Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-5359-853/2016 pagal pareiškėjo V. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas V. M. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – vykdymo veiksmų sustabdymo – uždraudimo antstolei E. M. už varžytinių metu parduoto 2,4300 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), gautus pinigus paskirstyti išieškotojams bei sustabdyti minėto sklypo teisinę registraciją G. K. vardu ir apie tai informuoti VĮ Registrų centrą. Nurodė, kad 2016 m. lapkričio 19 d. įvykusiose varžytinėse buvo parduotas pareiškėjui priklausantis turtas, tačiau nei apie įvykusias, nei apie paskelbtas varžytines pareiškėjas nebuvo informuotas, neturėjo galimybės tinkamai suplanuoti savo darbotvarkės, kad galėtų laiku apskųsti antstolės veiksmus, todėl nesiėmus šių priemonių, būsimo palankaus pareiškėjui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė skundo dėl antstolės E. M. veiksmų, konstatavo, jog pareiškėjo prašymas nepagrįstas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas V. M. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones, – uždrausti antstolei E. M. už varžytinių metu parduoto 2,4300 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), gautus pinigus paskirstyti išieškotojams; sustabdyti 2,4300 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją G. K. vardu ir apie tai informuoti VĮ Registrų centrą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, nesivadovavo teismų praktika, iš esmės neištyrė pareiškėjo prašymo, todėl priėmė nepagrįstą, neteisėtą nutartį.Teismas neanalizavo, ar egzistuoja tikimybė, kad ateityje galimai kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimai palankaus pareiškėjui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, ar prašyme nurodytos priežastys yra pakankamos ir pateisinančios skundo padavimo atidėjimą, niekaip nevertino pareiškėjo pateiktų įrodymų.Teismas nepagrįstai nesirėmė teismų suformuotais precedentais tokio pobūdžio bylose, dėl jų nepasisakė.Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė E. M. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:Pareiškėjas nurodo melagingas aplinkybes apie ketinimą sumokėti skolas iki varžytinių akto surašymo momento.Apie pareiškėjui priklausančio turto priverstinio pardavimo iš varžytinių procesą jis buvo informuotas tiek antstolės patvarkymais, tiek išviešinant skelbimą apie varžytines ir specialiame internetiniame tinklalapyje, todėl jis turėjo visas galimybes pasinaudoti visomis įstatymu jam suteiktomis teisėmis ir pareigomis.Visos neigiamos pasekmės dėl netinkamo procesinių pareigų vykdymo gali kilti tik pačiam skolininkui.Pareiškėjui nebuvo sudarytos kliūtys susipažinti su vykdomąją byla ir pasidaryti joje esančių dokumentų kopijas.Pareiškėjo nurodytos Šiaulių apygardos teismo bylos faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos nei skundžiamu atveju, todėl pareiškėjas ja remiasi nepagrįstai.Pareiškėjas iki šiol nėra pateikęs skundo dėl antstolio veiksmų nei pirmosios instancijos teismui, nei antstolei, todėl naikinti skundžiamos nutarties nėra jokio įstatyminio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas atmetamas.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Vykdymo procesas reglamentuotas CPK, kuris detalizuoja skundo dėl antstolio veiksmų padavimo tvarką, įskaitant ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šiame procese. CPK 510 straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia šio Kodekso nustatyta tvarka. Aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad kreipdamasi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo CPK 510 straipsnio tvarka, pareiškėjas su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kartu turi pateikti skundą dėl antstolio veiksmų.Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundo dėl antstolio veiksmų kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė, todėl nesant reikalavimo dėl kurio pareiškėjui galėtų būti priimtas palankus sprendimas, nesiejant pareiškėjo prašymo su konkrečia byla, nėra pagrindo sustabdyti vykdymo procedūras vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), užvestoje pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini).Vertindamas pareiškėjo prašymo dėl vykdymo veiksmų sustabdymo pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pareiškėjas nenurodė jokių įrodymais pagrįstų reikšmingų aplinkybių, kurias vertinant būtų galima padaryti išvadą, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų bus nepagrįstai pažeisti pareiškėjo interesai. Net, jeigu ir būtų laikoma, jog pareiškėjo prašymas pareikštas kaip prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio (CPK 147 str. 3 d.), tačiau ir šiuo atveju prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pakankamai pagrįstas. Apelianto nurodytos aplinkybės, kodėl jis nepateikė skundo dėl antstolio veiksmų kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįstos jokiais įrodymais ir laikytinos deklaratyviais teiginiais, taip siekiant sau naudingo teismo sprendimo. Juolab, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad nei skundo dėl antstolės E. M. veiksmų, nei kito procesinio dokumento pareiškėjas nėra pateikęs. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu ir pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Nagrinėjamu atveju apeliantas itin akcentuoja Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-301-440/2015, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodyta nutartis nesudaro pagrindo ja remtis, nes nurodytos bylos ir šios bylos faktinės aplinkybės nėra tokios panašios. Kaip minėta nutarties 9 punkte, šiuo atveju pareiškėjas iki šiol nėra pateikęs nei skundo dėl antstolės E. M. veiksmų, nei kito procesinio dokumento (pvz. ieškinio), tuo tarpu akcentuojamoje Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-301-440/2015 buvo pateiktas ieškinys dėl neteisėtų antstolio veiksmų sukeltų pasekmių panaikinimo ir žalos atlyginimo. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 329 str., 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.