Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

2016-05-25 · Byla Nr. ATP-336-651/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-05-25
Bylos Nr.
ATP-336-651/2016
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-02910-2015-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalia Kursevičienė
Pažeidėjas
K. M.
Kategorijos
  • 2.7.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-336-651/2016
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-02910-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.2. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARIMAS2016 m. gegužės 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2015 m. kovo 20 d., apie 12.02 val., pastatė automobilį „Mercedes-Benz V220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant šaligatvio prie pastato ties (duomenys neskelbtini) skg., tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 150.5 punkte nustatytą draudimą sustoti ir stovėti ant šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu).

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2015 m. liepos 16 d. priėmė nutarimą ir K. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 4 dalį paskyrė administracinę nuobaudą – 57 Eur baudą.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su priimtu nutarimu K. M. pateikė skundą Klaipėdos miesto apylinkės teismui ir prašė panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. liepos 16 d. priimtą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skundą grindė tuo, jog byloje nėra duomenų, kad vieta, kurioje stovėjo jo automobilis, būtų įteisinta kaip šaligatvis. Be to, nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorija yra privati valda, patekimas į ją yra apribotas užtvaru ir atitinkamo turinio iškaba. Šios teritorijos savininkai nusprendė toje vietoje, kurioje stovėjo jo automobilis, statyti automobilius ir jos neskyrė pėstiesiems.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-09-14 nutartimi K. M. skundo netenkino.

Klaipėdos apygardos teismas 2015-11-20 nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-14 nutartį ir K. M. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-04-06 nutartimi K. M. skundo taip pat netenkino. Konstatavo, kad pažeidėjas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį patrauktas pagrįstai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. M. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-06 nutartį (apeliaciniame skunde prašoma panaikinti 2015-09-14 nutartį, tačiau iš apeliacinio skundo konteksto matyti, kad skundžiama būtent 2016-04-06 nutartis, todėl nurodyta naikintinos nutarties data laikytina klaida) ir administracinio teisės pažeidimo bylą K. M. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje, nutraukti. Nesutinka su teismu, jog jo automobilis stovėjo ant šaligatvio ar ant pėsčiųjų tako, kurių sąvokos yra nurodytos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme. Teigia, kad kiemas yra uždara privati namų valda. Įvažiavimas į namų valdą buvo užtvertas grandine. Iškabinta atitinkamo turinio iškaba, į namų valdą pašaliniai patekti negali. Valdos savininkai patys nusprendė, kokioje vietoje stovės automobiliai, ir vietos, kurioje stovėjo automobilis, jie neskyrė pėstiesiems. Mano, kad Institucijos kišimasis į privačios nuosavybės naudojimą ne tik nepagrįstas, bet ir neteisėtas.

Pasak apelianto, norint įrodyti, kad yra padarytas pažeidimas, reikia įrodyti, kad ši kelio vieta yra skirta naudotis pėstiesiems, kad kelias naudojamas viešajam eismui ir žmonių, transporto judėjimas vyksta kelyje, kad vieta atskirta arba neatskirta nuo važiuojamosios dalies. Be to, turi būti įrodyta pažeidimo subjektyvioji pusė, t. y. ar pažeidėjas galėjo žinoti, kad vieta, kur pastatė automobilį, yra šaligatvis, o ne kitas objektas, dengtas šaligatvio plytelėmis. Neginčija, kad ta vieta yra dengta šaligatvio plytelėmis, tačiau mano, kad to nepakanka įrodyti, kad tai yra kelio, skirto viešajam eismui, dalis ir skirta naudotis pėstiesiems.

Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai rėmėsi Institucijos nurodyta informacija, kad (duomenys neskelbtini) skg. 4 esantis šaligatvis yra tęsinys (duomenys neskelbtini)skersgatvio sudėtinės dalies (pėsčiųjų tako „k8“), kuris užsibaigia ties varteliais, pro kuriuos tik pėstieji gali patekti į uždarą vidinį kiemą. Taip pat nepagrįsta informacija, kad (duomenys neskelbtini) skersgatvio kadastrinių duomenų brėžinyje pažymėtas įvažiavimas „k11“ faktiškai tęsiasi tiek į namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) skg. 4, tiek ir į tiek į namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) skg. 6, vidinius kiemus. Teigia, kad inžinerinis statinys nepatenka į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) skg. 4, ribas. Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąraše žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) skg. 4, vietinės reikšmės kelių nėra (t. 1, b. l. 81). Geodezijos ir GIS skyriaus vyriausioji specialistė M. B. 2016-01-15 elektroniniame laiške taip pat paaiškino, kad duomenų apie žemės sklype esančius šaligatvius ar kitokius susisiekimo komunikacijų inžinerinius statinius neturi (t. 1, b. l. 112). VĮ Registrų centro duomenimis, šiame žemės sklype taip pat nėra jokių sudėtinių dalių, nes jų ribos sutampa bei nesidengia, kelio servitutų taip pat nėra. Į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) skg., Klaipėdoje, teritoriją jokių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų inžinerinių statinių nepatenka. Apelianto teigimu, Institucija turėjo vadovautis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) skg. 4, 1999-10-26, o ne 1996-01-08 planu, juolab kad buvo pateikta inventorinė byla, kurioje 1996 m. duomenys yra bylos istorinė dalis.

Iš 2016-04-22 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad inžinerinio statinio (duomenys neskelbtini) skersgatvio dedamoji dalis pėsčiųjų takas, kadastro duomenų byloje pažymėtas indeksu „k8“, esantis ties pastatu, adresu (duomenys neskelbtini) skg. 4A, yra dengtas betoninėmis plytelėmis, o žemės danga sklype (duomenys neskelbtini)skg. 4, ties pastato (duomenys neskelbtini) skg. 4A rytine siena – betoninėmis plytelėmis. Taigi dangos yra skirtingos. Tame pačiame protokole pažymėta, kad kiemo vartelių vyriai ir spyna užrūdiję, o praėjimas apaugęs samanomis ir kerpėmis, o tai patvirtina, kad varteliai yra nenaudojami. Pasak apelianto, visi nurodyti duomenys paneigia Institucijos teiginius, jog sklype yra inžineriniai statiniai.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-12 nutartimi, nes nuo 2008 metų KET keitėsi. Taip pat nesutinka, jog administracinių teisės pažeidimų bylose, išnagrinėtose Klaipėdos apygardos teismo (ATP-274-2015, ATP-327-255/2015), buvo analogiškos situacijos. Apeliantas mano, kad esminį skirtumą sudaro tai, jog pažeidimo metu sklypas buvo užtvertas grandine ir buvo pakabinta iškaba „privati valda“. Atkreipia dėmesį į tai, kad kitose bylose buvo pateikti įrodymai, kad automobiliai stovėjo ant (duomenys neskelbtini) skersgatvio dedamosios dalies pėsčiųjų tako, pažymėto „k8“.

Nesutinka, kad vėlesnis raštiškas atitvaro įteisinimas reiškia, kad jis pažeidimo metu buvo įrengtas neteisėtai. Mano, kad būtent raštiškas įteisinimas patvirtina, jog atitvaras buvo įrengtas teisėtai. Be to, Institucija nustatyta tvarka nesiaiškino teisėtumo, nebaudė už įrengtą atitvarą, todėl taip pat yra pagrindas manyti, kad įvažiavimas į sklypą užtvertas teisėtai. Norint pagrįsti sklypo užtvėrimo neteisėtumą, reikia pateikti kelio teisinį pagrindimą, kurio Institucija nepateikė.

Dėl nurodytų priežasčių apeliantas teigia, kad Institucija neįrodė, kad ta vieta, kur buvo pastatytas automobilis, yra šaligatvis taip, kaip jis apibrėžtas Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, o žemės sklypo (duomenys neskelbtini) skersgatvyje savininkai neteisėtai tą vietą skyrė automobiliams statyti ir neteisėtai neskyrė pėstiesiems.

