Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-355-873/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-09-29
Bylos Nr.: 1A-355-873/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-02-6-00013-2018-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Arūnas Bartkus, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, Nijolė Žimkienė
Nuteistasis: A. R.
Advokatai: Vidmantas Baumila

Kategorijos

2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
2.4.6.2.1Nuosprendžio panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti teismui (BPK 326 str. 1 d. 4 p.)

Baudžiamoji byla Nr.1A-355-873/2022Teisminio proceso Nr.1-02-6-00013-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; 2.4.6.2.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Editai Bekerytei, Daivai Kokštaitei, Aistei Bareikei,dalyvaujant prokurorui Tadeušui Osipovičiui (Tadeuš Osipovič),gynėjui advokatui Vidmantui Baumilai,nuteistajam A. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. (toliau – nuteistasis, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (2014 m. balandžio 10 d. UAB „A. V.“ dokumentų klastojimas) 250 MGL (9 415 Eur) dydžio bauda, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (2014 m. gegužės 5 d. ir 2014 m. gegužės 9 d. UAB „A. V“ dokumentų klastojimas) 250 MGL (9 415 Eur) dydžio bauda, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (2015 m. spalio 29 d., 2015 m. spalio 30 d. ir 2015 m. gruodžio 8 d. UAB „A. V.“ dokumentų klastojimas) 250 MGL (9 415 Eur) dydžio bauda, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) 250 MGL (9 415 Eur) dydžio bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 400 MGL (15 064 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už BK 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, paskirta subendrinta 400 MGL (15 064 Eur) dydžio bauda. Subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinta su bausmėmis, paskirtomis už BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą, taikant dalinį bausmių sudėjimą, A. R. paskirta galutinė subendrinta 500 MGL (18 830 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas 2018 m. gegužės 3 d., nuo 10.40 val. iki 14.12 val. (1 diena), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant 2 MGL baudos, ir nustatyta galutinė bausmė – 498 MGL (18 754,68 Eur) dydžio bauda. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija, VMI ) civilinis ieškinys dėl 145 388 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir priteista iš A. R. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai 145 388 Eur turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu V. Š. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2014 m. gegužės 5 d. ir 2014 m. gegužės 9 d. UAB „A. V.“ dokumentų klastojimas), 300 straipsnio 1 dalį (2015 m. spalio 29 d., 2015 m. spalio 30 d. ir 2015 m. gruodžio 8 d. UAB „A. V.“ dokumentų klastojimas), išteisintas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, E. Š. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2014 m. balandžio 10 d. UAB „A. V.“ dokumentų klastojimas), BK 300 straipsnio 1 dalį (2014 m. gegužės 5 d. ir 2014 m. gegužės 9 d. UAB „A. V.“ dokumentų klastojimas), K. P. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2015 m. spalio 29 d., 2015 m. spalio 30 d. ir 2015 m. gruodžio 8 d. UAB „A. V.“ dokumentų klastojimas), tačiau nuosprendis jų atžvilgiu nėra apskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. A. R. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį ir E. Š. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad A. R., veikdamas kartu su E. Š., organizavo netikrų dokumentų pagaminimą ir jų panaudojimą, o E. Š., veikdamas kartu su A. R. pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo: A. R., būdamas nesusijęs su UAB „A. V.“, (duomenys neskelbtini), jokiais darbo santykiais, tačiau būdamas faktiniu šios įmonės vadovu ir realiai valdydamas šią įmonę, siekdamas nuslėpti jo paties organizuotą UAB „A. V.“ panaudojimą neteisėtoje veikloje, susijusioje su šios įmonės apgaulingu apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų apie jos pajamas pateikimu, organizuojant fiktyvius UAB „A. V.“ akcijų bei šios įmonės valdymo ir materialinių vertybių, tame tarpe buhalterinės apskaitos dokumentų, perleidimus, 2014 m. balandžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), pasiūlė E. Š. už piniginį atlygį tapti formaliu UAB „A. V.“ akcininku ir direktoriumi. E. Š. sutiko už tiksliai nenustatytą dydžio piniginį užmokestį tapti fiktyviu UAB „A. V.“ akcininku ir direktoriumi. Tęsiant nusikalstamą veiką, A. R. pateikė E. Š. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens parengtą netikrą dokumentą – 2014 m. balandžio 10 d. vienintelio UAB „A. V.“ akcininko E. Š. sprendimą, kuriame buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad E. Š., kaip UAB „A. V.“ vienintelis akcininkas, nuo 2014 m. balandžio 10 d. paskyrė save UAB „A. V.“ direktoriumi. E. Š., žinodamas, kad realiai nepirko UAB „A. V.“ akcijų ir realiai neužims šios įmonės direktoriaus pareigų, neperims šios įmonės valdymo ir materialinių vertybių bei bus tik formaliu UAB „A. V.“ vadovu, suvokdamas savo neteisėtų veiksmų padarinius, t. y. kad dėl jo neteisėtų veiksmų bus patvirtinti bei panaudoti netikri (tikrovės neatitinkantys) dokumentai apie UAB „A. V.“ akcijų, šios įmonės valdymo ir materialinių vertybių perleidimus, bei UAB „A. V.“ akcininko ir direktoriaus pasikeitimus, vykdydamas A. R. nurodymus, pasirašė iš A. R. gautą netikrą dokumentą – 2014 m. balandžio 10 d. vienintelio UAB „A. V.“ akcininko E. Š. sprendimą, kuriame buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad E. Š., kaip UAB „A. V.“ vienintelis akcininkas, nuo 2014 m. balandžio 10 d. paskyrė save UAB „A. V.“ direktoriumi, taip pat pagamino netikrus dokumentus – į 2014 m. balandžio 10 d. prašymo registruoti UAB „A. V.“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 su priedais – UAB „A. V.“ akcininko forma JAR-AF ir UAB „A. V.“ vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V, A. R. įrašius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad nuo 2014 m. balandžio 10 d. E. Š. yra įsigijęs UAB „A. V.“ akcijas ir yra paskirtas šios įmonės direktoriumi, E. Š. pasirašė 2014 m. balandžio 10 d. prašymą registruoti UAB „A. V.“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 be priedų.

Tęsiant nusikalstamą veiką, E. Š. kartu su A. R., tikslu įregistruoti duomenų pakeitimą Juridinių asmenų registre, 2014 m. balandžio 11 d. pateikė VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui, esančiam adresu Lvovo g. 25, Vilniuje, 2014 m. balandžio 10 d. vienintelio UAB „A. V.“ akcininko E. Š. sprendimą, bei 2014 m. balandžio 10 d. prašymo registruoti UAB „A. V.“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 su priedais – UAB „A. V.“ akcininko forma JAR-AF ir UAB „A. V.“ vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V.

Tokiu būdu A. R., veikdamas kartu su E. Š., organizavo netikrų dokumentų – 2014 m. balandžio 10 d. vienintelio UAB „A. V.“ akcininko E. Š. sprendimo, 2014 m. balandžio 10 d. prašymo registruoti UAB „A. V.“ juridinių asmenų registre formos JAR-1 su priedais – UAB „A. V.“ akcininko forma JAR-AF ir UAB „A. V.“ vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V pagaminimą ir jų panaudojimą, o E. Š., veikdamas kartu su A. R., pagamino netikrus dokumentus – 2014 m. balandžio 10 d. vienintelio UAB „A. V.“ akcininko E. Š. sprendimą, 2014 m. balandžio 10 d. prašymą registruoti UAB „A. V.“ juridinių asmenų registre formos JAR-1 su priedais – UAB „A. V.“ akcininko forma JAR-AF ir UAB „A. V.“ vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V, ir juos panaudojo.

2. A. R. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, V. Š. ir E. Š. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad A. R., veikdamas bendrininkų grupėje su E. Š. ir V. Š., organizavo netikrų dokumentų pagaminimą ir jų panaudojimą, o E. Š. ir V. Š., veikdami bendrininkų grupėje su A. R., pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus:

2014 m. gegužės mėnesį, (duomenys neskelbtini) mieste, E. Š. informavo A. R., jog atsisako būti UAB „A. V.“ formaliu direktoriumi ir akcininku. A. R. pasiūlė E. Š. surasti kitą žmogų, kuris sutiks tapti formaliu UAB „A. V.“ akcininku ir direktoriumi. E. Š. surado V. Š., kuris sutikto tapti UAB „A. V.“ akcininku ir direktoriumi ir apie tai pranešė A. R.. Po ko A. R. pateikė E. Š. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens parengtus netikrus dokumentus – 1) 2014 m. gegužės 5 d. UAB „A. V.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad 2014 m. gegužės 5 d. E. Š. už 10 000 litų pardavė V. Š. 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „A. V.“ akcijų; 2) 2014 m. gegužės 5 d. vienintelio UAB „A. V.“ akcininko E. Š. sprendimą, kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad E. Š., kaip UAB „A. V.“ vienintelis akcininkas, nuo 2014 m. gegužės 5 d. paskyrė V. Š. UAB „A. V.“ direktoriumi; 3) 2014 m. gegužės 5 d. UAB „A. V.“ materialinių vertybių perdavimo-priėmimo aktą, kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad 2014 m. gegužės 5 d. E. Š. perdavė V. Š. akte išvardintas įvairias šios įmonės materialines vertybes. Tęsiant nusikalstamą veiką, E. Š. ir V. Š. šiuos netikrus dokumentus patvirtino savo parašais, po ko, tęsiant nusikalstamą veiką, V. Š., žinodamas, kad jis realiai nepirko UAB „A. V.“ akcijų ir realiai neužims šios įmonės direktoriaus pareigų, neperims šios įmonės valdymo ir materialinių vertybių bei nevykdys su pastarąja jokios veiklos, t. y. bus tik formaliu UAB „A. V.“ vadovu, suvokdamas savo neteisėtų veiksmų padarinius, t. y. kad dėl jo neteisėtų veiksmų bus patvirtinti, bei panaudoti netikri (tikrovę neatitinkantys) dokumentai apie UAB „A. V.“ akcijų bei šios įmonės valdymo ir materialinių vertybių perleidimus, bei UAB „A. V.“ akcininko ir direktoriaus pasikeitimus, vykdydamas A. R. nurodymus, pagamino netikrus dokumentus – į 2014 m. gegužės 9 d. prašymo registruoti UAB „A. V.“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 su priedais – UAB „A. V.“ akcininko forma JAR-AF ir UAB „A. V.“ vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V, A. R. įrašius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad nuo 2014 m. gegužės 5 d. V. Š. yra įsigijęs UAB „A. V.“ akcijas ir yra paskirtas šios įmonės direktoriumi, V. Š. pasirašė 2014 m. gegužės 9 d. prašymą registruoti UAB „A. V.“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 be priedų.

Tęsiant nusikalstamą veiką, V. Š. ir A. R., tikslu įregistruoti duomenų pakeitimą Juridinių asmenų registre, 2014 m. gegužės 9 d. pateikė VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui, esančiam adresu Lvovo g. 25, Vilniuje, 2014 m. gegužės 5 d. vienintelio UAB „A. V.“ akcininko E. Š. sprendimą, bei 2014 m. gegužės 9 d. prašymą registruoti UAB „A. V.“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 su priedais – UAB „A. V.“ akcininko forma JAR-AF ir UAB „A. V.“ vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V.

Tokiu būdu A. R., veikdamas bendrininkų grupėje su E. Š. ir V. Š., organizavo netikrų dokumentų - 2014 m. gegužės 5 d. UAB „A. V.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties (duomenys neskelbtini), 2014 m. gegužės 5 d. vienintelio UAB „A. V.“ akcininko E. Š. sprendimo, 2014 m. gegužės 5 d. UAB „A. V.“ materialinių vertybių perdavimo-priėmimo akto, 2014 m. gegužės 9 d. prašymo registruoti UAB „A. V.“ juridinių asmenų registre forma JAR-1 su priedais – UAB „A. V.“ akcininko formą JAR-AF ir UAB „A. V.“ vienasmenio valdymo organo formos JAR-VO-V, pagaminimą ir jų panaudojimą, o V. Š. ir E. Š., veikdami bendrininkų grupėje su A. R., pagamino netikrus dokumentus – 2014 m. gegužės 5 d. UAB „A. V.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini), 2014 m. gegužės 5 d. UAB „A. V.“ materialinių vertybių perdavimo –priėmimo aktą, 2014 m. gegužės 9 d. prašymo registruoti UAB „A. V.“ juridinių asmenų registre forma JAR-1 su priedais – UAB „A. V.“ akcininko formą JAR-AF ir UAB „A. V.“ vienasmenio valdymo organo formos JAR-VO-V, ir juos panaudojo.

3. A. R. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, V. Š. ir K. P. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad A. R., veikdamas bendrininkų grupėje su V. Š. ir K. P., organizavo netikrų dokumentų pagaminimą ir jų panaudojimą, o V. Š. ir K. P., veikdami bendrininkų grupėje su A. R., pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus:

2015 metų spalio mėnesį, (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytoje vietoje, A. R. pasiūlė K. P. už piniginį atlygį tapti formaliu UAB „A. V.“ akcininku ir direktoriumi. K. P. sutiko už 2 000 eurų užmokestį dalyvauti tokiuose fiktyviuose perleidimuose. Tęsiant nusikalstamą veiką, A. R. pateikė K. P. ir V. Š. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens parengtus netikrus dokumentus – 1) 2015 m. spalio 29 d. vienintelio UAB „A. V.“ akcininko V. Š. sprendimą, kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad V. Š., kaip UAB „A. V.“ vienintelis akcininkas, nuo 2015 m. spalio 30 d. paskyrė K. P. UAB „A. V.“ direktoriumi; 2) 2015 m. spalio 29 d. UAB „A. V.“ materialinių vertybių perdavimo-priėmimo aktą, kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad 2015 m. spalio 29 d. K. P. iš V. Š. perėmė akte išvardintas įvairias UAB „A. V.“ materialines vertybes, tame tarpe, buhalterinės apskaitos dokumentus; 3) 2015 m. spalio 30 d. UAB „A. V.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini), kurioje įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad 2015 m. spalio 30 d. UAB „G. R.“, atstovaujama K. P., iš V. Š. nusipirko 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „A. V.“ akcijų. V. Š. pasirašius 2015 m. spalio 29 d. vienintelio UAB „A. V.“ akcininko V. Š. sprendimą, 2015 m. spalio 29 d. UAB „A. V.“ materialinių vertybių perdavimo-priėmimo aktą, 2015 m. spalio 30 d. UAB „A. V.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), K. P., žinodamas, kad jo vadovaujama UAB „G. R.“ realiai nepirks UAB „A. V.“ akcijų ir jis pats realiai neužims šios įmonės direktoriaus pareigų, neperims šios įmonės valdymo ir materialinių vertybių, tame tarpe, įmonės buhalterinių apskaitos dokumentų, bei nevykdys su pastarąja jokios veiklos, t. y. bus tik formaliu UAB „A. V.“ vadovu, suvokdamas savo neteisėtų veiksmų padarinius, t. y. kad dėl jo neteisėtų veiksmų bus patvirtinti bei panaudoti netikri (tikrovės neatitinkantys) dokumentai apie UAB „A. V.“ akcijų bei šios įmonės valdymo ir materialinių vertybių perleidimus bei UAB „A. V.“ akcininko ir direktoriaus pasikeitimus, pasirašė 2015 m. spalio 29 d. UAB „A. V.“ materialinių vertybių perdavimo – priėmimo aktą ir 2015 m. spalio 30 d. UAB „A. V.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po ko šiuos netikrus dokumentus perdavė A. R.. Tęsiant nusikalstamą veiką, K. P., remiantis minėtais dokumentais pagamino netikrus dokumentus – 2015 m. gruodžio 8 d. prašymo registruoti UAB „A. V.“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 su priedais – UAB „A. V.“ akcininko forma JAR-AJ ir UAB „A. V.“ vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V, įrašydamas į juos žinomai melagingus duomenis apie tai, kad nuo 2015 m. spalio 30 d. UAB „G. R.“ yra įsigijusi UAB „A. V.“ akcijas, o K. P. yra paskirtas šios įmonės direktoriumi, bei pasirašęs 2015 m. gruodžio 8 d. prašymo registruoti UAB „A. V.“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 be priedų, po ko, 2015 m. spalio 29 d. vienintelio UAB „A. V.“ akcininko V. Š. sprendimą, bei 2015 m. gruodžio 8 d. prašymo registruoti UAB „A. V.“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 su priedais – UAB „A. V.“ akcininko forma JAR-AJ ir UAB „A. V.“ vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V, pateikė registruoti VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui, esančiam adresu Lvovo g. 25, Vilniuje.

