- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-28
- Bylos Nr.
- II-642-865/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00617-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančio ir faktiškai gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. M. 2024 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-7609-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Faktinės aplinkybės
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) vyriausiojo tyrėjo D. M. 2024 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-7609-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Nutarimas) T. P. (toliau – ir Pareiškėjas) buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 431 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, dėl to, kad jis, būdamas juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nevykdė Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, o būtent – siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos, nenurodė ANK 611 straipsnyje nustatytų duomenų apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu, t. y. 2022 m. rugpjūčio 9 d., 14.44 val., pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintas Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET) (greičio viršijimas), valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ja naudojosi ar buvo už ją atsakingas.
Minėtu procesiniu sprendimu Pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – 185 Eur dydžio bauda.
II. Skundo argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto Pareiškėjo skundas, kuriuo prašo panaikinti Nutarimą ir jam paskirtą 185 Eur baudą.
Pateiktame skunde nurodoma, kad Nutarimas priimtas ir paskirta nuobauda neįsigilinus, ar Pareiškėjas gavo ir perskaitė Nutarime minimą pranešimą kaip teigiama 2023 m. gruodžio 22 d. 8.00 val. Jis tokio pranešimo negavo, nematė ir neperskaitė. Pakartotinio pranešimo negavo. Taip pat, mano, kad priimant Nutarimą, nebuvo dėta pastangų išsiaiškinti, kad iki šiol nebuvo precedento, kad jis kaip įmonės vadovas, būtų neatskleidęs automobilių valdytojų ar kitaip sąmoningai vilkintų informacijos pateikimą, nors tai daro nuolatos.
2024 m. sausio 28 d., 11.30 val. gavo pranešimą iš elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“, Nr. 39-ANR_P-17450-2024, ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriame jam, kaip įmonės vadovui, siūloma susimokėti 75 Eur baudą už šį nusižengimą. Kadangi pirminio, 2023 m. gruodžio 22 d., pranešimo nebuvo matęs, jis kaip įprasta tokiais atvejais, nustatė, kas vairavo automobilį ir elektroniniu paštu „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad transporto priemonę vairavo įmonės darbuotoja E. Š. bei prašė panaikinti jam skirtą nuobaudą. Taip pat paminėtina, kad darbuotoja E. Š. ir pati kreipėsi į policiją bei pateikė reikalingą informaciją, patvirtindama, kad tuo metu ji vairavo nurodytą automobilį. Pastaroji, 2024 m. sausio 31d., gavo administracinio nusižengimo protokolą Nr. 02-ANR_P-649-2024, ROIK: (duomenys neskelbtini) bei už minėtą nusižengimą paskirta administracinė nuobauda – 15 Eur baudą. Teisingumas įvykdytas. Nepaisant to, kad nutarimu Nr. 02-ANR_P-649-2024 paskirta nuobauda vairuotojai E. Š., 2024 kovo 19 d. gavo pranešimą į asmeninį paštą „(duomenys neskelbtini)“ apie jam paskirtą administracinę nuobaudą pagal ANK 431 straipsnį (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir siūlomas baudos dydis iš 75 Eur pavirto į 185 Eur. Apie nusižengimo svarstymą nebuvo informuotas, dėl galimybės skųsti pagal ANK, policija taip pat neinformavo. Negalėjo dalyvauti priimant Nutarimą ir pateikti įvykio aplinkybių, kad esminė sąlyga – nustatyti, kas padarė administracinį nusižengimą ir paskirti baudą, jau yra įvykdyta. Pabrėžia, kad E. Š. administracinis nusižengimas su įmonės automobiliu buvo įvykdytas 2022 m. rugpjūčio 9 d. ir jį, kaip įmonės vadovą, pasiekė tik praėjus daugiau nei 1 metams 5 mėnesiams nuo realaus nusižengimo įvykdymo. Taip pat, informacija iš policijos siunčiama neregistruotais, nuasmenintais laiškais, kuriuos kompiuteris supranta kaip SPAM/šiukšles. Neatsižvelgiama, ar laiškai yra įteikti ir perskaityti. Taip pat suteikiama tik 5 dienos pranešti vairavusį asmenį. 2024 m. sausio 28 d., 11.30 val. gavęs pranešimą, informaciją apie vairuotoją pateikė operatyviai, darbuotoja pati kreipėsi į policiją, jai buvo paskirta nuobauda ir sumokėta bauda, kurios dydis yra 15 Eur. Iki šiol taip pat nebuvo nei vieno atvejo, kad mūsų įmonės valdomų automobilių vairuotojų nebūtumėm pranešę ar nebendradarbiavę. Mano, kad jam skirta bauda yra neteisinga, neproporcinga, neatitinkanti realiai įvykdyto darbuotojo nusižengimo sudėtingumo ir galutinio rezultato, t. y. nusižengimą padaręs asmuo nustatytas, administracinė nuobauda paskirta, bauda sumokėta. Jis asmeniškai dėjo visas pastangas kuo skubiau informuoti policiją apie kaltininką ir tai daro nuolat.