Šalies argumentai

Apeliantas 2016-05-23 pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad savivaldybė neturėjo teisės bausti už Kelių eismo taisyklių pažeidimą privačioje teritorijoje, nes Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, Vietos savivaldos įstatymas nenumato tokios teisės. Taip pat atkreipia dėmesį, kad Institucija netinkamai interpretavo kartografinę medžiagą, registrų duomenis, neva įrodančius, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) skg. 4 yra (duomenys neskelbtini) skersgatvio dalys. Bylose, kurios nurodytos kaip analogiškos, yra konstatuota, kad automobiliai stovėjo ant (duomenys neskelbtini) skersgatvio dedamosios dalies pėsčiųjų tako, pažymėto „k8“.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius prašo palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-06 nutartį ir apeliacinio skundo netenkinti. Nesutinka su apeliantu, kad neįrodyta, jog pažeidimo padarymo vieta yra šaligatvis. Teigia, jog, 1996 m. namų valdos techninės apskaitos kortelės duomenimis, 1996-01-08 atliktos inventorizacijos metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) skg. 4 esančiame žemės sklype yra kiemas su šaligatviais. Šis dokumentas yra VĮ Registrų centre sklypo, adresu (duomenys neskelbtini)skg. 4, statinių byloje. Inventorizuotų kiemo statinių buvimą administracinio teisės pažeidimo padarymo metu patvirtina 2015-03-20, 2015-06-04 darytos įvykio vietos nuotraukos, apelianto pateikta 2015-05-14 techninės eismo reguliavimo priemonės derinimo schema bei pateiktas antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Pažymėjo, jog objekto naudojimas ar nenaudojimas (varteliai) savaime nepanaikina šaligatvio buvimo ir kartu namo (duomenys neskelbtini) skg. 4 savininkų teisės naudotis įvažiavimu bei kitaip patekti į savo sklypą.

Pažymėjo, kad VĮ Registrų centro 2016-04-25 raštu Nr. (4.4.2.)(duomenys neskelbtini) patvirtinta, kad 1999 m. pasikeitus (duomenys neskelbtini) skersgatvyje esančio žemės sklypo riboms, kiemo statinių duomenys šiame sklype nebuvo tikslinti, todėl 1996 m. plane nurodyti duomenys yra teisingi ir galiojantys.

Nesutinka su apeliantu, jog byloje neįrodyta, kad savininkai neteisėtai tą vietą skyrė automobiliams ir neteisėtai neskyrė pėstiesiems. Šaligatvio paskirtis pėstiesiems yra aiškiai apibrėžta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 58 d. Byloje taip pat nėra duomenų, kad savininkai išreiškė valią ant šaligatvio statyti automobilius.

Bylos duomenimis nustatyta, kad techninės eismo reguliavimo priemonės, įrengtos dviejų žemės sklypų ribose – (duomenys neskelbtini)ų skg. 4 bei (duomenys neskelbtini)skg. 6, iki pažeidimo nebuvo derintos su policija, tai pripažino ir pažeidėjas. Institucijos teigimu, pažeidėjas klaidingai nurodo, kad Institucija nesiaiškino minėtos priemonės įrengimo teisėtumo, ir pažymi, kad K. M. buvo įpareigotas pateikti šios priemonės įrengimo teisėtumą patvirtinantį dokumentą ir tik dėl to buvo pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas.

Įvertinę duomenis, patvirtinančius, kad sklype (duomenys neskelbtini) skg. 4A įrengtas atitvaras reguliuoja eismą (duomenys neskelbtini) skersgatvyje ir ties įvažiavimu į žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) skg. 4 bei (duomenys neskelbtini) skg. 6 esančius vidinius kiemus, teigia, kad dar 1996 m. nustatytos faktinės aplinkybės ir pažeidimo padarymo dieną nebuvo pasikeitusios.