Tokiu būdu A. R., veikdamas bendrininkų grupėje su V. Š. ir K. P., organizavo netikrų dokumentų – 2015 m. spalio 29 d. vienintelio UAB „A. V.“ akcininko V. Š. sprendimo, 2015 m. spalio 29 d. UAB „A. V.“ materialinių vertybių perdavimo-priėmimo akto, 2015 m. spalio 30 d. UAB „A. V.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. gruodžio 8 d. prašymo registruoti UAB „A. V.“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 su priedais – UAB „A. V.“ akcininko forma JAR-AJ ir UAB „A. V.“ vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V, pagaminimą ir jų panaudojimą, o V. Š. ir K. P., veikdami bendrininkų grupėje su A. R., pagamino netikrus dokumentus – 2015 m. spalio 29 d. vienintelio UAB „A. V.“ akcininko V. Š. sprendimą, 2015 m. spalio 29 d. UAB „A. V.“ materialinių vertybių perdavimo-priėmimo aktą, 2015 m. spalio 30 d. UAB „A. V.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. gruodžio 8 d. prašymą registruoti UAB „A. V.“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 su priedais – UAB „A. V.“ akcininko forma JAR-AJ ir UAB „A. V.“ vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V, ir juos panaudojo.

4. A. R. nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, galiojusi nuo 2011 m. liepos 5 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) ir 222 straipsnio 1 dalį, V. Š. išteisintas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, galiojusi nuo 2011 m. liepos 5 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) ir 222 straipsnio 1 dalį, skundžiamame nuosprendyje konstatavus, kad išteisinant V. Š. dėl nusikaltimų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo, A. R. iš to paties kaltinimo šalinama ta dalis, kurioje jam inkriminuojamas nusikaltimo padarymas bendrininkų grupėje su V. Š. dėl to, kad A. R., veikdamas bendrininkų grupėje su V. Š., apgaulingai tvarkė UAB „A. V.“, (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „A. V.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei mokamų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo už 2014 m. kovo mėn. – 2015 m. rugpjūčio mėn. laikotarpį, bei siekdami išvengti mokesčių įrašė į UAB „A. V.“ mėnesines pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie šio juridinio asmens pajamas ir turtą bei pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinei mokesčių inspekcijai:

laikotarpiu nuo 2014 m. kovo mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn., A. R., nebūdamas susietas su UAB „A. V.“, (duomenys neskelbtini), jokiais oficialiais santykiais, tačiau būdamas faktiniu UAB „A. V.“ vadovu ir realiai valdydamas UAB „A. V.“, organizuodamas jos veiklą ir jai vadovaudamas, bei veikdamas jos vardu, ir V. Š., nuo 2014 m. gegužės 5 d., būdamas formaliu UAB „A. V.“ vadovu ir veikdamas šios įmonės vardu pagal A. R. nurodymus, siekdami iškreipti ir nuslėpti duomenis apie tikrąją UAB „A. V.“ ūkinę-finansinę būklę, veiklą, bei tikrąsias pastarosios pajamas, taip pat siekdami sumažinti UAB „A. V.“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinų mokesčių dydį, suvokdami, kad dėl jų tolimesnių neteisėtų veiksmų, nukreiptų į minėto siekio įgyvendinimą, UAB „A. V.“ nesumokės dalį privalomų mokesčių, ir toliau, įgyvendindami šį savo nusikalstamą sumanymą, veikdami išankstine tiesiogine tyčia, bendrininkų grupėje, UAB „A. V.“ vardu, žinodami, jog UAB „A. V.“ vardu iš Europos Sąjungos (toliau – ir ES) įmonių PVM mokėtojų įsigijo transporto priemones su 0 procentų PVM :

1. 2014 m. kovo 21 d. iš Vokietijos įmonės U. M. H. UG, mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį VOLVO XC 70, (duomenys neskelbtini), už 6 4912, 64 litų (18 800 eurų),

2. 2014 m. kovo 21 d. iš Vokietijos įmonės U. M. H. UG, mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį TOYOTA AVENSIS, (duomenys neskelbtini), už 31 765, 76 litų (9 200 eurų),

3. 2014 m. balandžio 15 d. iš Vokietijos įmonės U. M. H. UG, mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį VW CADDY LIFE, (duomenys neskelbtini), už 13 120,64 litų (3 800 eurų),

4. 2014 m. balandžio 25 d. iš Vokietijos įmonės U. M. H. UG, mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini)įsigijo automobilį LADA NIVA, (duomenys neskelbtini), už 23 479,04 litų (6 800 eurų),

5. 2014 m. balandžio 25 d. iš Vokietijos įmonės U. M. H. UG, mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį VOLVO XC 60, (duomenys neskelbtini), už 86 665,28 litų (25 100 eurų),

6. 2014 m. balandžio 25 d. iš Vokietijos įmonės U. M. H. UG, mokesčių mokėtojo kodas koš(duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį VW GOLF 6, (duomenys neskelbtini), už 25 205,44 litų (7 300 eurų),

7. 2014 m. gegužės 2 d. iš Vokietijos įmonės U. M. H. UG, mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį MB C 200, (duomenys neskelbtini), už 27 622,4 litų (8 000 eurų),

8. 2014 m. gegužės 2 d. iš Vokietijos įmonės U. M. H. UG, mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį AUDI A4, (duomenys neskelbtini), už 27 622,4 litų (8000 eurų),

9. 2014 m. gegužės 23 d. iš Vokietijos įmonės U. M. H. UG, mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį DC – SMART, (duomenys neskelbtini), už 35 563,84 litų (10 300 eurų),

10. 2014 m. gegužės 23 d. iš Vokietijos įmonės U. M. H. UG, mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį TOYOTA HILLUX, (duomenys neskelbtini), už 29 694,08 litų (8 600 eurų),

11. 2014 m. gegužės 23 d. iš Vokietijos įmonės U. M. H. UG, mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį AUDI A4, (duomenys neskelbtini)už 25 896 litų (7 500 eurų),

12. 2014 m. birželio 25 d. iš Vokietijos įmonės U. M. H. UG, mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį PORSCHE CAYANE, (duomenys neskelbtini), už 138 112 litų (40 000 eurų),

13. 2014 m. birželio 29 d. iš Vokietijos įmonės U. M. H. UG, mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį TOYOTA AVENSIS, (duomenys neskelbtini)už 17 264 litų (5 000 eurų),

14. 2014 m. rugpjūčio 6 d. iš Latvijos įmonės SIA „F. S.“, mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. L-14061 įsigijo automobilį AUDI Q7, (duomenys neskelbtini), už 41 376,53 litų (11 983 eurų),

15. 2014 m. balandžio 9 d. iš Vokietijos įmonės „S. G.“, mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), pagal skaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį FORD FOCUS COMBI, (duomenys neskelbtini), už 24 860,16 litų (7 200 eurų),

16. 2014 m. rugsėjo 3 d. iš Vokietijos įmonės U. M. H. UG, mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį AUDI A6, (duomenys neskelbtini), už 56 108 litų (16 250 eurų),

17. 2014 m. rugsėjo 5 d. iš Vokietijos įmonės U. M. H. UG, mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį BMW 530 GT, (duomenys neskelbtini), už 90 806,64 litų (26 300 eurų),

18. 2014 m. rugsėjo 7 d. iš Vokietijos įmonės U. M. H. UG, mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį LEXUS 450RX, (duomenys neskelbtini), už 154 685,44 litų (44 800 eurų),

19. 2014 m. spalio 2 d. iš Vokietijos įmonės A. A. Gmbh”, mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį MB S 500, (duomenys neskelbtini), už 113 079,2 litų (32 750 eurų),

20. 2014 m. rugsėjo 26 d. iš Vokietijos įmonės U. M. H. UG, mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį MB 350, (duomenys neskelbtini), už 143 891,76 litų (41 674 eurų),

21. 2014 m. rugsėjo 8 d. iš Vokietijos įmonės U. M. H. UG, mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį MB GLK 220, (duomenys neskelbtini), už 60 424 litų (17 500 eurų),

22. 2014 m. spalio 14 d. iš Vokietijos įmonės U. M. H. UG, mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį VW GOLF 6, (duomenys neskelbtini), už 29 348,8 litų (8 500 eurų),

23. 2014 m. lapkričio 1 d. iš Vokietijos įmonės U. M. H. UG, mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį RENAULT MEGANE GRAND TOUR, (duomenys neskelbtini) už 12 775,36 litų (3 700 eurų),

24. 2014 m. lapkričio 2 d. iš Vokietijos įmonės U. M. H. UG, mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį MB GLK 220, (duomenys neskelbtini), už 54 208,96 litų (15 700 eurų),

25. 2014 m. balandžio 9 d. iš Vokietijos įmonės “I.C.S. I. – C. S. GmbH”, mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį AUDI A6, (duomenys neskelbtini), už 49375,04 litų (14300 eurų),

26. 2014 m. rugsėjo 8 d. iš Vokietijos įmonės U. M. H. UG, mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini)įsigijo automobilį BMW X3, (duomenys neskelbtini), už 50 065,6 litų 14 500 (eurų),

27. 2014 m. spalio 25 d. iš Vokietijos įmonės U. M. H. UG, mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį LADA NIVA, (duomenys neskelbtini), už 24 860,16 litų (7 200 eurų),

28. 2014 m. spalio 25 d. iš Vokietijos įmonės U. M. H. UG, mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį LADA NIVA, (duomenys neskelbtini), už 24 169,6 litų ( 7000 eurų),

29. 2014 m. lapkričio 6 d. iš Vokietijos įmonės “S. G.”, mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį PEUGEOT 4007, (duomenys neskelbtini), už 44 886,4 litų (13 000 eurų),

30. 2014 m. lapkričio 3 d. iš Latvijos įmonės SIA “A.”, mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį BMW 520 TOURING, (duomenys neskelbtini), už 44 886,4 litų (13 000 eurų),

31. 2014 m. gruodžio 1 d. iš Vokietijos įmonės U. M. H. UG, mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį SMART (duomenys neskelbtini), už 16 228,16 litų (4 700 eurų),

32. 2015 m. sausio 6 d. iš Vokietijos įmonės U. M. H. UG, mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį RENAULT MEGANE GRAND TOUR, (duomenys neskelbtini), už 7 000 eurų,

33. 2014 m. birželio 24 d. iš Vokietijos įmonės B. A., mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį NISSAN MICRA, (duomenys neskelbtini), už 21 752,4 litų (6 300 eurų),

34. 2015 m. vasario 17 d. iš Vokietijos įmonės U. M. H. UG, mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį SKODA YETI, (duomenys neskelbtini), už 9 000 eurų,

35. 2015 m. kovo 11 d. iš Vokietijos įmonės U. M. H. UG, mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį MB SPRINTER, (duomenys neskelbtini), už 7 000 eurų,

36. 2015 m. kovo 14 d. iš Vokietijos įmonės U. M. H. UG, mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį JEEP GRAND CHEROKEE, (duomenys neskelbtini), už 40 200 eurų,

37. 2015 m. kovo 28 d. iš Vokietijos įmonės U. M. H. UG, mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį MB GL 350 (duomenys neskelbtini), už 94 900 eurų,

38. 2015 m. gegužės 1 d. iš Vokietijos įmonės U. M. H. UG, mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį VW POLO, (duomenys neskelbtini), už 7 000 eurų,

39. 2015 m. gegužės 1 d. iš Vokietijos įmonės U. M. H. UG, mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį RENAULT MEGANE, (duomenys neskelbtini), už 4 800 eurų,

40. 2015 m. gegužės 14 d. iš Vokietijos įmonės U. M. H. UG, mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini)įsigijo automobilį SKODA OCTAVIA, (duomenys neskelbtini), už 8 000 eurų,

41. 2015 m. gegužės 16 d. iš Vokietijos įmonės U. M. H. UG, mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį VOLVO V 60, (duomenys neskelbtini), už 12 200 eurų,

42. 2015 m. gegužės 22 d. iš Olandijos įmonės N. C. G. B.V, mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį LEXUS GS 450 H, (duomenys neskelbtini), už 14 700 eurų,

43. 2015 m. balandžio 28 d. iš Latvijos įmonės SIA P. L. S., mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį PORSCHE CAYENNE, (duomenys neskelbtini), už 40 000 eurų,

44. 2015 m. liepos 10 d. iš Vokietijos įmonės U. M. H. UG, mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį BMW 530, (duomenys neskelbtini), už 13 900 eurų,

45. 2015 m. liepos 9 d. iš Vokietijos įmonės K. A., mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini)įsigijo automobilį PORSCHE PANAMERA, (duomenys neskelbtini), už 48 500 eurų,

46. 2015 m. birželio 13 d. iš Italijos įmonės G. F. SRL, mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį LEXUS IS 200, (duomenys neskelbtini), už 6 000 eurų,

47. 2015 m. liepos 23 d. iš Vokietijos įmonės U. M. H. UG, mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį TOYOTA RAV 4, (duomenys neskelbtini), už 14 200 eurų,

48. 2015 m. liepos 27 d. iš Vokietijos įmonės U. M. H. UG, mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį AUDI A4, (duomenys neskelbtini), už 8 000 eurų,

49. 2015 m. liepos 16 d. iš Latvijos įmonės SIA L. P., mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį AUDI A6, (duomenys neskelbtini), už 16 597 eurus,

50. 2014 m. birželio 14 d. iš Latvijos įmonės „I.“ SIA, mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį MB E 350, (duomenys neskelbtini), už 72 508,80 litų (21 000 eurų),

