Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-09-05 · Civilinė byla Nr. 2S-1403-864/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-05
Bylos Nr.
2S-1403-864/2019
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01140-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Mikonienė
Pareiškėjas
UAB „Reflectors“
Suinteresuotas asmuo
L. V.
Kategorijos
  • 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1403-864/2019Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01140-2019-5Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Reflectors“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-6741-239/2019 pagal pareiškėjos UAB „Reflectors“ skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuotieji asmenys L. V., antstolė B. Č..

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja UAB „Reflectors“ (toliau ir pareiškėja), nesutikdama su antstolės B. Č. (toliau ir antstolė) 2019 m. gegužės 7 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto vertės nustatymo ir varžytinių skelbimo (toliau ir skundžiamas patvarkymas), pateikė antstolei skundą, kurį iš esmės grindė aplinkybe, jog 2019 m. balandžio 30 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta pastato – poilsio korpuso, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), turto vertė 54 100 Eur yra neobjektyviai maža, neatitinkanti realios pastato kainos ir turto rinkos vertės.

2. Pareiškėja pažymėjo, kad 2017 m. lapkričio 9 d. minėtas pastatas buvo įvertintas 97 000 Eur, o praėjus tik pusantrų metų tas pats pastatas įvertinamas beveik dvigubai mažesne kaina, t. y. 54 100 Eur. Anot pareiškėjos, nėra jokių objektyvių priežasčių, dėl ko pastato kaina galėjo taip sumažėti.

3. Teigė, kad ekspertizės akte pastato vertė nustatyta netinkamai taikant lyginamąjį metodą ir lyginant netinkamus palyginamuosius objektus; ekspertizės aktas surašytas nedalyvaujant pareiškėjos atstovams.

4. Nurodė, jog pareiškėjai kyla pagrįstų abejonių ir dėl to, kad skundžiamu patvarkymu nustatyta pastato vertė (54 100 Eur) yra beveik lygi vykdomojoje byloje išieškomai sumai (57 716,14 Eur).

5. Anot pareiškėjos, skundžiamas patvarkymas turėtų būti panaikintas ir pastato vertė nustatoma iš naujo.

6. Antstolė savo poziciją pateikė 2019 m. birželio 3 d. patvarkymu Nr. . (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjos skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla Nr. . (duomenys neskelbtini) perdavė jį nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams.

7. Antstolė, netenkindama skundo, nurodė, kad 2017 m. lapkričio 9 d. pastatas buvo įvertintas didesne 97 000 Eur kaina, nes vertė buvo nustatyta vertinant visą turtinį kompleksą kartu su žemės sklypu, kas galėjo lemti pastato didesnę vertę. Teigė, jog šiuo metu pastatas yra apleistas, nenaudojamas, reikalaujantis kapitalinio remonto, todėl nėra pagrindo remtis 2017 metais atliktu turto vertinimu ir abejoti teismo eksperto V. S. atlikta, individualiai apžiūrėjus turtą, ekspertize ir nurodyta turto verte.

8. Antstolė nurodė, jog ekspertizės aktas buvo surašytas atlikus ekspertizės objekto apžiūrą nedalyvaujant pareiškėjos atstovams, kadangi su direktoriumi M. T. nepavyko susisiekti, ir pažymėjo, kad nuvykus į pastatą galima buvo laisvai patekti, nes pastatas apleistas, nenaudojamas, yra daug išdaužytų langų.

9. Nurodė, kad dėl pastato vertės jokių abejonių negali būti, nes turto vertintojas negalėjo žinoti išieškomos skolos dydžio.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. birželio 19 d. priėmė nutartį, kuria pareiškėjos skundą atmetė.

11. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ekspertizė buvo atlikta individualiai apžiūrėjus turtą, be to, minėtas pastatas šiuo metu yra apleistas, nenaudojamas, jam reikalingas kapitalinis remontas, todėl remtis 2017 metais atliktu turto vertinimu nėra pagrindo, kaip ir abejoti teismo eksperto V. S. atlikta turto ekspertize ir nurodyta turto verte. Pažymėjo, kad 2017 m. lapkričio 9 d. pastatas buvo įvertintas didesne 97 000 Eur kaina, nes vertė buvo nustatyta vertinant visą turtinį kompleksą kartu su žemės sklypu, kas ir nulėmė pastato didesnę vertę. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos teiginius, kad ekspertizės akte pastato vertė nustatyta netinkamai taikant lyginamąjį metodą ir lyginant netinkamus palyginamuosius objektus, kad skundžiamu patvarkymu nustatyta pastato vertė yra beveik lygi vykdomojoje byloje išieškomai sumai laikė esant nepagrįstais.

