Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2A-19-124/2015Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00756-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 28.2; 44.5.1; 121.21.

2015 m. kovo 10 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M. K. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14-672/2014 pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovei M. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas J. J. ieškiniu (1 t., 1–4 b. l.) kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovės M. K. priteisti 7055,14 EUR (24 360 Lt) skolą, 185,89 EUR (641,84 Lt) palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2007-07-18 pervedė 24 360,00 Lt sumą į M. K. įgalioto asmens P. S. asmeninę sąskaitą už tai, kad jam bus pateikti dokumentai, suteikiantys teisę įgyti nuosavybės teisę į žemę pagal 2007-05-22 pažymą Nr. R4-2551. Minėtą sumą į P. S. sąskaitą pervedė pačios M. K. prašymu. Su M. K. įgaliotu asmeniu ieškovas sudarė sutartį, pagal kurią P. S. po nuosavybės į žemę atstatymo įsipareigojo žemės sklypą notarine tvarka perrašyti ieškovo vardu iki 2012-12-31 d. Tačiau P. S. pagrindinės notarinės sutarties nesudarė, savo įsipareigojimų neįvykdė. P. S. mirė (duomenys neskelbtini), jo turtą priėmė žmona - Z. S.. Atkūrus žemę natūra, ieškovas pažymos apie nuosavybės teisės atstatymą natūra negavo, todėl buvo apgautas. Atsakovė M. K. žemę pardavė kitam asmeniui, pinigų ieškovui negrąžino.

Atsiliepimu į ieškinį (1 t., 38 b. l.) atsakovė M. K. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovas ieškinyje nurodė neteisingus faktus, kuriais jis grindžia savo reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo esmė

Akmenės rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 12 d. sprendimu (1 t., 200–205 b. l.) ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės M. K. ieškovui J. J. 24360 Lt skolos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2013 m. birželio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 727,50 Lt žyminio mokesčio, atmetė ieškinio reikalavimą dėl 641,84 Lt palūkanų priteisimo.

Teismas nurodė, kad 2006 m. lapkričio 23 d. M. K. dvejiems metams išdavė notaro patvirtintą įgaliojimą P. S., kuriuo P. S. įgaliotas tvarkyti visų M. K. grąžintinų žemės sklypų grąžinimo dokumentus, atkurti nuosavybės teises į šį nekilnojamąjį turtą, priklausiusius A. Z., F. S., V. S., perkeliant nuosavybės teises į žemės sklypus į savo nuožiūra parinktą vietovę ir kt. 2007 m. liepos 18 d. ieškovas su P. S. pasirašė sutartį, kuria pirkėjas J. J. ir pardavėjas P. S. susitarė „pardavėjui atkuriamos nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2007-05-22 pažymą Nr. R4-2551 paveldėtą iš F. S. ir kt.“, atkūrus natūra žemę, pagrindinę prikimo-pardavimo sutartį sudaryti iki 2010-12-31, pirkėjas įsipareigojo bankiniu pavedimu sumokėti pardavėjui 24360 Lt pasirašant sutartį (9 b. l.). J. J. 2007 m. liepos 18 d. bankiniu pavedimu į P. S. sąskaitą AB DNB banke pervedė 24360 Lt. Kai žemė buvo atkelta į ieškovo pasirinktą vietovę, sužinojo, kad M. K. 2011 m. kovo 17 d. pardavė tą žemę R. R..

Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad ieškovas 24360 Lt į P. S. sąskaitą 2007 m. liepos 18 d. pervedė pagal sandorį: ieškovas ketino įgyti nuosavybės teisę į žemę, į kurios nuosavybės atstatymą teisę turėjo atsakovė M. K.. Taigi, prašomą priteisti sumą ieškovas P. S. sumokėjo sutartinės prievolės – 2007 m. liepos 18 d. rankpinigių sutarties – pagrindu. CK 2.133 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atstovo atstovaujamojo vardu sudarytas sandoris, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Ieškovas 2007 m. liepos 18 d. banko pavedimu į P. S. sąskaitą 24360 Lt, skirtus M. K., sumokėjo už jai nuosavybės teise atkurtiną žemę. Ieškovui J. J. pagal atsakovės M. K. įgaliojimą atlikus veiksmus, reikalingus nuosavybės teisei į žemės sklypus atkurti, tačiau nuosavybės teisė į žemės sklypą jam nebuvo įregistruota, žemės sklypas parduotas kitam asmeniui – R. R.. Duomenų, kad ieškovui grąžinta jo sumokėta suma, byloje nėra.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Atsakovė M. K. apeliaciniu skundu (2 t., 9–12 b. l.) prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2014-05-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nei iš J. J., nei iš D. S. (t. y. asmenų, kuriems atsakovė 2007-07-17 surašė įgaliojimą) jokių pinigų atsakovė nėra gavusi. Jeigu atsakovės įgalioti asmenys tarpusavyje tarėsi dėl jai priklausančių žemės sklypų pirkimo-pardavimo, tai toks sandoris nuo pat jo susitarimo pripažintinas neteisėtu, kadangi įgaliotas asmuo neturėjo teisės tapti to sklypo pirkėju.

2. Rankpinigių sutartyje net neužsimenama, kad bet kuris iš jų - tiek pirkėjas, tiek pardavėjas, būtų atstovavęs atsakovę M. K., nes jie sutartį sudarė būtent vienas su kitu, tvarkydami savo asmeninius reikalus, o ne kaip atsakovę atstovaujantys atstovai. Rankpinigių sutartis neturi jokio ryšio su atsakovei priklausančiais žemės sklypais, kadangi jai buvo suteiktas 8,12 ha ploto žemės sklypas, nuosavybės teise priklausęs B. S., o pirkėjas su pardavėju tarėsi dėl žemės sklypo, paveldėto iš F. S..

3. Rankpinigių sutartyje prekei nusakyti remiamasi 2007-05-22 Pažyma Nr.R4-2551. Byloje tokiu numeriu pažymėta Lietuvos centrinio valstybės archyvo Pažyma apie perkėlimą, kurioje nurodomas F. S..

4. Šalys, veikdamos ne atsakovės, o savo asmeniniais interesais, jokiais būdais nebuvo atsakovei niekaip įsipareigojusios ir atsakovė jiems taip pat negali būti niekaip įpareigota. Atsakovei jokiu pagrindu negali kilti prievolė grąžinti pirkėjui (J. J.) jo pardavėjui (P. S.) pervestus pinigus, jeigu pardavėjas P. S. vėliau atsisakė vykdyti savo asmeninį įsipareigojimą, kadangi jų sandoriui sudaryti nebuvo išreikšta jokia atsakovės valia, neprisiimta jokia atsakomybė; jų sandoryje atsakovė niekaip nedalyvavo, neįgijo jokių teisių ir/ ar pareigų.

5. Nurodytas aplinkybes (t. y. tai, kad J. J. su P. S. veikė tvarkydami savo asmeninius reikalus, o ne kaip atsakovės atstovai (ar vienas kuris mano atstovas)) patvirtina ir Klaipėdos miesto apylinkės teisme dėl to paties klausimo išnagrinėta civilinė byla Nr.2-2104-889/2012. P. S. mirus ir J. J. netekus galimybės iš jo atsiimti sumokėtą pinigų sumą, Klaipėdos miesto apylinkės teismas tiesiog buvo suklaidintas, jau ieškinyje nurodant neteisingus duomenis. Nurodytos aplinkybės patvirtina tą faktą, kad J. J. P. S. liko skolingas už jų asmeninį tarpusavio sandorį, niekaip nesusijusį su atsakove bei jos atstovavimu.