žinodami, jog transporto priemones, įsigytas Europos Sąjungos šalyse narėse PVM mokėtojose taikant 0 procentų PVM tarifą (kaip tiekimus Bendrijos viduje), parduodant taikomas standartinis 21 procentų PVM tarifas, pažeisdami 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį (2012 m. balandžio 24 d. redakcija Nr. XI-1988) – „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalį – „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus 12 straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ bei 4 dalį (2012 m. balandžio 24 d. redakcija Nr. XI-1988) – „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“; 16 straipsnio 1 dalį (2012 m. balandžio 24 d. redakcija Nr. XI-1988) – „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 3 dalį (2012 m. balandžio 24 d. redakcija Nr. XI-1988) „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“ bei 4 dalį (2012 m. balandžio 24 d. redakcija Nr. XI-1988) – „apskaitos registrai gali būti sudaromi rankiniu būdu arba techninėmis priemonėmis“; Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVMĮ) įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto (įstatymo 2009 m. gruodžio 3 d. redakcija Nr. XI-518) nuostatą, kurioje nurodyta, kad „PVM objektas yra prekių įsigijimas už atlygį šalies teritorijoje iš kitos valstybės narės, kai prekes iš apmokestinamojo asmens, kuris vykdo savo ekonominę veiklą, <...> įsigyja apmokestinamasis asmuo, kuris sandorį sudaro vykdydamas savo ekonominę veiklą“, PVMĮ 12² straipsnio (įstatymo 2004 m. sausio 15 d. redakcija Nr. IX-1960) nuostatas, kad „prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės įvyko šalies teritorijoje, kai įsigyjamų prekių gabenimas baigėsi šalies teritorijoje <...>, kai prekes įsigyjantis asmuo yra Lietuvos Respublikoje registruotas PVM mokėtojas, jo PVM mokėtojo kodas buvo nurodytas įsigyjant prekes ir šios prekės išgabenamos iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę“, PVMĮ 15 straipsnio 13 dalies (įstatymo 2004 m. sausio 15 d. redakcija Nr. IX-1960) nuostatas, kad „prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės atveju apmokestinamoji vertė apskaičiuojama laikantis tų pačių šiame straipsnyje nustatytų taisyklių, kurias taikant apmokestinamoji vertė nustatoma prekių tiekimo šalies teritorijoje atveju“, t. y. apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas (pardavėjas), arba jo vardu trečiasis asmuo nuostatas, pardavė šias transporto priemones išrašant dokumentus UAB „A. V.“ vardu taikant 0 procentų PVM tarifą:

1. Automobilį VOLVO XC 70, (duomenys neskelbtini), 2014 m. kovo 26 d. už 65 430,56 litų (18 950 eurų) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė UAB „J. V. A.“;

2. Automobilį TOYOTA AVENSIS, (duomenys neskelbtini), 2014 m. balandžio 4 d. už 32 111,04 litų (9 300 eurų) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė Latvijos piliečiui A. T.;

3. Automobilį VW CADDY LIFE, (duomenys neskelbtini), 2014 m. balandžio 21 d. už 13 120,64 litų (3 800 eurų) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė Latvijos piliečiui I. S.;

4. Automobilį LADA NIVA, (duomenys neskelbtini), 2014 m. balandžio 26 d. už 23 824,32 litų (6 900 eurų) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė A. S.;

5. Automobilį VOLVO XC 60, (duomenys neskelbtini), 2014 m. balandžio 28 d. už 87 476,69 litų (25 335 eurus) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė UAB „P. N. J.“;

6. Automobilį VW GOLF 6, (duomenys neskelbtini), 2014 m. balandžio 28 d. už 25 550,72 litų (7 400 eurų) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė I. S.;

7. Automobilį MB C 200, (duomenys neskelbtini), 2014 m. gegužės 6 d. už 28 036,74 litų (8 120 eurų) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė A. T.;

8. Automobilį AUDI A4, (duomenys neskelbtini), 2014 m. gegužės 7 d. už 28 036,74 litų (8 120 eurų) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė A. K.;

9. Automobilį DC – SMART, (duomenys neskelbtini), 2014 m. gegužės 27 d. už 36 081,68 litų (10 450 eurų) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė R. K.;

10. Automobilį TOYOTA HILLUX, (duomenys neskelbtini), 2014 m. gegužės 27 d. už 30 039,36 litų (8 700 eurų) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė A. S.;

11. Automobilį AUDI A4, (duomenys neskelbtini), 2014 m. birželio 2 d. už 26 413,92 litų (7 650 eurų) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė A. S.;

12. Automobilį PORSCHE CAYANE, (duomenys neskelbtini), 2014 m. birželio 27 d. už 138 975,2 litų (40 250 eurų) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė O. C.;

13. Automobilį TOYOTA AVENSIS, (duomenys neskelbtini), 2014 m. birželio 30 d. už 17 954,56 litų (5 200 eurų) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė I. Č.;

14. Automobilį AUDI Q7, (duomenys neskelbtini), 2014 m. rugpjūčio 9 d. už 41 433,06 litų (12 000 eurų) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė N. M.;

15. Automobilį FORD FOCUS COMBI, (duomenys neskelbtini), 2014 m. rugpjūčio 25 d. už 25 274,5 litų (7 320 eurų) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė S. S.;

16. Automobilį AUDI A6, (duomenys neskelbtini), 2014 m. rugsėjo 6 d. už 56 625,92 litų (16 400 eurų) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė A. R.;

17. Automobilį BMW 530 GT, (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugsėjo 10 d. už 91 499,2 litų (26 500 eurų) ) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė L. M.;

18. Automobilį LEXUS 450RX, (duomenys neskelbtini), 2014 m. rugsėjo 23 d. už 155 548,56 litų (45 050 eurų) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė L. B.;

19. Automobilį MB S 500, (duomenys neskelbtini), 2014 m. spalio 6 d. už 114 115,04 litų (33 050 eurų) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė R. R.;

20. Automobilį MB 350, (duomenys neskelbtini), 2014 m. spalio 7 d. už 145 017,6 litų (41 674 eurų) ) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė A. E.;

21. Automobilį MB GLK 220, (duomenys neskelbtini), 2014 m. spalio 14 d. už 61 287,2 litų (17 750 eurų) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė R. Š.;

22. Automobilį VW GOLF 6, (duomenys neskelbtini), 2014 m. spalio 16 d. už 19 694,08 litų (5 704 eurų) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė L. V.;

23. Automobilį RENAULT MEGANE GRAND TOUR, (duomenys neskelbtini), 2014 m. lapkričio 4 d. už 12 948 litų (3 750 eurų) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė A. I.;

24. Automobilį MB GLK 220, (duomenys neskelbtini), 2014 m. lapkričio 12 d. už 54 554,24 litų (15 800 eurų) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė M. S.;

25. Automobilį AUDI A6, (duomenys neskelbtini), 2014 m. gruodžio 2 d. už 49 892,96 litų (14 450 eurų) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė M. M.;

26. Automobilį BMW X3, (duomenys neskelbtini), 2014 m. gruodžio 3 d. už 50 583,52 litų (14 650 eurų) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė L. V.;

27. Automobilį LADA NIVA, (duomenys neskelbtini), 2014 m. gruodžio 8 d. už 25 032,8 litų (7 250 eurų) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė O. G.;

28. Automobilį LADA NIVA, (duomenys neskelbtini), 2014 m. gruodžio 11 d. už 25 514,88 litų (7 390 eurų) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė A. S.;

29. Automobilį PEUGEOT 4007, (duomenys neskelbtini), 2014 m. gruodžio 15 d. už 45 404,32 litų (13 150 eurų) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė A. S.;

30. Automobilį BMW 520 TOURING, (duomenys neskelbtini), 2014 m. gruodžio 17 d. už 45 404,32 litų (13 150 eurų) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė A. S.;

31. Automobilį SMART, (duomenys neskelbtini), 2015 m. sausio 7 d. už 4 750 eurų pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė N. S.;

32. Automobilį RENAULT MEGANE GRAND TOUR, (duomenys neskelbtini), 2015 m. sausio 8 d. už 7 120 eurų pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė R. R.;

33. Automobilį NISSAN MICRA, (duomenys neskelbtini), 2015 m. sausio 28 d. už 6 300 eurų pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė A. Š.;

34. Automobilį SKODA YETI, (duomenys neskelbtini), 2015 m. vasario 17 d. už 9 100 eurų pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė M. M. R.;

35. Automobilį MB SPRINTER, (duomenys neskelbtini), 2015 m. kovo 12 d. už 7 100 eurų pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė I. F.;

36. Automobilį JEEP GRAND CHEROKEE, (duomenys neskelbtini), 2015 m. kovo 19 d. už 40 450 eurų pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė A. V.;

37. Automobilį MB GL 350 (duomenys neskelbtini), 2015 m. kovo 31 d. už 95 900 eurų pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė A. R.;

38. Automobilį VW POLO, (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 3 d. už 7 100 eurų pardavė nenustatytam asmeniui;

39. Automobilį RENAULT MEGANE, (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 15 d. už 4 900 eurų pardavė nenustatytam asmeniui;

40. Automobilį SKODA OCTAVIA, (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 15 d. už 8 100 eurų pardavė nenustatytam asmeniui;

41. Automobilį VOLVO V 60, (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 20 d. už 12 350 eurų pardavė S. G.;

42. Automobilį LEXUS GS 450 H, (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 26 d. už 14 850 eurų pardavė V. M.;

43. Automobilį PORSCHE CAYENNE, (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 30 d. už 40 500 eurų pardavė E. G. A.;

44. Automobilį BMW 530, (duomenys neskelbtini), 2015 m. liepos 14 d. už 14 050 eurų pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė V. J. G.;

45. Automobilį PORSCHE PANAMERA, (duomenys neskelbtini), 2015 m. liepos 15 d. už 49 000 eurų pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė R. A.;

46. Automobilį LEXUS IS 200, (duomenys neskelbtini), 2015 m. liepos 20 d. už 6 150 eurų pardavė A. Z.;

47. Automobilį TOYOTA RAV 4, (duomenys neskelbtini), 2015 m. liepos 27 d. už 14 300 eurų pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė E. V.;

48. Automobilį AUDI A4, (duomenys neskelbtini), 2015 m. liepos 30 d. už 8 100 eurų pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė A. S.;

49. Automobilį AUDI A6, (duomenys neskelbtini), 2015 m. liepos 30 d. už 16 700 eurų pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė A. S.,

50. Automobilį MB E 350, (duomenys neskelbtini), 2014 m. rugsėjo 12 d. pardavė M. M.,

bei į UAB „A. V.“ apskaitą įtraukė neteisingus duomenis apie transporto priemonių įsigijimą, nurodydami duomenis, kad minėti naudoti automobiliai įsigyti vadovaujantis Europos Sąjungos PVM įstatymo (XII skyriaus trečiuoju skirsniu arba 106-110 straipsniais) arba Direktyvos 2006/112/EB 326 – 332 straipsniais, reglamentuojančiais naudotų automobilių specialiosios apmokestinimo PVM schemos (maržos) taikymą, nors šios naudotos transporto priemones įsigijo iš Europos Sąjungos įmonių PVM mokėtojų įforminant įsigijimo dokumentais (sąskaitomis faktūromis), kuriuose nurodomas, jog taikomas 0 procentų PVM tarifas (prekių tiekimas Europos Sąjungos teritorijos viduje) išgabenant prekes iš šalies teritorijos, o sandorio dėl automobilio MB E 350, (duomenys neskelbtini) pirkimo bei pardavimo neįtraukė į UAB „A. V.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „A. V.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei mokamų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo už 2014 m. kovo mėn. – 2015 m. rugpjūčio mėn. laikotarpį.

Tęsiant nusikalstamą sumanymą, A. R. ir V. Š., siekdami UAB „A. V.“ vardu išvengti prievolės sumokėti PVM už šiuos parduotus automobilius, bei žinodami jog UAB „A. V.“ realiai minėtus automobilius įsigijo su 0 procentų PVM, tyčia, į UAB „A. V.“ 2014 kovo mėn., balandžio gegužės mėn., birželio mėn., rugpjūčio mėn., rugsėjo mėn., spalio mėn., lapkričio mėn., gruodžio mėn., 2015 sausio mėn., vasario mėn., kovo mėn., gegužės mėn., liepos mėnesių PVM deklaracijų (forma FR0600) 16 laukelius „Sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, marža“ įrašė neteisingus duomenis apie šių automobilių pardavimą nurodydami pardavimo vertę (maržą) – 6 888 eurų sumai ir UAB „A. V.“ 2014 m. kovo mėnesio – 2015 m. liepos mėnesio PVM deklaracijose (forma FR0600) 11 laukeliuose „PVM apmokestinami sandoriai“ nedeklaravo 699 171 eurų bendros sandorių vertės, bei 29 laukeliuose „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ iš viso nedeklaravo 145 388 eurų pardavimo PVM: už 2014 m. kovo mėn. 11 266 litų (3 263 eurų); už 2014 m. balandžio mėn. 31 281 litų (9 060 eurų); už 2014 m. gegužės mėn. 20 913 litų (6 057 eurų); už 2014 m. birželio mėn. 31 490 litų (9 120 eurų); už 2014 m. rugpjūčio mėn. 11 495 litų (3 329 eurų); už 2014 m. rugsėjo mėn. 64 976 litų (18 818 eurų); už 2014 m. spalio mėn. 60 195 litų (17 434 eurų); už 2014 m. lapkričio mėn. 11 625 litų (3 367eurų); už 2014 m. gruodžio mėn. 41 348 litų (11 975 eurų); už 2015 m. sausio mėn. 3 124 eurų; už 2015 m. vasario mėn. 1 562 eurų; už 2015 m. kovo mėn. 24 662 eurų; už 2015 m. gegužės mėn. 15 012 eurų; už 2015 m. liepos mėn. 18 605 eurų, po ko šias PVM deklaracijas 2014 m. balandžio 27 d., 2014 m. gegužės 27 d., 2014 m. birželio 25 d., 2014 m. liepos 24 d., 2014 m. rugsėjo 25 d., 2014 m. lapkričio 4 d., 2014 m. lapkričio 25 d., 2014 m. gruodžio 28 d., 2015 m. sausio 26 d., 2015 m. vasario 24 d., 2015 m. kovo 27 d., 2015 m. balandžio 27 d., 2015 m. birželio 25 d., 2015 m. rugpjūčio 26 d. elektroniniu būdu per EDS sistemą pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu padarydami Lietuvos Respublikos biudžetui 145 388 eurų dydžio žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, nes neįrodyta, kad kaltinamieji tyčia dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Taip pat apeliantas prašo atnaujinti įrodymų tyrimą arba grąžinti bylą nagrinėti į pirmąją instanciją netinkamai įvertinus surinktus duomenis, padarius išvadas neapklausus liudytojų, neatlikus kitų veiksmų. Apeliantas prašo: 1) išreikalauti iš Latvijos įmonės „I.“ SIA originalią sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), su UAB „A. V.“ dėl automobilio „MB E 350“, (duomenys neskelbtini), sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, priėmimo-perdavimo aktą, pinigų priėmimo-perdavimo kvitus, 2) išreikalauti iš VĮ „Regitra“ automobilio „MB E 350“, (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis tarp Latvijos įmonės „I.“ SIA ir UAB „A. V.“ bei UAB „A. V.“ ir M. M., 3) paskirti rašysenos ekspertizę, kuriai užduoti klausimą, ar minėtuose dokumentuose pasirašė UAB „A. V.“ direktorius V. Š.; 4) išreikalauti duomenis apie Latvijos piliečio M. M. 72 508,80 litų įvežimą Į Lietuvos Respubliką iš Lietuvos Respublikos muitinės; 5) iš Lietuvos transporto draudimo biuro ir nustatytos draudimo kompanijos išreikalauti automobilio „MB E 350“, (duomenys neskelbtini), draudimo sutartis, duomenis apie draudimo sutarties šalis, apmokėjimą; 6) apklausti Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistę L. J., užduodant klausimus: a) ar atlikdama tyrimą kreipėsi į Muitinės departamentą dėl UAB „A. V.“ ir M. M. 21 000 Eur pervežimo per Lietuvos Respublikos sieną; b) ar pareikalavo iš Latvijos įmonės „I“ SIA automobilio „MB E 350“, (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties, sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini), pinigų priėmimo kvitų ir ar juos įvertino; c) ar pareikalavo iš Latvijos įmonės „I“ SIA el. laiškų (susirašinėjimo) su UAB „A. V.“, telefono išklotinių, automobilio „MB E 350“, (duomenys neskelbtini), pervežimo į Lietuvos Respubliką dokumentų, kelionės lapų, draudimo dokumentų; d) ar įmonė, nepirkusi automobilio „MB E 350“, (duomenys neskelbtini), nepasirašiusi pirkimo-pardavimo sutarčių, pinigų priėmimo-išdavimo kvitų, nedeklaravusi pirkimo-pardavimo, privalo deklaruoti pirkimą-pardavimą, kokio įstatymo, kokios normos pagrindu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Pažymi, jog teismas nustatė, kad apeliantas, kaip įmonės vadovas, neatliko jokių veiksmų, nepardavinėjo automobilių, jų neužsakė, nedėjo skelbimų, nesudarė sutarčių dėl automobilių pardavimo aikštelėse, neatliko jokių įmonei naudingų veiksmų siekiant pelno. Tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantas yra įmonės faktinis vadovas, vien tik iš to, kad V. Š., UAB „A. V.“ direktoriui, vieną kartą leido prisijungti prie apelianto interneto maršrutizatoriaus, po ko šis jungėsi dar kelis kartus. Nurodo, kad nesutikdamas su tokiu vertinimu dėl visų bylos aplinkybių davė nuoseklius parodymus.

