- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-10-22
- Bylos Nr.
- II-665-586/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00166-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Vandalinas Vainius (pirm.)
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas
- Advokatai
- Vaidotas Rutavičius
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Gargžduose, atstovo advokato Vaidoto Rutavičiaus skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1472-2021 (ROIK 21137213878), panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1472-2021 A. Č. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2021-06-03, 19.45 val. iki 2021-06-16, 16.14 val. (duomenys neskelbtini) Gargždų mieste esančios teritorijos aikštelėje pastatė laikinuosius kelio ženklus „Darbai kelyje“ ir „Įvažiuoti draudžiama“, nesuderinęs su teisės aktuose nurodytomis institucijomis. Tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – Įstatymas) 13 straipsnio 1 dalį ir Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 9 ir 10 punktus. A. Č. paskirta 140 Eur bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Č. atstovo advokato V. Rutavičiaus skundas, kuriuo jis prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, ir administracinę nusižengimo teiseną A. Č. atžvilgiu nutraukti. Nurodyta, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodyta, kad atsakomybė pagal ANK 459 straipsnio 3 dalį kyla už techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo (nuėmimo) automobilių keliuose nesuderinimą su policija ir kitomis teisės aktuose nurodytomis institucijomis. KET 9 punktas numato bendro pobūdžio eismo dalyvių pareigas, o 10 punktas - draudimus eismo dalyviams. A. Č. nebuvo eismo dalyvis, todėl jis niekaip negalėjo pažeisti KET 9 ir 10 punktų nuostatų, nes yra netinkamas subjektas. A. Č. nedalyvavo kelių eisme, ženklai buvo pastatyti ne kelyje, o ant privačios kiemo aikštelės. Toje vietoje, kur yra minėta aikštelė, nėra jokio kelio, aikštelei nėra nustatyta jokių servitutų, kurie leistų ja naudotis kaip keliu, ji yra aptvertoje sklypo dalyje, ja niekas neturi teisės naudotis, išskyrus jos savininkus ir asmenis, kuriems savininkai leidžia. Minėta kiemo aikštelė priklauso Č. šeimai. Kadangi kelio ženklai buvo pastatyti ant privačios kiemo aikštelės, o ne kelyje, kur nėra jokio kelio, ir niekas neturi teisės tomis aikštelėmis naudotis, todėl A. Č. negalėjo pažeisti Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, nes jo veiksmuose nėra pažeidimo objekto. Klaipėdos apygardos teismas 2016-05-25 nutarime ATP byloje Nr. ATP-336-651/2016 yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalis savivaldybės administracijos direktoriui nenumato teisės užtikrinti eismo saugumą privačioje teritorijoje, o faktas, kad pažeidimas padarytas privačioje teritorijoje, kurioje eismas nevyksta, eliminuoja galimybę taikyti nuobaudą už KET pažeidimą. A. Č. kelio ženklus pasistatė ant savo šeimos privačios aikštelės, kuria niekam nesuteikta teisė naudotis, neprivalo ženklų pastatymo su niekuo derinti, ir jam negali būti taikomos nuobaudos už KET pažeidimus.
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimo nepateikė.
Teismo posėdžio metu skundą padavusio asmens A. Č. atstovas advokatas Vaidotas Rutavičius prašė skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas.
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad Institucijos 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu A. Č. nubaustas pagal ANK 459 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2021-06-03, 19.45 val. iki 2021-06-16, 16.14 val. (duomenys neskelbtini) Gargždų mieste esančios teritorijos aikštelėje pastatė laikinuosius kelio ženklus „Darbai kelyje“ ir „Įvažiuoti draudžiama“, nesuderinęs su teisės aktuose nurodytomis institucijomis. Tokiu būdu pažeidė Įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ir KET) 9 ir 10 punktus. A. Č. paskirta 140 Eur bauda.
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi, administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, jog jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019).
Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 459 straipsnis numato atsakomybę už eismo saugumo reikalavimų automobilių keliuose pažeidimas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad automobilių kelių tiesimo, kelio statinių, sankryžų statybos (įrengimo), apželdinimo projektų, techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo (nuėmimo), renginių keliuose organizavimo nesuderinimas su policija ir kitomis teisės aktuose nurodytomis institucijomis, užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog keliuose, kelių juostose dirbti įvairius darbus be kelio savininko leidimo (sutikimo) draudžiama. Technines eismo reguliavimo priemones, suderinusios su policija, įrengia kelius prižiūrinčios įmonės.