Nesutinka su pažeidėju, kad techninės eismo reguliavimo priemonės buvimas administracinio teisės pažeidimo fiksavimo metu skiria šią bylą nuo kitų analogiškų bylų. Pažymi, kad 2015-03-20 pažeidimo fiksavimo dieną grandinė buvo įrengta neteisėtai. Be to, minėtų priemonių įrengimas nepakeičia objekto, ant kurio buvo pastatyta transporto priemonė, kvalifikavimo. Automobilį pažeidėjas pastatė ant šaligatvio ir šioje vietoje galioja KET, kas pripažinta ir ankstesnėse bylose.

Teigia, jog pažeidėjui buvo žinoma ar bent turėjo būti žinoma, kad transporto priemonės pastatymo vieta yra šaligatvis. Apelianto žinioje buvo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) skg. 4 techninės namų valdos apskaitos kortelės kopijos, jis buvo susipažinęs su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-11-21 įsakymu Nr. AD1-3511 patvirtintu žemės sklypo (duomenys neskelbtini) skg. 6 formavimo ir pertvarkymo projektu, jo sprendimais ir kitais dokumentais, kuriuose matyti, kad ten yra šaligatvis. Tai, kad Nekilnojamojo turto registre žemės sklype (duomenys neskelbtini) skg. 4 pastatyti kiemo statiniai savininkų nebuvo įregistruoti, nepanaikina šių statinių buvimo fakto.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliantas nubaustas už KET 150.5 p. reikalavimo pažeidimą, t. y. už tai, kad sustojo ir paliko stovėti automobilį ant šaligatvio. ATPK 124¹ str. 4 d. numatyta, kad sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos medžiagą, nevisapusiškai ištyrė byloje esančius naujus įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad K. M. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą.

Apeliantas ginčija patį administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą. Ginčas iš esmės vyksta dėl paties šaligatvio buvimo, t. y. pažeidėjas, remdamasis 1999 m. planu ir kitais dokumentais, teigia, jog sklype (duomenys neskelbtini) skg. 4 nėra šaligatvio, todėl negali būti ir pažeidimo. Taip pat mano, kad privačioje teritorijoje, esant pastatytam kelio atitvarui bei ženklui „privati valda“, Kelių eismo taisyklės neturi būti taikomos. Teigia, kad byloje nėra įrodyta, jog sklypo savininkai ginčo vietą skyrė automobiliams statyti ir neteisėtai jos neskyrė pėstiesiems.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad (duomenys neskelbtini) skg. 4 yra įrengtas šaligatvis, tačiau šiuo atveju, įvertinus, kad automobilis buvo pastatytas privačioje teritorijoje, esminę reikšmę turi eismo toje teritorijoje nustatymas. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog ties sklypu (duomenys neskelbtini) skg. 4 eismas nevyksta.

Apelianto teiginys, jog vieta, kur stovėjo automobilis, nėra šaligatvis taip, kaip jis apibrėžtas Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, paneigtas byloje esančiais įrodymais.

KET 3 punktas, apibrėžiantis šiose taisyklėse vartojamas sąvokas, nustato, kad kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas. Šaligatvis – pėstiesiems skirta kelio dalis, esanti prie važiuojamosios dalies arba atskirta nuo jos. Šaligatvio samprata įvirtinta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 58 dalyje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad vieta, kurioje pažeidėjas pastatė automobilį, yra šaligatvis ir jis atitinka Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 58 dalyje nurodytą šaligatvio apibrėžimą, t. y. kelio dalis, nuo važiuojamosios dalies atskirta borteliu, yra aukštesnė. Iš nuotraukų matyti, kad vieta, kurioje buvo pastatytas K. M. automobilis, yra šalia važiuojamosios kelio dalies, t. y. automobilis pastatytas ant borteliais atskirtos ir aukštesnės kelio dalies, kuri dengta cemento betono plytelėmis (t. 1, b. l. 9–12, t. 2, b. l. 59–61). Tai patvirtinta ir 1996-01-08 plane nurodyti duomenys. Iš Namų valdos techninės apskaitos bylos, kuri inventorizuota, matyti, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) skg. 4, yra kiemas su šaligatviais. Nustatyta, kad yra kiemo statiniai: šaligatvis (betoninės plytelės, žymėjimas „k1“), borteliai (betono, žymėjimas „k2“), vartai (metaliniai, žymėjimas „k3“) (t. 1 b. l. 192). Sutiktina su apeliantu, kad šie duomenys yra istorinė inventorinės knygos medžiaga ir jie skiriasi nuo 1999-10-26 plane nurodytų duomenų, tačiau, įvertinus VĮ Registrų centro 2016-04-25 raštą, matyti, kad atliekant naujus matavimus nebuvo patikslinti įrengti kiemo statiniai, kurie buvo nurodyti 1996-01-08 plane, ir jų savininkai nesiėmė priemonių juos įregistruoti (t. 2, b. l. 55). Nuotraukose užfiksuoti duomenys atitinka 1996 m. namų valdos techninės apskaitos kortelėje nurodytus duomenis, todėl vien tai, kad šaligatvis nėra įregistruotas, dar nepaneigia faktinio jo buvimo.

