuokoje įgyto turto pasidalinimo arba nesutariant dėl turto pasidalinimo, kreipiamasi į teismą dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Šiuo atveju atsakovas S. S. 2014 m. spalio 9 d. Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi jam tekusį turtą ginčijamais sandoriais perleido sutuoktinei, vaikams.

37. Ginčijami dovanojimo sandoriai sudaryti ikiteisminiam tyrimui atsakovo S. S. atžvilgiu einant į pabaigą, tą pačią dieną – 2014 m. lapkričio 20 d., pas tą pačią notarę B. G., tuo pačiu laiku – 14.26 val., 14.51 val., 15.08 val. Sutiktina su prokuroru, kad faktas, jog dovanojimo sandoriai sudaromi su šeimos nariais po baudžiamosios bylos pradėjimo, po pranešimo apie įtarimą S. S. įteikimo, įrodo dovanojimo sandorių šalių nesąžiningumą ir neteisingumą šios situacijos atžvilgiu. Teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės įrodo, kad atsakovai S. S., B. S., J. S. (V.), A. S. turėjo vieną tikslą – išvengti ateityje gręsiančių sankcijų atsakovo S. S. atžvilgiu, siekiu išsaugoti šeimos turtą, kad į jį nebūtų galima nukreipti išieškojimo.

38. Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) yra įtvirtinta Civilinio kodekso trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą), tačiau negali (neturi teisės) savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis), nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis) bei ignoruoti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumą, nustatyti gerai moralei arba viešajai tvarkai prieštaraujančias sutarties sąlygas (CK 3.83 straipsnio 2 dalis, 3.101 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016, 14 punktas).

39. Vedybų (povedybinė) sutartis negali būti sudaroma siekiant išvengti atsakomybės pagal turtines prievoles. Jeigu vedybine (povedybine) sutartimi pažeidžiami trečiųjų asmenų teisėti interesai, jų teisės ginamos taikant sandorių negaliojimo institutą. CK 1.78 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Ieškinį dėl minėtų dovanojimo sutarčių ir Vedybų (povedybinės) sutarties pripažinimo negaliojančiomis pareiškė Prokuroras CPK 49 straipsnio tvarka.

40. 2017 m. sausio 19 d. Vedybų (povedybine) sutartimi sutarties šalys B. S. ir S. S. susitarė, kad turtas po šios sutarties sudarymo įgytas ir /arba registruotas kiekvieno iš sutuoktinių vardu, yra kiekvienos šalies asmeninė nuosavybė, įskaitant kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, pajamas ir vaisius, gautus kiekvieno iš šalių asmenine nuosavybe esančio turto, pajamas, gautas iš atitinkamai kiekvienos iš šalių veiklos, atitinkamai kiekvieno iš sutuoktinių įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamas pajamas ir įmonės (verslo) vertės padidėjimą, pajamas, gautas santuokos metu iš kiekvieno iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividentus, taip pat pensijas, pašalpas bei kitokias išmokas (Vedybų (povedybinės) sutarties 2.1 punktas).

41. Vedybų (povedybinė) sutartis buvo sudaryta jau įsiteisėjus atsakovo S. S. atžvilgiu priimtam apkaltinamajam nuosprendžiui. Atsakovams S. S. ir jo sutuoktinei B. S. jau buvo žinoma atsakovui S. S. paskirta bausmė - 400 MGL (15064 Eur) bauda, taip pat buvo žinoma, kad iš S. S. ir kitų trijų nuteistųjų solidariai Vilniaus teritorinės muitinės naudai priteista 72 622 Eur nesumokėto akcizo mokesčio bei iš jo priteista dalis konfiskuoto vilkiko ir puspriekabės vertės suma - 13 475,2 Eur. Todėl šalių 2017m.sausio 19 d. sudaryta Vedybų (povedybinė) sutartis, žinat, kad įsiteisėjusiu nuosprendžiu bus taikomas priverstinis paskirtos baudos bei kitų priteistų ženklių sumų išieškojimas, yra nesąžininga, neteisinga, prieštarauja vedybų (povedybinės) sutarties tikslams, nes šios sudarytos sutarties tikslas užkirsti kelią teisingumo vykdymui, kad nebūtų galima įvykdyti nuteistojo S. S. atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį.

42. 2017 m. sausio 19 d. Vedybų (povedybinė) sutartis ir 2014 m. lapkričio 20 d. sudaryti turto perleidimo (dovanojimo) sandoriai pripažintini niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo dienos. Pagal dovanojimo sandorius perleistas turtas B. S., J. S. (V.), A. S., taikant restituciją, grąžinamas S. S. (CK 6.145 straipsnis).

43. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovų valstybei priteistinas žyminis mokestis apskaičiuotas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 6 punkto taisykles, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Valstybei iš atsakovų S. S. priteisiama 1301 Eur, iš B. S. – 779 Eur, iš J. S. – 217 Eur, A. S. - 304 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti Žemės sklypo dalies dovanojimo sutartį, sudarytą 2014 m. lapkričio 20 d. S. S. ir J. S., kuria S. S. padovanojo J. S. jam asmeninės nuosavybės teise 45/203 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (notarinio registro Nr.4204) niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo dienos.

Pripažinti Nekilnojamųjų daiktų dalių dovanojimo sutartį, sudarytą 2014 m. lapkričio 20 d., S. S. ir A. S., kuria S. S. padovanojo A. S. jam asmeninės nuosavybės teise 1/10 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/10 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/10 dalį pastato – svirno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/10 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (notarinio registro Nr. 4206) niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo dienos.

Pripažinti Nekilnojamųjų daiktų dalių dovanojimo sutartį, sudarytą 2014 m. lapkričio 20 d. S. S. ir B. S., kuria S. S. padovanojo B. S. jam asmenės nuosavybės ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (notarinio registro Nr. 4208) niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo dienos.

Taikyti restituciją:

J. S. 2014 m. lapkričio 20 d. Žemės sklypo dalies dovanojimo sutartimi Nr. 4204 padovanotas 45/203 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), grąžinti S. S..

A. S. 2014 m. lapkričio 20 d. Nekilnojamųjų daiktų dalių dovanojimo sutartimi Nr. 4206 padovanotą: 1/10 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/10 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/10 dalį pastato - svirno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/10 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), grąžinti S. S..

B. S. 2014 m. lapkričio 20 d. Nekilnojamųjų daiktų dalių dovanojimo sutartimi Nr. 4208 padovanota: 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/2dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), grąžinti S. S..

Vedybų (povedybinę) sutartį, sudarytą 2017m. sausio 19 d. B. S. ir S. S. (notarinio registro Nr. 458) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo dienos.

Priteisti iš S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1301 Eur, iš B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 779 Eur, iš J. S. (V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 217 Eur, A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) - 304 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėja Birutė Jonaitienė