- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-29
- Bylos Nr.
- 2-7447-1137/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02707-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kalnius
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- V. Ž.
- Advokatai
- Jonas Pavilionis
- Kategorijos
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui V. Ž. dėl prašymo grąžinti sumokėtą sumą 4000,00 Eur už automobilį, 25,00 Eur patirtas automobilio apžiūros išlaidas bei 121,00 Eur sumokėtą žyminį mokestį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti ieškovo vienašališką sutarties nutraukimą ir priteisti grąžinti sumokėtą sumą 4000,00 Eur už automobilį, 25,00 Eur patirtas automobilio apžiūros išlaidas bei 121,00 Eur sumoktą žyminį mokestį. Savo ieškinį iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis:
1.1. 2024 m. vasario 7 d. Ieškovas ir Atsakovas sudarė transporto priemonės pirkimo — pardavimo sutartį. (Priedas Nr.3). Pardavėjas įsipareigojo parduoti naudotą (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), automobilį, o Pirkėjas pirkti Pardavėjui nuosavybės teise priklausančią minėtą transporto priemonę, kurios kaina - 4000 (keturi tūkstančiai, 00) Eur. Pirkimo - pardavimo sutartyje nebuvo nurodyta apie konkrečius trūkumus, tik deklaratyviai pažymėta, jog perkamas automobilis turi smulkiu defektu. 2024 m. vasario 12 d. Ieškovas messenger programėle kreipėsi į Atsakovą informuodamas apie iškart, t. y. vos po kelių dienų, atsiradusius automobilio gedimus, tačiau Atsakovas bandė viską neigti, bet susirašinėjimo metu, galimai nenorėdamas, pripažino (Priedas Nr. 4), jog sutarties sudarymo metu buvo visi gedimai, kurie yra minimi Pirkėjo.
1.2. 2024 m. balandžio 26 d. Pirkėjas kreipęsis į (duomenys neskelbtini), gavo automobilio diagnostikos aktą (Priedas Nr. 5), kuriame yra aiškiai ir konkrečiai nurodyti gedimai, kurių remontas lyginant su automobilio įsigijimo kaina atsieis neproporcingai daug, o netvarkant pastarųjų automobilis tampa netinkamu eksploatuoti. Apibendrinant, yra pabrėžiama, jog Pirkėjas sumokėjo nemažą pinigų sumą už transporto priemonę, tačiau negavo to, ko tikėjosi ir kas buvo abiejų šalių suderinta valia numatyta Sutartyje, t. y. iškart po Sutarties sudarymo atsiradę Automobilio trūkumai bei (duomenys neskelbtini), nurodyti gedimai nėra laikomi smulkiais defektais.
1.3. Sutartyje nebuvo išsamiai ir konkrečiai nustatyti gedimai, apart to, kad yra smulkūs trūkumai, tačiau pastarieji nebuvo detalizuoti. Pažymėtina, jog visai netrukus po Sutarties sudarymo, t. y. praėjus vos kelioms dienoms, paaiškėjo šalių neaptarti automobilio trūkumai (bėgo tepalai, girdėjosi galinių ratų ūžimas bei kiti pašaliniai garsai, ilgas stabdymo kelias, automobilio purtymas ir kt.), dėl kurių Pardavėjas kreipėsi į Pardavėją, tačiau pastarasis bandė viską neigti, bet susirašinėjimo metu, kaip jau buvo teigta, galimai nenorėdamas, pripažino jog Sutarties sudarymo metu jau buvo visi gedimai, kurie yra minimi Pirkėjo.
