Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Marleksa“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-326-252-2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Marleksa“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei ,,Visagino energija“, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Auditas ir konsultacijos“, dėl sprendimų panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB ,,Marleksa“ prašė panaikinti atsakovės VĮ ,,Visagino energija“ viešojo pirkimo komisijos sprendimą pripažinti UAB „Auditas ir Konsultacijos“ pasiūlymą pirkimo „Turto vertinimo paslaugų pirkimas“ laimėtoju.

Ieškovės įsitikinimu, atsakovė privalėjo atmesti trečiojo asmens pasiūlymą, nes jis neatitiko pirkimo sąlygų 3.7 punkto 1 lentelėje 3.7.4 sąlygų reikalavimo – jo (trečiojo asmens) vadovė turi galiojančias drausmines nuobaudas, tačiau apie tai savo pateiktame pasiūlyme nenurodė; pateikė deklaraciją, kurioje nurodyta informacija neatitinka tikrovės. Trečiojo asmens veikla kelia pagrįstų abejonių dėl jų teikiamų paslaugų bei profesinio pajėgumo.

Pagal pirkimo sąlygų reikalavimus tiekėjas turėjo pasiūlyti ne mažiau kaip tris turto vertinimo specialistus, turinčius kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertinimo kvalifikaciją ir ne mažiau kaip vieną specialistą, turintį verslo vertinimo kvalifikaciją, iš viso – keturis vertintojus. Trečiasis asmuo tiek specialistų neturi, o prie pasiūlymo nepateikė jungtinės veiklos sutarties su paminėtais specialistais.

Trečiojo asmens pasiūlyta pirkimo kaina yra beveik dvigubai mažesnė negu kitų dviejų tiekėjų, neprotinga, neteisinga, nepagrįsta bei neatitinkanti rinkos kainų, todėl neužtikrins tinkamo ir kokybiško paslaugų atlikimo. Į pasiūlytą kainą nėra įskaičiuotos visos būtinos išlaidos ir mokesčiai, nurodyti neteisingi preliminarūs kiekiai, o tai pažeidžia sąlygų 5.12 punktą bei techninės specifikacijos 2.2 punktą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio apygardos teismas 2016 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas sprendė, kad juridinio asmens vadovas nėra tapatus juridiniam asmeniui. Tik pagal CPK normas, juridiniam asmeniui teisme atstovaujant jos vadovui, laikoma kad bylą veda pats juridinis asmuo (CPK 55 str.). Visais kitais atvejais juridinio asmens vadovo veiksmai yra atskirti nuo paties juridinio asmens. Teismas nenustatė, kad trečiajam asmeniui būtų taikytos kokios nors sankcijos (nuobaudos) už tai, kad jo vadovei yra taikytos nuobaudos už tam tikrus pažeidimus, kuriuos ji atliko kaip asmuo, turintis kvalifikacinį pažymėjimą turto vertinimui.

Teismas nustatė, kad pagal pirkimo sąlygų 3.7.7 punkto reikalavimus tiekėjas turi turėti galimybę skirti ne mažiau kaip tris turto vertinimo specialistus, turinčius kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją ir ne mažiau kaip vieną verslo vertinimo specialistą, turintį verslo vertinimo kvalifikaciją, iš kurių nei vienas neturi turėti turto ar verslo vertinimo garbės teismo skirtų galiojančių drausminių nuobaudų. UAB „Auditas ir konsultacijos“ su pasiūlymu nurodė atitinkamas kvalifikacijas turinčius asmenis, kurie yra sudarę susitarimus su trečiuoju asmeniu dėl turto ir verslo vertinimo, jei trečiasis asmuo laimės konkursą. Pirkimo sąlygose nebuvo reikalavimo, kad šie specialistai būtų įmonės darbuotojai – įmonė turi teisę pasitelkti specialistus.

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, apdarė išvadą, kad trečiasis asmuo, atsakovui parašius, pateikė skaičiavimus ir pagrindė pasiūlymo kainą – nurodė visus privalomus rekvizitus ir atskaitymus, kurie turės būti sumokėti. Ieškovė neįrodė savo teiginių, kad trečiojo asmens pateiktų kainų nėra rinkoje. Kiekvienas turto vertintojas yra privatus asmuo, kuris turi teisę įvertinti savo gaunamą pelną.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovė UAB ,,Marleksa“ apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti.