6. Atsakovė yra rusakalbė ir jai būna sunku suprasti lietuvišką tekstą, ypač sudėtingesnės terminologijos, laisvai reikšti mintis, todėl labai paranku nesuprastus ar neaiškiai pasakytus atsakovės teiginius interpretuoti savo naudai. Atsakovei 79 metai, ji yra silpnos sveikatos, turi kraujotakos sutrikimų, todėl tausodama savo sveikatą, būdama visiškai tikra, kad į teismo procesą Klaipėdos m. apylinkės teisme įtraukta be pagrindo ir teismas tą išsiaiškins, tuo metu nepasirūpino tinkamu atstovavimu, neįsigilino į įvairiausias dokumentų smulkmenas, kurios pasirodo buvo pateiktos melagingai ir galiausiai turėjo lemiamos reikšmės.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., 25–26 b. l.) ieškovas J. J. prašo palikti Akmenės rajono apylinkės teismo 2014-05-12 sprendimą nepakeistą, priteisti kelionės ir advokato apmokėjimo išlaidas. Nurodo kad apeliantė du kartus buvo pas notarę, gavo dalį pinigų grynais, tai įrodo pakvitavimas, bankinis pavedimas, įgaliojimas, pasirašė jos pusbrolis pačios prašymu, nes ji irgi jam buvo parašiusi įgaliojimą. Pati teisme ne kartą pripažino, kad gautus grynais pinigus dalijosi vakare pusbrolio P. S. bute. Teiginys, kad Pažymoje Nr. R4-2551 yra nurodyta ne ta pavardė yra niekinis, nes Pažymoje yra įrašytos keturios pavardės, o ne viena. K. ir D. S. atgavo dalį savo pinigų, o ieškovas savo pervestus pinigus bankiniu pavedimu nėra atgavęs iki šiol.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovės M. K. apeliacinio skundo ribose. Teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

Atsakovės M. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Atsakovė M. K., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniu skundu prašo panaikinti šį teismo sprendimą, nurodydama, kad jos įgaliotinis P. S. pardavė asmeninę, o ne M. K. priklausiusią nuosavybės teisę į žemės grąžinimą, apeliantė jokių pinigų nei iš J. J., nei iš D. S. nėra gavusi, todėl atsakovei negali kilti prievolė jų grąžint.

Iš bylos duomenų matyti, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007-05-22 išduotoje pažymoje apie perkėlimą Nr. R4-2551 nurodyta, kad gyventojų sąraše, 1941-03-11 atvykusių į Kybartų evakuacijos punktą ir išvykusių iš jo į Šiaulių apskrities valsčių, įrašyti S. F. I., gim. (duomenys neskelbtini), S. V. Z., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir kiti asmenys, kurių paskutinė gyvenamoji vieta įrašyta „S“ (1 t., 10 b. l.). Pažymos Nr. R4-2551 pagrindu parengta Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus 2007-06-29 pažyma Nr. 8 Dėl žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, kurioje nurodyta, kad pagal M. K. pateiktus dokumentus apie buvusios savininkės B. S. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) 8,12 ha žemės, ji turi teisę gauti neatlygintinai 8,12 ha žemės (1 t., 128 b. l.). Nacionalinės žemės tarnybos prie Ūkio ministerijos 2011-01-25 sprendimu Nr.12S-(14.12.3)-20 M. K. suteikta neatlygintinai nuosavybėn 8,12 ha žemė, esanti (duomenys neskelbtini), o 2011-01-25 Nacionalinės žemės tarnybos prie Ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2)-197 M. K. suteikta neatlygintinai nuosavybėn 8,12 ha žemės taip: žemės sklypą Nr. 706, kurio bendras plotas 4,10 ha, esantį (duomenys neskelbtini)ir žemės sklypą Nr. 706-1, kurio bendras plotas 4,02 ha, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., 15–16, 135 b. l.). Šių dokumentų pagrindu atsakovei M. K. įregistruota nuosavybės teisė į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 11–12 b. l.). Taigi, iš nurodytų aplinkybių matyti, kad teisę atkurti nuosavybės teises į žemę pagal pažymą Nr. R4-2551 turėjo atsakovė M. K..

