Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1S-143-1121/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-07-14
Bylos Nr.: 1S-143-1121/2025
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Paulius Veršekys
Nuteistasis: M. G.
Advokatai: Dainius Dargevičius, Dainius Dargevičius Vilnius

Kategorijos

2.5.15.2Skundo dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimo nagrinėjimas (BPK 360 str. 3–4 d.)
2.5.21Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)

Skundas Nr. 1S-143-1121/2025

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.15.2; 2.5.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo M. G. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 10 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo M. G. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2025 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. LK-N-379, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam M. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi tenkino Švedijos kalėjimų ir Probacijos tarnybos prašymus dėl Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio priimto M. G. atžvilgiu pripažinimo ir juo paskirtos bausmės, kuri pakeista Švedijos Karalystės Gioteborgo apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ir paskirta penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje. M. G., nuteistam Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu paskirtą penkerių metų šešių mėnesių (2005 dienų) laisvės atėmimo bausmę, kuri pakeista Švedijos Karalystės Goteborgo apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimu, paskiriant penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalimi ir palikta penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Nuteistajam M. G. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2022 m. lapkričio 3 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2028 m. gegužės 3 d., 1/2 bausmės M. G. atliks 2025 m. rugpjūčio 3 d.

3. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2025 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. LK-N-379 (toliau – Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam M. G. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 4 dalį, 85 straipsnį. Komisijos nutarime nurodyta, kad laisvės atėmimo vietų įstaigai rekomenduota numatyti priemones, nukreiptas į nuteistojo mąstymo, elgesio ir nuostatų koregavimą; įtraukti nuteistąjį į nenuolatinio pobūdžio darbinę veiklą. Be to, nuteistajam rekomenduota vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones dėl jo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo.

4. Nesutikdamas su Komisijos Nutarimu, nuteistojo gynėjas advokatas jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas panaikinti šį sprendimą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 10 d. nutartimi nuteistojo M. G. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundas dėl Komisijos Nutarimo atmestas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

5. Skundu nuteistojo gynėjas advokatas prašo panaikinti Komisijos 2025 m. gegužės 12 d. Nutarimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti nuteistajam M. G. lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos su intensyvia priežiūra. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5.1. Remiantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijomis valstybėms narėms Rec (2003) 22 dėl lygtinio paleidimo, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, teigiama, kad lygtiniu paleidimu siekiama pozityvių tiek pačiam nuteistajam, tiek visuomenei tikslų – skatinamas teigiamas nuteistųjų elgesys bausmės vykdymo metu, skatinama asmens integracija į visuomenę, kartu sudarant valstybei galimybę tam tikrą laiką stebėti nuteistojo elgesį laisvėje užkertant kelią nusikaltimų pakartotinumui, taupomi valstybės kaštai bei mažinamos įkalinimo įstaigų perpildymo problemos, t. y. užtikrinami tiek europiniu, tiek nacionaliniu lygiu iškelti uždaviniai. Be to, lygtinis paleidimas yra progresyvi ir pozityvi priemonė reintegruoti asmenį į visuomenę bei stebėti jo elgesį.

5.2. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nurodoma, kad Komisija įvertina visas reikšmingas lygtinio paleidimo taikymui aplinkybes ir priima sprendimą tenkinti arba netenkinti asmens prašymo, o teismas privalo tik procedūriškai tinkamai įvertinti įstatyme numatytas aplinkybes ir to pakanka, kad nuteistajam būtų paskirta probacija.