5.2. Apeliantas pažymi ir tai, kad pats neturėjo pinigų, negalėjo organizuoti UAB „A. V.“ veikos, teigia, jog šios veiklos ir neorganizavo, o įmonės veikla nėra tik prisijungimas prie banko per internetą.

5.3. Nuteistasis tvirtina, kad automobilių pirkimą iš Europos Sąjungos valstybių ir vėlesnį jų pardavimą pirkėjams organizavo faktinis UAB „A. V.“ vadovas A. S., kuris, organizavęs paskutinį, keturiasdešimt devinto automobilio „AUDI A6“, (duomenys neskelbtini), pardavimą pirkėjui A. S. (A. S.), nustojo verstis automobilių prekyba ir dingo.

5.4. Apeliantui akivaizdu, kad A. S. suklastojo UAB „A. V.“ duomenis ir rekvizitus automobilių pirkimo-pardavimo sutartyse, dėl ko kaip pardavėjas susigrąžino PVM ir gavo dvigubą naudą parduodamas automobilį ir susigrąžindamas PVM. Cituoja liudytojos R. K. parodymus apie A. S., remiasi savo paties parodymais ikiteisminio tyrimo metu. Išvardina penkis automobilius, UAB „A. V.“ įsigytus iš „U. M. H. UG“, parduotus A. S.. Apelianto nuomone, iš V. Š. bei jo paties parodymų, automobilių pardavimo (duomenys neskelbtini), kur yra A. S. gyvenamoji vieta, matyti, jog Vokietijos įmonės „U. M. H. UG“ vardu veikė A. S..

5.5. Teigia ir tai, jog neteisingai įvertinus duomenis, neva nesant jo veiksmuose nei tyčinės, nei neatsargios kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, išteisintas V. Š.. Atkreipia dėmesį į prokuroro 2020 m. lapkričio 9 d. nutarimą, kuriuo, kaip teigia, nustatyta, jog V. Š., kaip UAB „A. V.“ direktorius, priėmė automobilius, tvirtina, jog šis nutarimas pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertintas. Cituodamas R. K. parodymus pirmosios instancijos teisme ir liudytojos L. B. parodymus ikiteisminio tyrimo metu apie automobilių iš Vokietijos įsigijimo aplinkybes, daro išvadą apie A. S. ir V. Š. bendrą buvimą faktiniais UAB „A. V.“ vadovais. Teigia, jog E. Š. ir V. Š. parodymai dėl siekio iškreipti faktines aplinkybes, bei V. Š. – dėl šio parodymų keitimo, vertintini kritiškai.

5.6. Atskirai aptaria UAB „A. V.“ automobilio „Volvo XC 70“, (duomenys neskelbtini), pardavimą 2014 m. kovo 26 d. už 64 430,56 litų (18 950 Eur) pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) UAB „J. V. A.“ apie kurį, kaip teigia, apeliantas nieko nežino ir neturėjo jokių duomenų.

5.6.1. Atkreipia dėmesį, jog sandorio metu UAB „A. V.“ dirbo D. Z. (įdarbinta nuo 2014 m. kovo 20 d. iki 2014 m. kovo 31 d.), po to I. S. (I. S.) – nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. balandžio 10 d.

5.6.2. Apeliantui akivaizdu, kad jis 2014 m. kovo 26 d. nebuvo (duomenys neskelbtini) ir nesudarė sandorio dėl automobilio „Volvo XC 70“, (duomenys neskelbtini), atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog pinigus „gavo kasininkas I. S.“. Pažymi, jog byloje nėra įrodymų, kad D. Z. ir I. S., nuo 2014 m. kovo 20 d. iki 2014 m. balandžio 10 d. buvę įmonės vadovais, perdavė „teisingus“ įmonės buhalterinius duomenis naujam akcininkui ir vadovui.

5.6.3. Analizuodamas 2014 m. kovo 26 d. sandorį dėl automobilio „Volvo XC 70“, (duomenys neskelbtini), pažymi, jog teismas nepasisakė, kokius žinomai neteisingus duomenis į mėnesines pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas įrašė apeliantas, iš kur juos gavo, kada gavo, ar gavo.

5.6.4. Pažymi, jog susisiekus telefonu su Vokietijos Respublikos mokesčių inspekcija paaiškėjo, jog už 2014 m. kovo 21 d. iš Vokietijos įmonės „U. M. H. UG“ įsigytą automobilį „Volvo XC 70“, (duomenys neskelbtini), kuris parduotas po penkių dienų UAB „J. V. A.“, 2014 m. kovo 26 d. PVM nebuvo grąžintas.

5.7. Ginčydamas nuosprendį dėsto, kad jame nėra parašyta, kodėl tyčia ar neatsargiai UAB „A. V.“ turėjo siekti išvengti mokesčių. Apelianto nuomone, nėra jokios logikos nuteisiant asmenis už mokesčių vengimą įrašant į pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas žinomai neteisingus duomenis, kadangi UAB „A. V.“ „darydama nusikaltimus“ iš nusikaltimų negavo jokios naudos. Pažymi, jog teisme ir ikiteisminio tyrimo metu tiek apeliantas, tiek V. Š. paaiškino, kad konsultacijų metu VMI buvo pateiktos Vokietijos pirkimo-pardavimo sutartys, teigia, kad teismas šių parodymų nevertino.

5.8. Teigia, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad Europos Sąjungoje pardavėjams grąžintas PVM iki kol UAB „A. V.“ automobilius pardavė Lietuvos Respublikoje, bei apie tai, kad padaryta žala. Tvirtina, jog yra paaiškėję, kad už automobilius PVM grąžintas tik po to, praėjus pakankamai laiko, kai juos pardavė UAB „A. V.“, kai PVM jau negalėjo būti grąžintas.

5.9. Nesutikdamas su skundžiamo nuosprendžio išvadomis, tvirtina, jog mokesčių vengimas įrašant į mėnesines pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas žinomai neteisingus duomenis kildinamas tik iš trečiųjų šalių neoriginalių suklastotų dokumentų.

5.9.1. Atkreipia dėmesį, kad UAB „A. V.“ 2016 m. balandžio 19 d. mokesčių administratoriaus nurodymo neįvykdė, patikrinimui nepateikė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų ir buhalterinės apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 26 d. iki 2015 m. liepos 31 d., tuo tarpu K. P. teismo posėdžio metu pripažino faktą, kad įmonės dokumentai jam buvo perduoti, be to, K. P. ilgiau nei metus naudojosi įmonės banko sąskaita.

5.9.2. Kritikuodamas skundžiamą nuosprendį nurodo, kad jame nėra nurodytos nė vienos naudotų automobilių tiekėjų – ES PVM mokėtojų išrašytų UAB „A. V.“ PVM sąskaitų faktūrų, kuriose nėra nuorodų į ES valstybės PVM įstatymo arba Direktyvos 2006/112/EB nuostatas, reglamentuojančias naudotų automobilių specialios apmokestinimo PVM schemos (maržos) taikymą, numerių, datų, neįvertinta, ar yra parašai, nepasisakyta dėl vardų, pavardžių, parašų buvimo ar nebuvimo. Neišsireikalautos automobilių pirkimo-pardavimo sutartys, jos neįvertintos ir nevertintos.

5.10. Tvirtindamas, jog nuosprendis naikintinas dėl ydingo duomenų vertinimo, atskirai aptaria automobilio „MB E 35“, (duomenys neskelbtini), pirkimą-pardavimą.

5.10.1. Nurodo, jog byloje nėra jokių duomenų, jog šį automobilį UAB „A. V.“ 2014 m. birželio 14 d. įsigijo iš Latvijos įmonės „I.“ SIA – nėra priėmimo-perdavimo akto, transportavimo važtaraščio, pirkimo-pardavimo sutarties, taip pat nėra duomenų apie transporto priemonės privalomojo draudimo liudijimą, jo apmokėjimą.

5.10.2. Pažymi, kad automobilį iš UAB „A. V.“ neva pirkęs M. M. (M. M.) neapklaustas.

5.10.3. Vertina, jog nepaisant VMI specialistės L. J. manymo, kad automobilio „MB E 35“, (duomenys neskelbtini), pardavimas yra pagrįstas trečiųjų šalių duomenimis, nėra pagrindo laikyti trečiųjų šalių duomenų nesuklastotais ir tikrais. Pažymi, kad nėra kitų įrodymų, patvirtinančių tokį manymą, kaip draudimo liudijimo, pinigų pervežimo per Lietuvos Respublikos sieną ir deklaravimo, transporto priemonės pervežimo per sieną, priėmimo-perdavimo akto, vaizdo įrašo iš VĮ „Regitra“, skambučių išklotinių, el. laiškų ir kitų dokumentų su UAB „A. V.“ atstovų parašais.

5.10.4. Tvirtina, jog UAB „A. V.“ buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė ir 2014 m. birželio mėn. PVM deklaracijoje nedeklaravo automobilio „MB E 35“, (duomenys neskelbtini), pirkimo, kadangi nurodyto automobilio nepirko.

5.10.5. Tvirtina ir tai, jog Latvijos įmonė „I.“ SIA suklastojo sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį, kad pardavė automobilį „MB E 35“, (duomenys neskelbtini), UAB „A. V.“, o po to suklastojo pirkimo-pardavimo sutartį, kad UAB „A. V.“ šį automobilį 2014 m. rugsėjo 12 d. pardavė Latvijos Respublikos piliečiui M. M..

5.11. Ginčydamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl 2014 m. balandžio 10 d. netikrų dokumentų pagaminimo ir panaudojimo atkreipia dėmesį, kad Latvijos pilietis I. S. (I. S.) pretenzijų E. Š. ir (ar) V. Š. jokia forma nepareiškė, į teismą ar ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl suklastotų įmonės dokumentų nesikreipė. Akcentuodamas, jog įstatinis kapitalas, akcijų nominali vertė ir pardavimo kaina yra skirtingi dalykai, teigia ir tai, kad pirmosios instancijos teismas sandorio dienai neįvertino įmonės akcijų kainos, įstatinio kapitalo panaudojimo – buvimo.

5.12. Nesutikdamas su skundžiamu nuosprendžiu dėl 2015 m. spalio 29 d., 2015 m. spalio 30 d. ir 2015 m. gruodžio 8 d. netikrų dokumentų pagaminimo ir panaudojimo, teigia, jog apylinkės teismas neįvertino, jog K. P., nusipirkęs įmonę, kreipėsi į banką ir atsidarė naują sąskaitą, 2015 m. gruodžio 16 d. pasirašė „SB linijos“ paslaugos teikimo sutartį (duomenys neskelbtini), ilgiau nei metus naudojosi UAB „A. V.“ internetine bankininkyste pagal SB linijos“ paslaugos teikimo sutartį (duomenys neskelbtini) ir visus metus jungėsi prie įmonės sąskaitos, be to, pats teisme patvirtino, kad jam buvo perduoti UAB „A. V.“ buhalteriniai dokumentai. Teigia, jog K. P. parodymai laikytini iš esmės nepagrįsta gynybine versija, kurią paneigia kitų byloje surinktų įrodymų visuma ir faktinis elgesys, ilgiau nei metus disponavimas įmonės sąskaita.

5.13. Kritikuodamas skundžiamą nuosprendį dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo teigia, jog V. Š., UAB „A. V.“ direktorius, ėmėsi veiksmų, siekdamas, kad bendrovės buhalterinėje apskaitoje būtų užfiksuoti tinkamai surašyti dokumentai, ir konsultavosi su VMI specialistais. Tvirtina, jog ūkinės operacijos vyko, jos nebuvo apsimestinės, UAB „A. V.“ duomenys sutampa su pirkėjų duomenimis. Nurodydamas, jog Vokietijos įmonės „U. M. H. UG“ atstovai neapklausti, pirkimo-pardavimo sutartys, transportavimo dokumentai neišreikalauti, tvirtina, kad teismo sprendimas pagal specialistės parodymus ir išvadą, gautą, kaip nurodo, iš „registrų išrašų“ arba „kopijos kopijos“ – išvestinių duomenų, paneigtų UAB „A. V.“ pirkėjų duomenimis, neatitinka teismo nuosprendžiui keliamų reikalavimų ir teisinės valstybės bei teisingumo principų. Teigia, kad apelianto versija, jog Vokietijos įmonė „U. M. H. UG“ suklastojo pirkimo-pardavimo sutartis, nepaneigta. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad prokuroras atmesdavo bet kokius apelianto prašymus dėl Vokietijos įmonės „U. M. H. UG“, tačiau ikiteisminio tyrimo metu bandė susisiekti su A. S., kuris po tokių bandymų dingo.