12. Teismas atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja turėjo pareigą pagrįsti, kad antstolė turėjo suabejoti ekspertizės duomenimis ir įkainoti turtą didesne kaina, arba skirti pakartotinę ekspertizę. Nurodė, jog pagal Civilinio proceso kodekso 682 straipsnio 2 dalies nuostatas antstolis turi diskrecijos teisę, bet ne pareigą skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, todėl šiuo atveju antstolė, neturėdama abejonių dėl turto rinkos vertės ir neskirdama papildomos / pakartotinės ekspertizės, tinkamai naudojosi jai suteikta diskrecijos teise.

13. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra objektyvaus pobūdžio duomenų, leidžiančių manyti, kad ekspertizės akte nustatyta turto vertė per maža ar juolab akivaizdžiai ir gerokai per maža, neatitinkanti rinkos vertės.

III. Atskirojo skundo argumentai

14. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. birželio 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti antstolės 2019 m. gegužės 7 d. priimtą patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. . (duomenys neskelbtini) dėl areštuoto turto vertės nustatymo ir iš naujo vertinti pareiškėjai priklausantį turtą.

15. Anot pareiškėjos, teismo argumentas, jog pastato vertė 2017 m. lapkričio 9 d. nustatyta didesnė dėl to, jog pastatas buvo vertinamas kartu su žemės sklypu, visiškai nepagrįstas, o skundžiama nutartis priimta be motyvų, tik formaliai atkartojant antstolės pateiktus argumentus. Paaiškina, kad 2017 m. lapkričio 9 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertė vertės nustatymo ataskaita buvo sudaryta vertinant visą turtinį kompleksą, tačiau visų pastatų bei žemės sklypų kainos yra išskirtos atskirai ir būtent pastatas įvertintas 97 000 Eur (beveik dvigubai daugiau negu nustatyta ekspertizės aktu).

16. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai visiškai nevertino pareiškėjos argumentų, jog ekspertizės akte pastato vertė buvo nustatyta netinkamai taikant lyginamąjį metodą bei lyginant netinkamus palyginamuosius objektus, todėl yra nustatyta netinkamai, o toks rinkos vertės neatitinkantis ekspertizės aktas pažeidžia pareiškėjos interesus. Pažymi, jog ekspertizės akto palyginimų lentelėje pateikiami lyginamieji objektai, kurie turi reikšmingų vertinamųjų skirtumų nuo pastato – šie skirtumai yra susiję su objekto vieta, paskirtimi bei konstrukcijomis.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis, 338 straipsnis)

18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. birželio 19 d. nutartis, kuria buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog esminis byloje keliamas klausimas yra dėl antstolės atliktų veiksmų (ne)teisėtumo, pastarajai vykdymo procese įkainojant pareiškėjai priklausantį turtą (t. y. pastatą) ir atitinkamai priimant skundžiamą patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pareiškėjai priklausančio turto (t. y. pastato) varžytinės bei nustatyta, jog pareiškėjai priklausančio turto – pastato vertė yra lygi 54 100 Eur sumai.

19. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nors šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

20. Proporcingumo ir interesų derinimo principai užtikrina galimybę išieškotojui ir skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės, nors antstolis, įkainodamas turtą, ir neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą. Tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti skiria ekspertizę, kurioje nustatyta vertė yra laikoma turto verte (Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

21. Būtent procesinė norma ir nustato, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Pagal Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jeigu Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 4 dalis). Tuo atveju, jeigu išieškotojas ir skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti ekspertizę, skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (Civilinio proceso kodekso 682 straipsnio 2, 3 dalys).

