- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-01-29
- Bylos Nr.
- eI-664-386/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01694-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė, Vida Stonkuvienė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- J. V.
- Kategorijos
- 6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės, Vidos Stonkuvienės,
2015 m. sausio 26 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovei J. V. dėl 560,00 Lt piniginės socialinės paramos permokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas) prašo priteisti iš atsakovės J. V. 560,00 Lt piniginės socialinės paramos permoką.
Nurodo, jog atsakovės 2012-05-03 prašymu, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktu, atsakovei laikotarpiu nuo 2012-05-01 iki 2012-08-01 buvo paskirta ir mokėta 1120,00 Lt dydžio socialinė pašalpa. Pareiškėjo teigimu, šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareiga per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos skiriant ir (ar) mokant piniginę socialinę paramą, tačiau atsakovės sutuoktinis V. V.s nuo 2012-06-15 nutraukė registraciją darbo biržoje ir atsakovė apie šią aplinkybę nepranešė. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nebeatitiko Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 6 straipsnyje keliamų reikalavimų socialinei pašalpai gauti, bei į tai, kad neįvykdė šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų pareigų, pareiškėjo Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus (toliau – ir Socialinės paramos skyrius) vedėjo 2012-09-21 įsakymu Nr. SP1-4146 atsakovei nustatyta 560,00 Lt permoka už laikotarpį nuo 2012-07-01 iki 2012-08-01. Nurodo, jog atsakovė į 2012-09-28, 2014-01-29, 2014-07-23 raginimus nereagavo ir piniginės socialinės permokos negrąžino.
Atsakovė atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.
Pareiškėjo atstovas ir atsakovė ar jos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.
Pareiškėjas ir atsakovė apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti tinkamai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašyme nurodė, kad jo atstovas teismo posėdyje nedalyvaus. Atsakovei apie teismo posėdį pranešta 2015-01-13 pranešimu. Neatvykimo priežastys nepraneštos, negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl byla nagrinėta proceso šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 79 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 560,00 Lt dydžio piniginės socialinės paramos permokos atsakovei J. V.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas reglamentuoja piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas (1 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamai bylai aktuali redakcija galiojusi permokos nustatymo metu nuo 2012-01-01 iki 2013-03-01 (toliau – ir Įstatymas). Įstatymo 5 straipsnio 1 punkte įtvirtinta piniginės socialinės paramos rūšis – socialinė pašalpa, kurios gavimo sąlygos įtvirtintos Įstatymo 8 straipsnyje.
Atsakovė J. V. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriui padavė prašymą paskirti jai nuo 2012-05-01 socialinę pašalpą. Prašyme nurodė, kad nei ji nei jos sutuoktinis su darbo santykiais susijusių pajamų neturi, nedirba. Atsakovei Socialinės paramos skyriaus 2012-06-01 įsakymu nuo 2012-05-01 iki 2012-08-01 paskirta socialinė pašalpa, ją išmokant kas mėnesį po 1120,00 Lt. Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2012-09-21 įsakymu Nr. SP1-4146 nustatyta, kad atsakovei laikotarpiu nuo 2012-07-01 iki 2012-08-01 buvo permokėta socialinė pašalpa ir atsakovei pasiūlyta grąžinti permokėtą 560,00 Lt socialinės pašalpos sumą iki 2013-01-01. Atsakovė Socialinės paramos skyriaus 2012-09-28 raštu Nr. (23.45.)-SP13-7141 buvo informuota, kad jai nustatyta 560,00 Lt permokėta socialinės pašalpos suma, nes atsakovė per mėnesį nepranešė apie tai, kad jos sutuoktinis nuo 2012-06-15 nutraukė registraciją darbo biržoje, t. y. ji nebeatitinka sąlygų, kurioms esant nepasiturintys gyventojai turi teisę į piniginę socialinę paramą, nustatytų Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Socialinės paramos skyrius 2014-01-29 raštu Nr. (23.45.)-SP13-869 ir 2014-07-23 raštu Nr. (23.45.)-SP13-6033 atsakovę pakartotinai informavo, jog ji negrąžino permokėtos 560,00 Lt socialinės pašalpos sumos ir pasiūlė grąžinti permokėtą socialinės pašalpos sumą.