III. Atsiliepimo argumentai
Institucija pateikė atsiliepimą į Pareiškėjo skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Nutarimą nepakeistą.
Pateiktame atsiliepime nurodoma, kad Administracinių nusižengimų registre esančiuose duomenyse matyti, kad transporto priemonės savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2023 m. gruodžio 13 d., dėl 2022 m. rugpjūčio 9 d. nusižengimo, išsiųstas pranešimas į elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“. Šis pranešimas buvo pristatytas tą pačią siuntimo dieną, tačiau į jį atsakyta nebuvo. Pažymėtina, kad pareigūnas išsiuntė pranešimus elektroniniu paštu „(duomenys neskelbtini)“, kuris tuo metu buvo deklaruotas ir matomas juridinių asmenų registre, jokie įmonės kontaktinių duomenų keitimai atlikti nebuvo, todėl laikoma, kad pranešimas apie užfiksuotą administracinį nusižengimą buvo išsiųstas ir įteiktas tinkamai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad 2024 m. sausio 29 d. pateikė asmens duomenis, kuris 2022 m. rugpjūčio 9 d. naudojosi įmonės automobiliu. Institucija pažymi, kad dėl 2022 m. rugpjūčio 9 d. administracinio nusižengimo padarymo pateikti asmens duomenys, buvo tik po surašyto ir išsiųsto 2024 m. sausio 28 d. administracinio nusižengimo protokolo Pareiškėjui už ANK 431 straipsnio 1 dalyje padarytą nusižengimą, t. y. 2024 m. sausio 29 d. praleidus ANK 611 straipsnio 2 dalyje numatytą penkių darbo dienų terminą. Pareiškėjas teigia, kad 2024 m. kovo 19 d. į asmeninį elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“ gavo nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą už ANK 431 straipsnyje numatytą nusižengimą, nurodo, apie bylos nagrinėjimo data nebuvo informuotas, todėl negalėjo dalyvauti bylos nagrinėjime.
Institucija pažymi, kad Pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolas (kaip ir nutarimas) pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį išsiųstas elektroniniu paštu „(duomenys neskelbtini), gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų) atitinkantis ANK 573 straipsnio kriterijus. 2024 m. sausio 28 d., įteiktas tą pačią dieną. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta informacija apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, jo datą, išaiškintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir pareigos.
Atsiliepimas
Pareiškėjui administracinė nuobauda paskirta už ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės savininkui (valdytojui) SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą. Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas SEAKĮ nustatytos pareigos pažeidimas. Kaip nustatyta SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta pareiga kyla tais atvejais, kai: pirma, transporto priemonės savininko (valdytojo) prašoma nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi jo transporto priemone; antra, toks policijos pareigūno reikalavimas duodamas teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu; trečia, transporto priemonės savininkui (valdytojui) nėra objektyvių kliūčių prašomus duomenis pateikti, t. y. jis nebuvo praradęs transporto priemonės prieš savo valią. Pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra numatyta tam, kad būtų nustatytas pažeidimą padaręs asmuo, kurį už jo padarytą neteisėtą veiką būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn. Automobilio savininkas privalo žinoti kam perdavė naudotis jam priklausantį padidinto pavojaus šaltinį – automobilį.
