Alytaus apylinkės teismo nutartis

suinteresuotam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, L. D., jos atstovei advokato padėjėjai D. J.,

nedalyvaujant suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę pagal pareiškėjos V. Č. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. D., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įstatymo nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimo ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, L. D., pareiškimą pareiškėjai V. Č., suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įstatymo nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja V. Č. teismo posėdyje (2019 m. vasario 5 d. teismo posėdžio garso įrašas) pareiškimą palaiko, prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad, mirus tėvui, ji su seserimi buvo nepilnametės. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), yra likęs apleistas sklypas su jame esančiais statiniais. Tėvas tragiškai žuvo kai ji mokėsi 8 klasėje, sesuo tuo metu buvo 16 metų, mokėsi profesinėje mokykloje, gyveno mokyklos bendrabutyje, motina dukromis nesirūpino, valkatavo. Pareiškėja, mirus tėvui, pasiliko gyventi tuose pačiuose namuose, kuriuose, padedama kaimynų ir senelių, ji, baigusi aštuonias klases, mokėsi profesinėje mokykloje, dažnai grįždavo į namus. Tėviškėje gyveno iki 2004 m., t. y. iki sukūrus šeimą gavo socialinį būstą. Po tėvo žūties liko trys paršeliai ir vištų. Iki santuokos sudarymo V. Č., nors ir būdama jauno amžiaus, pagal galimybes rūpinosi tėvų namais, tvarkėsi buityje, kūreno krosnį. Ji gaudavo našlaičio išmoką, kurią taupėsi, vasaromis eidavo užsidirbti, po pamokų valydavo mokyklą, gautais pinigais mokėjo už elektrą. Pasikeitus situacijai, suaugus vaikams, pareiškėja norėtų susitvarkyti tėviškę, statiniams reikalinga renovacija, juos ketina atstatyti. Tėvas mirė santuokoje, liko tik ji su seserimi, motina pergyveno tėvą. Motina, kiek pamena, visą laiką vartojo alkoholį, retai būdavo namuose, iki buvo gyvas tėvas, jis rūpinosi vaikais. Motina, mirus tėvui, nesirūpino nei laidotuvėmis, nei vaikais, nei namais. Motinai buvo paskelbta paieška, jos atžvilgiu buvo norima apriboti valdžią vaikų atžvilgiu.

Pareiškėjos atstovė advokatė Rasa Malinauskienė teismo posėdyje patikslintą pareiškimą palaiko pilna apimtimi jame nurodytais motyvais (2019 m. birželio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas). Patikslino, kad priestatą santuokoje pasistatė pareiškėjos tėvai, po kilusio gaisro jis buvo atremontuotas. Pagrindinės priežastys termino atnaujinimui yra tos, kad pareiškėja faktiškai pradėjo valdyti po tėvų mirties likusį turtą, ji pasiliko ten pat gyventi ir iki 2004 m. gyveno tuose namuose, ji moka žemės mokestį, šienauja, sklypas prižiūrėtas jos dėka, valstybei šio žemės sklypo atžvilgiu nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Pareiškėjos jaunas amžius, nežinojimas, išsilavinimo stoka, vertinant tai, kad pirmą kartą realizavo savo teises į palikimą, sudaro pagrindą termino praleidimo priežastis laikyti svarbiomis. Paveldėjimo teisės liudijimas iki šiol niekam neišduotas, todėl prašo tenkinti pareiškimą.

Suinteresuotas asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, L. D. teismo posėdyje pareiškimą su savarankišku reikalavimu palaiko, prašo jį tenkinti ir neprieštarauja pareiškėjos prašymui (2019 m. birželio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas). Paaiškino, kad tėvas mirė (duomenys neskelbtini), po tėvo mirties liko su seserimi dviese. Močiutė palaidojo tėvą. Tėvų namai buvo pastatyti santuokoje, buvo namas, prastas ūkinis pastatas. Motina paliko dukras ir jomis nesirūpino, todėl gyveno pas močiutę, o sukakus pilnametystės grįžo į tėvų namus ir savarankiškai tvarkėsi. Abi su seserimi mokėsi profesinėje mokykloje pienininkystės specialybės. Nurodė, kad ji 1991 m. išsikraustė iš tų namų, priestate pasiliko gyventi sesuo ir gyveno iki 2004 m., kuri, gavusi socialinį būstą, gyvena greta ir šiai dienai. Įgūdžių stoka sąlygojo termino praleidimo priežastis, be to, mama sakydavo, kad ji viską sutvarkiusi. Motina iki mirties gyveno pas seserį, po motinos mirties ji nebuvo nuvykusi tėviškėn. Žino, kad yra žemė, jos sesuo, pareiškėja, kadangi buvęs medinis namas apdegė, atsiremontavo priestatą, kuris buvo mūrinis, tenai daržus sodinasi. Ji pati gyvena (duomenys neskelbtini), jos vyras palaidotas (duomenys neskelbtini), todėl aplanko šias vietas, tarpusavio santykiai su seserimi normalūs.

Suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, L. D. atstovė advokato padėjėja D. J. teismo posėdyje pareiškimą su savarankišku reikalavimu palaiko pilna apimtimi jame nurodytais motyvais (2019 m. birželio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas). Nurodė, kad jos atstovaujamoji neturi teisinio išsilavinimo ir žinių, jai trūko socialinių įgūdžių. Ji yra pirmos eilės įpėdinė, nuo 1986 m. tenai deklaruota jos gyvenamoji vieta, motina jai buvo nurodžiusi, jog viską sutvarkė. Nurodė, kad atstovaujamoji (duomenys neskelbtini) ištekėjo ir 1991 m. išsikraustė į (duomenys neskelbtini). Yra likę pamatai ir priestatas, kurį atstatė pareiškėja. Ji nežinojo nuo ko pradėti, dėl ko susiklostė tokia situacija, lanko (duomenys neskelbtini) palaidotą savo vyrą, santykiai sus seserimi normalūs. Prašo tenkinti pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjos patikslintas pareiškimas ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimas, pareiškimas tenkintini.

Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal minėto įstatymo 587 straipsnio 3 dalį palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 588 straipsnio 1 dalį, jeigu šis terminas yra praleistas, teismo gali būti prailgintas (atnaujintas), jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pagal 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimamas trimis būdais: 1) pradėjus jį faktiškai valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, 3) padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis CK reglamentavimas numatė galimybę įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminą pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Taigi nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar terminas kreiptis dėl paveldėjimo praleistas dėl objektyvių priežasčių.

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. V. P. ir V. V. P. susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Gyvendami santuokoje jie susilaukė dviejų dukrų – suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, L. D., gimusios (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjos V. Č., gimusios (duomenys neskelbtini) (b. l. 9, 11, 14, 113). J. V. P. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). V. V. P. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Prienų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymoje apie J. V. P. priklausančius pastatus nurodyta (b. l. 17), kad Prienų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos namų ūkio knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini), J. V. P., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu registruotas pastatas (gyvenamasis namas, bendras naudingas plotas – 100,23 kv. m.), esantis (duomenys neskelbtini). Iš valstybės įmonės Registrų centras pažymos apie nekilnojamąjį turtą matyti (b. l. 18, 19), jog nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. sausio 9 d. duomenimis, adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamieji daiktai – statiniai, daiktinės teisės į jį, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis J. V. P. ir V. V. P. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi (b. l. 19, 20). Valstybės įmonės Registrų centras archyvo duomenimis (duomenys neskelbtini) buvo atlikti gyvenamojo namo, plane pažymėto šriftu 1A1m (bendras plotas 100,23 kv. m.), ūkio pastato, plane pažymėto šriftu 2I1m (užstatytas plotas 24 kv. m.) ir kiemo statinių (tvora, lauko tualetas) kadastriniai matavimai. Šių statinių valdytoju nurodytas V. P., J.. Pagal Namų knygą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 66-68) J. V. P., V. P. (dabar – Č.) ir L. P. (dabar – D.) įrašyti kaip (duomenys neskelbtini) kaimo, Prienų rajone, gyventojai. Suinteresuotas asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, L. D. nuo 1986 m. sausio 12 d. savo gyvenamąją vietą deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 115). Pareiškėja V. Č. savo gyvenamąją vietą nuo 2004 m. rugpjūčio 5 d. deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 22). Testamentų registro duomenimis J. V. P. ir V. V. P. testamento sudarę nebuvo (b. l. 81, 82). Paveldėjimo bylos į J. V. P. ir V. V. P. palikimą neužvestos (b. l. 15, 16).