Kaip minėta, kvalifikuojant pažeidimą pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį, nepakanka konstatuoti paties šaligatvio buvimo fakto. Bylos medžiaga patvirtinta, kad šaligatvis, ant kurio K. M. buvo pastatęs automobilį, yra privačioje teritorijoje, kurioje eismas nevyksta.

Klaipėdos apygardos teismo nutartyse, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį (bylos Nr. ATP-274-255/2015, ATP-327-255/2015), konstatuotas faktas, jog automobiliai buvo pastatyti vietinės reikšmės kelyje, t. y. ant (duomenys neskelbtini) skersgatvio dedamosios dalies pėsčiųjų tako, pažymėto „k8“, kuris tęsiasi ir prie (duomenys neskelbtini) skg. 4A namo. Šiuo atveju bylos duomenimis įrodyta, jog automobilis stovėjo ne ant pėsčiųjų tako, pažymėto „k8“, kuris tęsiasi iki (duomenys neskelbtini) skg. 4 namo, bet sklypo (duomenys neskelbtini) skg. 4 teritorijoje – privačioje teritorijoje, kurioje esantis kelias nėra dedamoji (duomenys neskelbtini) skersgatvio pėsčiųjų tako, pažymėto „k8“, dalis.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015-10-21 rašte Nr. (31.1) RS2-1115 nurodė, kad pėsčiųjų takas, pažymėtas indeksu „k8“, yra iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) skg. 4, ribos ir inžinerinis statinys – šaligatvis nepatenka į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) skg. 4, ribas. Tokius pačius duomenis nurodė ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Finansų ir turto departamento Turto skyrius (t. 1, b. l. 81, 33–34). Taip pat VĮ Registrų centras nurodė, kad statinio –(duomenys neskelbtini) skersgatvio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) jokių sudėtinių dalių sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) skg. 4, Klaipėdoje, nėra, nes jų ribos sutampa bei nesidengia (t. 1, b. l. 182).

Nesutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad sklype (duomenys neskelbtini) skg. 4 esantis kelias yra vietinės reikšmės kelias.

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo, nustatančio Lietuvos Respublikos automobilių kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus, 3 straipsnio, reglamentuojančio kelių suskirstymą pagal reikšmę, 3 dalis numato, kad vietinės reikšmės keliai naudojami vietiniam susisiekimui ir skirstomi į: 1) viešuosius kelius. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, bei gatvės gyvenamosiose vietovėse ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams; 2) vidaus kelius. Tai juridinių ir (ar) fizinių asmenų reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams).

Minėtame Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius rašte Nr. (31.1) RS2-1115, priimtame 2015-10-21, taip pat nurodyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąraše žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) skg. 4, vietinės reikšmės kelių nėra (t. 1, b. l. 81). Kadangi sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) skg. 4, nėra vietinės reikšmės kelių, todėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracija neturėjo pagrindo užtikrinti eismo saugumą privačioje teritorijoje. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalis savivaldybės administracijos direktoriui nenumato teisės užtikrinti eismo saugumą privačioje teritorijoje.