Institucijos nuomone, Pareiškėjas neatliko pareigos, per numatytą terminą, nurodyti policijos pareigūnui, siekiančiam išsiaiškinti teisės nusižengimą, tikslius duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar naudojosi ja, todėl jai kyla atsakomybė ANK nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad transporto priemonės kelia didesnį pavojų aplinkiniams, todėl jų savininkai (valdytojai) negali pažeisti įstatymų, kitų asmenų teisių. Automobilį valdantis asmuo privalo imtis priemonių užkirsti kelią galimam pažeidimui, taip pat dėti pastangas pažeidimui atskleisti. Automobilio savininkas turi pareigą žinoti, kas ir kada naudojasi jam priklausančia transporto priemone, o nepateikimas tikslių duomenų užkerta kelią policijos pareigūnams patraukti administracinėn atsakomybėn administracinį nusižengimą padariusį asmenį.
Mano, kad Institucijos pareigūnas išnagrinėjęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, nustatė visas aplinkybės, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgęs į byloje esančių duomenų visumą, priėmė teisingą, pagrįstą ir teisėtą nutarimą.
IV. Byloje surinkti įrodymai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas Pareiškėjas teismo posėdyje parodė, kad jo įmonės darbuotoja vairavo automobilį, baudą ji sumokėjo, pakartojo argumentus, išdėstytus skunde.
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) vyresniosios specialistės J. R. 2024 m. sausio 31 d. protokole Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nurodoma, kad 2022 m. rugpjūčio 9 d., 14.44 val., Vilniaus miesto savivaldybės magistraliniame kelyje: (duomenys neskelbtini), E. Š., vairuodama transporto priemonę „Toyota Corolla”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 416 straipsnio 3 dalyje. Už aptartą administracinį nusižengimą, pastarajai siūloma sumokėti 15 Eur baudą.
Juridinio asmens duomenų pažymoje nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto adresas: „(duomenys neskelbtini)”.
Asmens nurodyto gyvenamosios vietos adreso pažymoje nurodoma, kad Pareiškėjo asmeninio elektroninio pašto adresas: „(duomenys neskelbtini)“.
Iš Administracinių nusižengimų administravimo modulyje pateiktų dokumentų pristatymo elektroniniu paštu išrašo matyti, kad 2024 m. sausio 28 d., protokolas bei 2024 m. kovo 19 d., nutarimas buvo išsiųsti Pareiškėjo asmeniniu elektroninio pašto adresu: „(duomenys neskelbtini)“.
Pareiškėjo 2024 m. sausio 29 d. iš įmonės elektroninio pašto adreso „(duomenys neskelbtini)“ siųstame laiške nurodoma, kad 2024 m. sausio 28 d. protokole minimą ir įmonės valdomą automobilį vairavo E. Š.
Motyvuojamoji dalis
V. Teismo išvados dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 431 straipsnio 1 dalyje padarymo
T. P. skundas tenkintinas.
Vadovaujantis ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.
Kaltu dėl teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios pagrįstos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto Pareiškėjo skundą bei Institucijos atsiliepimą, o taip pat skundžiamą Nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad 2024 m. kovo 19 d. Nutarimas neatitinka aukščiau nurodytų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl yra naikintinas. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje Institucija tinkamai neinformavo ir neišsiuntė reikalavimo dėl duomenų pateikimo, todėl Pareiškėjo veiksmuose negali būti konstatuojamas kaltės požymis.
ANK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą. ANK 431 straipsnio 1 dalies dispozicija priskirtina blanketinių dispozicijų grupei, nes tiksliai neapibrėžia, dėl kokių veiksmų asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Tokiais atvejais neišvengiamai tenka remtis kitų įstatymų ir (ar) teisės aktų nuostatomis – nagrinėjamoje byloje aktualiu yra SEAKĮ. SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka. Taigi, aptariamo reikalavimo įteikimas transporto priemonių savininkams (valdytojams) ar juridinio asmens vadovui, ar kitam atsakingam asmeniui yra būtina sąlyga administracinei atsakomybei kilti. Tai yra administracinio nusižengimo byloje įrodinėtina aplinkybė.