1.4. Ieškovas nurodo, jog Atsakovui grąžinus pinigus, Pirkėjas atiduos atgal Automobili.
Motyvuojamoji dalis
1.5. Atsižvelgiant į tai, kad Sutarties sudarymo metu Pirkėjas nebuvo informuotas apie Automobilio defektus bei tai, jog Sutartyje nebuvo konkrečiai nustatyti ir įvardinti trūkumai, tačiau priešingai buvo teigiama, jog Transporto priemonė yra gera bei viskas veikia, atitinkamai Ieškovas įgyja reikalavimo teisę, jog Pardavėjas atlygintų Transporto priemonės patikrinimo išlaidas, kadangi diagnostikos akte yra aiškiai ir konkrečiai nustatyti pastarojo gedimai. Šiuo atveju Ieškovas sumokėjo - 25 Eur (Priedas Nr. 8) už diagnostinį Automobilio patikrinimą.
Žemesnės instancijos teismas
1.6. Teismo posėdžio metu ieškovas atsakydamas į teisėjo klausimus nurodė, kad prašo panaikinti ir sudarytą automobilio pirkimo pardavimo sutartį. Nurodė, kad atsakovas sutartyje nurodytus smulkius trūkumus įvardino kaip kėbulo pabraižymus, priekinio stiklo įskilimą, prie stoglangio bėgantį vandenį. Nurodė, kad po pirkimo pavažinėjus automobiliu ir karto pasigirdo reduktoriaus ūžimas, nors bandomojo važiavimo metu atsakovas tą užimą priskyrė prie galinių ratų padangų prastos būklės. Nurodo, kad esminiai automobilio trūkumai yra susiję su kardanu ir reduktoriumi. Nurodė, kad viso su įsigytu automobiliu nuvažiavo apie 3000 km. tačiau į atsakovą kreipėsi jau pirmosiomis dienomis po įsigijimo.
2. 2024 m. rugsėjo 5 d. teisme gautas atsakovo atsiliepimas į pareikštą ieškinį, kuriuo atsakovas su ieškovo ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Savo atsiliepimą iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis:
2.1. Ieškovas pirkdamas automobilį žinojo kad aš automobilį tinkamai prižiūriu ir tinkamai eksploatuoju, o pardavimo metu jokių trukumų nebuvo, išskyrus smulkius parodytus. Taip pat turėjo galimybė pasitikrinti bet kuriame autoservise.
2.2. Visos ieškovo išvardytos detalės nėra paslėptos ir nėra esminės, be to tai važiuoklės detalės, kurios labai lengvai keičiamos ir pigios nuo 9 iki 30 eurų. Taigi, nebuvo nustatyta esminių ir paslėptų automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) trūkumų, todėl ieškinys atmestinas.
2.3. Traukių, antgaliu, sailenblokų ir kitų važiuoklės detalių neįmanoma paslėpti, nes visos jos aiškiai matyti. Be to pavažiavus keletą kilometrų iš karto pasijaustų ratų nestabilumas, barškėjimas ar reduktoriaus ūžimas.
2.4. Ieškovas yra patyręs vairuotojas (gim. 1984 m.), jam tai ne pirmas automobilis, todėl jis galėjo pasitikrinti automobilį bet kuriame autoservise, tačiau jis to nedarė, nes tiek mane, tiek automobilį jis žinojo ir pasitikėjo. Pasitikėjo dėl to, kad jam rekomendavo bendri pažystami ir jis žinojo, kad automobilis labai prižiūrėtas. Jam nekilo jokių abejonių dėl automobilio patikimumo.
2.5. Ieškovas dėl automobilio įvertinimo kreipėsi po 2,5 mėnesio (pirkimas 2024-02-02, o (duomenys neskelbtini), apžiūra 2024-04-26). Per 84 dienas automobilis buvo eksploatuojamas, todėl visi išvardyti gedimai gali būti ir atsirado dėl netinkamo pačio ieškovo vairavimo ypatumų. Mūsų bendri pažystami sakė, kad automobilis jau nebebus prižiūrimas, todėl manytina visi išvardyti trūkumai yra pačio ieškovo vairavimo pasekmė.