5.14. Apeliantas tvirtina, jog UAB „A. V.“ turi teisę patikslinti išrašytas PVM sąskaitas faktūras, tokios teisės jai niekas nepanaikino. Tuo remdamasis teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nagrinėjo civilinį ieškinį, neteisėtai neįtraukė atsakovais ar trečiaisiais asmenimis automobilių pirkėjų, kuriems tenka pareiga sumokėti PVM UAB „A. V.“, o pastarajai – po to pervesti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

5.15. Skunde teigia, jog viso proceso metu apelianto parodymai buvo nuoseklūs ir sąžiningi, o E. Š. ir V. Š. parodymai ne tik keitėsi, bet tam tikrais atvejais buvo nelogiški, teismas, vertindamas dviejų žmonių parodymus, buvo šališkas apelianto atžvilgiu. Mano, kad V. Š. parodymai, jog kažko nesuvokė, nesuprato, nesiekė, įvertinus elgesį – ne tik lankėsi VĮ Registrų centre, pripažino, kad vaikščiojo į mokesčių inspekciją, bendravo su vokiečiu, laikytini iš esmės nepagrįsta gynybine versija. Tvirtina ir tai, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, negalėjo apsiriboti vien kaltinime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, privalėjo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės – apklausti pardavėjus, išreikalauti iš pardavėjų pirkėjui UAB „A. V.“ išrašytas pirkimo-pardavimo sutartis, važtaraščius, pinigų priėmimo kvitus ir t. t. Pažymėdamas, jog baudžiamajame procese turėtų galioti rungimosi principas, konstatuoja, jog pats apeliantas, jo gynėjas, V. Š. aktyviai dalyvavo įrodymų tyrime, teikė prašymus, be kita ko, apklausti A. S., tačiau, kaip teigia, prašymai buvo nepagrįstai atmesti.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. R. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

7. Apeliantas, nors nenurodo nesutikimo su nuteisimu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį dėl 2014 m. gegužės 5 d. ir 2014 m. gegužės 9 d. UAB „A. V.“ dokumentų klastojimo argumentų, ginčija savo nuteisimą dėl visų nusikalstamų veikų. Nuteistasis nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu teigdamas, kad nepadarė nusikalstamos veikos, dėl kurios yra nuteistas, nėra surinkta pakankamai jo kaltės įrodymų, taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, ginčija skundžiamu nuosprendžiu nustatytas dviejų automobilių pirkimo-pardavimo aplinkybes. Pagal bylų apeliacinio nagrinėjimo nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. Apeliantas nuteistas dėl penkių nusikalstamų veikų, atitinkamai, apygardos teismas pasisakys dėl skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo – dėl apelianto nuteisimo už kiekvieną iš jų, taip pat, įvertins, ar nebuvo padaryta esminių BPK pažeidimų, jei taip, patikrins, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.

Dėl 2014 m. balandžio 10 d. UAB „A. V.“ dokumentų klastojimo

8. Apeliantas nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu pabrėždamas, jog kad Latvijos pilietis I. S. pretenzijų E. Š. ir (ar) V. Š. jokia forma nepareiškė, į teismą ar ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl suklastotų įmonės dokumentų nesikreipė, o pirmosios instancijos teismas neįvertino įmonės akcijų kainos sandorio dienai, įstatinio kapitalo panaudojimo – jo buvimo. Apeliantas teigė ir tai, kad E. Š. parodymai buvo nenuoseklūs, teismas juos vertino šališkai. Apygardos teismas, patikrinęs skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, nenustato, jog apylinkės teismas būtų suklydęs vertindamas byloje esančius įrodymus, padaręs nepagrįstas išvadas dėl aptariamo nusikaltimo sudėties buvimo apelianto A. R. veikoje. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad nuteistojo E. Š. parodymai pirmosios instancijos teismo buvo vertinti šališkai.

Žemesnės instancijos teismas

9. A. R. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2014 m. balandžio 10 d. UAB „A. V.“ dokumentų klastojimo) dėl to, kad veikdamas kartu su E. Š. organizavo netikrų dokumentų – 2014 m. balandžio 10 d. vienintelio UAB „A. V.“ akcininko E. Š. sprendimo, 2014 m. balandžio 10 d. prašymo registruoti UAB „A. V.“ juridinių asmenų registre formos JAR-1 su priedais – UAB „A. V.“ akcininko forma JAR-AF ir UAB „A. V.“ vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V – pagaminimą ir jų panaudojimą, o E. Š. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl šių netikrų dokumentų pagaminimo ir jų panaudojimo. Apygardos teismas, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą, dar kartą įvertino įrodymų, kuriais skundžiamame nuosprendyje grindžiama apelianto kaltė, visumą.

10. Kaip matyti iš nuteistojo E. Š. parodymų, savo kaltę jis pripažino, pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog pabūti UAB „A. V.“ akcininku ir vadovu už atlygį sutiko paprašytas A. R., pasirašė jam A. R. atvežtą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, dokumentą dėl vadovo skyrimo, kartu su A. R. buvo nuvykę į Registrų centrą, ten pastarasis sumokėjo už registravimą. Nurodė ir tai, kad po mėnesio A. R. paprašė surasti kitą akcininką, jis pasiūlė posūnį (V. Š.), juos suvedė, pats žadėto atlygio negavo (t. 9, b. l. 190-191). Analogiškai, kad žinodamas, jog netaps UAB „A. V.“ akcininku ir direktoriumi, siekdamas piniginės naudos, savo parašu patvirtino UAB „A. V.“ dokumentus, juos atidavė A. R., E. Š. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b. l. 32). Apylinkės teisme nuteistasis A. R. paaiškino, jog 2014 m. pas jį atvykę žmonės paprašė pagalbos perrašant įmonę, kadangi kiekvieną mėnesį važinėti iš kitos šalies yra sunku, jis sutiko, per A. (šiuo metu miręs) juos supažindino su E. Š.. Kiek žino, buvo perrašymas, A. R. sutiko padėti, nuėjo į Registrų centrą su E. Š. (t. 10, b. l. 3, 5). Pirmosios instancijos teisme A. R. parodė ir tai, jog tuo metu, kai jis pasiūlė ir perleido įmonę E. Š., šis ieškojo darbo. E. Š., kurio A. R. nepažinojo, atvežė A.. E. Š. pasirašė dokumentus ant kapoto prie „Regitros“, nežino, kiek sumokėjo. A. R. paprašė eiti Registrų centrą, padėti paduoti dokumentus (t. 11, b. l. 121). Apygardos teisme apeliantas A. R. paaiškino, jog 2014 m. jam A. S. sakė, jog reikalinga įmonė Lietuvoje, kad būtų direktorius, klausė, ar jis turi. Po to, kai pas jį (apeliantą) į servisą atvažiavo E. Š. (kartu su A.), paskambino A. S. ir pasakė, kad yra žmogus, kuris norėtų dirbti. Apeliantas paaiškino ir tai, kad įmonę pardavė latviai, kurie buvo atvažiavę pas jį į servisą, pripažino, jog E. Š. padėjo įregistruoti įmonę (t. 12, b. l. 120). Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės 2020 m. gruodžio 29 d. akto Nr. 11-2626(21) išvadomis, UAB „A. V.“ 2014 m. balandžio 10 d. prašyme registruoti juridinių asmenų registre (forma JAR-1), formose „Vienasmenis valdymo organas“ (JAR-VO-V) ir „Akcininkas“ (JAR-AF), 2014 m. balandžio 14 d. juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendime visus rankraštinius įrašus (išskyrus datą) parašė A. R.; UAB „A. V.“ 2014 m. balandžio 10 d. prašyme registruoti juridinių asmenų registre (forma JAR-1), 2014 m. balandžio 10 d. vienintelio akcininko sprendime E. Š. vardu pasirašė pats E. Š. (t. 11, b. l. 65).

11. Apygardos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nei nuteistasis E. Š., nei apeliantas A. R. nedavė parodymų apie tikrovėje buvusį įmonės akcijų pirkimą, priešingai, abu aiškino tik apie sutartą E. Š. „pabuvimą“ direktoriumi, taigi, byloje, priešingai nei teigia apeliantas, nėra jokių duomenų, jog E. Š. būtų realiai įsigijęs UAB „A. V.“ akcijas, būdamas šios įmonės akcininkas, turėjęs įgaliojimus skirti save bendrovės direktoriumi, veikti įmonės vardu. Pasitvirtino pirmosios instancijos nuosprendyje nustatyta aplinkybė, jog į išvardintus dokumentus, parengtus ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, A. R. juos pateikė pasirašyti E. Š., taip pat kartu su E. Š. pateikė VĮ Registrų centras Vilniaus filialui, tokiu būdu organizavo netikrų dokumentų pagaminimą ir jų panaudojimą. A. R. veikoje teisingai nustatyta nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog nėra duomenų, kad Latvijos pilietis I. S. dėl suklastotų įmonės dokumentų būtų kreipęsis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, šios išvados nekeičia. Kaip nustatyta paties apelianto parodymais, su latviais dėl įmonės pardavimo bendravo būtent jis, o ne E. Š., pastarąjį jis, A. R., ir surado. Bendrovės akcijų E. Š. nepirko, todėl argumentas dėl nenustatytos akcijų kainos, įstatinio kapitalo buvimo yra deklaratyvus.

12. Apeliantas tvirtina ir tai, kad E. Š. parodymus pirmosios instancijos teismas įvertino neobjektyviai, neatsižvelgė į jų keitimą. Apygardos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, išanalizavęs nuteistojo E. Š. parodymus, su šiais apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.

13. Kaip matyti, apeliaciniame skunde cituojama skundžiamo nuosprendžio 18 lapo 1 pastraipa, kurioje išdėstyti E. Š. parodymai ikiteisminio tyrimo metu: „Kadangi minėto susitikimo metu A. R. jam užsiminė, kad neplanuoja mokėti mokesčių už parduotus automobilius, jis suprato, kad ateityje gali turėti problemų su mokesčių inspekcija, kad jo vardu galimai yra daromi neteisėti veiksmai, todėl savaitės bėgyje susisiekė su A. R. telefonu ir pareiškė, kad atsisako būti UAB ,, A. V.“ akcininku ir direktoriumi, kad nenori turėti problemų“. Apeliantas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į teisme duotus E. Š. parodymus, kuriais, kaip teigia, paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. E. Š. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, šiame procesiniame dokumente jau buvo analizuojami, apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja. Įvertinęs nuteistojo E. Š. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios teisme, apygardos teismas daro išvadą, kad dėl esminių aplinkybių, taip pat bendrininko A. R. vaidmens, jie, priešingai nei teigiama skunde, išliko nuoseklūs, apylinkės teismas neturėjo pagrindo jais nesiremti. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Aplinkybė, kad apylinkės teismas padarė kitokias išvadas nei tikėjosi apeliantas, teismo šališkumo nerodo. Pagrindo tenkinti šios apeliacinio skundo dalies nenustatyta.

Dėl 2015 m. spalio 29 d., 2015 m. spalio 30 d. ir 2015 m. gruodžio 8 d. UAB „A. V.“ dokumentų klastojimo

14. Kritikuodamas skundžiamą nuosprendį dėl nuteisimo už 2015 m. spalio 29 d., 2015 m. spalio 30 d. ir 2015 m. gruodžio 8 d. netikrų dokumentų pagaminimą ir panaudojimą, apeliantas tvirtino, jog apylinkės teismas neįvertino aplinkybių, apelianto nuomone, patvirtinančių, jog K. P. parodymai yra nepagrįsta gynybinė versija. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

15. A. R. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį nuteistas dėl to, kad veikdamas bendrininkų grupėje su V. Š. ir K. P. organizavo netikrų dokumentų – 2015 m. spalio 29 d. vienintelio UAB „A. V.“ akcininko V. Š. sprendimo, 2015 m. spalio 29 d. UAB „A. V.“ materialinių vertybių perdavimo-priėmimo akto, 2015 m. spalio 30 d. UAB „A. V.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. gruodžio 8 d. prašymo registruoti UAB „A. V.“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 su priedais, t. y. UAB „A. V.“ akcininko forma JAR-AJ ir UAB „A. V.“ vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V –pagaminimą ir jų panaudojimą. Skundžiamame nuosprendyje nustatyta, jog A. R. pasiūlė K. P. už piniginį atlygį tapti formaliu UAB „A. V.“ akcininku ir direktoriumi, K. P. sutikus už 2 000 Eur užmokestį dalyvauti tokiuose fiktyviuose perleidimuose, A. R. pateikė K. P. ir V. Š. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens parengtus netikrus dokumentus. V. Š. pasirašė 2015 m. spalio 29 d. vienintelio UAB „A. V.“ akcininko V. Š. sprendimą, 2015 m. spalio 29 d. UAB „A. V.“ materialinių vertybių perdavimo-priėmimo aktą, 2015 m. spalio 30 d. UAB „A. V.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), K. P. pasirašė 2015 m. spalio 29 d. UAB „A. V.“ materialinių vertybių perdavimo – priėmimo aktą ir 2015 m. spalio 30 d. UAB „A. V.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). K. P., remdamasis minėtais dokumentais pagamino netikrus dokumentus – 2015 m. gruodžio 8 d. prašymo registruoti UAB „A. V.“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 su priedais – UAB „A. V.“ akcininko forma JAR-AJ ir UAB „A. V.“ vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V, įrašydamas į juos žinomai melagingus duomenis apie tai, kad nuo 2015 m. spalio 30 d. UAB „G. R.“ yra įsigijusi UAB „A. V.“ akcijas, o K. P. yra paskirtas šios įmonės direktoriumi, bei pasirašęs 2015 m. gruodžio 8 d. prašymo registruoti UAB „A. V.“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 be priedų, 2015 m. spalio 29 d. vienintelio UAB „A. V.“ akcininko V. Š. sprendimą, bei 2015 m. gruodžio 8 d. prašymo registruoti UAB „A. V.“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 su priedais – UAB „A. V.“ akcininko forma JAR-AJ ir UAB „A. V.“ vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V, pateikė registruoti VĮ Registrų centras Vilniaus filialui. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos nuosprendžiu, akcentuoja K. P. savarankiškai atliktus veiksmus. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, nurodomos aplinkybės apelianto kaltės, patvirtintos bylos duomenų visuma, nepaneigia.

16. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. R. savo kaltės nepripažino, pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jam paskambinęs V. Š., turėjęs problemų su antstoliais, klausė, ką daryti, ar parduoti įmonę. A. R., pažinodamas K. (K. P.), kuris užsiiminėjo įmonėmis, pažadėjo padėti, nuvežė šiam visus dokumentus. K. P. paskambinęs pasakė, kad jie su V. Š. gali atvažiuoti, atvažiavę pasirašė dokumentus dėl pardavimo, už „A. V.“ davė simboliškai 150 Eur, kiek buvo dokumentų, nežino, jie buvo maiše. Taip pat pirmosios instancijos teisme A. R. paaiškino, jog jam paskambinęs E. Š. pranešė, kad yra pinigai, kaip išsiaiškino – užstatas, kuris buvo duotas, bet neįvykdyta paslauga, bet jais negalėjo operuoti, tada A. R. nuvažiavo pas jį (K. P.), pasakė, kad reikia tuos pinigus kažkaip paimti. K. P. atsakė, kad dar nebuvo banke, tada nuvažiavo ir gavo naujus prisijungimus. A. R. tvirtino, jog K. P., duodamas parodymus dėl 2 000 Eur, suklydo (t. 10, b. l. 3). Apelianto parodymai nuo kitų nuteistųjų (K. P. ir V. Š.) dėl nagrinėjamų aplinkybių skiriasi.