Trečiojo asmens vadovė, kuri veikia įmonės vardu ir ją atstovauja, daro pažeidimus, susijusius su turto vertinimu. Tokių nuobaudų (pastaba bei kvalifikacijos pažymėjimų ir galiojimo sustabdymas) paskyrimas įrodo, kad ne tik vadovė nesilaiko turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų ir šiuo metu net negali atlikti turto vertinimo funkcijų, bet ir pats trečiasis asmuo netinkamai vykdo veiklą. Trečiojo asmens veikla kelia pagrįstų abejonių dėl jų teikiamų paslaugų bei profesinio pajėgumo, todėl dėl galimo šiurkštaus viešojo intereso pažeidimo, teismas turėjo pareigą peržengti ieškinio ribas ir spręsti klausimą dėl UAB „Auditas ir konsultacijos“ pasiūlymo atitikimo pirkimo sąlygų reikalavimams. Trečiasis asmuo negalėjo remtis vadovės patirtimi.Kartu su pasiūlymu nebuvo pateikta jokių įrodymų (susitarimų, ketinimų protokolų ar pan.), kad trečiojo asmens pasitelktų specialisčių pajėgumai, reikalingi pirkimo sutarčiai vykdyti, trečiajam asmeniui bus prieinami visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį. Tik bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti 2015 m. rugsėjo 25 d. susitarimai dėl būsimų darbo santykių su E. C. ir I. K. Teismas nepagrįstai nustatė, kad trečiasis asmuo tinkamai pagrindė neįprastai mažą kainą. Pagal pirkimo sąlygų 5.12 punktą, apskaičiuojant kainą, turi būti atsižvelgta į visą techninėje specifikacijoje nurodytą paslaugų kiekį, tačiau trečiasis asmuo, skaičiuodamas kainą, šio reikalavimo nesilaikė, pateikė nepagrįstai mažą pasiūlymo kainą, kuri neužtikrins tinkamo ir kokybiško paslaugų atlikimo. Kokybiškai suteikti 6 057 objektų turto vertinimo paslaugas per 4 540 darbo valandas už trečiojo asmens pasiūlytą kainą yra objektyviai neįmanoma, joje neįvertinti visi kaštai, reikalingi turto vertinimui.Teismas neišsprendė ieškovės prašymų dėl įrodymų išreikalavimo, Turto vertinimo priežiūros tarnybos įtraukimo į bylą dėl išvados pateikimo ir pažeidė šalių rungimosi principą, nebuvo aktyvus. Byloje yra būtina išsiaiškinti, kokie darbuotojai dirba UAB „Auditas ir Konsultacijos“. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad trečiasis asmuo, dalyvaudamas kitame viešajame pirkime dėl vertinimo paslaugų teikimo, nurodė vienintelę darbuotoją bei turto vertintoją A. K.Atsakovės teismui pateikta dalis pasiūlymo negali būti laikoma konfidencialia informacija ir turėjo būti pateikta ieškovei susipažinti.

Atsakovė VĮ ,,Visagino energija“ atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti.