2.6. Automobilis (duomenys neskelbtini), pardavimo metu buvo geros būklės, o smulkius trukumus aš nurodžiau. Jo techninė apžiūra buvo atlikta prieš 1,5 metų iki pardavimo, apžiūra buvo be trukumų. Jam automobilį rekomendavo bendri pažystami, todėl jis žinojo, kad automobilis labai prižiūrėtas. Automobilio rida buvo beveik pusę milijono, todėl natūralu, kad dėl 2,5 mėnesio galimai netinkamos eksploatacijos, važiuoklės detalės nusidėvėjo. Ieškovas pats nepageidavo automobilio tikrinti autoservise, todėl jo ieškinys atmestinas. Atsakovas puikiai žinojo apie automobilio pedantišką priežiūra ir jam buvo sudarytos sąlygos patikrinti automobili autoservise.
Žemesnės instancijos teismas
2.7. Posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko. Savo atsiliepimo reikalavimus palaikė ir prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad parduodamas automobilis buvo prižiūrimas pedantiškai ir buvo labai geros būklės. Nurodė, kad remontavo automobilį, keitė vairo traukę. Atsakydamas į teisėjo klausimą, ar kol automobilis buvo atsakovo nuosavybėje, technikine apžiūra visada atlikdavo iš pirmo karto ir nereikėdavo pakartotinės apžiūros, atsakė, kad visada automobilio techninę apžiūrą atlikdavo iš pirmo karto be jokių problemų, nes automobilį prižiūrėjo pedantiškai. Teismui kelis kart pakartojus tą patį klausimą ir priminus, kad atsakovas yra davęs priesaiką, jis užtikrintai nurodė, kad šiam automobiliui technikinę apžiūrą jis atlikdavo be pastabų, nes tuo automobiliu rūpinosi ir jį prižiūrėjo, vežioja žmones į Latviją, tai rūpinasi šiuo automobiliu. Paskutiniojo teismo posėdžio metu, kai atsakovas teismui pateikė teismo pareikalautus įrodymus apie automobilio technikinės apžiūros ankstesnį atlikimą, atsakovas teismui paaiškino, kad būdamas pirmą kartą teisme, ankstesnio posėdžio metu susimaišė, apie kurį automobilį kalba, ir dėl to teikė neteisingus paaiškinimus.
Ieškinys tenkintinas visiškai
Nustatytos faktinės bylos aplinkybės
3. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas A. P. ir atsakovas V. Ž. 2024 m. vasario 7 d. sudarė automobilio (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kurio rida buvo 455 481 km. pirkimo pardavimo sutartį. Transporto priemonės įsigijimo kaina – 4000 eurų. Sutartyje nurodyta kad automobilis turi smulkių defektų, tačiau grafos nei viena iš sutartyje esančių grafų, tame tarpe ir stabdžių sistemos ar vairo mechanizmo ir pakabos elementai pažymėti nebuvo. Automobilio valstybiniai numeriai po pardavimo buvo pakeisti į (duomenys neskelbtini)
4. Pirmoji pretenzija atsakovui dėl parduoto daikto kokybės buvo pareikšta 2024 m. vasario 12 d., t. y. po penkių dienų nuo sutarties sudarymo.
Žemesnės instancijos teismas
5. 2024 m. balandžio 26 d. (duomenys neskelbtini), meistras – priėmėjas B. G. parengė automobilio (duomenys neskelbtini) diagnostikos aktą, kuriame nurodyta, jog patikros metu buvo nustatyta šie automobilio gedimai: priekinių šakių galiniai sailenblokai, apatinė variklio pagalvė, galo abiejų pusių suvediminės traukės, galinės pakabos plaukiojantys sailenblokai (4 vnt.), galinės pakabos išilginių traukių sailenblokai, kardano kryžmė, galinis reduktorius (ūžia), rankinis stabdis kairės pusės (silpnai veikia).
6. Iš byloje esančių duomenų, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas būtų laikytinas vartotoju ir jam galėtų būti taikytinos vartojimo pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos, kadangi byloje nebuvo nustatyta aplinkybė, jog atsakovas yra verslininkas, kuris užsiima automobilių prekyba. Ginčo automobilį atsakovas kelis metus naudojo savo reikmėms.