22. Remiantis vykdomosios bylos medžiaga, pastato vertei nustatyti vykdomojoje byloje buvo skirta ekspertizė bei atitinkamai gautas eksperto V. S. parengtas 2019 m. balandžio 30 d. ekspertizės aktas Nr. . (duomenys neskelbtini), kuriame įtvirtinta, jog pastato vertė - 54 100 Eur. Taigi, vertinant aplinkybes, jog vykdomojoje byloje pastatui įkainoti buvo skirta ekspertizė bei atitinkamai gautas ekspertizės aktas, šią ekspertizę atliko specialių žinių turintis asmuo, konstatuotina, jog antstolė pagrįstai skundžiamame patvarkyme nurodė esant pastato vertę būtent 54 100 Eur, t. y. tokią, kuri nurodyta buvo ekspertizės akte.

23. Atkreiptinas dėmesys, jog Civilinio proceso kodekso 682 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, jog pareiškėja, turėdama teisę teikti motyvuotus prieštaravimus dėl vykdomojoje byloje gauto ekspertizės akto, jų neteikė. Taigi, tokiu atveju, akivaizdu, jog ir antstolė vykdomojoje byloje neturėjo pagrindo spręsti klausimo dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pareiškėjos (skolininkės) prašymu (Civilinio proceso kodekso 682 straipsnio 2 dalis).

24. Savo ruožtu, vertinant pagrindų pačios antstolės iniciatyva skirti pakartotinę ekspertizę (ne)buvimą nagrinėjamu atveju, aktualus yra kasacinio teismo išaiškinimas, jog įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog 2019 m. balandžio 30 d. ekspertizės aktu Nr. . (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta mažesnė pastato vertė negu buvo nustatyta 2017 metais, savaime nesudarė pagrindo antstolei abejoti 2019 m. balandžio 30 d. ekspertizės akto Nr. . (duomenys neskelbtini) išvadomis, kadangi, kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, tarp šių dviejų pastato vertės nustatymo momentų egzistuoja tam tikras laiko tarpas (beveik pusantrų metų), kuris yra pakankamas spręsti, jog turto vertė per tokį laikotarpį gali pasikeisti. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog 2019 m. balandžio 30 d. ekspertizės akte Nr. . (duomenys neskelbtini) nustatyta pastato vertė 54 100 Eur yra beveik atitinkanti ir šio turto rinkos kainą nurodytą Juridinių asmenų registre (51 500 Eur), kas tik dar labiau patvirtina faktą apie 2019 m. balandžio 30 d. ekspertizės akto Nr. . (duomenys neskelbtini) išvadų teisingumą. Savo ruožtu, pareiškėjos nurodomą argumentą dėl to, jog 2019 m. balandžio 30 d. ekspertizės aktu Nr. . (duomenys neskelbtini) nustatyta pastato vertė beveik lygi vykdomojoje byloje išieškomai sumai, kas sąlygoja, anot pareiškėjos, abejonių nustatyta pastato verte buvimą, teismas atmeta kaip nepagrįstą, kadangi tai tik pačios pareiškėjos samprotavimas bei aplinkybių subjektyvus įvertinimas, kuris nepatvirtina jokių faktų dėl galimai netinkamai atliktos ekspertizės, galimo eksperto šališkumo ar neteisingų 2019 m. balandžio 30 d. ekspertizės akto Nr. . (duomenys neskelbtini) išvadų.

26. Sprendžiant dėl atskirajame skunde nurodytų pareiškėjos argumentų pagrįstumo dėl atliekant ekspertizę, anot pareiškėjos, netinkamai taikomo lyginamojo metodo bei lyginimo netinkamų palyginamųjų objektų, pažymėtina, jog faktas, kad ekspertas vertinamą turtą lygino su sąlyginai panašiais objektais, savaime nereiškia, jog lyginamasis metodas nustatant nekilnojamojo turto kainą negali būti taikomas. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto vertės nustatymą, o savo nesutikimą dėl turto kainos grindžia deklaratyviais teiginiais.

27. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog antstolė, nustatydama pastato vertę, pagrįstai vadovavosi 2019 m. balandžio 30 d. ekspertizės aktu Nr. VS-2019/04-3 ir tinkamai įkainojo šį pastatą.

28. Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjos UAB „Reflectors“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. . (duomenys neskelbtini) atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ramunė Mikonienė