2007-07-17 pardavimo-priėmimo akte valdymui atsakovė M. K. perdavė valdymui žemės sklypą, gautą pagal B. S. nuosavybės teisę (2007-06-29 pažymą, 2007-03-14 valst. Archyvo Nr. 843-51/07, S.) su visomis teisėmis J. J. (1 t., 7 b. l.). Perdavimo-priėmimo akte valdymui nurodyta, kad P. S. perdavė, o ieškovas J. J. priėmė, šias aplinkybes šalys patvirtino savo parašais (1 t., 7 b. l.). Iš 2007-06-29 Pažymos Nr. 8 matyti, kad teisę nuosavybėn gauti 8,12 ha žemės turėjo M. K. (1 t., 128 b. l.). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad 2007-07-17 ieškovui J. J. buvo perduotas valdymui žemės sklypas, priklausantis ne P. S., bet M. K..

2006-11-23 Įgaliojimu atsakovė M. K. pavedė jos įgaliotiniui P. S. tvarkyti visų M. K. grąžintinų žemės sklypų grąžinimo dokumentus, atkurti nuosavybės teises į šį nekilnojamąjį turtą, priklausiusius A. Z., F. S., V. S., perkeliant nuosavybės teises į žemės sklypus į savo nuožiūra parinktą vietovę ir kt., taip pat numatytas įgaliojimas parduoti visus M. K. priklausančius žemės sklypus, savo nuožiūra, už jo nustatytą kainą ir sąlygas, tam tikslui gauti pažymas šio turto pardavimui iš VĮ Registrų centro, sudaryti sutartis notarų biure, pasirašyti priėmimo–perdavimo aktus, gauti pinigus už parduotą turtą, pasirašyti atsiskaitymo dokumentus apie prievolės įvykdymą, paduoti jos vardu pareiškimus ir prašymus, už ją pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su nurodytu pavedimu (1 t., 113 b. l.).

2007-07-18 Rankpinigių sutartimi šalys P. S. ir J. J. patvirtino, kad jos yra sudariusios Pardavėjui atkuriamos nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2007-05-22 Pažymą Nr. R4-2551, paveldėtą iš F. S. ir kt. (sutarties 1 p.). Minėta sutartimi šalys įsipareigojo atkūrus natūra žemę, sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį iki 2010-12-31 (2 p.) (1 t., 9 b. l.). Siekdama užtikrinti pagrindinės sutarties įvykdymą, pirkėjas (J. J.) pagal rankpinigių sutartį, pakvitavimą, bankiniu pavedimu jo mokėtinų sumų sąskaita sumoka Pardavėjui (P. S.) 24 360 Lt sumą (3 p.). Rankpinigiai turi būti mokami bankiniu pavedimu pasirašant sutartį (4 p.). Byloje pateiktas 2007-07-18 mokėjimo nurodymas Nr. 354785 patvirtina, kad ieškovas J. J. į P. S. sąskaitą sumokėjo 24 360 Lt sumą (8 b. l.). Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad Rankpinigių sutartis neturi jokio ryšio su atsakovei priklausančiais žemės sklypais, kadangi pirkėjas su pardavėju tarėsi dėl žemės sklypo, paveldėto iš F. S. ir tai buvo asmeninė P. S. nuosavybės teisė. Pažymėtina, kad sutarties 1 punkte nurodyta, jog yra atkuriamos nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2007-05-22 Pažymą Nr. R4-2551 paveldėtą ne tik iš F. S., bet ir kitų, o Pažymoje Nr. 4R-2551 nurodytas ne tik F. S., bet ir V. S. (1 t., 10 b. l.). Nuosavybės teisės į B. S. valdytą 8,12 ha žemės sklypą atkurtos, būtent, M. K.. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad Rankpinigių sutartimi P. S., kaip M. K. įgaliotinis (nors Rankpinigių sutartyje tai ir nenurodyta), tvarkė atsakovės M. K. nuosavybės teisės į grąžintiną žemę pardavimo klausimus. Tokias aplinkybes konstatavo ir Klaipėdos apygardos teismas, peržiūrėdamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-09 sprendimą, 2013-03-06 nutartyje nurodydamas, kad iš 2006-11-23 M. K. išduoto įgaliojimo matyti, kad, būtent, P. S. tvarkė M. K. nuosavybės teisės į žemę atkūrimo dokumentus. Klaipėdos apygardos teismas padarė išvadą, kad P. S., pasirašydamas 2007-07-17 perdavimo – priėmimo aktą valdymui bei 2007-07-18 Rankpinigių sutartį, veikė M. K. 2006-11-23 išduoto įgaliojimo pagrindu. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovo 2007-07-18 banko pavedimu į P. S. sąskaitą sumokėta 24 360 Lt suma buvo skirta M. K. už jai nuosavybės teise atkurtiną žemę (1 t., 26 b. l.). Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad bylos duomenimis nenustatyta, jog P. S. asmeniškai 2007-05-22 Pažymos Nr. R4-2551 pagrindu būtų buvusi atkurta nuosavybės teisė į žemę, todėl laikė pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog P. S. 2007 m. liepos mėnesį nepardavinėjo jam priklausančių teisių į nuosavybės teise jam atkuriamą ar atkurtą žemę (1 t., 26 b. l.). Kad P. S. tuo metu nepardavinėjo jam priklausančių nuosavybės teisių į atkuriamą žemę, patvirtino pati atsakovė M. K.. Klaipėdos apylinkės teisme 2012-05-30 teismo posėdžio metu ji nurodė, kad “S. P. turėjo atkurti žemę į senelės S., jis savo žemę seniai buvo pardavęs, nežinau kada tiksliai“ (1 t., 73 b. l.). LR CPK 182 straipsnio 2 punktas numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2104-889/2012 dalyvavo tie patys asmenys: ieškovas J. J., M. K. šioje byloje buvo įtraukta trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą) ir ieškinio dalykas (ieškovo reikalavimas) buvo tie patys kaip ir šioje byloje, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-09 sprendimu nustatytos aplinkybės šioje byloje nebeįrodinėtinos.

Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad nei iš J. J., nei iš D. S. jokių pinigų ji nėra gavusi, todėl neturi pareigos jų grąžinti. Su šiuo atsakovės argumentu iš dalies sutiktina.

Byloje esantis 2007-07-17 Pakvitavimas patvirtina, kad D. S. pinigus sumoje 24 360 Lt už M. K. nuosavybės teise atkurtiną žemę grynais pinigais 2007-07-17 sumokėjo P. S., dalyvaujant atsakovei M. K., o J. J. 24 360 Lt sumą P. S. 2007-07-18 pervedė bankiniu pavedimu (1 t., 8, 178 b. l.). Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-31 posėdžio protokolo matyti, kad ieškovas J. J., duodamas parodymus, nurodė, kad pinigus jis norėjo sumokėti M. K., bet ji pasakė, kad pinigus ieškovas pervestų P. S. (1 t., 66 b.l.). 2013-10-29 Akmenės rajono apylinkės teismo 2013-10-29 parengiamojo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad „aš konkrečiai M. K. į rankas pinigų neįdaviau, nes ji jų nepriėmė, visus pinigus įdaviau P. S., kadangi jis turėjo M. K. įgaliojimą tvarkyti visus reikalus, pas notarę P. S. grynais įdavėme 24 000 Lt, o kitą dieną dar tokią sumą pervedžiau P. S. į sąskaitą, M. K. pageidavimu. Mes surašėme raštiškai, kad M. K. pageidauja, kad su ja būtų taip atsiskaityta“ (1 t., 66, 102 b. l.). Liudytojas D. S. teisme paliudijo, kad M. K. nurodė atsiskaityti su P. S., P. S. pasiėmė grynais pinigais ir pasakė, kad atsiskaitys su M. K. (1 t., 82 b. l.). Liudytoja K. S. taip pat paliudijo, kad „visus reikalus tvarkėme su P. S., tiesiog M. K. taip pageidavo. Pas notarę kabinete pasirašėme įgaliojimą, pinigus perdavėme prie notarės kabineto laukiamajame. M. K. matė kaip perdavėme pinigus. M. K. liepė duoti pinigus P. S., o paskui jau kaip jie ten dalinsis, aš nežinau“ (1 t., 106 b. l.). Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovė M. K. pinigus iš ieškovo J. J. bei D. S. nėra gavusi, nes ji pati nurodė juos sumokėti jos atstovui pagal įgaliojimą P. S., ji pati pasirinko tokią atsiskaitymo tvarką, pinigus atsakovė M. K. turėjo gauti iš P. S.. LR CK 2.13 straipsnio 1 dalis numato, kad vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas.