Aiškinant ANK 431 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą kartu su SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta pareiga ir ANK 2 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, darytina išvada, kad, transporto priemonės savininkui (valdytojui) arba juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui negavus pareigūno reikalavimo nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, ir apie tokią pareigą nežinant, iš jo negali būti reikalaujama ir įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad jis pagal ANK 431 straipsnį neatsako, nes jo veikoje nėra subjektyviosios pusės požymio – kaltės.
Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis, 7 dalis). Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai ir, nesant bent vieno iš jų, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio administracinės atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-9-976/2020).
Šiuo atveju, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, konstatuotina, kad vien fakto, jog Institucijos 2023 m. gruodžio 13 d. reikalavimas dėl duomenų pateikimo išsiųstas įmonės elektroninio pašto adresu „(duomenys neskelbtini)“ yra nepakankamas pripažinti, kad pareiškėjas T. P. buvo tinkamai informuotas apie pareigą pranešti, kas naudojo transporto priemonę, kadangi negauta jokių duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad jis gavo Institucijos siųstą pranešimą. Taigi, teismas daro išvadą, kad vienkartinio pranešimo išsiuntimo, reikalaujant pateikti informaciją apie transporto priemonę vairavusį asmenį, įmonės elektroniniu paštu nepakanka, kad būtų pripažinta, jog įmonės vadovas buvo tinkamai informuotas apie pareigą pateikti informaciją apie transporto priemonę naudojusį asmenį.
Pastebėtina, kad Institucija atsiliepime yra nurodžiusi, kad 2023 m. gruodžio 13 d. pranešimas dėl galimai užfiksuoto administracinio nusižengimo, prašant pateikti ANK 611 straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis, buvo siųstas įmonės elektroninio pašto adresu „(duomenys neskelbtini)“, kuris gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų) ir atitinkantis ANK 573 straipsnio kriterijus.
Taigi, įvertinus minėtus argumentus darytina išvada, kad Institucija, vadovaudamasi senesne teismų praktika, kurioje pažymima, kad juridinio asmens vadovas būdamas atsakingas už įmonės duomenų teikimą atitinkamiems registrams, valstybės institucijoms, prisiimą riziką, kad minėtuose registruose esančiais pašto ir elektroninio pašto adresais siųsti dokumentai laikomi tinkamai įteiktais, pagrįstai manė, jog pranešimą išsiuntusi tinkamu, ANK nustatytu būdu, todėl ji neprivalo atlikti tam tikrų papildomų veiksmų, kad įsitikintų, jog siųstas pranešimas adresatą pasiekė, nes, kaip minėta, Pareiškėjas būdamas šios bendrovės vadovas, turėjo užtikrinti, kad visuose viešuose registruose, taip pat ir Juridinių asmenų registre, būtų nurodytas tinkamas, pasiekiamas, reguliariai tikrinamas elektroninis paštas.
Vis dėlto, vadovaujantis naujausią teismų praktiką, Institucijos išvados padarytos neteisingai aiškinant ir taikant ANK 431 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes pastaroji Pareiškėjo, kaip juridinio asmens vadovo, kaltę siejo su pareiga užtikrinti, kad visuose registruose būtų nurodytas tinkamas elektroninio pašto adresas, tačiau tokie veiksmai nesudaro ANK 431 straipsnyje nustatyto nusižengimo požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-24-719/2024).
Nagrinėjamu atveju, aktualaus reikalavimo įteikimą reglamentuoja ANK 573 ir ANK 611 straipsniai. Institucija turi teisę reikalavimą transporto priemonės savininkui (valdytojui), šiuo atveju – juridinio asmens vadovui, siųsti vienu iš ANK 573 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų, tarp jų ir elektroniniu paštu. Tačiau, sistemiškai vertinant minėtas ANK normas, matyti, kad šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo reglamentavimas skirtas užtikrinti, kad administracinio nusižengimo byloje dalyvaujantiems asmenims tie dokumentai būtų tinkamai įteikti, tai matyti ir iš ANK 573 straipsnio pavadinimo. Valstybės institucijos ir pareigūnai turi imtis priemonių, kad ši norma nebūtų taikoma formaliai, o užtikrintų realias ir efektyvias administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančių asmenų, ypač administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teises, kadangi tokiam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-11-2015, 2AT-27-976/2015 ir kt.). Tokia nuostata atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, pagal kurią administracinių nusižengimų procesas paprastai pripažįstamas baudžiamuoju Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos prasme (2008 m. lapkričio 4 d. sprendimas byloje B.-L. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 72596/01).