KET 3.7. punkte nurodyta, jog kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas.
KET 9 punkte numatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; 10 punkte numatyta, jog eismo dalyviai negali savavališkai perkelti, uždengti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką nustatančių techninių priemonių, užtverti kelio, palikti kelyje kokių nors daiktų ar kitaip trukdyti eismui, gadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių, užtverti ar kitaip trukdyti privažiuoti prie gaisrinio hidranto ar kitos įrengtos gelbėjimo įrangos, mėtyti iš transporto priemonės kokių nors daiktų, šiukšlių, pilti tepalų ne specialiai tam skirtose vietose ar kitaip teršti aplinkos.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog A. Č., laikotarpiu nuo 2021-06-03, 19.45 val. iki 2021-06-16, 16.14 val., (duomenys neskelbtini) Gargždų mieste esančios teritorijos aikštelėje pastatė laikinuosius kelio ženklus „Darbai kelyje“ ir „Įvažiuoti draudžiama“, nesuderinęs su teisės aktuose nurodytomis institucijomis. A. Č. neneigia fakto, jog laikinieji kelio ženklai buvo pastatyti, tačiau nurodo, kad nebuvo eismo dalyvis, todėl negalėjo pažeisti KET 9 ir 10 punktų nuostatų, nedalyvavo kelių eisme, ženklai buvo pastatyti ne kelyje, o ant privačios kiemo aikštelės, kur nėra jokio kelio, aikštelei nėra nustatyta jokių servitutų, kurie leistų ja naudotis kaip keliu, ji yra aptvertoje sklypo dalyje, ja niekas neturi teisės naudotis, išskyrus jos savininkus ir asmenis, kuriems savininkai leidžia.
Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11607/18877 dalis kitų statinių (inžinerinių) – kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Gargžduose, nuosavybės teise priklauso E. Č.. 2010-05-10 su A. Č. sudaryta panaudos sutartis dėl 7270/18877 dalies kitų statinių (inžinerinių) – kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad A. Č., laikotarpiu nuo 2021-06-03, 19.45 val. iki 2021-06-16, 16.14 val. (duomenys neskelbtini) Gargždų mieste esančios teritorijos aikštelėje pastatė laikinuosius kelio ženklus „Darbai kelyje“ ir „Įvažiuoti draudžiama“. Institucija, 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu, A. Č. pripažino pažeidus Įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ir KET 9 ir 10 punktus bei padarius ANK 459 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Vertinant aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, jog A. Č. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 459 straipsnio 3 dalyje. Kaip jau minėta, ANK 459 straipsnyje numatyta atsakomybė už eismo saugumo reikalavimų automobilių keliuose pažeidimus. Laikinuosius kelio ženklus A. Č. buvo pastatęs E. Č. nuosavybės teise priklausančioje kiemo aikštelėje, kuria naudojasi Panaudos sutarties pagrindu. Byloje nėra jokių duomenų, jog minėtoje aikštelėje būtų kelias (KET 3.7 punktas), todėl A. Č. negalėjo pažeisti Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatų - keliuose, kelių juostose dirbti įvairius darbus be kelio savininko leidimo (sutikimo) draudžiama. Technines eismo reguliavimo priemones, suderinusios su policija, įrengia kelius prižiūrinčios įmonės. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje numatyta, jog eismo dalyvis – kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad A. Č., pastatęs laikinuosius kelio ženklus privačioje teritorijoje, buvo eismo dalyvis, todėl ir pažeisti KET 9 ir 10 punktų, negalėjo. Nors KET taisyklės galioja tiek viešose, tiek privačiose teritorijose, tačiau jų taikymas susijęs tik su kelių eismo dalyvių – transporto priemonių ir pėsčiųjų eismu. A. Č., pastatęs laikinuosius kelio ženklus (duomenys neskelbtini) Gargždų mieste esančios teritorijos aikštelėje, nebuvo kelių eismo dalyvis, laikinieji kelio ženklai pastatyti aikštelėje, kurioje kelių eismas nevyksta.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad A. Č. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 459 straipsnio 3 dalyje požymių, dėl to administracinio nusižengimo teisena negalima (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarimas naikintinas, ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
skundą tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1472-2021 (ROIK 21137213878), ir administracinio nusižengimo teiseną A. Č. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.