17. Nuteistasis K. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme pripažino savo kaltę, davė nuoseklius parodymus apie savo atliktus veiksmus, taip pat ir A. R. vaidmenį. Tokiu būdu, duodamas parodymus apylinkės teisme, K. P. patvirtino, jog minima įmonė jam nebuvo reikalinga, neplanavo vykdyti veiklos, mokėti skolų. Pripažino, jog turi kriminalinę praeitį, buvo teistas dėl PVM (pridėtinės vertės mokesčio), mano, kad būtent dėl to į jį kreipėsi A. R., iš kurio dalimis, prieš pasirašymą ir po to, gavo 2 000 Eur (t. 10, b. l. 2). Taip pat K. P. prašė remtis parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, jog 2019 m. kovo 20 d. apklaustas įtariamuoju paaiškino, kad 2015 m. pabaigoje A. R. į jį kreipėsi dėl kelių įmonių įsigijimo, nes K. P. už piniginį atlygį superka iš asmenų „problemines“ bendroves, turinčias skolų, minusinius balansus, sunkumų dėl mokesčių. Teigė, jog užsidirbdavo tokiu būdu, kadangi neturėjo lėšų pragyvenimui. Kaip parodė K. P., A. R. jam paaiškino, kad nori atsikratyti bendrovės „A. V.“, kas yra blogai, nesakė. Su A. R. sutarė, kad iš jo įsigys UAB „A. V.“ akcijas, paskirs save bendrovės direktoriumi už apie 2 000 Eur kainą. A. R. su K. P. prašomu atlygiu bei tuo, kad UAB „A. V.“ akcijas įsigys UAB „G. R.“, kuriai vadovauja K. P., sutiko. Visus dokumentus, susijusius su bendrovės akcijų pirkimu, dokumentų perdavimu, paruošė A. R., padedamas kažkokio advokato, juos K. P. pasirašė, į Registrų centrą ėjo pats, be A. R., ten pateikė reikalingas formas dėl UAB „A. V.“ akcininko ir direktoriaus pasikeitimo. Tą pačią dieną A. R. paprašė bendrovės vardu atidaryti sąskaitą AB „Šiaulių bankas“, nes reikia pinigus pervesti į Vokietiją. Kartu su A. R. atidarė sąskaitą, po ko A. R. bankomatu į sąskaitą įnešė pinigų, o K. P. pagal A. R. nurodymus padarė pavedimą į Vokietiją. Tvirtino, jog bankinės kortelės ir prisijungimai prie bendrovės sąskaitos pasiliko pas A. R. (t. 8, b. l. 5-6). Priešingai, nei teigia apeliantas, aplinkybės, kad nuteistasis K. P. ne fiktyviai įsigijo bendrovės akcijas ir pasiskyrė UAB „A. V.“ direktoriumi, byloje esantys pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai nepatvirtina.

18. Apeliantas akcentuoja „SB linijos“ paslaugos teikimo sutarties pasirašymą 2015 m. gruodžio 16 d., teigia, jog K. P. ilgiau nei metus naudojosi UAB „A. V.“ internetine bankininkyste, jungėsi prie įmonės sąskaitos, be to, pats teisme patvirtino, kad jam buvo perduoti UAB „A. V.“ buhalteriniai dokumentai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad UAB „A. V.“ 2015 m. gruodžio 16 d. buvo atidaryta atsiskaitomoji sąskaita AB „Šiaulių bankas“ (t. 1, b. l. 79, kita pusė), nepaneigia skundžiamu nuosprendžiu nustatytų aplinkybių dėl žinomai melagingų duomenų įrašymo į minėtus dokumentus (2015 m. spalio 29 d. UAB „A. V.“ materialinių vertybių perdavimo – priėmimo aktą, 2015 m. spalio 30 d. UAB „A. V.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2015 m. gruodžio 8 d. prašymą registruoti UAB „A. V.“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 su priedais – UAB „A. V.“ akcininko forma JAR-AJ ir UAB „A. V.“ vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V). Kaip matyti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patikrinimo 2017 m. gruodžio 29 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patikrinimo aktas), VMI Kontrolės departamento PVM kontrolės skyrius atliko UAB „A. V.“ operatyvų patikrinimą (2015 m. rugsėjo 30 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo nustatyta, kad Bendrovė (UAB „A. V.“), pažeisdama PVM įstatymo 106 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai taikė maržos schemą iš ES (Europos Sąjungos) PVM mokėtojų įsigytų automobilių pardavimui Lietuvoje fiziniams ir juridiniams asmenims ir Bendrovei buvo pasiūlyta patikslinti PVM deklaracijas, deklaruojant įsigijimus iš ES PVM mokėtojų ir PVM apmokestinamus pardavimus, tačiau Bendrovė PVM deklaracijų nepatikslino, todėl inicijuotas mokestinis patikrinimas (t. 1, b. l. 80). Tokiu būdu, aptartos faktinės aplinkybės – 2015 m. rugsėjo 30 d. jau buvo surašyta UAB „A. V.“ operatyvaus patikrinimo pažyma, pasiūlyta patikslinti PVM deklaracijas, atitinka K. P. parodymus, jog A. R. turėjo pagrindą „atsikratyti“ bendrovės „A. V.“, ieškojo, kam ją galima būtų perrašyti, savo ruožtu, K. P. neturėjo kitokio suinteresuotumo, kaip tik už piniginį atlygį, tokią bendrovę įgyti. Taip pat, kaip matyti iš Patikrinimo akto, mokestinis patikrinimas buvo pradėtas 2016 m. balandžio 5 d., baigtas 2017 m. gruodžio 29 d., kviečiamas bendrovės vadovas, akcininkas ar kitas įgaliotas asmuo į VMI neatvyko, nurodymo pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus bei registrus neįvykdė. Atsižvelgus į tai, kad bendrovė nevykdo ekonominės veiklos ir (ar) nevykdo įsigijimų iš kitų ES valstybių narių, UAB „A. V.“ nuo 2016 m. balandžio 16 d. išregistruota iš PVM mokėtojų registro, nurodyta per 20 dienų nuo šio sprendimo pateikti VMI tinkamai užpildytą išregistruojamo (likviduojamo) asmens paskutinio mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos FR0600 formą, minėtos PVM deklaracijos bendrovė nepateikė (t. 1, b. l. 79, 80). Apygardos teismo teisėjų kolegija, įvertindama šias faktines aplinkybes – asmuo, įformintas direktoriumi, neatvyksta į VMI, pati įmonė nevykdo ekonominės veiklos ir (ar) nevykdo įsigijimų iš kitų ES valstybių narių, išregistruojama iš PVM mokėtojų registro – neturi pagrindo netikėti K. P. parodymais, jog tik paprašytas A. R., kadangi šiam reikėjo atlikti pavedimą, atidarė sąskaitą banke, tačiau bankinės kortelės ir prisijungimai prie bendrovės sąskaitos pasiliko pas A. R.. Duomenų, kad K. P. būtų realiai tapęs UAB „A. V.“ vadovu, UAB „A. V.“ akcijas realiai būtų įsigijusi UAB „G. R.“, kuriai vadovauja K. P., baudžiamosios bylos medžiagoje nėra, apeliacinio skundo argumentai dėl, neva, perduotų buhalterinės apskaitos dokumentų, bendrovės sąskaitos valdymo, šios išvados nepaneigia. Darydama šią išvadą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į apelianto parodymus pirmosios instancijos teisme, kai jis paaiškino, jog būtent pats inicijavo naujų prisijungimų gavimą banke, taip pat į nuteistojo V. Š. paaiškinimus dėl A. R. organizatoriaus veiksmų, atitinkančius ne apelianto, o nuteistojo K. P. parodymus.

19. Nuteistasis V. Š., pripažinęs savo kaltę dėl dokumentų klastojimo, analogiškai, davė parodymus ir dėl A. R. vaidmens. Kaip matyti iš V. Š. parodymų apylinkės teisme, jis paaiškino, jog K. P. yra matęs vieną kartą, supažindino A. R., jam nuvežė, perdavė visus dokumentus, perrašė įmonę. Neprisimena, kokius dokumentus perdavė, kai perrašė įmonę K. P., nes jie buvo maiše, tik užčiuopė antspaudą ir popierių krūvą, tie dokumentai būdavo pas A. R., pats jų neturėjo, taip pat neturėjo prisijungimų prie banko sąskaitų. Papildomai V. Š. paaiškino, jog pripažįsta pasirašinėjęs, tvirtino, jog nežinojo, kad daro nusikaltimą (t. 9, b. l. 193-194; t. 11, b. l. 120). Kaip matyti iš V. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2018 m. gegužės 3 d. jis paaiškino ir tai, jog A. R., atvykęs pas jį 2015 m. spalio 29 d., pasakė, kad reikia UAB „A. V.“ parduoti, nes ją pradėjo tikrinti Valstybinė mokesčių inspekcija, be to, prekyba automobiliais labai sumažėjo, jam labiau apsimoka dirbti su kita bendrove. A. R. jį nuvežė į daugiabutį, kurio pirmame aukšte buvo įrengtas biuras, ten laukė kažkoks žmogus. Su minėtu asmeniu V. Š. pasirašė 2015 m. spalio 30 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, 2015 m. spalio 29 d. vienintelio akcininko sprendimą ir materialinių vertybių perdavimo aktą. Bendrovės perdavimo metu pirkėjui V. Š. nieko neperdavė. Su A. R. jis susitiko po kelių dienų, V. Š. šis atvežė bendrovės pirkimo-pardavimo dokumentus, pasakė, kad juos saugotų, turėtų, ką parodyti, jei reikės, šiuos dokumentus V. Š. pateikė kratos metu (t. 7, b. l. 108). Kratos 2018 m. gegužės 3 d. protokolo duomenimis, V. Š. savanoriškai pateikė apklausoje nurodytus dokumentus, be kita ko, 2015 m. spalio 29 d. vienintelio UAB „A. V.“ akcininko V. Š. sprendimą, 2015 m. spalio 29 d. UAB „A. V.“ materialinių vertybių perdavimo-priėmimo aktą, 2015 m. spalio 30 d. UAB „A. V.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 129-132, 133-136). Taigi, V. Š., analogiškai, kaip ir K. P., paaiškino, jog būtent A. R. vadovaujamas, šiam suradus asmenį, sutikusį fiktyviai perimti įmonę, pasirašė A. R. pateiktus ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens parengtus netikrus dokumentus, kuriuose buvo įrašyti melagingi duomenys, kad V. Š. pardavė UAB „A. V.“ akcijas UAB „G. R.“, paskyrė K. P. direktoriumi ir perdavė jam materialines vertybes. Duomenų, paneigiančių tokius nuteistųjų K. P. ir V. Š. parodymus, baudžiamojoje byloje nėra. Kaip aptarta, apelianto parodymai dėl akcijų pardavimo už simbolinę kainą – 150 Eur, prieštarauja objektyviai baudžiamojoje byloje nustatytoms aplinkybėms apie paties apelianto turėtą pagrindą atsikratyti VMI tikrinama įmone, ir K. P. motyvą įforminti tokios įmonės įgijimą tik už materialinį atlygį. A. R. pagrįstai pripažintas kaltu dėl veikos, numatytos BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Nepasitvirtinus apeliacinio skundo argumentams, pagrindo tenkinti šios skundo dalies nenustatyta.

Dėl 2014 m. gegužės 5 d. ir 2014 m. gegužės 9 d. UAB „A. V.“ dokumentų klastojimo

20. Apeliaciniame skunde, kaip minėta, nėra išskirta argumentų dėl A. R. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį už 2014 m. gegužės 5 d. ir 2014 m. gegužės 9 d. UAB „A. V.“ dokumentų klastojimo organizavimą, tačiau apeliantas ginčija savo nuteisimą dėl visų nusikalstamų veikų, teigia, jog E. Š. ir V. Š. parodymai ne tik keitėsi, bet tam tikrais atvejais buvo nelogiški, apylinkės teismas vertindamas dviejų žmonių parodymus, buvo šališkas apelianto atžvilgiu, todėl apygardos teismas pasisakys ir dėl šios skundžiamo nuosprendžio dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Apylinkės teismo nuosprendžiu A. R. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su E. Š. ir V. Š., organizavo netikrų dokumentų – 2014 m. gegužės 5 d. UAB „A. V.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. gegužės 5 d. vienintelio UAB „A. V.“ akcininko E. Š. sprendimo, 2014 m. gegužės 5 d. UAB „A. V.“ materialinių vertybių perdavimo-priėmimo akto, 2014 m. gegužės 9 d. prašymo registruoti UAB „A. V.“ juridinių asmenų registre formos JAR-1 su priedais – UAB „A. V.“ akcininko forma JAR-AF ir UAB „A. V.“ vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V, pagaminimą ir jų panaudojimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog E. Š. informavus, jog atsisako būti UAB „A. V.“ formaliu direktoriumi ir akcininku, jis, A. R., pasiūlė E. Š. surasti kitą žmogų, kuris sutiks tapti formaliu UAB „A. V.“ akcininku ir direktoriumi. E. Š. suradus V. Š., kuris sutikto tapti UAB „A. V.“ akcininku ir direktoriumi, ir apie tai pranešus jam, A. R., pateikė E. Š. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens parengtus netikrus dokumentus: 2014 m. gegužės 5 d. UAB „A. V.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. gegužės 5 d. vienintelio UAB „A. V.“ akcininko E. Š. sprendimą, 2014 m. gegužės 5 d. UAB „A. V.“ materialinių vertybių perdavimo-priėmimo aktą, E. Š. ir V. Š. šiuos netikrus dokumentus patvirtino savo parašais. Po ko, V. Š., žinodamas, kad jis realiai nepirko UAB „A. V.“ akcijų ir realiai neužims šios įmonės direktoriaus pareigų, neperims šios įmonės valdymo ir materialinių vertybių bei nevykdys su ja jokios veiklos, t. y. bus tik formaliu UAB „A. V.“ vadovu, suvokdamas savo neteisėtų veiksmų padarinius, t. y. kad dėl jo neteisėtų veiksmų bus patvirtinti bei panaudoti netikri (tikrovę neatitinkantys) dokumentai apie UAB „A. V.“ akcijų bei šios įmonės valdymo ir materialinių vertybių perleidimus bei UAB „A. V.“ akcininko ir direktoriaus pasikeitimus, vykdydamas A. R. nurodymus, pagamino netikrus dokumentus – į 2014 m. gegužės 9 d. prašymo registruoti UAB „A. V.“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 su priedais – UAB „A. V.“ akcininko forma JAR-AF ir UAB „A. V.“ vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V, A. R. įrašius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad nuo 2014 m. gegužės 5 d. V. Š. yra įsigijęs UAB „A. V.“ akcijas ir yra paskirtas šios įmonės direktoriumi, V. Š. pasirašė 2014 m. gegužės 9 d. prašymą registruoti UAB „A. V.“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 be priedų. V. Š. ir A. R., tikslu įregistruoti duomenų pakeitimą Juridinių asmenų registre, 2014 m. gegužės 9 d. pateikė VĮ Registrų centras Vilniaus filialui 2014 m. gegužės 5 d. vienintelio UAB „A. V.“ akcininko E. Š. sprendimą, bei 2014 m. gegužės 9 d. prašymą registruoti UAB „A. V.“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 su priedais – UAB „A. V.“ akcininko forma JAR-AF ir UAB „A. V.“ vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V.

22. Nuteistasis A. R. savo kaltės nepripažino, pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog paskambinęs E. Š. jam pranešė, kad nebenori būti direktoriumi, turi kitą žmogų, klausė, ar gali su juo pašnekėti, jam taip pat reikia darbo. V. Š. neturėjo pinigų, sutiko perimti įmonę, nes jam reikia darbo, paprašė su juo nuvažiuoti į VMI, A. R., nuvažiavo kartu kaip fizinis asmuo. Teigė, jog viskas buvo oficialiai, be prievartos, vienas parduoda, kitas perka (t. 10, b. l. 3-4). Papildomai A. R. paaiškino, jog E. Š. mėnesį laiko buvo direktoriumi, paskambinę pasakė, kad turi problemų su antstoliais, atims įmonę. A. R. nebuvo jokio skirtumo, kas direktorius, tada po kurio laiko E. Š. atvedė V. Š.. Atėjo dviese, klausė, gal padės perrašyti, jis sutiko. Susitiko, nuėjo į Registrų centrą, prie A. R. pasirašė perdavimo dokumentus, kad E. Š. perleidžia įmonę V. Š.. Jis, A. R., stebėjo viską, kaip vyko. A. R. nuėjo į kabinetą, užpildė formas, V. Š. pildė formas, pasirašė, kad įmonės direktorius, padavė ir užregistravo (t. 11, b. l. 121). Taigi, kaip matyti, apeliantas, teigdamas, kad jokios nusikalstamos veikos nepadarė, iš esmės pripažino, jog E. Š. ir V. Š. tik rašėsi jiems pateiktus dokumentus, o jis organizavo įmonės perrašymą ir naujo vadovo įforminimą. Analogiškus parodymus davė ir nuteistieji E. Š., V. Š..

