- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-05
- Bylos Nr.
- e2A-1282-638/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01590-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- T. M.
- Kategorijos
- 2.6.8.3Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Egidijaus Tamašausko, Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui T. M. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo 4 370,12 Eur negrąžinto kredito dalį, 465,03 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 25,00 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 370,12 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 15 d.), 249,13 Eur tarpininkavimo mokestį, 1 140,00 Eur administravimo mokestį, 18,90 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. balandžio 16 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 25 d.), 25,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4 370,12 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023 m. gegužės 16 d., iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 140,00 Eur žyminį mokestį ir 200,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2018 m. gegužės 15 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K444068624, kuria atsakovui buvo suteiktas 5 710,26 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 4 345,74 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 25.00 proc.), 392,18 Eur tarpininkavimo mokestį ir 1680,00 Eur administravimo mokestį iki 2023 m. kovo 15 d. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis ir administravimo mokestis atsakovo turėjo būti grąžintas per 60 mėnesinių įmokų. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į ieškovės siųstus raginimo laiškus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesilaikė vienos iš esminių sutarties sąlygų, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – LR VKĮ) 19 straipsniu bei sutarties 8.4. punktu, ieškovė 2020 m. rugpjūčio 19 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 20 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo T. M. ieškovei UAB „NEO Finance“ 4 370,12 Eur negrąžinto kredito dalį, 465,03 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 25 d.), 712,39 Eur negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 25 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. balandžio 20 d.), 25,00 proc. negautas pajamas (nuostolius) ), skaičiuojamas už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. balandžio 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 15 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio: nuo 2021 m. balandžio mėn. – 3 338,49 Eur (35 įmoka); nuo 2021 m. gegužės mėn. – 3 240,44 Eur (36 įmoka); nuo 2021 m. birželio mėn. – 3 140,35 Eur (37 įmoka), nuo 2021 m. liepos mėn. – 3 038,17 Eur (38 įmoka), nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. – 2 933,86 Eur (39 įmoka), nuo 2021 m. rugsėjo mėn. – 2 827,38 Eur (40 įmoka), nuo 2021 m. spalio mėn. – 2 718,68 Eur (41 įmoka), nuo 2021 m. lapkričio mėn. – 2 607,72 Eur (42 įmoka), nuo 2021 m. gruodžio mėn. – 2 494,44 Eur (43 įmoka), nuo 2022 m. sausio mėn. – 2 378,80 Eur (44 įmoka), nuo 2022 m. vasario mėn. – 2 260,75 Eur (45 įmoka), nuo 2022 m. kovo mėn. – 2 140,25 Eur (46 įmoka), nuo 2022 m. balandžio mėn. – 2 017,23 Eur (47 įmoka), nuo 2022 m. gegužės mėn. – 1 891,65 Eur (48 įmoka), nuo 2022 m. birželio mėn. – 1 763,46 Eur (49 įmoka), nuo 2022 m. liepos mėn. – 1 632,60 Eur (50 įmoka), nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. – 1 499,01 Eur (51 įmoka) 2022 m. rugsėjo mėn. – 1 362,64 Eur (52 įmoka), nuo 2022 m. spalio mėn. – 1 223,42 Eur (53 įmoka), nuo 2022 m. lapkričio mėn. – 1 081,30 Eur (54 įmoka), nuo 2022 m. gruodžio mėn. – 936,22 Eur (55 įmoka), nuo 2023 m. sausio mėn. – 788,12 Eur (56 įmoka), nuo 2023 m. vasario mėn. – 636,94 Eur (57 įmoka), nuo 2023 m. kovo mėn. – 482,61 Eur (58 įmoka), nuo 2023 m. balandžio mėn. – 325,06 Eur (59 įmoka), nuo 2023 m. gegužės mėn. – 164,28 Eur (60 įmoka), 249,13 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt devynių eurų 13 ct) tarpininkavimo mokestį, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 194,28 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. K4444068624 bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (25 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Teismas likusią ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas nurodė, kad sutarties priede numatyta palūkanų norma yra 25,00 proc. Kasacinio teismo parengtoje Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgoje yra pateiktas išaiškinimas, jog būtent mokestinių palūkanų dydis pripažintinas orientaciniu negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki jo termino pabaigos dydžiu. Jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai, būtent tokias pajamas iš sutarties sudarymo būtų gavusi kredito įstaiga, o dėl pažeidimo ji šias pajamas prarado. Siekiant nepažeisti atsakovo interesų, jeigu jis prašomus priteisti nuostolius grąžintų iš karto po sprendimo už akių priėmimo, tikslinga ieškovės reikalavimą tenkinti, apskaičiuojant konkrečią sumą nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 25 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. balandžio 20 d.). Tai yra pagal sutartį – 712,39 Eur (4 370,12 Eur negrąžinta kredito dalis × 25,00 proc. sutarties priede nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus × 238 dienų nuo sutarties nutraukimo dienos iki sprendimo už akių priėmimo dienos). Teismas, atsižvelgiant į tai, kad paskolos davėjas (ieškovė) pagrįstai iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, galėjo tikėtis gauti negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies, kiekvieną mėnesį skaičiuojant palūkanas nuo likusios negrąžinto kredito sumos iki visiško grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos.