Kvalifikacinis reikalavimas neturėti nuobaudų buvo nustatytas pasiūlymą teikiančiam tiekėjui ir tiekėjo ketinamiems pasitelkti specialistams (pirkimo sąlygų 3.7.7. p.). Turto verslo vertintojų garbės teismo nuobaudos paskirtos turto vertintojai A. K., bet ne juridiniam asmeniui UAB „Auditas ir konsultacijos“. UAB „Auditas ir konsultacijos“, pateikdamas siūlomų pasitelkti specialistų sąrašą, nenurodė, kad sutarčiai įvykdyti pasitelks A. K. kaip turto vertintoją (specialistę). Apeliantė nepagrįstai ir nelogiškai teigia, kad trečiojo asmens vadovės A. K. atlikti vertinimai negalėjo būti pateikiami kaip įmonės patirties įrodymas. Vien tai, kad darbuotojui yra paskirta nuobauda, nereiškia, kad visa anksčiau įgyta juridinio asmens patirtis šioje srityje išnyksta savaime.Trečiasis asmuo pasiūlyme įrodė, kad pasitelkiamų specialistų ištekliai jam bus prieinami tuo atveju, jei jis laimės. Trečiasis asmuo išviešino konkrečius specialistus, kuriuos ketina pasitelkti laimėjimo atveju, pateikė visus reikalaujamus dokumentus pagal pirkimo sąlygas, reikalingus šių specialistų kvalifikacijai pagrįsti. Trečiasis asmuo laikėsi pirkimo dokumentų 5.12 punkto reikalavimo teikiant pasiūlymą atsižvelgti į visą suteiktinų paslaugų kiekį, t. y. į pasiūlymo kainą įtraukti visas reikalingas paslaugas, paprašytas pagrįsti neįprastai mažą kainą, pateikė jos sudėtines dalis, visą reikalingą informaciją, kurią įvertinusi atsakovė pripažino kaip tinkama. Apeliantės teiginys, kad neįmanoma įvertinti 6 057 objektų, jiems skiriant tik 4 540 darbo valandų, grindžiamas tik prielaida. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Ne šalys, o tik teismas sprendžia dėl įrodymų išreikalavimo būtinumo. Esant teismo vidiniam įsitikinimui dėl įrodymų pakankamumo, jis neprivalo rinkti absoliučiai visų įrodymų, kuriuos tik šalys nurodytų ar jų beprašytų, nes tai neatitiktų proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principų. Turto vertinimo priežiūros tarnybos įtraukimas dėl išvados byloje faktiškai nereikalingas, nes šios institucijos atsakymas į tokį klausimą negalėtų būti tinkamu įrodymu dėl ginčo dalyko.

Trečiasis asmuo UAB „Auditas ir konsultacijos“ atsiliepime palaiko atsakovo poziciją ir teigia, kad apeliantė be pagrindo remiasi kitam konkursui pateiktais duomenimis, kuriame ji liko antroje vietoje, nes pirkimo objektas, dokumentai ir tiekėjų kvalifikaciniai reikalavimai buvo skirtingi, todėl negali būti lyginami. Trečiais asmuo sėkmingai įvykdė viešojo pirkimo sutartį. Apeliantas melagingai teigia, kad įmonėje dirba vienintelė darbuotoja A. K. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad įmonėje dirba septyni darbuotojai, penki iš jų yra turto vertintojai bei asistentai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d. ir 423¹,²,³,⁸ str.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 423⁸ str.).

Dėl trečiojo asmens kvalifikacijos

Viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ) 24 straipsnio 8 dalis reikalauja, kad pirkimo dokumentai būtų tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Vykdydama konkursą, perkančioji organizacija privalo laikytis ne tik VPĮ reikalavimų, bet ir pačios parengtų konkurso sąlygų (VPĮ 3 str.). Pagal VPĮ 32 straipsnio 1 dalies nuostatas perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Sąlygos, draudžiančios ir ribojančios tiekėjų dalyvavimą pirkime, reglamentuojamos VPĮ 33 straipsnyje, yra neigiamo pobūdžio tiekėjų kokybinės atrankos kriterijai. Pagal VPĮ 33 straipsnio 2 dalį, priešingai nei pagal šio straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali (bet neprivalo) nustatyti, kad tam tikrais atvejais tiekėjų pasiūlymai atmetami (VPĮ 39 str. 2 d. 2 p.).