23. Nuteistasis E. Š. pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog mėnesį laiko pabūti akcininku ir vadovu jis sutiko paprašytas A. R., už atlygį, kurio negavo. Pats niekuo nesidomėjo, per tą mėnesį nebendravo, o po mėnesio paskambinęs A. R. paprašė surasti akcininką, jis, E. Š., pasiūlė posūniui – V. Š.. Buvo vėl pasirašoma pirkimo-pardavimo sutartis, dėl akcijų, dėl įmonės vadovo pareigų atsisakymo, padavė A. R. (t. 9, b. l. 191). Jis įmonės nei pirko, nei pardavė, buvo formalus direktorius (t. 11, b. l. 120). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju E. Š. patvirtino 2019 m. kovo 6 d. apklausos liudytoju duotus parodymus, prašė jais vadovautis (t. 7, b. l. 32). Nurodytos apklausos metu E. Š. paaiškino, kad susiekęs su A. R. telefonu pranešė, jog atsisako būti UAB „A. V.“ akcininku ir direktoriumi, nes nenori turėti problemų. A. R. susitikimo metu paklausė, ar pažįsta ką nors, kas norėtų užsidirbti, tapti tokiu fiktyviu direktoriumi ir akcininku. Jis žinojo, kad tuo metu jo posūniui V. Š. yra reikalingi pinigai, ir pažadėjo A. R. su juo pasikalbėti. V. Š. sutiko tapti netikru UAB ,, A. V.“ akcininku ir direktoriumi. Supažindino A. R. su V. Š. ir, kiek jam žinoma, jie jau toliau tvarkė savo reikalus. Galimai jis pasirašė ant kažkokių dokumentų, kurių pagrindu pardavė V. Š. UAB ,, A. V.“ akcijas ir perdavė bendrovės dokumentaciją. Minėtus dokumentus parengė A. R. ir pateikė jam pasirašyti, į jų turinį jis nesigilino ( t. 7, b. l. 26-27).

24. Nuteistasis V. Š. pripažino, kad klastojo dokumentus, pirmosios instancijos teisme parodė, jog neturėjo pinigų, ieškojo darbo, E. Š. tai žinojo, pasiūlė tapti įmonės direktoriumi, jis sutiko. E. Š. pasakė, kad nieko nereikės daryti, visi mokesčiai bus mokami, už tai gaus algą. Jis nelabai žinojo, ką reiškė būti direktoriumi, galvojo, kad nebus sunku pasirašyti dokumentus. Su A. R. susipažino, kai tapo direktoriumi. Dokumentus davė jau paruoštus, atrodo, Registrų centro viduje, juos pasirašinėjo, kartu buvo E. Š.. Už registraciją jis tikrai nemokėjo, pas jį nebuvo pinigų. A. R. kartu važiavo ir į Registrų centrą, VMI, banką (t. 9, b. l. 193). Apklausos įtariamuoju 2018 m. gegužės 3 d. protokolo duomenimis, V. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 metais jo patėvis E. Š. pasiūlė įsidarbinti bendrovės vadovu, už ką gaus atlyginimą. Jis su patėvio pasiūlymu sutiko. Patėvis jį supažindino su A. R., su kuriuo sutarė, kad už buvimą direktoriumi, tai yra tik pateiktų dokumentų pasirašymą, A. R. jam kas mėnesį grynais mokės po 500 litų o vėliau po 150 eurų. Jis su tokiu A. R. pasiūlymu sutiko, sutartu laiku kartu su A. R. ir E. Š. nuvyko į Registrų centrą, kad jo vardu butų perduota bendrovė. Registrų centre sužinojo apie UAB „A. V.“ ir tai, kad jis bus ne tik bendrovės direktoriumi bet ir šimtaprocentiniu jos akcininku, taip pat nuvykus į Registrų centrą sužinojo, kad UAB „A. V.“ jis įsigys iš E. Š.. 2014 m. gegužės 5 d. Registrų centre A. R. jam padavė pasirašyti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią jis iš E. Š. įsigijo UAB „A. V.“ akcijas. Neprisimena, ar gegužės 5 d. jis pasirašė ir materialinių vertybių perdavimo-priėmimo aktą, tačiau tą dieną jam jokios materialinės vertybės nebuvo perduotos (t. 7, b. l. 107-109).

25. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. gruodžio 29 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadų duomenimis, UAB „A. V.“ 2014 m. gegužės 9 d. prašyme registruoti juridinių asmenų registre (forma JAR-1), 2014 m. gegužės 13 d. juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendime visus rankraštinius įrašus (išskyrus įrašus „520“, „Direktorius“, „Sprendimas“ ir (duomenys neskelbtini)) parašė A. R.; UAB „A. V.“ 2014 m. gegužės 9 d. prašyme registruoti juridinių asmenų registre (forma JAR-1) rankraštinius įrašus „Direktorius“, „Sprendimas“ ir „2014 05 09“ parašė V. Š.; UAB „A. V.“ 2014 m. gegužės 5 d. materialinių vertybių perdavimo-priėmimo akte, skiltyje „Pirkėjas“ ir 2014 m. gegužės 9 d. prašyme registruoti juridinių asmenų registre (forma JAR-1) V. Š. vardu, 2014 m. gegužės 5 d. vienintelio akcininko sprendime E. Š. vardu, 2014 m. gegužės 5 d. formose „Vienasmenis valdymo organas“ (JAR-VO-V) ir „Akcininkas“ (JAR-AF), 2014 m. gegužės 13 d. juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendime pasirašė V. Š.; UAB „A. V.“ 2014 m. gegužės 5 d. materialinių vertybių perdavimo-priėmimo akte, skiltyje „Pardavėjas“, E. Š. vardu pasirašė pats E. Š. (t. 11, b. l. 65).

26. Apibendrinusi, apygardos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog visi nuteistieji – tiek E. Š., tiek V. Š., tiek pats apeliantas A. R. nedavė parodymų apie buvusį realų įmonės akcijų pirkimą-pardavimą, pinigai – 10 000 litų (t. 6, b. l. 139-104), už akcijas nebuvo mokami. Kaip matyti, nuteistųjų E. Š. ir V. Š. parodymai dėl šios aplinkybės nesikeitė, apeliacinio skundo argumentas apie esminius neatitikimus parodymuose yra deklaratyvus, nėra pagrindo konstatuoti apylinkės teismo teisėjos šališkumo. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad nuteistasis E. Š., nepirkęs įmonės akcijų, jų ir nepardavė, nebūdamas akcininku, nepaskyrė savęs direktoriumi ir iš šių pareigų neatleido, nepaskyrė V. Š., atitinkamai, V. Š. taip pat nepirko įmonės akcijų, nebuvo paskirtas direktoriumi. Pasitvirtino pirmosios instancijos nuosprendyje nustatyta aplinkybė, jog į išvardintus dokumentus (2014 m. gegužės 5 d. UAB „A. V.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. gegužės 5 d. vienintelio UAB „A. V.“ akcininko E. Š. sprendimą, 2014 m. gegužės 5 d. UAB „A. V.“ materialinių vertybių perdavimo-priėmimo aktą), parengtus ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, pateiktus A. R., buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, E. Š. ir V. Š. šiuos netikrus dokumentus patvirtino savo parašais, taip pat V. Š. A. R. nurodymu pagamino netikrus dokumentus – į 2014 m. gegužės 9 d. prašymo registruoti UAB „A. V.“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 su priedais – UAB „A. V.“ akcininko forma JAR-AF ir UAB „A. V.“ vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V, A. R. įrašius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad nuo 2014 m. gegužės 5 d. V. Š. yra įsigijęs UAB „A. V.“ akcijas ir yra paskirtas šios įmonės direktoriumi, V. Š. pasirašė 2014 m. gegužės 9 d. prašymą registruoti UAB „A. V.“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 be priedų. Taip pat V. Š. ir A. R. 2014 m. gegužės 5 d. vienintelio UAB „A. V.“ akcininko E. Š. sprendimą, 2014 m. gegužės 9 d. prašymą registruoti UAB „A. V.“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 su priedais (UAB „A. V.“ akcininko forma JAR-AF ir UAB „A. V.“ vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V) pateikė VĮ Registrų centras Vilniaus filialui. Tokiu būdu A. R., veikdamas bendrininkų grupėje su E. Š. ir V. Š., organizavo netikrų dokumentų pagaminimą ir jų panaudojimą, jo kaltė įrodyta, skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį apeliantas nuteistas pagrįstai.

Dėl skundžiamu nuosprendžiu nustatytų veikų, atitinkančių nusikaltimų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, požymius, faktinių aplinkybių

27. Spręsdamas, ar apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti, ar priimdamas nuosprendį pirmosios instancijos teismas teisingai taikė baudžiamąjį ir baudžiamojo proceso įstatymus, ar vertindamas byloje surinktus įrodymus padarė teisingas išvadas, apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog skundžiamo nuosprendžio aprašomoji dalis – dėl veikų, atitinkančių nusikaltimų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, požymių, surašyta nesilaikant BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Dėl minėto pažeidimo apelianto veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo padėties pabloginimą, ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos.

28. Nuosprendžio surašymas ir jo turinys turi atitikti BPK reikalavimus. Reikalavimus, keliamus nuosprendžio struktūrai ir turiniui, nustato BPK 304–305 ir 307 straipsniai. Nuosprendį sudaro įžanginė, aprašomoji ir rezoliucinė dalys. Šios dalys nuosprendyje išdėstomos įstatymo nustatyta eilės tvarka. Kiekvienoje jų turi būti išsamiai ir tiksliai nurodyti BPK reikalaujami duomenys. Įžanginė, aprašomoji ir rezoliucinė nuosprendžio dalys turi būti tarpusavyje suderintos ir neprieštarauti viena kitai, sudaryti logišką (nuoseklią) visumą ir derėti viena su kita. Jose negali būti vienas kitam prieštaraujančių teiginių ir išvadų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2011, 2K-143/2010, 2K-301/2010). Kaip nustatyta apeliacinėje instancijoje, pirmosios instancijos teismo nuosprendis šių reikalavimų neatitinka.

29. Skundžiamame nuosprendyje, dėstant nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas (nuosprendžio 59 lapas) nurodyta, jog šioje byloje A. R. yra kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje su V. Š., apgaulingai tvarkė UAB „A. V.“, (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „A. V.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei mokamų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo už 2014 m. kovo mėn. – 2015 m. rugpjūčio mėn. laikotarpį, bei siekdami išvengti mokesčių įrašė į UAB „A. V.“ mėnesines pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie šio juridinio asmens pajamas ir turtą bei pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinei mokesčių inspekcijai. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog nustatytas išdėstytas faktines baudžiamosios bylos aplinkybes vertinant nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, teisinio reglamentavimo kontekste, yra akivaizdu, jog objektyvieji šių nusikalstamų veikų sudėties požymiai nagrinėjamu atveju nustatyti objektyviai ir neginčytinai, tačiau pažymėta, jog, teismo vertinimu, kaltinimas dėl bendrininkavimo nepasitvirtino. Skundžiamame nuosprendyje (nuosprendžio 60 lapas) konstatuota, jog išteisinant V. Š. dėl nusikaltimų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo, A. R. iš to paties kaltinimo šalinama ta dalis, kurioje jam inkriminuojamas nusikaltimo padarymas bendrininkų grupėje su V. Š..

30. Kaip matyti iš aprašomosios skundžiamo nuosprendžio dalies, įrodytomis pripažintų A. R. nusikalstamų veikų, atitinkančių požymius nusikaltimų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, aplinkybės išdėstytos (6 lape) nurodant, jog „A. R. buvo kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su V. Š., apgaulingai tvarkė UAB „A. V (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „A. V.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei mokamų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo už 2014 m. kovo mėn. – 2015 m. rugpjūčio mėn. laikotarpį, bei siekdami išvengti mokesčių įrašė į UAB „A. V.“ mėnesines pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie šio juridinio asmens pajamas ir turtą bei pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinei mokesčių inspekcijai“, po ko pirmosios instancijos teismas išdėstė nustatytos veikos aplinkybes (A. R. bendrininkų grupėje su V. Š.), galiausiai, nuosprendžio 13 lape, nurodė, kad „šiais savo veiksmais A. R. ir V. Š. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, galiojusi nuo 2011 m. liepos 5 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) ir 222 straipsnio 1 dalyje“. Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nuosprendyje, iš kaltinimo pašalinus bendrininkavimą su V. Š., visgi išdėstytos nustatytos veikos, padarytos bendrininkaujant, aplinkybės.

31. Nuteistasis apeliaciniame skunde neteigia, kad jam nėra suprantama, dėl kokios veikos jis yra pripažintas kaltu. Visgi, apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje nurodė veiką, kurios padarymu A. R. buvo kaltinamas, nors šio kaltinimo didesnę dalį minėtas teismas vėliau pripažino nepagrįsta. Taigi, liko neaišku, kokią nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas pripažino įrodyta. Taip pat, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies, nusikalstama veika išdėstyta nurodant dviejų asmenų – išteisintojo V. Š. ir apelianto A. R. – veiksmus, nėra aišku, kokius veiksmus (visus, dalį, ar veikdamas per asmenį, kuris dėl nusikalstamos veikos nėra kaltas) atliko apeliantas.

31.1. Visų pirma, skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog A. R., veikdamas bendrininkų grupėje su V. Š., apgaulingai tvarkė UAB „A. V.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „A. V.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei mokamų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo už 2014 m. kovo mėn. – 2015 m. rugpjūčio mėn. laikotarpį, bei siekdami išvengti mokesčių įrašė į UAB „A. V.“ mėnesines pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie šio juridinio asmens pajamas ir turtą bei pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinei mokesčių inspekcijai. Iš išdėstyto nėra aišku, kas atliko pripažintus nustatytais nusikalstamus veiksmus, t. y. ar apeliantas asmeniškai apgaulingai tvarkė UAB „A. V.“ buhalterinę apskaitą bei įrašė žinomai neteisingus duomenis į UAB „A. V.“ mėnesines pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas bei pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinei mokesčių inspekcijai.