5. Teismas nurodė, kad specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos Vartojimo kredito įstatyme, pagal kurio 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi, todėl nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl administravimo mokesčio priteisimo negali būti tenkinamas. Teismas pažymėjo, jog šiuo klausimu jau yra susiformavusi teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1504-565/2018).
6. Teismas nurodė, kad ieškovė reiškė reikalavimą priteisti kompensacines palūkanas (netesybas) už laikotarpį iki sutarties nutraukimo. Pelno palūkanos atlieka nuostolių kompensavimo funkciją ir tampa skolininko atsakomybės forma. Šiuo atveju iš skolininko (atsakovo) negalima papildomai priteisti netesybų. Tai reiškia, kad už laikotarpį, už kurį priteisiami nuostoliai, tuo pačiu negalima priteisti ir kompensuojamųjų palūkanų. Nagrinėjamu atveju teismui tenkinus ieškovės reikalavimą dėl nuostolių (negautų pajamų) priteisimo, netesybos negali būti priteisiamos (Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1822-638/2020).
7. Teismas nurodė, kad šalių sudarytos sutarties 6.1 punkte numatyta, jog vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Nors ieškovė, vadovaudamasi nurodyta sutarties nuostata, prašo jai priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, tačiau joje iš esmės pateikiamas paaiškinimas atitinka mokėjimo palūkanų sampratą („nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma“), t. y. ginčo sutarties sąlyga yra dviprasmiška ir neaiški (Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1664-555/2020). Be to, matyti, kad kompensuojamų palūkanų dydis yra siejamas ir su Sutartyje nurodyta metine palūkanų norma. Teismas nurodė, kad byloje įrodymų apie tai, kad ieškovė būtų aptarusi sutarties sąlygų dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio turinį individualiai su atsakovu (vartotoju), kad jam buvo tinkamai atskleista, jog, pažeidus įmokų mokėjimo terminą, jis, be mokėjimo palūkanų, privalės mokėti ir analogiško dydžio kompensuojamąsias palūkanas, nėra. Teismo vertinimu, sutartimi buvo nustatyta neproporcingai didelė atsakovo civilinė atsakomybė už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą ir tai pažeidžia imperatyvią VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, todėl tokia sutartinė nuostata taip pat laikytina nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (ab initio) (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis), o jos pagrindu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos negali būti priteistos.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė NEO Finance, AB prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą už akių dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti apeliantui, NEO Finance iš atsakovo, T. M. 25,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4370,12 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023 m. gegužės 15 d., dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantui, NEO Finance iš atsakovo T. M. 340 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme, kitą Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą, priteisti apeliantui NEO Finance iš atsakovo T. M. 75 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą ir bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:
1.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apelianto patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apelianto negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Apeliantas su tokia teismo pozicija nesutinka, kadangi teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.
1.2. Palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja, t. y. palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant sutartį mažėja. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma (4 345,74 Eur) buvo pagrįsta teisėtu kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais. Taip pat po truputį mažės negrąžinto kredito dalis ir kiekvienai naujai įmokai vis persiskaičiuos mokėjimo (pelno) palūkanos.
1.3. Apeliantas NEO Finance, AB, yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorius, be kita ko teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, taigi, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Apeliantas pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą kredito mokestį. Apeliantas turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Būtent taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas.
1.4. Apeliantas, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Teismas sprendime nepagrįstai pakeitė apelianto ieškinyje taikytą negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo tvarką.
1.5. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog apelianto ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista nurodant, jog apeliantui priteisintos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
9. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
11. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl vartojimo kredito davėjo patirtų nuostolių nutraukus vartojimo kredito sutartį dydžio, skaičiavimo būdo ir trukmės (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnis).
12. Byloje nustatyta, kad kreditorius AB Neo Finance 2018 m. gegužės 14 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K444068624, pagal kurią suteikė atsakovui 5 710,26 Eur kreditą 60 mėn. terminui už 25 proc. metinių palūkanų ir 392,18 Eur tarpininkavimo mokesčio. Iš sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad kreditorius suplanavo gauti iš viso 4345,74 Eur palūkanų, sutarties pabaiga atitinkamai - 2023 m. gegužės 14 d. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku nemokėjo nustatytų kredito įmokų, liko skolingas 4370,12 Eur.
13. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei nuostolius (negautas pajamas), paskaičiuotus kaip 25 proc. metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos, suskirstydamas skaičiuotiną laikotarpį į dvi dalis: priteisė 712,39 Eur, paskaičiuotų taikant sutartinę 25,00 procentų metinę palūkanų normą už negrąžintą paskolos sumą (4370,12 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 25 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. balandžio 20 d.); ir 25,00 procentų nuostolius (negautas pajamas), taikant sutartinę 25,00 procentų metinę palūkanų normą, nuo sekančios dienos po sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. balandžio 21d.) iki visiškos paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 14 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas pritaikė paskolos amortizaciją.
