Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2015-05-04 · Baudžiamoji byla Nr. T-76/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-04
Bylos Nr.
T-76/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Sigita Rudėnaitė (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Dainius Raižys
Ieškovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Atsakovas
E. S.
Kategorijos
  • 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Teismingumo byla Nr. T-76/2015
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11906-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 94.5 (S)
NUTARTIS2015 m. gegužės 4 d.Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti klausimą dėl rūšinio teismingumo byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinio atsakovei E. S. dėl socialinės pašalpos permokos grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės likusią neišskaitytą socialinės pašalpos 253,48 Eur (875,22 Lt) permoką.

Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė neįvykdė pareigos per mėnesį pranešti apie sutuoktinio nutrauktą darbo paiešką. Socialinių išmokų skyriaus 2012-08-22 sprendimu Nr. 17-38/555 „Dėl permokos nustatymo" atsakovei nustatyta dėl jos kaltės susidariusi 924,25 Lt dydžio socialinės pašalpos permokos suma, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – Įstatymas) 26 straipsnio 2 dalimi, buvo išskaitoma iš jai pagal Įstatymą mokėtinos išmokos sumos, iki pasibaigus jos mokėjimo terminui liko negrąžinta 875,23 Lt dydžio socialinės pašalpos permokos suma. Apie tai, nurodant likusios neišskaitytos socialinės pašalpos permokos sumą, jos grąžinimo būdus, terminą bei negrąžinimo teisines pasekmes, atsakovė informuota Socialinių išmokų skyriaus 2014-01-27 raštu Nr. A740-695/14-(2.11.4.1-SR7) „Dėl permokėtos socialinės pašalpos sumos grąžinimo", tačiau likusios neišskaitytos jai nustatytos socialinės pašalpos permokos sumos negrąžino, dėl jos grąžinimo dalimis į Socialinių išmokų skyrių taip pat nesikreipė. Ieškovas savo reikalavimą grindžia Įstatymo 26 straipsnio 3 dalimi, nustatančia teisę neteisėtai gautą piniginę socialinę paramą išieškoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka bei CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 424 straipsnio 1 dalimi ir 425 straipsniu, tad prašo priteisti iš atsakovės E. S. likusią neišskaitytą socialinės pašalpos permokos sumą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismui kilo abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo, tad teismas nutarė kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti. Teismas nutartyje nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Pagal šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Teismas taip pat nurodo, kad pašalpų nustatymas ir mokėjimas yra viešosios teisės reglamentavimo sritis, o ieškovas prašo priteisti socialinės pašalpos permoką, atsiradusią atliekant teisės aktų jam priskirtas viešojo administravimo funkcijas. Teismas pažymi, kad šiuo atveju teismų praktika dėl pašalpų permokų išieškojimo nėra vienoda: viena vertus, šiuos ginčus, kaip kylančius viešojo administravimo srityje, nagrinėja administraciniai teismai (Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 29 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. eI-664-386/2015), tačiau, kita vertus, nustačius, kad socialinės paramos skyrimas ir mokėjimas yra savivaldybių vykdomųjų institucijų veikla viešojo administravimo srityje, konstatuojama, kad ši socialinės pašalpos permoka, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 26 straipsnio 3 dalimi, išieškoma ne administracine, tačiau civilinio proceso tvarka – atitinkamai byla nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1650-656/2014). Atsižvelgiant į tai, kad teismų praktikoje analogiško pobūdžio ginčus nagrinėja tiek bendrosios kompetencijos, tiek administraciniai teismai, šiuo atveju teismui kilo pagrįstų abejonių, ar byla pagal ieškovo ieškinį yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Specialioji teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija – teisinio santykio prigimtis bei pobūdis. Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje, t. y. ginčus, kylančius iš viešosios teisės normų reguliuojamų santykių.

Sprendžiant bylos rūšinio teismingumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, iš kokių teisinių santykių – civilinių ar administracinių – kilęs reikalavimas. Šiuo atveju savivaldybės administracija reiškia reikalavimą dėl neteisėtai gautos piniginės socialinės pašalpos išskaičiavimo. Savivaldybė, vykdydama Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 43 punkte įtvirtintą savarankiškąją (Konstitucijos ir įstatymų nustatytą (priskirtą)) savivaldybių funkciją teikti socialines pašalpas ir kompensacijas, nustatytas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, veikia viešojo administravimo srityje, tad pareikštas reikalavimas yra administracinio teisinio pobūdžio. Ta aplinkybė, kad Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 26 straipsnio 3 dalis nustato, jog jeigu neteisėtai gauta piniginė socialinė parama negrąžinta arba neišskaičiuota, likusi skola išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, nekeičia teisinio santykio prigimties. Taigi, reikalavimas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinio atsakovei E. S. dėl socialinės pašalpos permokos grąžinimo perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita RudėnaitėLietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojasIrmantas JarukaitisLietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjaBirutė JanavičiūtėLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjasDainius Raižys