Pagal Įstatymo 6 straipsnio nuostatas, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus, t. y.: 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio įstatymo 17 ir 18 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui; 3) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos sąlygos, kurioms esant asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą. Viena iš šių sąlygų yra ta, jog asmenys turi būti įsiregistravę Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje (Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui. Įstatymo 26 straipsnio 1 dalis numato, jog nustačius, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius asmenis arba kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba paramos teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad negrąžinta neteisėtai gauta piniginė socialinė parama yra išskaičiuojama vadovaujantis savivaldybės administracijos priimtu sprendimu iš piniginę socialinę paramą gaunančiam asmeniui paskirtos piniginės socialinės paramos sumos išskaičiuojant ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį, jeigu nėra piniginę socialinę paramą gaunančio asmens raštu pateikto sutikimo išskaičiuoti didesnę mokėtinos sumos dalį per mėnesį ar visą mokėtiną sumą. Įstatymo 26 straipsnio 3 dalis numato, jeigu neteisėtai gauta piniginė socialinė parama negrąžinta arba neišskaičiuota, likusi skola išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos.
Byloje nėra duomenų, kad atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pranešė apie sutuoktinio registracijos darbo biržoje nutraukimą, t. y. atsiradusias naujas aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą, nustatytas Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nors jai skiriant piniginę socialinę paramą, jos ir jos sutuoktinio nedarbas ir registravimas darbo biržoje buvo esminė sąlyga, todėl atsakovė turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis (Įstatymo 26 straipsnio 1 dalis).
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2012-09-21 įsakymu Nr. SP1-4146 atsakovei pagrįstai nurodyta grąžinti permokėtą 560,00 Lt socialinės pašalpos sumą iki 2013-01-01. Dėl atsakovės kaltės susidariusi permoka nėra grąžinta. Ginčo dėl Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjos 2012-09-21 įsakymo Nr. SP1-4146 „Dėl permokėtos piniginės socialinės paramos J. V.“ byloje nėra, įsakymas yra galiojantis.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymas teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjui priteistina 560,00 Lt piniginės socialinės paramos permoka iš atsakovės J. V. Pareiškėjo prašymas tenkintinas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktu.
Dėl nustatomos prievolės piniginės išraiškos
Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta taisyklė numato, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės po litų perskaičiavimo į eurus apvalinamos vieno euro tikslumu, visais atvejais paliekant perskaičiuotą skaičių eurais nepakitusį. Pagal šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalį teismai ir išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, nuo euro įvedimo dienos nagrinėdami skundus ir apeliacinius bei kasacinius skundus dėl iki euro įvedimo dienos priimtų sprendimų skirti baudą ar nustatyti piniginę prievolę, savo sprendime nurodo paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės piniginės išraiškos dydį eurais, taikydami perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę.
Įvertinus cituojamą teisinį reglamentavimą, teismas po euro įvedimo dienos išnagrinėjęs ginčą dėl piniginės prievolės nustatytos iki euro įvedimo dienos bei šiuo sprendimu nustatydamas piniginę prievolę, nustatomos prievolės piniginės išraiškos dydį nurodo eurais, taikant perskaičiavimo kursą ir Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę. Tai gi, priteistina suma lygi 162,00 € (560,00 Lt / 3,4528 ~ 162,00)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,
nusprendžia:
tenkinti pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl piniginės socialinės paramos permokos priteisimo ir pareiškėjui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188710823) iš atsakovės J. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) priteisti 162,00 € (šimtą šešiasdešimt du eurus) negrąžintos piniginės socialinės paramos permokos.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.