Perkančioji organizacija konkurso sąlygų 3.7.4 punkte įtvirtino VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas atitinkantį reikalavimą dėl asmeninės tiekėjo padėties, dėl kurio jam gali būti draudžiama dalyvauti konkurse. Pirmiau nurodytoje VPĮ nuostatoje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, kurį perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis; šiame punkte vartojama sąvoka „profesinis pažeidimas“ suprantama kaip profesinės etikos pažeidimas, kai nuo tiekėjo pripažinimo nesilaikančiu profesinės etikos normų momento praėjo mažiau kaip vieneri metai, arba kaip konkurencijos, darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos, aplinkosaugos teisės aktų pažeidimas, už kurį tiekėjui, kuris yra fizinis asmuo, yra paskirta administracinė nuobauda, o tiekėjui, kuris yra juridinis asmuo, – ekonominė sankcija, nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose, kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip vieneri metai; jeigu pirkime dalyvaujantis tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, toks pažeidimas pagal šį punktą laikomas profesiniu, jeigu nuo sprendimo paskirti Konkurencijos įstatyme nustatytą ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip treji metai.

Aiškinat šią teisės normą jų (teisės normų) sistemoje, akivaizdu, kad paminėtas reikalavimas keliamas tik tiekėjui, kiuris gali būti tiek juridinis asmuo, tiek fizinis asmuo. Plečiamasis teisės normų aiškinimas čia negalimas – draudimas taikytinas apibrėžtam subjektui – konkurso dalyviui. Tiekėjo darbuotojo padarytas pažeidimas, už ką jam (darbuotojui) personaliai paskirta nuobauda, nepriskirtinas prie tiekėjo padarytų pažeidimų.

Pasiūlymą pateikė tiekėjas juridinis asmuo – UAB „Auditas ir konsultacijos“. Byloje nėra duomenų, kad šiam juridiniam asmeniui būtų paskirta kokia nors nuobauda ir dėl to jis neatitiktų paminėto reikalavimo. Apeliantė nepagrįstai nuobaudą paskirtą įmonės darbuotojui sutapatina su nuobauda juridiniam asmeniui. Nustatyta, kad A. K. nuobaudos buvo paskirtos ne kaip UAB „Auditas ir konsultacijos“ vadovei dėl netinkamos įmonės veiklos, o personaliai, kaip turto vertintojai. UAB „Auditas ir konsultacijos“ pasiūlyme nenurodyta, kad paslaugas atsakovei teiks būtent ši vertintoja – nurodyti kiti kvalifikaciją atitinkantys asmenys. Trečiasis asmuo, teikdamas pasiūlymą ir siekdamas pagrįsti savo patirtį, priešingai nei teigia apeliantė, nesivadovavo A. K. atliktais turto vertinimais, o nuo 2012 metų atliktų dešimties turto vertinimo objektų sąraše turto vertintoja nurodyta L. J. Taigi A. K. paskirtos nuobaudos neturi įtakos trečiojo asmens – tiekėjo (juridinio asmens), kvalifikacijai ir nedraudžia dalyvauti pirkime ir būti pripažintam jo laimėtoju. Atsakovė neturėjo atmesti šio tiekėjo pasiūlymo, kaip neatitinkančio sąlygų 3.7.4 punkto reikalavimų (CPK 177, 178, 185 str.).

Dėl ketinamų pasitelkti specialistų

Pagal VPĮ 0nuostatas tiekėjas, dalyvaujantis viešajame pirkime, tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus gali pats arba pirkimo sutarčiai vykdyti gali pasitelkti subrangovus (subtiekėjus) (VPĮ 24 str. 5 d.), ar remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgiant į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais (VPĮ 32 str. 3 d.). Perkančioji organizacija turi patikrinti tiekėjo galimybę pasinaudoti trečiųjų asmenų ištekliais. Nėra teisiškai reikšminga, kokie teisiniai santykiai sieja tiekėją ir trečiuosius asmenis, tačiau tiekėjas turi įrodyti, kad jis galės veiksmingai pasinaudoti trečiųjų asmenų turimais ištekliais ir kvalifikacija, jei reikalavimų atitiktis yra įrodinėjama per šiuos trečiuosius asmenis (VPĮ 32 str. 3 d.).

