Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. V. 2023 m. rugsėjo 23 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), SEB banko bankomate neteisėtai įgijo svetimą, J. G. priklausančią, elektroninę mokėjimo priemonę – SEB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini): nukentėjusioji iš bankomato išgryninusi pinigų, banko kortelę paliko bankomate, o B. V. J. G. kortelę paėmė. Šiais savo veiksmais B. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 214 straipsnio 1 dalyje.

Be to, B. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, neteisėtai įgijęs svetimą – J. G. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę – SEB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugsėjo 23 d., 12.13 val., (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „Maxima“ neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, t. y. banko kortelę pateikė kasoje atsiskaitydamas už prekes bei sumokėdamas 3,79 eurus. Šiais savo veiksmais B. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys.

Ikiteisminio tyrimo metu B. V. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. rugsėjo 23 d., apie 12.00 val., atėjo prie bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), norėdamas patikrinti, ar jam į banko kortelę buvo pervesti pinigai. Į bankomatą įdėti kortelės nepavyko, pamatė, kad bankomate yra palikta banko kortelė. Rastą kortelę įsidėjo į kišenę, dar bandė dairytis, kas ją galėjo palikti, būtų grąžinęs, tačiau aplinkui nieko nebuvo. Nežinojo, ką daryti su rasta kortele, kaip susisiekiama su banku, į policiją važiuoti nenorėjo, nes tai būtų užtrukę daug laiko. Kam priklausė kortelė, neprisimena, ant kortelės buvo parašytas moteriškas vardas ir pavardė. Paėmęs kortelę, užėjo į šalia esančią „Maxima“ parduotuvę, ten pirko kažką iš maisto produktų. Smalsumo vedinas apmokėti pateikė svetimą, bankomate rastą banko kortelę, bandė atsiskaityti bekontakčiu būdu, prilietus kortelę, tačiau su atsiskaitymu kažkas nepavyko ir jis sumokėjo grynais pinigais. Vėliau, kai krovėsi prekes, matė, kad kasininkė nuėjo galimai pas apsaugos darbuotojus, kurie jį, praėjusį pro kasą, sulaikė. Apsaugos darbuotojai nusivedė jį į savo apsaugos postą, jiems paaiškino, kad bankomate rado banko kortelę, kuria, vedamas smalsumo, pabandė atsiskaityti. Apsaugos darbuotojai iškvietė policijos pareigūnus. Jis, panaudodamas kortelę, nepagalvojo, kad daro rimtą nusikaltimą, nežino įstatymų, galvojo, kad nieko blogo nepadarė, apie tai, kad gresia baudžiamoji atsakomybė net nepagalvojo. Vėliau, jei būtų buvęs nesulaikytas, įvykio vietoje jos nebūtų naudojęs, nes ji tikrai būtų užblokuota, būtų turėjęs laisvo laiko, būtų nuvežęs į policiją. Yra kartą radęs piniginę, ten buvo parašytas adresas ir jis ją gražino, kodėl šį kartą pasielgė neapgalvotai, nežino (el. b. 1 t., 75 – 77 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji J. G. parodė, kad naudojasi SEB banko debetine mokėjimo kortele. Kortelė yra kontaktinė ir atsiskaitant iki 50 eurų PIN kodas nereikalingas. 2023 m. rugsėjo 23 d., apie 12.00 val., bankomate, esančiame prie parduotuvės „IKI“, (duomenys neskelbtini), išsigrynino pinigų ir pasiėmusi pinigus nuvažiavo link namų. Pakeliui sustojo parduotuvėje, pastebėjo, kad nebeturi savo banko kortelės. Kur, kaip ir kada galėjo dingti kortelė, nežino, galimai galėjo palikti bankomate. Pastebėjusi, kad nebeturi banko kortelės, susisiekė su banku ir kortelę užblokavo. Peržiūrėdama banko sąskaitos išrašą, pastebėjo, kad iš banko sąskaitos buvo nurašyti 3,79 eurai. Šis atsiskaitymas banko kortele įvyko 12.13 val. parduotuvėje „Maxima“. Ji parduotuvėje „Maxima“ nebuvo ir jokių pirkinių nepirko, kas galėjo atsiskaityti jos banko kortele, nežino. Dėl šio įvykio jai padarytas 10 eurų nuostolis (el. b. 1 t., 17 – 20 b. l.).