Apeliantė argumentuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas buvo tiesiog suklaidintas, jau ieškinyje nurodant neteisingus duomenis. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliantės argumentu.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas J. J. ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl nepagrįsto praturtėjimo gautų pinigų priteisimo iš atsakovės Z. S., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų M. K. (1 t, 19–22 b. l.). Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą, ieškovo J. J. ieškinį atmetė. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2012-10-09 sprendimu, ieškovas Klaipėdos apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Klaipėdos apygardos teismas 2013-03-06 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-09 sprendimą paliko nepakeistą (1 t., 23–26 b. l.). Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo šalių pateiktus įrodymus ir bylos medžiagą ir priėmė bylos aplinkybes atitinkantį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo 2012-10-09 sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir paliktas nepakeistas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-09 sprendimas yra įsiteisėjęs. LR CPK 279 straipsnio 4 dalis numato, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Taigi, vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, kad apeliantė šioje byloje negali ginčyti Klaipėdos apylinkės teisme nustatytų aplinkybių, o taip pat faktinio ieškinio pagrindo. Pažymėtina, kad M. K. buvo įtraukta Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-20104-889/2012 trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, todėl turėjo galimybę nurodyti aplinkybes, kurios jos manymu buvo neteisingos ir klaidinančios teismą.

Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad ji yra senyvo amžiaus moteris, yra rusakalbė ir jai būna sunku suprasti lietuvišką tekstą, ypač sudėtingesnės terminologijos, turi sveikatos problemų, todėl nepasirūpino tinkamu atstovavimu Klaipėdos miesto apylinkės teisme, neįsigilino į įvairiausias dokumentų smulkmenas, kurios pasirodo buvo pateiktos melagingai ir galiausiai turėjo lemiamos reikšmės.

LR CPK 42 straipsnio 5 dalis numato, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu ir kt. Suprantama, kad dėl savo amžiaus atsakovė negali save tinkamai atstovauti teisme, o nesugebėdama tinkamai save atstovauti, turėjo kreiptis į kvalifikuotą teisininką, įpareigodama atstovauti jos interesus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė M. K. šioje civilinėje byloje pasirūpino tinkamu atstovavimu, kreipdamasi į advokatą A. K., todėl tai galėjo padaryti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje (39 b. l.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Ieškovas 2014-06-06 pareiškime prašo priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu: už advokato padėjėjo pagalbą ir kelionės išlaidas (2 t., 4 b. l.). Pareiškime nurodė, kad Akmenės rajono apylinkės teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo.

Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, 2014-05-12 sprendime nurodė, jog ieškinys patenkintas 97 %, todėl iš atsakovės priteisė 727,50 Lt ieškovo sumokėto žyminio mokesčio, tačiau nesprendė klausimo dėl išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o taip pat kelionės išlaidų.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo J. J. išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti sudaro 579,24 EUR (2000 Lt)(49–51, 114 b. l.). Kadangi ieškinio reikalavimai patenkinti 97 %, todėl iš atsakovės M. K. priteistina 561,86 EUR (579,24 EUR x 97 %) išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Ieškovas pateikė šias bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus, bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų rekomendacijų už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio, prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Ieškovas prašo priteisti kelionės išlaidas, pateikė UAB „Saurida“, AB „Ventus nafta“, UAB „Neste Lietuva“ kvitus, tačiau nepateikė automobilio techninių duomenų, kuro sąnaudų konkrečiam automobiliui (52, 153, 168, 170 b. l.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši išlaidų dalis yra neįrodyta, todėl ieškovui nepriteistina.

Vadovaudamasis aukščiau nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisiškai pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinis skundas atmestinas, Akmenės rajono apylinkės teismo 2014-05-12 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš M. K. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini) ieškovui J. J. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini) 561,86 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Laisvė AleknavičienėDanutė BurbulienėVytautas Kursevičius