Analizuojant teismų praktiką, susijusią su tinkamu dokumentų įteikimu baudžiamosiose bylose, matyti, kad įstatymu įtvirtintas reikalavimas neapsiriboja formaliu dokumento išsiuntimu, o reiškia faktą, kad asmuo yra tinkamai informuotas, ir garantijas, kad jis galės pasinaudoti savo teisėmis. Tad, nors Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK) ir nustato galimybę asmeniui apie teismo posėdį pranešti ne šaukimu, o pranešimu, teismas turi įsitikinti, jog asmeniui apie teismo posėdį pranešta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13-654/2023). EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad formalus pranešimo išsiuntimas, neįsitikinus, kad jis pasieks pareiškėją tinkamu laiku, negali būti laikomas tinkamu pranešimu (2016 m. sausio 12 d. sprendimas byloje B. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42139/08).
Aptarta praktika suteikia pagrindą daryti išvadą, kad ir administracinių nusižengimų bylose Institucija neturėtų apsiriboti formaliu reikalavimo pateikti duomenis SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu) išsiuntimu, o privalo imtis priemonių įsitikinti, kad procesinis dokumentas – pranešimas apie administracinį nusižengimą su reikalavimu pateikti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, buvo įteiktas aptariamoje normoje išvardytiems asmenims. Tuo labiau kad, kaip jau buvo paminėta, aptariamo reikalavimo įteikimas transporto priemonių savininkams (valdytojams) ar juridinio asmens vadovui, ar kitam atsakingam asmeniui yra būtina sąlyga administracinei atsakomybei kilti ir tai yra administracinio nusižengimo byloje įrodinėtina aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-24-719/2024).
Būtina paminėti ir tai, kad ANK įpareigoja institucijas (pareigūnus) veikti aktyviai aiškinantis administracinius nusižengimus. ANK 567 straipsnyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis), būtent Institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą (ANK 567 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024).
Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad aptariamas administracinis nusižengimas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės savininko (valdytojo) tinkamu informavimu apie pareigą pateikti duomenis SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
Institucija, pateiktame skunde išdėstytuose motyvuose nepagrįstai tinkamu informavimu laikė tik savo pareigūnų formalius veiksmus, visiškai nekreipdama dėmesio į tai, ar aptariamas reikalavimas buvo tikrai gautas. Be to, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad Institucija T. P. kaltę grįsdama motyvu, jog nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad 2023 m. gruodžio 13 d. laiškas su reikalavimu, išsiųstas įmonės elektroninio pašto adresu „(duomenys neskelbtini)”, nepasiekė adresato, kadangi 2024 m. sausio 28 d. išsiųstas protokolas bei 2024 m. kovo 19 d. išsiųstas Nutarimas, asmeninio elektroninio pašto adresu „(duomenys neskelbtini)“, pasiekė Pareiškėją, įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.
Be to, teismui ištyrus ir įvertinus Pareiškėjo skundą bei jį pagrindžiančius įrodymus, iškilo pagrįstų abejonių dėl to, ar tikrai Institucijos 2023 m. gruodžio 13 d. išsiųstas reikalavimas įmonės elektroninio pašto adresu „(duomenys neskelbtini)” apskritai galėjo pasiekti adresatą, nes remiantis Pareiškėjo bei Institucijos pateiktais byloje duomenimis, nustatyta, kad Pareiškėjas 2024 m. sausio 28 d., 11.30 val., į asmeninį elektroninio pašto adresą „(duomenys neskelbtini)”, gavęs pranešimą iš elektroninio pašto adreso „(duomenys neskelbtini)“, Nr. 39-ANR_P-17450-2024, ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriame jam, kaip įmonės vadovui, buvo siūloma susimokėti 75 Eur baudą už administracinį nusižengimą numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje, jau kitą dieną, t. y. 2024 m. sausio 29 d., elektroniniu paštu „(duomenys neskelbtini)“ pateikė duomenys, kad transporto priemonę vairavo įmonės darbuotoja E. Š., kuri pati kreipėsi į policiją ir 2024 m. sausio 31d., gavo administracinio nusižengimo protokolą Nr. 02-ANR_P-649-2024, ROIK: (duomenys neskelbtini) bei už minėtą nusižengimą paskirtą administracinę nuobaudą – 15 Eur baudą.