Pagal pirkimo sąlygų 3.7.7 punktą tiekėjas turi turėti galimybę skirti ne mažiau kaip tris turto vertinimo specialistus, turinčius kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją ir ne mažiau kaip vieną verslo vertinimo specialistą, turintį verslo vertinimo kvalifikaciją, iš kurių nei vienas neturi turėti turto ar verslo vertinimo garbės teismo skirtų galiojančių drausminių nuobaudų. Šiuos kvalifikacinius reikalavimus turėjo įrodyti siūlomų specialistų sąrašas, užpildant derybų sąlygų 4 priedą, liudijimų, diplomų, rekomendacijų, pažymėjimų, sertifikatų ar lygiaverčių dokumentų, įrodančių, kad specialisto kvalifikacija atitinka nustatytus reikalavimus, kopijos. Sąlygų 3.4 punkte buvo reikalaujama nurodyti, kokius subtiekėjus ir kokioms paslaugoms teikti ketinama pasitelkti bei įrodyti, kad vykdant pirkimo sutartį šie ištekliai jam bus prieinami per visą sutartinių įsipareigojimų vykdymo laikotarpį. Tiekėjas negalės remtis kitų subtiekėjų ir/ar specialistų, nei buvo nurodyti jo pirminiame pasiūlyme, kvalifikacija, tai bus laikoma pasiūlymo keitimu.

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad prikimo sąlygose nebuvo reikalaujama iš tiekėjų pateikti darbo sutartis, jungtinės veiklos sutartis, sudarytas su turto vertinimo specialistais.

Trečiasis asmuo UAB „Auditas ir konsultacijos“ pasiūlyme išviešino tris specialistus, kuriuos ketina pasitelkti paslaugoms teikti, pateikė visą privalomą dokumentaciją pagal pirkimo sąlygas dėl jų kvalifikacijos.

Byloje nėra ginčo, kad šių specialistų kvalifikacija atitiko pirkimo sąlygų reikalavimus, tačiau apeliantė nesutinka, kad su pasiūlymu buvo pateikti įrodymai, kad šie ištekliai, laimėjus konkursą, trečiajam asmeniui bus prieinami, nes, apelianto požiūriu, specialistai nėra subtiekėjai ir nepateikta su jais sudarytų preliminarių susitarimų. Teiginys, kad nurodyti specialistai nelaikytini subtiekėjais, grindžiamas prielaida. Pagal kasacinio teismo praktiką subtiekimą kvalifikuojančiais požymiais laikytini atitinkamo subjekto veiksmų (santykių) su tiekėju pobūdis ir jų reikšmė perkančiajai organizacijai: jei toks subjektas veikia aktyviai, savo veiksmais prisideda prie perkančiosios organizacijos poreikio pirkimo objektu tenkinimo, t. y. teikia ar vykdo dalį paslaugų arba darbų, jis pripažintinas subtiekėju (arba partneriu, priklausomai nuo ūkio subjektų bendradarbiavimo formos), tačiau jei, vykdant viešojo pirkimo sutartį, tokio subjekto veikla apsiriboja tik prievoliniais santykiais su tiekėju-kontrahentu dėl tam tikrų įrenginių, patalpų ir kt. (panauda, nuoma ir pan.), tai nepripažįstama viešojo pirkimo sutarties dalies vykdymu, t. y. subranga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo pasitelkė specialistus konkretiems aktyviems veiksmams atlikti – paslaugoms teikti, ir tai juos (specialistus) kvalifikuoja kaip subtiekėjus.