7. Iš esmės byloje yra kilęs ginčas dėl 2024 m. vasario 7 d. automobilio pirkimo pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.
Dėl pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę.
8. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).
9. CK 6.431¹ straipsnyje, reglamentuojančiame motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, nurodyta, kad pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231 patvirtinto Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo 2 punkte nurodyta, kad sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį nurodomi šie trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos.
Žemesnės instancijos teismas
10. 2024 m. vasario 7 d. šalių sudarytoje automobilio (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartyje pardavėjas nurodė, kad transporto priemonė neturi stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos trūkumų, kadangi nei vienas iš šių laukų sutartyje pažymėtas nebuvo, todėl ieškovas ir negalėjo tikėtis ar žinoti, kad tokie trūkumai egzistuoja. Šalys šioje sutartyje, prie informacijos apie įvykius ir trūkumus pažymėjo tik smulkius defektus. Ieškovas teismo posėdžio metu šiuos trūkumus įvardijo kaip kėbulo pabraižymus, priekinio stiklo įskilimą, prie stoglangio bėgantį vandenį. Pažymėtina ir tai, kad prieš sudarant šią sutartį, atsakovas nurodė ieškovui, kad mašina yra be priekaištų ir viskas veikia, mašina gera, važiuoklė nauja (b. l. 13).
11. Aiškindamas parduodamo naudoto ir naujo daikto skirtumus kokybei keliamų reikalavimų aspektu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
12. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).
13. Kaip nurodė ieškovas, praėjus vos penkioms dienoms, jis informavo atsakovą, apie tai, kad jo įsigytas automobilis turi trūkumų – automobilio kompiuteris rodė klaidą. Ieškovui pridavus automobilį į servisą, 2024 m. balandžio 26 d. (duomenys neskelbtini), meistras – priėmėjas B. G. parengė automobilio (duomenys neskelbtini) diagnostikos aktą, kuriame nurodyta, jog patikros metu buvo nustatyta šie automobilio gedimai: priekinių šakių galiniai sailenblokai, apatinė variklio pagalvė, galo abiejų pusių suvediminės traukės, galinės pakabos plaukiojantys sailenblokai (4 vnt.), galinės pakabos išilginių traukių sailenblokai, kardano kryžmė, galinis reduktorius (ūžia), rankinis stabdis kairės pusės (silpnai veikia).
14. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
15. Per visą laiką, kada ieškovas valdė automobilį, jis su nuo nuvažiavo 3010 kilometrus (2024 m. spalio 15 d. ieškovo pateikta ridos nuotrauka). Teismo vertinimu, natūraliai vos per penkias dienas, kai ieškovas pirmą kartą kreipėsi į atsakovą su pretenzijomis dėl atsakovo parduoto ir jo paties įvardinto kaip idealios būklės automobilio, ar net per nepilnus tris mėnesius kai nuvažiuota tik iki 3010 kilometrų, toks gausus įvairių automobilio važiuoklės dalių nusidėmėjimas negali būti laikomas savaime suprantamu. Šių neįprastų savybių (važiuoklės ir pakabos gedimų) neatskleidimas pirkėjui ir nenurodymas pirkimo pardavimo sutartyje, teismo vertinimu yra laikomas paslėptais daikto trūkumais, kurie ne tik sukelia nepatogumų bei mažina parduoto automobilio naudingumą, bet ir kelia pavojų eismo saugumui (Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, 8 str., Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 2BE-260 techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų sąrašas 1.2 – 1.3 punktai.).
16. Pažymėtina, kad nei įstatymas, nei šalių pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2022, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Dėl pirkėjo, įsigijusio naudotą netinkamos kokybės daiktą, teisių gynimo būdų
17. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Sutarties nutraukimas pirkėjui suteikiamas kaip paskutinė teisių gynimo priemonė (lot. ultima ratio), kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 34 punktas). Sutarties nutraukimo priežastimi turi būti tai, kad daikto trūkumai yra esminiai, t. y. tokie reikšmingi, kad jie pateisina sutarties nutraukimą. Šiuo atveju sutartis nutraukiama nustačius, kad daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti; kad daikto pardavėjas atsisako ištaisyti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas. Kai daikto trūkumai yra esminiai ir jie negali būti ištaisomi, tai pirkėjas gali pasinaudoti teise nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).