Taip pat pastebėtina, kad Institucija visiškai nekreipė dėmesio ir į Pareiškėjo išsamų paaiškinimą, kodėl pastarasis, 2023 m. gruodžio 13 d., nurodytu įmonės elektroninio pašto adresu „(duomenys neskelbtini)” negalėjo gauti Institucijos siųsto reikalavimo: „nes informacija iš policijos siunčiama neregistruotais, nuasmenintais laiškais, kuriuos kompiuteris supranta kaip SPAM/šiukšles“. Tačiau, kaip buvo paminėta anksčiau, Institucija nepagrįstai Pareiškėjo atsakomybę pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį siejo ne su atitinkamo reikalavimo įteikimu, o su jo išsiuntimo aplinkybėmis bei Pareiškėjo, kaip juridinio asmens vadovo, pareiga užtikrinti, kad visuose registruose būtų nurodytas tinkamas jo vadovaujamo juridinio asmens elektroninio pašto adresas.
Taigi, remiantis aptartu, pažymėtina, kad negavus duomenų, patvirtinančių, jog įmonė ar jos vadovas, 2023 m. gruodžio 13 d., nurodytu įmonės elektroninio pašto adresu, realiai gavo pranešimą, nėra pagrindo pripažinti, kad Pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie pareigą pateikti informaciją apie transporto priemonę naudojusį asmenį.
Be kita ko, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad Institucija, išsiųsdama reikalavimą administracinėn atsakomybėn patraukto Pareiškėjo darbovietės elektroninio pašto adresu „(duomenys neskelbtini)”, nesilaikė ANK nuostatų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą. Kadangi pagal ANK atsako fizinis asmuo (jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra nustatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte (ANK 2 straipsnio 1 dalis), šioje byloje aptariamas reikalavimas turi būti įteiktas atitinkamai vienam iš SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų fizinių asmenų (transporto priemonės savininkui (valdytojui), juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui), nepriklausomai nuo to, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo.
ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu. Šaukimų ir procesinių dokumentų siuntimas juridinio asmens (pavyzdžiui, fizinio asmens darbovietės ar mokymosi įstaigos) elektroninio pašto adresu nėra numatytas. Gramatiškai aiškinant ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatas, per darbovietę, mokymo įstaigą, arba Užimtumo tarnybą šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai fiziniams asmenims gali būti įteikiami tik registruotąja pašto siunta. Tai nereiškia, kad tinkamu šaukimų ir procesinių dokumentų įteikimo būdu negali būti pripažinti ir kitokie nei ANK 573 straipsnyje išvardyti būdai, jei tuos dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys gavo asmeniškai ir laiku. Tačiau, kilus abejonių ar ginčui dėl tokių dokumentų įteikimo, turi būti vertinama, ar Institucija laikėsi ANK nustatytų reikalavimų.
Atsižvelgdama į aptartus motyvus, pagrįstai konstatuotina, kad Institucija, 2023 m. gruodžio 13 d. siųsdama aptariamą reikalavimą administracinėn atsakomybėn patraukto Pareiškėjo vadovaujamo juridinio asmens elektroninio pašto adresu „(duomenys neskelbtini)”, šioje byloje nagrinėjamu atveju nesilaikė ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatų.
Esant aptartoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas tik tada, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Kadangi šioje byloje nebuvo nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam Pareiškėjui buvo tinkamai pranešta apie pareigą pateikti informaciją apie transporto priemonę naudojusį asmenį ir jis apie tai žinojo, konstatuotina, kad jo veikoje nėra subjektyviosios pusės požymio ir administracinio nusižengimo sudėties kaip visumos, o tai daro administracinio nusižengimo teiseną negalimą (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
T. P. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. M. 2024 m. kovo 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-7609-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.