Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-14171-528/2017 išnagrinėjus ieškovo V. J. atskirojo skundo civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams S. N. L., valstybės biudžetinei įstaigai Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės biudžetinės įstaigos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, tretiesiems asmenims Valstybinei teismo medicinos tarnybai prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, VšĮ Respublikinei Kauno ligoninei, Kauno apygardos prokuratūrai, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui E. P., Policijos departamentui, Policijos generaliniam komisarui dėl garbės ir orumo gynimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme gautas ieškovo V. J. atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-14171-528/2017.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skirtas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

6. CPK 338 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 306 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad apeliacinį skundą surašo advokatas. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo.

7. Minėtų CPK normų tikslas – užtikrinti, jog apeliacinės instancijos teismą pasiekiantys skundai būtų parengti tinkamai, juose būtų nurodyti esminiai teisiniai motyvai, kurie gali lemti ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, asmenims teismo posėdžiuose atstovautų profesionalūs atstovai. Tačiau reikalavimas būti privalomai atstovaujamam advokato kaip ir bet kuris kitas teisės kreiptis į teismą suvaržymas privalo būti pagrįstas ir proporcingas. Nustatant privalomą advokato dalyvavimą atliekant atskirus procesinius veiksmus apeliacinės instancijos teisme, turi būti derinami teisminės gynybos prieinamumo ir teisės į teisingą procesą principai, ypač atskirųjų skundų nagrinėjimo procese.

8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas apeliantui terminą trūkumams pašalinti, rėmėsi nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiu CPK 306 straipsnio 3 dalies pakeitimu ir nurodė, kad atskirąjį skundą pateikė asmuo, neturintis teisės tokį procesinį veiksmą atlikti (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 338 straipsnis).

9. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismas netinkamai taikė civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias atskirojo skundo pateikimo tvarką ir tokiu būdu buvo pažeista jo teisė į bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliantės argumentais.

10. Nustatant privalomą advokato dalyvavimą atliekant atskirus procesinius veiksmus apeliacinės instancijos teisme prioritetas suteiktas kokybiškam apeliaciniam procesui, kai šalys yra atstovaujamos profesionalių atstovų – advokatų. Tačiau būtina pažymėti, jog CPK XVI skyriaus II skirsnyje nėra įtvirtintos taisyklės, reikalaujančios privalomai būti atstovaujamam advokato (ar kito įstatyme nurodyto atstovo) pateikiant atskirąjį skundą.

11. Nors CPK 338 straipsnis nustato, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis, pagal šiuo metu formuojamą teismų praktiką, bylose, nagrinėjamose pagal atskiruosius skundus, iš byloje dalyvaujančių asmenų CPK nustatyta tvarka nėra reikalaujama būti privalomai atstovaujamiems advokatų. Laikomasi nuomonės, kad profesionalaus atstovo dalyvavimas atskirųjų skundų nagrinėjimo procese, atsižvelgiant į šia tvarka sprendžiamų klausimų teisinę prigimtį, nenumatytas, nes nagrinėjant atskiruosius skundus yra vertinamos tos pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis išspręsti tarpiniai procesiniai klausimai. Manoma, kad privalomo advokato atstovavimo bylose pagal atskiruosius skundus reikalavimas nėra pateisinamas ir dėl tos priežasties, jog pagal CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktą atskirasis skundas gali būti išnagrinėtas pirmosios instancijos teisme, pačiam teismui patenkinus atskirąjį skundą. Skirtingas traktavimas, kai vienais atvejais tame pačiame teisme (sprendžiant tarpinius procesinius klausimus) būtų pareikalaujama būti privalomai atstovaujamo advokato, o kitais to nereikėtų, nėra pateisinamas. Dėl šių priežasčių bylose, nagrinėjamose pagal atskiruosius skundus, iš byloje dalyvaujančių asmenų CPK nustatyta tvarka nėra reikalaujama būti privalomai atstovaujamiems advokatų. Kitoks aiškinimas būtų nesuderinamas su teise į teisingą teismą (teisminės gynybos prieinamumu, efektyvumu).

12. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neturi įtakos vertinant pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

13. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias atskirojo skundo priėmimo klausimą, todėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartis naikintina ir ieškovo V. J. atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties priėmimo klausimas grąžintinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti atskirojo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.