18. Teismas pažymi, kad šioje byloje taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose numatytų pirkėjo teisių gynybos būdų nėra galimybės, kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas verstųsi automobilių prekyba ir galėtų pakeisti netinkamos kokybės automobilį tinkamu (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Mažinti automobilio pirkimo kainą atsakovas nesutiko (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Trečias pirkėjo teisių gynybos būdas yra galimybė pardavėjui neatlygintinai per protingą terminą pašalinti daikto trūkumus arba atlyginti pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
19. Šiuo atveju, nors parduoto automobilio trūkumai ir nėra tokie, kurių nebūtų įmanoma pašalinti, t. y. 2024 m. balandžio 26 d. (duomenys neskelbtini), diagnostikos akte nurodyti automobilio trūkumai gali būti pašalinti pakeičiant sugedusias dalis naujomis, tačiau atsakovas tą daryti aiškiai atsisakė (2024 m. spalio 15 d. teismo posėdis, garso įrašo 12-13 min.). Darytina išvada, kad ieškovo prašymas nutraukti su atsakovu sudarytą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį yra pagrįstas, kadangi su nustatytais trūkumais automobilį eksploatuoti nėra saugu ir draudžiama, pašalinti šiuos trūkumus galima, tačiau atsakovas nesutinka to daryti, kitais būdais apginti pirkėjo teisių nėra galimybės.
20. Aplinkybė, jog automobilis pardavimo metu turėjo galiojančią technikinę apžiūrą, neįtakoja kitokio šio ginčo išsprendimo, kadangi techninės apžiūros talonas patvirtina transporto priemonės būklę jos apžiūros atlikimo metu. Dėl to galimos situacijos, kai dėl objektyvių ar subjektyvių aplinkybių iki transporto priemonės techninės apžiūros galiojimo pabaigos jos techninė būklė pasikeičia (transporto priemonė tampa techniškai netvarkinga). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokio pobūdžio bylose vien konstatuoti faktą, kad automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra ir automobilis pripažintas tinkamu eksploatuoti, nepakanka. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2003).
21. Įvertinus išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškinys yra pagrįstas, ieškovas įrodė, kad atsakovas pardavė jam kokybės reikalavimų neatitinkantį daiktą, atsakovas neįrodė, kad egzistuotų jo atsakomybę už netinkamos kokybės daikto pardavimą šalinanti aplinkybė. Dėl nekokybiško daikto trūkumų nustatymo ieškovas patyrė papildomas 25 eurų išlaidas, kurios yra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir nagrinėjamu atveju buvo būtinos, siekiant apginti ieškovo pažeistas teises, todėl ieškinys tenkintinas visa apimtimi. Šalių sudarytą 2024 m. vasario 7 d. transporto priemonės pirkimo — pardavimo sutartis nutraukiama, ieškovas įpareigojamas per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti atsakovui transporto priemonę (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini),, aktualus valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o iš atsakovo ieškovui priteistina automobilio įsigijimo kaina – 4000 eurų suma.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas teismui nepateikė duomenų apie paties patirtas bylinėjimosi išlaidas.
23. Ieškovas byloje sumokėjo 121 eurų žyminį mokestį, kuris taip pat priteistinas ieškovui iš atsakovo.
24. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 7,93 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. nėra priteistinos valstybei iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Nutraukti ieškovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2024 m. vasario 12 d. sudarytą transporto priemonės(duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), aktualus valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį.
Įpareigoti ieškovą A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti atsakovui V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) transporto priemonę (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), aktualus valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 4025 eurus skolos ir 121 eurų sumokėto žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.