5.3. Komisijos Nutarimo ir skundžiamos nutarties motyvai yra formalūs ir nepagrįsti. Teigiama, kad Nutarimą priėmusi Komisija ir apylinkės teismas nesusipažino ne tik su asmens byla, padaryta nusikalstama veika, socialinio tyrimo išvada, bet ir nuteistojo pasiekimais. Atitinkamai gynėjas kelia prielaidą, jog galbūt specialiai į asmens bylą nepateikti visi nuteistąjį teigiamai charakterizuojantys duomenys. Priešingai Komisijos nutarimo ir skundžiamos nutarties išvadoms, nuteistasis vykdo individualią veiklą, dalyvauja elgesį keičiančiose programose, vykdytinų dokumentų neturi, drausmine tvarka per visą bausmės atlikimo laiką nebaustas, turi šeimą, du vaikus, nuolatinę gyvenamąją vietą, bei garantuotą darbą. Duomenų, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis būtų pasižymėjęs išskirtiniais adaptaciniais sunkumais gauta nebuvo.

5.4. Aptariamu atveju nustatyta žema (31 balas) nusikalstamo elgesio rizika, didelės žalos požymių nenustatyta, nuteistasis įvykdė individualiame resocializacijos plane numatytas priemonės, yra atlikęs reikiamą laisvės atėmimo bausmės dalį t. y. visiškai atitinka BVK 82 straipsnio formalųjį pagrindą. Pažymėta, jog nuteistasis gyvens kartu su šeima, turi garantuotą darbą, gyvenamąją vietą, tačiau Komisijos Nutarime neįvertintas socialinis bendravimas su šeima, vaikais ir artimaisiais. Šiuo atveju nebuvo įvertintos teigiamai M. G. apibūdinančios ir charakterizuojančios aplinkybės, nurodytos asmens byloje.

5.5. Komisijos Nutarime ir skundžiamoje nutartyje nėra akcentuojama nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką (pagal OASys metodiką), kas rodo asmens teigiama linkme besikeičiantį mąstymą ir gyvenimo būdą. Atkreipiamas dėmesys, jog pagal teismų praktiką teismas vertina asmens pažangą bausmės vykdymo metu. Nagrinėjamu atveju Komisijos Nutarime nurodomos tik neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, kurios nėra pagrįstos, o skundžiamoje nutartyje nurodomos daugiau teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau jos nelaikytos svarbiomis. Pažymima, kad įkalinimo įstaigoje nuteistasis visada dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, dirbo ir šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Žemesnės instancijos teismas

5.6. Skunde taip pat nurodoma Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis, kurioje padaryta išvada, kad nuteistajam paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, todėl negali būti vertinama kaip per maža ar prieštaraujanti teisingumo principo įgyvendinimui; Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Nr. 1S-1210-383/2013, kurioje padaryta išvada, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti. Pagal baudžiamąją bylą Nr. 1S-1601-238/2014, kurioje asmens specialisto tyrimo išvadoje nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinama kaip vidutinė – 68 balai, tačiau Komisija nutarė taikyti lygtini paleidimą; baudžiamojoje byloje Nr. 1S-69-485/2017 Kauno apygardos teismas patenkino gynėjo skundą ir taikė lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos (nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 71 balu).

5.7. Nuteistasis lygtinio paleidimo Komisijai buvo teikiamas remiantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 dalimi t. y. su intensyvia priežiūra. Komisija nurodo, jog pakartotinis svarstymas dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos numatomas 2025 m. lapkričio 8 d. Vis dėlto, gynėjo įsitikinimu, nuteistojo lygtinio paleidimo pagrindas pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą be intensyvios priežiūros sueina 2025 m. rugpjūčio 3 d., todėl sekantis svarstymas nustatytinas anksčiau. Nurodoma, kad šiuos argumentus patvirtina ir resocializacijos planas.

2. 2025 m. liepos 10 d. nuteistojo M. G. gynėjas advokatas Dainius Dargevičius Vilniaus apygardos teismui pateikė Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistės parengtą M. G. charakteristiką.

3. Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo M. G. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundas atmestinas

4. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis M. G. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Skundžiama nutartis yra pakankamai motyvuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, Komisijos priimtas Nutarimas išnagrinėtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, todėl skundžiamą nutartį naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Priešingai nei nurodoma skunde, žemesnysis teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymo.

5. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

6. Pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

7. Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

8. Bylos duomenimis, nuteistajam yra paskirta penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nuteistasis pusę teismo paskirtos bausmės atliks 2025 m. rugpjūčio 3 d. Pažymėtina, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Nuteistasis sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Vis dėlto, tam, kad nuteistasis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien minėtos aplinkybės nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ar pažanga ją mažinant. Iš 2025 m. balandžio 8 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. RV-25-1086 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) matyti, kad M. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, didelės žalos požymių nenustatyta. Priešingai skundo argumentams, sutiktina su skundžiamos nutarties išvada, kad aplinkybė, jog nuteistajam yra nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pažymėtina, kad žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra ne absoliuti, o tik viena iš aplinkybių, nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste.

9. Skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įvertintos teigiamai M. G. apibūdinančios ir charakterizuojančios aplinkybės, nurodytos asmens byloje. Be to, teigiama, kad Komisijos Nutarime nurodomos tik neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o skundžiamoje nutartyje nors nurodomos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau jos nelaikytos svarbiomis. Neprieštaraujama, kad pagal aukštesniajam teismui pateiktą medžiagą, nuteistasis M. G. pastaruoju metu koreguoja savo elgesį teigiama linkme bei daro pažangą bausmės atlikimo metu. Priešingai skundo argumentams, iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad žemesnysis teismas aptarė tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį bei jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančius duomenis. Pažymėtina, kad nuteistasis į Vilniaus kalėjimą atvyko 2025 m. kovo 3 d., o iki tol laisvės atėmimo bausmę atlikto Švedijos kalėjime, kur buvo charakterizuojamas teigiamai, t. y. M. G. demonstravo gerą elgesį ir vykdė darbuotojų nurodymus, dirbo skalbykloje, centrinės salės valytoju, yra malonus su darbuotojais, kitais nuteistaisiais. Sutiktina, kad nuteistajam atvykus į Vilniaus kalėjimą, jo elgesio korekcijoje taip pat yra teigiamų pokyčių: nuteistasis, paleistas lygtinai, turėtų gyvenamą vietą, turi šeimą, du vaikus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, paleistas lygtinai būtų įdarbintas, vykdo individualią veiklą, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, nebaustas drausmine tvarka, dalyvauja psichologo konsultacijose, vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi, bausmę atlieka pusiau atviro tipo paprastosios grupės sąlygomis. Vis dėlto, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, spręstina, kad nors yra pastebimos tam tikros teigiamos nuteistojo elgesio tendencijos, tačiau jis, atlikdamas paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

10. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo, turi būti vertinami ne tik duomenys, esantys nuteistojo svarstymo metu, tačiau atsižvelgiama ir į nuteistojo elgesį ir jo pokyčius per visą bausmės atlikimo laiką. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis, atlikdamas laivės atėmimo bausmę, kaip minėta, drausmine tvarka nebaustas, tačiau skatintas taip pat nebuvo, dalyvauja įvairiose įkalinimo įstaigos organizuojamose veiklose, t. y. 2025 m. birželio 9 d. dalyvavo intervencinėje priemonėje „Problemų sprendimai ir nusikalstamumo rizikos analizė“, 2025 m. gegužės mėn. dalyvavo spektaklyje „Vedami“, 2025 m. gegužės 30 d. dalyvavo projekto „Neišgirsti balsai“ rašymo dirbtuvėse. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nors nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu išskirtiniais sunkumais nepasižymi, tačiau vien tai savaime nėra absoliutus pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