Pareiškėja V. Č. ir suinteresuotas asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, L. D., yra palikimo, atsiradusio po tėvo J. V. P. mirties (duomenys neskelbtini) ir motinos V. V. P. mirties (duomenys neskelbtini), įpėdinės pagal įstatymą, kurios į notaro biurą per įstatymo nustatytą terminą, būdamos nepilnametės, turinčios dalinį civilinį veiksnumą, dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties nesikreipė, o tuo metu buvusi gyva jų motina dukrų teisių dėl palikimo priėmimo nepilnamečių vaikų vardu nerealizavo. L. D. paaiškinimais, vėliau motina buvo sakiusi, kad ji viską sutvarkiusi, tuo tarpu ji pati nežinojo nuo ko pradėti. Kreiptis dėl paveldėjimo procedūrų pradėjimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais pareiškėjoms po tėvo mirties sutrukdė jaunas amžius, motinos nesirūpinimas vaikais, teisinio išprusimo stoka, patirties šiuo klausimu neturėjimas, glaudaus tarpusavio ryšio tarp šeimos narių, t. y. motinos ir dukrų nebuvimas, nedažnas bendravimas su artimaisiais. Paminėtų aplinkybių pagrindu pareiškėjos prašo teismo paveldėjimo tikslu atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti. Vadovaujantis CK 5.2 straipsnio 1 ir 2 dalimis pareiškėjoms, kaip įstatyminėms įpėdinėms (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktas), atsirado subjektyvinė teisė ir į velionės motinos palikimą. Po motinos mirties, nors jau ir buvusios pilnametėmis, tiek pareiškėja, tiek suinteresuotas asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, savo teisių į palikimą nerealizavo. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Kaip nurodė pareiškėjos, priežastys, dėl kurių jos prašo atnaujinti praleistą terminą, yra iš esmės susijusios su amžiumi, kad jos buvo nepilnametės tėvo mirties dieną, tuo tarpu motina savo teisių ir pareigų dukrų atžvilgiu tinkamai neįgyvendino dėl netinkamai vesto gyvenimo būdo, nesirūpinimo šeima, dukromis, valkatavimo ir pan. Be to, termino praleidimo svarbą pareiškėjos motyvuoja išsimokslinimo ir teisinių žinių stoka, šeimyninėmis aplinkybėmis, pareiškėja V. Č. įvardindama kaip pateisinamą priežastį ir ilgą laiko tarpą nepertraukiamą rūpinimąsi likusiu po palikėjų mirties turtu, jo priežiūrą, suinteresuotas asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, L. D. – žinių ir įgūdžių stoka, susiklosčiusiomis šeiminėmis – socialinėmis aplinkybėmis. Pareiškėjų nurodytas aplinkybes patvirtina ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymai.

Liudytoja A. M. teismo posėdyje nurodė (2019 m. vasario 5 d. teismo posėdžio garso įrašas), kad ji yra pareiškėjos tėvų kaimynė, jos ir pareiškėjos tėvas buvo pusbroliai. Paaiškino, kad nuo 1969 m. gyveno Išlauže. (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo pastatytas medinis namelis. Pareiškėjos tėvas vienas augino dukras, motina nekliaudavo namų, būdavo visiškai prapuolusi, vėl atsirasdavo. Mirus tėvui V. Č. liko gyventi tuose pačiuose namuose, pareiškėjos motina vartodavo alkoholį, nesirūpino šeima, kai ji mirė iš kažkur ją parvežė palaidoti į (duomenys neskelbtini). V. Č. tėvą laidojo diedukai, tuo metu mirusiojo žmona niekuo nesirūpino, tais laikais globėjai vaikams skirti nebuvo. Mergaitės nuo mažens buvo savarankiškos, mirus tėvui jos liko paauglės. V. Č. visą laiką su šeima tenai gyveno, o vyresnioji sesuo čia negyveno. Yra išlikęs tas namelis, tačiau jį reiktų remontuoti.

Liudytojas A. O. teismo posėdyje nurodė (2019 m. vasario 5 d. teismo posėdžio garso įrašas), kad yra pareiškėjos kaimynas. Paaiškino, kad 1968 m. stovėjo namas (duomenys neskelbtini), jame nuo1969 m. gyveno P. šeima, t. y. tėvas V., motina V. ir dvi dukros V. ir L.. Jis pats apsigyveno greta 1987 metais, tada tenai gyveno V. su šeima.