Trečiasis asmuo UAB „Auditas ir konsultacijos“ taip pat dvi turto vertinimo specialistes ketino įdarbinti. Taigi sudarius su jomis darbo sutartis, jos taptų pilnateisėmis tiekėjo darbuotojomis ir tiesiogiai prisidėtų prie perkančiosios organizacijos intereso – viešosios sutarties vykdymo. Pagal VPĮ būsimi darbuotojai tiekėjų pasiūlymuose turėtų būti išviešinami analogiškai kaip subtiekėjai. Tokios praktikos laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2014 ir kt.). Nustatyta, kad specialistes, teikiant pasiūlymą, trečiasis asmuo buvo išviešinęs, tačiau problema ta, ją kelia ir apeliantė, kad su pasiūlymu nebuvo pateikti su specialistėmis sudaryti preliminarūs susitarimai. Čia galima būtų įžvelgti atsakovo ir trečiojo asmens nerūpestingumą ir pripažinti VPĮ bei konkurso sąlygų pažeidimą, jei tokių susitarimų iš viso nebūtų. Nustatyta, kad susitarimai dėl būsimų darbo sąlygų su paminėtomis specialistėmis buvo sudaryti 2015 m. rugsėjo 25 d., iki termino pateikti pasiūlymus pabaigos – iki 2015 m. rugsėjo 29 d. Susitarimų sudarymo data nenuginčyta, susitarimai nepaneigti. Iš to daroma išvada, kad trečiasis asmuo UAB „Auditas ir konsultacijos“ buvo tinkamai įforminęs būsimus darbo santykius su ketinamais pasitelkti specialistais. Nors tokie dokumentai atsakovui nebuvo pateikti (atsakovas pateiktų jų nepaprašė, VPĮ 32 str. 5 d.), tačiau realiai jie egzistavo, todėl, vertinant situaciją neformaliai, teigti, kad trečiasis asmuo dėl to neatitiko konkurso sąlygų, nėra pagrindo, nes neatitiktų protingumo ir sąžiningumo principų. Nustatytas VPĮ 32 straipsnio 5 dalies pažeidimas, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nepakankama aplinkybė spręsti dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių, įvertinus paminėtas faktines aplinkybes. Iš esmės formalus nukrypimas nuo VPĮ reikalavimų, neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, todėl negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo.

Dėl neįprastai mažos kainos

Pagal VPĮ nustatytą teisinį reguliavimą perkančioji organizacija visais atvejais privalo pareikalauti dalyvio, pasiūliusio neįprastai mažą kainą, pagrįsti šį pasiūlymą (VPĮ 40 str. 1 d.), o tokio dalyvio pasiūlymas turi būti atmetamas, jeigu jis per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą jos nepagrindžia, t. y. nepateikia neįprastai mažos kainos pagrįstumo įrodymų. Tiekėjo pasiūlymas vien tik dėl mažesnės kainos negali būti bet kokiu atveju priimtiniausias, nes tiekėjo siūloma daug mažesnė kaina gali būti ekonomiškai nepagrįsta, sukelti pagrįstų abejonių jo (tiekėjo) sugebėjimu laiku ir tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį ar įtarimų dėl elgesio (veiksmų) galimo nesąžiningumo. Neįprastai mažos kainos viešuosiuose pirkimuose teisinis reglamentavimas pirmiausiai yra skirtas perkančiajai organizacijai apsisaugoti nuo išvardytų grėsmių.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad remiantis VPĮ įtvirtintais neįprastai mažos kainos instituto tikslais, tokia kaina savaime nėra kliūtis viešojo pirkimo sutarčiai sudaryti. Tik tokia neįprastai maža kaina, kurios tiekėjas negali pagrįsti, t. y. įrodyti, kad pasiūlyta kaina jis galės tinkamai ir laiku įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą atmesti tiekėjo pasiūlymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės mėn. 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010 ir kt.). Dėl to, ar neįprastai maža kaina yra pagrįsta, sprendžia pati perkančioji organizacija, atsižvelgdama į VPĮ reikalavimus ir konkrečius objektyvius kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2010).

Byloje nėra ginčo, kad trečiojo asmens pasiūlyme nurodyta kaina buvo neįprastai maža (VPĮ 40 str. 2 d.). Perkančioji organizacija kainos pagrįstumą tikrino, paprašė UAB „Auditas ir konsultacijos“ ją pagrįsti, nurodžiusi konkrečius būtinus kriterijus: išskirti kainos dalį, skiriamą darbo užmokesčiui (atlygiui), atskirai nurodant kiekvienam specialistui numatytą užmokestį (atlygį) su visais privalomais mokesčiais (PSD, GPM, socialinio draudimo ir pan.), specialistų transporto ir kelionės išlaidoms, kitoms pridėtinėms (nenumatytos) išlaidos, pelnui ir kt. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakydamas į perkančiosios organizacijos prašymą pagrįsti pasiūlyme nurodytą kainą, trečiasis asmuo ją pagrindė tinkamai. Apeliantė, teigdama, kad trečiasis asmuo neįvertino visų kaštų, reikalingų turto vertinimui, nenurodo, kokie konkrečiai kaštai neįtraukti. Vien tik deklaratyvūs teiginiai, kad kaina iš esmės yra netinkama, nes yra dvigubai mažesnė už kitų tiekėjų patiktų pasiūlymų kainą, nesudaro pagrindo spręsti, kad už tokią kainą paslaugos negalės būti suteiktos tinkamai. Tiekėjas, pasiūlęs kainą, prisiima riziką įvykdyti sutartį už tokią kainą.