11. Atkreiptinas dėmesys, kad vertinant nuteistojo pažangą mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, būtina atsižvelgti į visas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes. Iš Socialinio tyrimo išvados ir Komisijos Nutarimo matyti, kad M. G. iš viso yra teistas penkis kartus. Komisijai dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra teikiamas pirmą kartą. M. G. pirmą kartą buvo nuteistas būdamas trisdešimties metų amžiaus, t. y. jau brandžiame amžiuje. Šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, t. y. stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad vertinamojo pokalbio metu M. G. teigė, kad dabartinis teisės pažeidimas yra pirmas asmens teistumas ir susidūrimas su policija, tačiau byloje esantys duomenys paneigia šį faktą, be to, nuteistasis neprisiima atsakomybės už dabartinio teisės pažeidimo veiksmus, neigia savo vaidmenį teisės pažeidime. Šiame kontekste vertintina ir tai, kad pokalbio metu buvo pastebėtas nuteistojo nesugebėjimas atpažinti problemų, savęs vertinimo lape nuteistasis neišskyrė jokių problemų, su kuriomis susiduria šiuo metu bei nepažymėjo jokių problemų, kurios buvo susijusios su nusikaltimo padarymu. Be kita ko, kaltę neigia, neprisiima atsakomybės už dabartinio teisės pažeidimo veiksmus, paskirtą bausmę vertina kaip neteisingą, t. y. vertinimo metu yra linkęs save pateikti daugiau iš teigiamos pusės.

12. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis įkalinimo įstaigoje vykdo individualią veiklą internetinės parduotuvės priežiūros srityje, tačiau tiek Komisija, tiek apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad tokia nuteistojo veikla kelia abejonių, kadangi nuteistasis bausmę atlieka pusiau atviro tipo paprastosios grupės sąlygomis ribojant interneto prieigą (past. – pagal bylos duomenis, M. G. naudotis asmeniniu kompiuteriu leidžiama iki keturių valandų per parą). Šių aplinkybių kontekste, aukštesniajam teismui kelia abejonių ir aplinkybė, kad paleistas lygtinai nuteistasis dirbtų (past. – bylos medžiagoje yra duomenų, jog paleistas lygtinai nuteistasis dirbtų UAB „E. B.“), kadangi kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados ir Komisijos Nutarimo, nors nuteistojo vertybinės nuostatos išskirtinai asocialumu nepasižymi, tačiau jo elgesys laisvėje, padarytas nusikaltimas, suponuoja prielaidas apie jam būdingas kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas, visuomenėje priimtų taisyklių ignoravimą. Be kita ko, skundžiamoje nutartyje pagrįstai padaryta išvada, kad nuteistojo turimi artimi ryšiai su šeima savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (ne)taikymo. Pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvadoje nuteistojo ryšiai su šeima įvertinti kaip apsauginis veiksnys, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad minėti ryšiai egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau tai nesudarė kliūčių nuteistajam nusikalsti.

13. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad vertinant nuteistojo padarytą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir sprendžiant nuteistojo lygtino paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, o sprendimas priimamas, atsižvelgiant į visas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju abejonių dėl pakankamo nuteistojo mąstymo, elgesio ir nuostatų pasikeitimo kelia tai, kad nuteistajam M. G. yra išskiriamas pakankamai didelis dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius. Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami keturi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stiliaus pasirinkimai (kas kiek laiko asmuo užsiimdavo veikla, kuri buvo susijusi su nusikalstamu ar teisei priešingu elgesiu); nepakankami problemų atpažinimo įgūdžiai; tam tikros neigiamos nuostatos į bendruomenę ir visuomenę; apraiškos, susijusios su kriminalinės subkultūros palaikymu. Svarbu ir tai, kad nustatyti tik trys apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, t. y. lygtinio paleidimo atveju turėtų stabilią gyvenamąją vietą; lygtinio paleidimo atveju turėtų darbo vietą; turi stiprius šeiminius ryšius, kurie negali atsverti nustatytų trijų statinių kriminogeninių veiksnių (didelis teistumų skaičius (penki teistumai)), dabartinis nusikaltimas yra sunkesnis palyginti su ankstesniais teisės pažeidimais, kaltės neigimas vertinamojo pokalbio metu) ir jau minėtų keturių dinaminių kriminogeninių veiksnių. Pastebėtina, lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Šiuo atveju dinaminių veiksnių egzistavimas ir jų kiekis sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nepaisant visų skunde akcentuojamų nuteistojo dedamų pastangų keičiant savo elgesį teigiama linkme, M. G. pataisos procesas vis dar nėra baigtas ir gali būti koreguojamas teigiama linkme nuosekliau ir labiau, tokiu būdu darant pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