Byloje surinktų įrodymų visuma taip pat patvirtina, kad privačioje teritorijoje esančiame vidiniame kelyje eismas nevyksta. Nesutiktina su Institucija ir pirmosios instancijos teismu, kad šiuo keliu naudojasi ne tik sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) skg. 4, gyventojai, bet ir sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) skg. 6, gyventojai ir tai patvirtina Klaipėdos savivaldybės valdybos 2002-05-16 sprendimu Nr. 272 patvirtintas žemės sklypų (duomenys neskelbtini) skg. 6A ir 6B detaliojo plano projektas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog šio plano projekte yra numatyta teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) skg. 6, įvažiuoti per rytinę sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) skg. 4, pusę, tačiau projekte taip pat pažymėta, kad turėtų būti nustatytas kelio servitutas. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte yra numatyta teisė, tačiau ar ji yra realiai įgyvendinta, Institucija nepateikė jokių duomenų. Byloje patvirtinta, kad sklype (duomenys neskelbtini) skg. 4 nėra įregistruotas joks servitutas (t. 1, b. l. 182, 184–189, 129–131). Tai reiškia, kad iki šiol nėra niekam suteikta teisė naudotis privačiu keliu, esančiu (duomenys neskelbtini) skg. 4. Vadinasi, šiuo metu faktiškai žemės sklypų (duomenys neskelbtini) skg. 6A ir 6B namo gyventojai savo teisės naudotis keliu, esančiu sklype (duomenys neskelbtini) skg. 4, kaip tai numatyta detaliojo plano projekte, nėra įgyvendinę. Iš antstolės V. Daugirdienės pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo taip pat matyti, kad vidiniu keliu naudojasi tik (duomenys neskelbtini) skg. 4 namo savininkai (t. 2, b. l. 59–62). Nurodyti duomenys paneigia Institucijos išadą, kad vidiniu keliu, esančiu (duomenys neskelbtini) skg. 4, naudojasi (duomenys neskelbtini) skg. 6 namo gyventojai.

Pažeidimo padarymo metu privati teritorija buvo pažymėta atitvaru ir ženklu „privati valda“. Nors bylos duomenimis patvirtinta, kad pažeidimo padarymo dieną įrengti atitvarą ir pastatyti ženklą nebuvo išduotas leidimas, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nepakeičia žemės sklypo statuso, t. y. jis netapo vieša teritorija vien dėl to, kad nebuvo ženklų, pažyminčių privačios teritorijos ribą. Sutiktina su apeliantu, jog vėlesnis atitvaro ir ženklo įteisinimas tik patvirtina faktą, jog jie buvo pastatyti vietoje. Be to, vėlesnis lentelės, draudžiančios pašaliniams vaikščioti privačioje valdoje, pastatymas tik patvirtina nurodytas aplinkybes, kad vidiniu keliu eismas nevyksta.

Nurodytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad pažeidėjas negalėjo žinoti, jog statyti automobilio savo teritorijoje, kuria naudojasi tik namo, esančio (duomenys neskelbtini) skg. 4, savininkai, negalėjo ir tai būtų traktuojama kaip Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Byloje nėra duomenų, kad kiti namo bendraturčiai būtų prieštaravę tokiam automobilio statymui.

Atsižvelgęs į nurodytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog faktas, kad pažeidimas padarytas privačioje teritorijoje, kurioje eismas nevyksta, eliminuoja galimybę taikyti nuobaudą už KET pažeidimą. Nagrinėjamu atveju neįrodyta, jog K. M. veiksmai atitinka visus ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo kvalifikacinius požymius.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos medžiagą, nepagrįstai vadovavosi Klaipėdos apygardos teismo administracinėse bylose Nr. ATP-274-255/2015, ATP-327-255/2015 konstatuotomis aplinkybėmis, nes jos skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. liepos 16 d. nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje, sudėties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pažeidėjo K. M. skundą – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. liepos 16 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą K. M. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje, nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėja Dalia Kursevičienė