Atmestini apeliantės teiginiai, kad apskaičiuojant kainą nebuvo atsižvelgta į visą techninėje specifikacijoje nurodytą paslaugų kiekį, nes, apeliantės įsitikinimu, kokybiškai suteikti 6 057 objektų turto vertinimo paslaugas per 4 540 darbo valandas už trečiojo asmens pasiūlytą kainą yra objektyviai neįmanoma. Techninės specifikacijos 5 priede buvo nurodytas preliminarus vertintinų objektų kiekis, išskirtos konkrečių vertinimo objektų grupės, pavyzdžiui, didžiausią vertintinų objektų grupę sudaro trumpalaikis materialus turtas (3 603 objektai) – įvairių rūšių atsarginės dalys, šviestuvai, kanceliarijos prekės ir kt. Vertintini pramoninių pastatų, kurių plotas didesnis kaip 500 kv. m, objektai – tik 7. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju įvertinus techninės specifikacijos 5 priedo vertintinus objektus, jų mastą, pobūdį, nėra pagrindo vieno vertinimo objekto prilyginti vienai darbo valandai. Taigi apeliantė nepagrindė savo teiginių, kad kaina buvo pagrįsta netinkamai (CPK 178 str.).

Dėl kitų skundo argumentų

Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad atsakovės teismui pateikta dalis pasiūlymo negali būti laikoma konfidencialia informacija ir turėjo būti pateikta jai (apeliantei) susipažinti. Apeliantė nurodė, kad trečiojo asmens pasiūlymo informacija, nurodyta kaip konfidenciali (specialistų vardai, pavardės) buvo išviešinti byloje. Taigi ši informacija apeliantei žinoma, todėl jos teiginiai dėl informacijos konfidencialumo iš esmės yra netekę prasmės.

Apeliantės nurodytų pirmosios instancijos teismo esminių procesinės teisės normų (CPK 5 str., 12 str., 176 str. 1 d.) pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė.

Aiškindamas įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 straipsnyje, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs esmines nuostatas, pagal kurias įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Teismo įsitikinimo laipsnis ar kriterijai pagal CPK nekonkretizuoti. Pagal įrodinėjimo procese CPK įtvirtintą supratimą faktas vertinamas kaip įrodytas, jeigu taip sprendžiama protingo žmogaus požiūriu: faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013 ir kt.).

Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl vien tai, kad pirmosios instancijos teismas netenkino prašymo dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, neįtraukė į bylą Turto vertinimo priežiūros tarnybos, nereiškia, kad sprendimas yra nemotyvuotas ar nepagrįstas.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus pačios (CPK 178 str.). Rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba CPK nustatyta tvarka išreikalaujami teismo (CPK 198 str. 1d.). Bylos šalis, pati negalinti gauti reikšmingo bylai rašytinio įrodymo iš dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų asmenų, gali prašyti teismą išreikalauti prašomus įrodymus, nurodant: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti (CPK 199 str. 1 d.).

Apeliantės teiginys, kad trečiasis asmuo, teikdamas kitam konkursui pasiūlymą, nurodė tik vieną darbuotoją, todėl būtina gauti duomenis apie įmonėje dirbančius asmenis, nenurodant, kokias konkrečias faktines aplinkybes tokie įrodymai gali pagrįsti, nesudaro pagrindo tenkinti šio prašymo, kaip nesusijusio su nagrinėjama byla (CPK 177, 178 str.).

Į esminius apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus atsakyta. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.