14. Aukštesnysis teismas sutinka su skundo argumentais, kuriais teigiama, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra atleidimas nuo nuteistajam likusios laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas yra bausmės atlikimas švelnesnėmis sąlygomis, tačiau tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y., kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikius lygtinį paleidimą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis M. G. jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

15. Atsakant į skundo argumentą dėl skunde minimų teismų priimtų procesinių sprendimų, kaip precedentų, taikymo, nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai, rėmimasis precedentais yra vienodos teismų praktikos ir teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Tačiau remdamasis tokiu šaltiniu, teismas visų pirma turi įsitikinti, ar jis turi precedento galią jo nagrinėjamojoje byloje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime taip pat yra pažymėjęs, kad teismams, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą itin svarbi konkretaus nuteistojo asmenybė ir konkrečiai šio asmens nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kuris kiekvienu atveju yra individualus. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo gynėjo skunde nurodytose bylose analizuojamos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamo atvejo. Pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nagrinėtoje byloje Nr. 1S-1601-238/2014 buvo atmestas prokuroro skundas ir palikta galioti apylinkės teismo nutartis lygtinai paleisti nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, be to, įvertintos ne tik nuteistąją teigiamai apibūdinančios aplinkybės, bet ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip vidutinė (68 balai), pakartotinio smurtinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip žema; Kauno apygardos teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-69-485/2017 buvo tenkintas nuteistojo gynėjo skundas ir nuteistasis lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, įvertinus nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių visumą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 71 balu. Šiuo aspektu nėra pagrindo prieštarauti skundžiamos nutarties išvadai, kad nuteistasis į Vilniaus kalėjimą atvyko tik 2025 m. kovo 3 d., buvo atliktas tik pirminis pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, todėl šiuo metu yra sudėtinga vertinti nuteistojo padarytą pažangą laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

16. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde akcentuoja ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijas valstybėms narėms Rec (2003) 22. Atkreiptinas dėmesys, kad minimomis rekomendacijomis tik rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę tokiomis sąlygomis, kurios padėtų garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą, tačiau tokios rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, neturi privalomojo pobūdžio. Minėtos Ministrų Komiteto rekomendacijos apibrėžia tik valstybių narių gaires įstatymų leidybos ar politikos srityje ir yra rekomendacinio pobūdžio, o konkretaus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės narės įstatymų. Pažymėtina, kad nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų sąlygos ir tvarka yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksuose, kurių nuostatomis įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą Lietuvoje įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai.

17. Komisijos Nutarime nurodyta, kad pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos data nustatytina 2025 m. lapkričio 8 d. Skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, sekantis svarstymas turėtų būti 2025 m. rugpjūčio 3 d. Socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos Nutarime nurodyta, kad pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės M. G. atliks 2025 m. rugpjūčio 3 d. Pažymėtina, kad M. G. atžvilgiu lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (ne)taikymo perspektyvos svarstytos dar iki sueinant minėtam terminui. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad pakartotinio svarstymo data neturėtų būti tapati 2025 m. rugpjūčio 3 d. Kita vertus, spręstina, kad nustatyti pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos datą yra išimtinė Komisijos prerogatyva. Atitinkamai šis skundo argumentas laikytinas deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.

18. Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes daro išvadą, kad nuteistasis M. G. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų. Apylinkės teismas, spręsdamas M. G. lygtinio paleidimo klausimą, be kita ko, įvertino ir visumą nuteistąjį teigiamai ir neigiamai charakterizuojančių aplinkybių, o tai, jog žemesniojo teismo priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo ir jo gynėjo lūkesčių, nesudaro pagrįsto pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas šias aplinkybes vertino netinkamai. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo gynėjo skundą dėl Komisijos Nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. G. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 10 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Paulius Veršekys