Pareiškėjų bei teismo posėdyje apklaustų liudytojų nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų byloje nėra pateikta, jų parodymuose prieštaravimų nėra, jie sutapo detalėse, buvo logiški bei nuoseklūs, pareiškimui atsiliepimuose kiti suinteresuoti asmenys neprieštarauja. Tėvų palikimas nepriimtas, paveldėjimo byla neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, daugiau jokių kitų įpėdinių nėra. Šios teisiškai reikšmingos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, nurodytos priežastys dėl termino palikimui priimti nagrinėjamoje situacijoje laikytinos svarbiomis, susijusiomis ne tik nuo pareiškėjų valios priklausančiomis priežastimis, amžiumi, neturėjo teisinio veiksnumo, tuo tarpu nepilnamečių įstatyminis atstovas, motina, tuo metu neišreiškė valios priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu, tapus pilnametėmis – skurdi buitis, socialinių įgūdžių bei išsilavinimo, teisinių žinių stoka, nebuvimas artimo ir glaudaus seserų ir motinos tarpusavio kontakto, šeimyninės – socialinės aplinkybės, patirties paveldėjimo procedūrų tvarkymo klausimais neturėjimas. Dėl nustatyto teisinio reguliavimo, praėjus įstatymo nustatytam terminui, nėra galimybės atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kitų suinteresuotų asmenų, turinčių teisę į palikimą, kurių teisės ir teisėti interesai nagrinėjamu atveju būtų pažeisti, nėra, ginčo dėl paveldimo turto tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens taip pat nėra, teisėtų interesų balanso tarp pareiškėjų bei kitų suinteresuotų asmenų, teismo vertinimu, termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeidžia.

Vadovaudamasis teisės aktų ir teismų praktikos nuostatomis, pagal visapusišką, išsamų ir objektyvų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimą, V. Č. ir L. D. nurodomas aplinkybes visų bylos duomenų kontekste, neprieštaraujant viena kitai, teismas vertina jų naudai. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų per visą laikotarpį nuo teisės į palikimą atsiradimą dienos iki kreipimosi į teismą. Bylos duomenys patvirtina, kad pagal savo išvystytus socialiai orientuotus gebėjimus pareiškėja ir suinteresuotas asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, atliko veiksmus, kurie nagrinėjamoje situacijoje priklausė būtent nuo jų valios ir galėjo būti kontroliuojami, kad buvo susiformavusi valia priimti palikimą, todėl tiek pareiškėjos, tiek suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, pareiškimas dėl termino atnaujinimo palikimui pagal įstatymą priimti tenkinamas nustačius termino praleidimo priežastis svarbias. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad nei per šešis, nei per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo, nei iki šios civilinės bylos iškėlimo joks įpėdinis nebuvo kreipęsis dėl palikimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad pavėluotas palikimo priėmimas sukeltų neigiamas pasekmes tretiesiems asmenims, pažeistų šių asmenų teises ir teisėtus interesus.

Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinu pagrindu jį pratęsti, t. y. pirmiau nurodytos priežastys lėmė, jog įpėdinės dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, nesant veiksmuose nerūpestingumo, aplaidumo ar piktybiškumo, negalėjo tinkamai įgyvendinti įstatyme joms suteiktų teisių, kadangi, visų pirma, pareiškėjų nurodytos aplinkybės, kuriomis jos remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis laiku priimti palikimą, yra nustatytos byloje surinktais duomenimis; antra, šiuo atveju spręstina, kad minėtos aplinkybės yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, nesant tarpusavio prieštaravimų, o taip pat neprieštaraujant ir kitiems suinteresuotiems asmenims, termino palikimui priimti pratesimas įtakos asmens, prašiusio pratęsti terminą, teises ir pareigas.

Atsižvelgiant į pareiškėjų pareiškime nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, spręstina, kad terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, praleistas įstatymų nustatytas terminas atnaujintinas (CK 5.57 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576 - 578 straipsniai).

Valstybė šioje byloje patyrė 16,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš pareiškėjos ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus lygiomis dalimis priteistinos 16,00 Eur išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576-578 straipsniais,

nutaria:

Patikslintą pareiškimą ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimas, pareiškimą tenkintini.

Pareiškėjai V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir suinteresuotam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atnaujinti įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti po tėvo J. V. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), ir motinos V. V. P., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), nustatant trijų mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pareiškimui dėl palikimo priėmimo pateikti.

Priteisti iš pareiškėjos V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 8,00 Eur (aštuonis eurus 00 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.