31.2. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad nustatyta, jog A. R., nebūdamas susietas su UAB „A. V.“ jokiais oficialiais santykiais, tačiau būdamas faktiniu UAB „A. V.“ vadovu ir realiai valdydamas UAB „A. V.“, organizuodamas jos veiklą ir jai vadovaudamas, bei veikdamas jos vardu, ir V. Š., nuo 2014 m. gegužės 5 d., būdamas formaliu UAB „A. V.“ vadovu ir veikdamas šios įmonės vardu pagal A. R. nurodymus, siekdami iškreipti ir nuslėpti duomenis apie tikrąją UAB „A. V.“ ūkinę-finansinę būklę, veiklą, bei tikrąsias pastarosios pajamas, taip pat siekdami sumažinti UAB „A. V.“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinų mokesčių dydį, suvokdami, kad dėl jų tolimesnių neteisėtų veiksmų, nukreiptų į minėto siekio įgyvendinimą, UAB „A. V.“ nesumokės dalį privalomų mokesčių, ir toliau, įgyvendindami šį savo nusikalstamą sumanymą, veikdami išankstine tiesiogine tyčia, bendrininkų grupėje, UAB „A. V.“ vardu, žinodami, jog UAB „A. V.“ vardu iš Europos Sąjungos įmonių PVM mokėtojų įsigijo išvardintas transporto priemones su 0 procentų PVM, žinodami, jog transporto priemones, įsigytas Europos Sąjungos šalyse narėse PVM mokėtojose taikant 0 procentų PVM tarifą (kaip tiekimus Bendrijos viduje), parduodant taikomas standartinis 21 procento PVM tarifas, pažeisdami nuosprendyje nurodytus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, pardavė išvardintas transporto priemones išrašant dokumentus UAB „A. V.“ vardu taikant 0 procentų PVM tarifą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pripažino nustatytu, jog tiek apeliantas, tiek V. Š. (kuris skundžiamu nuosprendžiu išteisintas), siekdami iškreipti ir nuslėpti duomenis, sumažinti mokėtinų mokesčių dydį, žinodami, jog UAB „A. V.“ vardu įsigijo transporto priemones su 0 procentų PVM, žinodami, jog transporto priemones, įsigytas ES šalyse PVM mokėtojose taikant 0 procentų PVM tarifą (kaip tiekimus Bendrijos viduje), parduodant taikomas standartinis 21 procento PVM tarifas, pažeisdami nuosprendyje nurodytus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, pardavė išvardintas transporto priemones išrašant dokumentus UAB „A. V.“ vardu taikant 0 procentų PVM tarifą. Tuo būdu, pirmosios instancijos teismas vėlgi nurodė, jog automobilių pirkimą ir pardavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus atliko du asmenys, iš išdėstyto neaišku, kokius veiksmus atliko apeliantas (ar jis įsigijo ir (ar) pardavė).

31.3. Aprašomojoje nuosprendžio dalyje nurodyta ir tai, jog (pastaba – kaip suprantama, apeliantas ir išteisintasis V. Š.), nurodydami duomenis, kad minėti naudoti automobiliai įsigyti vadovaujantis Europos Sąjungos PVM įstatymo (XII skyriaus trečiuoju skirsniu arba 106-110 straipsniais) arba Direktyvos 2006/112/EB 326 – 332 straipsniais, reglamentuojančiais naudotų automobilių specialiosios apmokestinimo PVM schemos (maržos) taikymą, į UAB „A. V.“ apskaitą įtraukė neteisingus duomenis apie transporto priemonių įsigijimą, o sandorio dėl automobilio MB E 350, (duomenys neskelbtini), pirkimo bei pardavimo neįtraukė į UAB „A. V.“ buhalterinę apskaitą. Taigi, A. R. asmeniškai atlikti veiksmai nėra išskirti ir įvardinti.

31.4. Pagal aprašomąją skundžiamo nuosprendžio dalį, A. R. ir V. Š., siekdami UAB „A. V.“ vardu išvengti prievolės sumokėti PVM už parduotus automobilius, bei žinodami jog UAB „A. V.“ realiai minėtus automobilius įsigijo su 0 procentų PVM, tyčia įrašė neteisingus duomenis į PVM deklaracijų (forma FR0600) 16 laukelius apie šių automobilių pardavimą nurodydami pardavimo vertę (maržą) – 6 888 eurų sumai, PVM deklaracijose (forma FR0600) 11 laukeliuose „PVM apmokestinami sandoriai“ nedeklaravo 699 171 eurų bendros sandorių vertės, bei 29 laukeliuose „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ iš viso nedeklaravo 145 388 eurų pardavimo PVM, elektroniniu būdu per EDS sistemą pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu padarydami Lietuvos Respublikos biudžetui 145 388 eurų dydžio žalą. Kaip matyti, A. R. ir V. Š. veiksmai nurodyti kartu, A. R. asmeniškai atlikti veiksmai nėra įvardinti (ar įrašė duomenis į PVM deklaracijas, ar jas pateikė VMI).

32. Formuluotės įvardijant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes teisės požiūriu turi būti neprieštaringos. Kai nusikalstamą veiką padarė keli asmenys, jų veika aprašoma bendrai, aiškiai nurodant, kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Kai vienas ar grupė asmenų yra padarę kelias nusikalstamas veikas, kiekviena veika aprašoma atskirai. Skundžiamame nuosprendyje, priešingai, apylinkės teismas, pripažinęs, jog kaltinimas A. R. dėl nusikaltimo padarymo bendrininkų grupėje su V. Š. nepasitvirtino, aprašomojoje nuosprendžio dalyje įrodytomis pripažintų jo nusikalstamų veikų aplinkybių neišdėstė. Konstatuotina, jog minėtas pažeidimas sukliudė pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Teisėjų kolegija, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad ištaisyti šio pažeidimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme – pašalinant iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios (nustatomosios) dalies atskirų aplinkybių ar pakeisti kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių iš esmės skirtingomis – negalima.

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, tuo atveju, jeigu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nustatoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios ar proceso teisės normas, tokio pobūdžio klaidos, atsižvelgiant į apeliacinio proceso paskirtį ir vadovaujantis proceso koncentruotumo principu, paprastai taisomos pačiam apeliacinės instancijos teismui priimant teisėtą ir pagrįstą baigiamąjį aktą, o ne BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčio pagrindu perduodant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tačiau, realizuodamas šiuos baudžiamojo proceso įstatymo suteiktus įgaliojimus, apeliacinės instancijos teismas bet kuriuo atveju privalo vadovautis BPK 320 straipsnio 4 dalimi, draudžiančia pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį, jeigu dėl to nėra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundų. Baudžiamojo proceso teisės principas non reformatio in peius (pagal kurį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, apeliacinį skundą, negali pabloginti apelianto teisinės padėties) išlieka svarbiausias apeliacijos principas, dėl kurio teisė skųsti teismų sprendimus yra reali ir efektyvi, todėl skundą padavusio asmens (nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta) padėtis negali būti bloginama, kai procesas tęsiasi jo paties iniciatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164/2014, 2K-509-489/2015, 2K-278-788/2018).

34. Bylų apeliacinio nagrinėjimo nuostatas reglamentuojančio BPK 320 straipsnio 4 dalis numato, jog pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Kaip buvo aptarta, skundžiamame nuosprendyje A. R. nusikalstamų veikų, atitinkančių BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymius, pripažintų įrodytomis aplinkybių teismas neišdėstė. Šis pažeidimas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra ne formalus, o esminis ir negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teismo nutartimi, pašalinant iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios (nustatomosios) dalies atskirų aplinkybių (bendrininko V. Š. veiksmų), nes iš skundžiamo nuosprendžio nėra aišku, kokius veiksmus – visus, dalį, ar veikdamas per asmenį, kuris dėl nusikalstamos veikos nėra kaltas, atliko (neatliko) apeliantas. Šios aplinkybės turi esminės reikšmės sprendžiant dėl apelianto kaltės, jo veikos kvalifikavimo.

35. Prokuroras nuosprendžio neskundė, apeliacinis skundas paduotas nuteistojo. Apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės savo iniciatyva pakeisti kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių iš esmės skirtingomis – tai yra, inkriminuoti apeliantui asmeniškai atliktų veiksmų, kuriais jis nebuvo kaltinamas, kadangi taip iš esmės būtų pakeistas kaltinimas, išeinant už kaltinamojo akto ribų. Apeliacinės instancijos teisme aptarto pažeidimo, dėl kurio buvo suvaržyta apelianto teisę į gynybą, ištaisyti negalima.

36. Kaip nustatyta BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktyje, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, kai ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad faktinės veikos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Tuo būdu, ši norma taikoma, kai nustatomos trys sąlygos: 1) ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad faktinės veikos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų, 2) tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, 3) dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos.

37. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, jog BPK 255, 256 straipsnių prasme nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis laikomi kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę arba kitaip suvaržo asmens teisę į gynybą. Teismas, nustatęs kitokias nusikalstamos veikos faktines aplinkybes nei nurodytos kaltinamajame akte, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar šios naujos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nurodytųjų kaltinamajame akte, ar skiriasi ne iš esmės; ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes asmens teisė į gynybą būtų suvaržyta; ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia. Faktinės bylos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas bei pan. ir jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-262/2014, 2K-265-693/2015, 2K-61-689/2020, 2K-89-689/2020). Šis aiškinimas tinkamas ir sprendžiant, ar apeliacinės instancijos teisme nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198-648/2021).

38. Nustačius, jog veikų, atitinkančių BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymius, faktinės aplinkybės (nusikalstamų veikų apimtis – apelianto veika) iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo padėties pabloginimą, ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, skundžiama nuosprendžio dalis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti teismui. Panaikinus nuosprendžio dalį ir perdavus bylą iš naujo nagrinėti teismui, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, apelianto dėstytų nesutinkant su nuteisimu už aptariamas veikas, teisėjų kolegija nepasisako.

39. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, jame nėra nurodytos ir kaltinimo, dėl kurio išteisintojo V. Š. byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmė (BPK 305 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Nei išteisintasis V. Š., nei prokuroras pirmosios instancijos nuosprendžio dėl sprendimo šį asmenį išteisinti neskundė. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi, jog V. Š. atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis, esminio jo teisių suvaržymo nekonstatuoja ir pažymi, jog skundžiamo nuosprendžio dalies panaikinimas įtakos išteisintojo atsakomybei neturi.

40. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalis dėl apelianto nuteisimo dėl trijų nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekama galioti, ši nuteistojo A. R. apeliacinio skundo dalis netenkinama. Apelianto skundas dėl nuteisimo už nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 222 straipsnio 1 dalyje yra pagrįstas, tenkinamas iš dalies, ši skundžiamo nuosprendžio dalis naikinama ir byla perduodama iš naujo nagrinėti teismui. Atitinkamai, kadangi skundžiamu nuosprendžiu A. R. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas (numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 222 straipsnio 1dalyje), dėl kurių UAB „A. V.“ neapskaičiavo ir nedeklaravo 145 388 Eur pardavimo PVM, tokiu būdu padaręs Lietuvos Respublikos biudžetui 145 388 Eur dydžio žalą, nuosprendžio dalis dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinio ieškinio patenkinimo taip pat naikinama ir byla perduodama iš naujo nagrinėti teismui.

Dėl bausmės

41. Apeliantas prašė jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, argumentų dėl nesutikimo su konkrečia bausmės rūšimi ar jos dydžiu nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, jog skundžiamu nuosprendžiu A. R. pagrįstai nuteistas dėl trijų nusikalstamų veikų, atitinkančių nusikaltimų, numatytų BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, požymius, sprendžia, jog apylinkės teismas, skirdamas bausmes už šias nusikalstamas veikas, įstatymą taikė tinkamai, tačiau, priėmus sprendimą panaikinti nuosprendžio dalį dėl veikų, atitinkančių nusikaltimų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, požymius, iš naujo spręstinas bausmių, A. R. paskirtų už tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, subendrinimo klausimas.

42. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, skirdamas bausmę A. R., atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą. Įvertino, jog aptariami nusikaltimai priskiriami prie nesunkių, padaryti tiesiogine tyčia, baigti, A. R. buvo organizatorius. Apylinkės teismas nuteistojo A. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikė tai, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), padarytos bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino apeliantą charakterizuojančius duomenis. Atsižvelgė, kad jis anksčiau nebuvo teistas (t. 8, b. l. 34-35), administracine tvarka du kartus baustas už greičio viršijimą, baudos sumokėtos (t. 8, b. l. 36-37), nedirba (t. 8, b. l. 31). Apylinkės teismas skyrė apeliantui švelniausios rūšies, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, bausmes – baudas, jų dydį nustatė artimą vidurkiui, numatytam BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija), taikė MGL, galiojusį veikos padarymo metu. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad už šias veikas apeliantui paskirtos bausmės nei savo rūšimi nei dydžiu nėra per griežtos. Kaip matyti, apylinkės teismas bausmes už aptariamas nusikalstamas veikas bendrino taikydamas palankesnį nuteistajam dalinį bausmių sudėjimo būdą, tačiau bendrinta buvo ir su bausmėmis, paskirtomis apeliantui už nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, apygardos teismas, iš naujo spręsdamas bausmių, paskirtų už tris nusikalstamas veikas, subendrinimo klausimą, negriežtindamas apylinkės teismo paskirtos bausmės, taiko dalinį bausmių sudėjimą (BK 63 straipsnio 4 dalis), prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies prideda švelnesnes bausmes, pridedamos bausmės dalis – ne mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis (1 MGL – BK 47 straipsnio 2 dalis (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija)).

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

43. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė Vilniaus apygardos teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų. Pažymos duomenimis, valstybės naudai iš A. R. priteistina antrinės teisinės pagalbos suma yra 140,00 Eur, patikslintos 2022 m. rugsėjo 6 d. pažymos duomenimis, priteistina 265,00 Eur suma, patikslintos 2022 m. rugsėjo 20 d. pažymos duomenimis – 275 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aplinkybę, jog gynėjo dalyvavimas procese buvo būtinas nepaisant apelianto valios, į nuteistojo turtinę padėtį (bylos duomenimis – nedirba), į skundo išnagrinėjimo rezultatą – iš dalies patenkintas, vertina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo principą bei nepagrįstai apsunkintų asmens padėtį, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš A. R. dėl būtino gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 322 straipsnio 1 dalis) nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 punkto d papunkčiu,

nutaria:

A. R. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalį,

kuria A. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), jam paskirta 250 MGL (9 415 Eur) dydžio baudą;

kuria A. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, jam skirta 400 MGL (15 064 Eur) dydžio bauda;

kuria A. R. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta 400 MGL (15 064 Eur) dydžio baudą. Ši subendrinta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinta su bausmėmis, paskirtomis už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą, taikant dalinį bausmių sudėjimą, ir paskirta A. R. galutinė subendrinta 500 MGL (18 830 Eur) dydžio bauda;

kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į A. R. paskirtą bausmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas 2018 m. gegužės 3 d., nuo 10.40 val. iki 14.12 val. (1 diena), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant 2 MGL baudos, ir laikyta, kad jis nubaustas galutine 498 MGL (18 754,68 Eur) dydžio bauda;

kuria Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinis ieškinys dėl 145 388 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir priteista iš A. R. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai 145 388 Eur turtinei žalai atlyginti.

Bylos dalį dėl veikų, atitinkančių nusikaltimų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, požymius, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinio ieškinio perduoti iš naujo nagrinėti teismui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, taikant dalinį sudėjimą, subendrinti bausmes, A. R. skirtas už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytų trijų nusikalstamų veikų padarymą, paskirti A. R. galutinę subendrintą bausmę – 300 MGL (11 298 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į A. R. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2018 m. gegužės 3 d. (vieną dieną), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant 2 MGL baudos, ir laikyti, kad jis nubaustas galutine 298 MGL (11 222 Eur) dydžio bauda.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 275,00 Eur, iš A. R. nepriteisti.

Teisėjai Arūnas BartkusSonata Raupėnaitė-LekarauskienėNijolė Žimkienė