2023 m. rugsėjo 23 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad E. K. (E. K.) paaiškino, jog dirba apsaugos darbuotoju (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „Maxima“. 2023 m. rugsėjo 23 d., apie 13.00 val., pas jį atėjo kasininkė ir pasakė, kad kasoje pilietis nori susimokėti už prekes svetima banko kortele. Jis priėjo prie pirkėjo, paklausė, iš kur gavo kortelę, jis pasakė, kad kortelė yra sugyventinės, pats prisistatė kaip B. V., pasiūlė paskambinti sugyventinei, kad ši patvirtintų, jog čia jos banko kortelė. Po kurio laiko vyriškis prisipažino, kad rado parduotuvės „Iki“ bankomate, tada asmenį sulaikė (el. b. 1 t., 2 – 6 b. l.).

2023 m. spalio 25 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu telefono numeriu 86 121 3670 buvo susisiekta su nukentėjusiąja J. G., kuri nurodė, kad banko kortelę jau yra pasikeitusi, dėl patirtos žalos pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio nereikš (el. b. 1 t., 68 – 69 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamosios bylos duomenys ir teismo išvados dėl nusikalstamos veikos vertinimo

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį be kita ko atsako tas, kas neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, taigi norint veiką kvalifikuoti pagal šį straipsnį būtina nustatyti bent vieno iš šių požymių realizavimą; subjektyvusis požymis reiškiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad jo atliekami šio BK straipsnio dispozicijoje aprašyti veiksmai yra neteisėti, ir jis nori taip veikti.

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Teismų praktikoje, aiškinant BK 215 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo požymius, pabrėžiama, kad neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo, prieš jo valią (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-475/2009, 2K-130/2012, 2K-389/2013, 2K-509/2014).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, pripažįsta, kad B. V. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis rasdamas ir pasiimdamas neteisėtai įgijo nukentėjusiajai J. G. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę – SEB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią 2023 m. rugsėjo 23 d., 12.13 val., panaudojo atlikdamas finansinę operaciją, t. y. pateikė kasoje atsiskaitydamas už prekes bei sumokėdamas 3,79 eurus.

Kaltinamasis B. V. savo kaltę pripažino visiškai, išsamiai nurodė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina išsamūs nukentėjusiosios J. G. parodymai, taip pat byloje esantis apsaugos darbuotojo E. K. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji J. G. pretenzijų kaltinamajam neturi, civilinio ieškinio nereiškia.

Pagal teismų praktiką, banko kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso emitentui, t. y. banko kortelę išdavusiam bankui, kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-215/2012, 2K-179/2013, 2K-481/2014). Svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-508/2014). Pagal abi minėtas nusikalstamas veikas objektyvieji požymiai pasireiškė B. V. atliktais aktyviais veiksmais – svetimos kortelės neteisėtu įgijimu, laikymu ir finansinės operacijos šia elektronine mokėjimo priemone atlikimu. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad neteisėtu banko mokėjimo kortelės įgijimu ir laikymu bei finansinės operacijos atlikimu nuteistasis siekė gauti naudos sau kortelės turėtojo finansinių išteklių sąskaita. Teismui nekyla abejonių, kad B. V. suvokė, kad pasilikdamas rastą kortelę neteisėtai ją įgyja, jokios teisės disponuoti ja, juo labiau, ja atlikti finansinių operacijų, neturi.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad B. V. veiksmai, kai jis neteisėtai įgijo svetimą, nukentėjusiajai J. G. priklausančią, elektroninio mokėjimo priemonę – SEB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), teisingai kvalifikuoti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį. Neteisėtai įgijęs elektroninio mokėjimo priemonę, B. V. 2023 m. rugsėjo 23 d., 12.13 val., inicijavo finansinę operaciją – elektroninio mokėjimo priemonę pateikė kasoje atsiskaitydamas už prekes bei sumokėdamas 3,79 eurus, todėl tokie B. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 215 straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Kaltinamasis prieštaravimų, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu neišreiškė, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, esant galimybei prašė sumažinti baudos dydį, kadangi jo atlyginimas ir pensija nėra dideli ir dar finansiškai padeda savo trims vaikams (el. b. 1 t., 86 – 87 b. l.). Nukentėjusioji J. G. buvo informuota dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. 1 t., 88 – 89 b. l.). Prieštaravimų dėl galimybės kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu gauta nebuvo.

