- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-29
- Bylos Nr.
- 2S-1650-656/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18627-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andriaus Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo priėmimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto savivaldybės administracios Socialinių išmokų skyrius CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš skolininkės L. M. 472,89 Lt dydžio socialinės pašalpos permoką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 3 d. nutartimi atsisakė priimti Vilniaus miesto savivaldybės administracios Socialinių išmokų skyriaus pareiškimą. Teismas nurodė, kad pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 str. 1 d. 1 p., socialinę pašalpą teikia savivaldybės, taip pat pagal šio įstatymo 30 str. 2 d. 1 p., piniginę socialinę paramą skiria ir moka savivaldybės administracija. Be to, pagal šio įstatymo 26 str. 2 d., negrąžinta neteisėtai gauta piniginė socialinė parama yra išskaičiuojama vadovaujantis savivaldybės administracijos priimtu sprendimu. Taigi, socialinės paramos skyrimas ir mokėjimas yra savivaldybių vykdomųjų institucijų veikla viešojo administravimo srityje. Todėl kreditoriaus pareikštas reikalavimas grąžinti socialinės pašalpos permoką yra administracinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas administraciniame teisme (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2014-01-23 nutartis teismingumo byloje Nr. T-9). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas pareiškimą atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p., 432 str.).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyrius atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartį.
Atskirasis skundas grindžiamas argumentais:
1. Savivaldybės administracija, skirdama ir mokėdama socialines pašalpas, nustatydama jų permokas ir jas išieškodama, vadovaujasi LR socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu, kurio 26 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu neteisėtai gauta piniginė socialinė parama negrąžinta arba neišskaičiuota, likusi skola išieškoma LR civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos. Taigi įstatymų leidėjas permoką traktuoja kaip skolą. Be to, CK 1.136 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra įtvirtinta, kad civilinės teisės ir pareigos be kita ko atsiranda ir iš administracinių aktų, turinčių civilines teisines paekmes. Iš to darytina išvada, kad kreditoriaus pareikštas reikalavimas grąžinti permoką yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
2. Teismas nutartyje vadovavosi Specialiosios teisėjų kolegijos nutartimi, kurioje nagrinėjamos aplinkybės nėra tapačios.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Pagal LR Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – Įstatymo) 26 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad bendrai gyvenantys arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius asmenis arba kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba paramos teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis. Tokiu atveju, netesėtai gauta piniginė socialinė paramą išskaičiuojama vadovaujantis savivaldybės administracijos priimtu sprendimu iš piniginę socialinę paramą gaunančiam asmeniui paskirtos piniginės socialinės paramos sumos išskaičiuojant ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį, jeigu nėra piniginę socialinę paramą gaunančio asmens raštu pateikto sutikimo išskaičiuoti didesnę mokėtinos sumos dalį per mėnesį ar visą mokėtiną sumą (Įstatymo 26 str. 2 d.). Jeigu neteisėtai gauta socialinė parama negrąžinta arba neišskaičiuota, likusi skola išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos (Įstatymo 26 str. 3 d.).
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išdėstyta pozicija, kad socialinės paramos skyrimas ir mokėjimas laikytina savivaldybių vykdomųjų institucijų veikla viešojo administravimo srityje. Tačiau nagrinėjamu atveju Socialinių išmokų skyrius siekia socialinės pašalpos permokos išieškojimo Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 26 straipsnio 3 dalies pagrindu. Ši teisės norma aiškiai nustato permokos kaip skolos išieškojimą ne administracine, o civilinio proceso tvarka.
Teismas pripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Specialiosios teisėjų kolegijos 2014-01-23 nutartimi teismingumo byloje Nr. T-9. Minėtoje nutartyje pasisakyta dėl išmokos vaikui permokos išieškojimo, vadovaujantis Išmokų vaikams įstatymo 14 straipsniu. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme ir Išmokų vaikams įstatyme permokų išieškojimo reglamentavimas nėra tapatus. Todėl Specialiosios teisėjų kolegijos 2014-01-23 nutartimi šiuo atveju remtasi nepagrįstai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, netinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso bei Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo normas, dėl to ieškinio priėmimo klausimą išsprendė neteisingai, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti (CPK 329 str. 1 d., 338 str.), o pareiškimo priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui pareiškimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.