14. Apeliantė nurodo, kad nuostoliai visą laikotarpį turėjo būti skaičiuojami nuo visos negrąžintos sumos (4370,12 Eur) iki planuotos vartojimo kredito sutarties pabaigos dienos (2023 m. gegužės 14 d.). Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus atmeta. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
15. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 apibrėžė lūkesčių intereso saugomas ribas esant paskolos (kreditavimo) teisiniams santykiams, nurodydamas, kad skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Šios mokėjimo palūkanos sutartį nutraukus yra laikomos kreditoriaus patirtais nuostoliais (negautomis pajamomis). Kaip matyti iš ieškovės pateikto paskolos mokėjimo grafiko, mokėtinos palūkanos kiekvieną mėnesį buvo paskaičiuotos mažėjančia tvarka. Su pirmosios instancijos teismo motyvais apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka.
16. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad negautos pajamos yra skaičiuojamos ne nuo visos negrąžintos sumos, o įvertinant tą mėnesį turėjusį būti grąžintą paskolos likutį. Negautos pajamos pradedamos skaičiuoti nuo sutarties nutraukimo dienos (šiuo atveju, nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d.) ir baigiamos skaičiuoti grafike nustatytą sutarties termino pabaigos dieną (2023 m. gegužės 14 d.). Tačiau teismas, pagrįstai nurodęs negautų pajamų skaičiavimo tvarką, padarė rašymo apsirikimą skaičiuodamas negautas pajamas iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2021 m. balandžio 20 d.) netaikydamas paskolos amortizacijos (teismas skaičiavo nuostolius nuo 4 370,12 Eur negrąžinta kredito dalis × 25,00 proc. sutarties priede nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus × 238 dienų nuo sutarties nutraukimo dienos iki sprendimo už akių priėmimo dienos). Šis rašymo apsirikimas yra ištaisytinas patikslinant teismo sprendimo rezoliucinę dalį, kad negautos pajamos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 25 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2021 m. balandžio 20 d.) vietoje 712,39 Eur yra 696,65 Eur (skirtumas 15,74 Eur, nuo paskolos grąžinimo grafiko 27 iki 34 įmokos imtinai). Teismas pažymi, kad vartojimo kredito teisiniai santykiai pasižymi viešojo intereso aspektu, o vartotojo interesų apsauga vyrauja procesinio pobūdžio rungimosi ir dispozityvumo principų atžvilgiu, todėl toks patikslinimas negali būti vertinamas kaip išėjimas už bylos nagrinėjimo ribų.
17. Apeliantės argumentai, kad buvo nepagrįstai vadovaujamasi paskolos grąžinimo grafiku, yra atmestini kaip nepagrįsti. Kito pagrįsto būdo, kaip reikėjo skaičiuoti apeliantės negautas pajamas, apeliantė nepateikė ir neįrodė. Būtent paskolos gražinimo grafikas yra vienintelis kriterijus nustatyti, kokio dydžio pajamas ieškovė planavo gauti iš suteiktos paskolos. Tai, kad grafikas neatitinka objektyvios realybės, kitaip tariant, sutartis nebuvo tinkamai vykdoma, ir yra pagrindas kreiptis į teismą su ieškiniu prašant priteisti ieškovei tai, ką ji planavo gauti.
18. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal sutartį buvę suplanuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą). Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos patirti nuostoliai yra didesni, negu kad sutartyje suplanuotos gauti palūkanos. Apeliantės reikalavimo priteisti nuostolius, skaičiuojamus nuo visos negrąžintos kredito sumos (4370,12 Eur), tenkinimas reikštų, kad apeliantei būtų naudingiau, jeigu atsakovas sutartį pažeistų, t. y. apeliantė gautų neplanuotos naudos iš netinkamo sutarties vykdymo, o tai tiesiogiai prieštarautų CK 6.251 straipsnyje numatytam nuostolių atlyginimo principui.
19. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai išsprendė ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė negautų pajamų nustatymą reglamentuojančias materialinės teisės normas ( CK 6.249 straipsnio 1 dalį), nenukrypo nuo Vartojimo kredito įstatymo (11 straipsnio 8 dalies) nuostatų, kasacinio teismo praktikos, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 185 str.), todėl iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
20. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeičiamas (CPK 93 str.), nes ištaisomas rašymo apsirikimas iš esmės nekeičia ieškinio patenkinimo procentinės dalies. Ieškovės išlaidos apeliacinės instancijos teisme apeliacinio skundo netenkinus nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ištaisyti rašymo apsirikimą sprendimo rezoliucinėje dalyje vietoje 712,39 Eur sumos, priteistos kaip negautos pajamos (nuostoliai) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 25 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. balandžio 20 d.) įrašant 696,65 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt šešis eurus ir 65 ct). Likusioje dalyje sprendimo nekeisti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.