Skirdamas bausmę B. V., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį: padarytos dvi nusikalstamos veikos, kurios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. B. V. yra (duomenys neskelbtini), garbaus amžiaus, dirbantis ir gaunantis nuolatines pajamas, praeityje neteistas, vienerių metų laikotarpyje vieną kartą baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, paskirtą piniginę baudą yra sumokėjęs. Byloje nėra duomenų apie B. V. gydymąsi Priklausomybės ligų centre ar VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, taip pat atsižvelgęs į tai, kad B. V. yra dirbantis ir gaunantis nuolatines pajamas, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta B. V. paskyrus BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas minimalus ar jam artimas, kai bauda skiriama už apysunkį nusikaltimą. Teismas pažymi, kad prokurorės prašomų baudų dydžiai už B. V. padarytus nusikaltimus neatitinka įstatymo reikalavimų, nes vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktu, už padarytą apysunkį nusikaltimą turi būti skiriama bauda nuo 100 iki 4 000 MGL. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo baudžiamuoju įsakymu kaltininkui gali būti skiriama bet kokia įstatymo sankcijoje numatyta bausmė, net ir griežtesnė nei siūloma prokuroro pareiškimu (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-586-654/2016).

Atsižvelgiant į tai, kad B. V. padarė du apysunkius nusikaltimus, bausmės tarpusavyje bendrintinos dalinio sudėjimo būdu vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis ir B. V. paskiriama galutinė subendrinta baudos bausmė.

Kadangi B. V. prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, byloje procesas baigiamas supaprastinta tvarka, jam paskirtos bausmės atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, numatantis bausmės mažinimą vienu trečdaliu.

Tyrimo metu kaltinamasis B. V. prašė sumažinti baudos dydį, kadangi jo atlyginimas ir pensija nėra dideli ir dar finansiškai padeda savo trims vaikams (el. b. 1 t., 86 – 87 b. l.). Teismas nenustatė pagrindų, leidžiančių sumažinti B. V. skirtą galutinę baudos bausmę, tačiau atsižvelgęs į skirtinos galutinės baudos bausmės dydį bei kaltinamojo nurodytas aplinkybes apie tai, kad jis finansiškai padeda trims vaikams, konstatuoja, kad šiuo atveju tikslinga nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje numatytas 2 (dviejų) mėnesių terminas, kas leistų kaltinamajam proporcingai paskirstyti pajamas, kad jų užtektų ir baudai išmokėti, ir būtiniems asmeniniams poreikiams tenkinti.

Dėl tolesnio kardomųjų priemonių taikymo, kitų klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu B. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (e. b. 1 t., 78 – 81 b. l.) – paliktina galioti nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, naikintina.

Civilinis ieškinys byloje pareikštas nebuvo.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.

Proceso išlaidų nėra.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - SEB banko kortelė – grąžintina J. G..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio l dalies l punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 100 MGL (5 000 eurų) dydžio baudą.

B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 100 MGL (5 000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, ir paskirti B. V. subendrintą bausmę – 117 MGL (5 850 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir B. V. paskirti galutinę bausmę – 78 MGL (3 900 eurų) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - SEB banko kortelę – grąžinti J. G..

1. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB Swedbank; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas.

Sumokėjus baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų valdymo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 0 aukštas).

Baudą mokant už kitą asmenį, mokėjimo pavedime būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę, asmens kodą, baudžiamosios bylos numerį, tokiu atveju banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų valdymo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 0 aukštas).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5. Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas teisinės galios neįgyja.

6. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir teismo paskirta bausmė vykdoma įstatymais nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.