Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. M. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotieji asmenys – V. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pozicija išdėstyta pareiškime, pridėti ją pagrindžiantys įrodymai, suinteresuoti asmenys atsiliepime prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, byloje nebuvo gauta kitų procesinių prašymų, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nekviečiant į teismo posėdį pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų, kuriems apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau šis terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo J. M. sutuoktinė R. M. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis palikėja testamento nebuvo sudariusi, paveldėjimo byla po jos mirties nebuvo užvesta. Iš Gyventojų registro duomenų matyti, kad pareiškėjas J. M. yra palikėjos R. M. sutuoktinis. Kaip minėta, R. M. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėja R. M. testamento nebuvo sudariusi, palikimo po jos mirties niekas nepriėmė. Pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo po savo sutuoktinės mirties paduoti. Pareiškėjas laiku nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo po savo sutuoktinės mirties priėmimo, kadangi neturėjo teisinių žinių tvarkant paveldėjimo santykius. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėjas, sužinojęs, kad praleido įstatymu nustatytą terminą priimti palikimą, elgėsi rūpestingai, aktyviais veiksmais siekė realizuoti savo teisę priimti palikimą, kurios laiku nerealizavo dėl nežinojimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, trumpą CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą palikimo priėmimo terminą, darytina išvada, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo po sutuoktinės mirties paduoti dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo), turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007, kat. 34.5; 122.2; 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006, kt.).

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus. Tokias aplinkybes jie turėjo įrodyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 178 straipsnis), tačiau jokių įrodymų nepateikė, be to, nurodė, jog neprieštarauja pareiškimui. Taigi termino palikimui priimti atnaujinimas šiuo atveju nėra vertinamas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuotų asmenų teises. Įvertinus aprašytus veiksnius, trukdžiusius pareiškėjui laiku priimti sutuoktinės palikimą, darytina išvada, kad pradėti palikimo priėmimo procedūrų pareiškėjas negalėjo dėl svarbių priežasčių.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo elgesį, vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgdamas į tai, kad ginčo byloje nėra, suinteresuoti asmenys neprieštarauja. Pareiškime nurodytą termino palikimui priimti praleidimo priežastį pripažinus svarbia, šis terminas pareiškėjui atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 578 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 576, 577, 578, 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo J. M. pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po sutuoktinės R. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti pareiškėjui, kad pareiškimą dėl palikimo priėmimo jis turi paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.