Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-02-01 · Civilinė byla Nr. 2-401-798/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-07-16Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-11-02Lietuvos apeliacinis teismas
  3. B2-2647-661/2017Sprendimas · 2017-11-09Vilniaus apygardos teismas
  4. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-02-01Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-01
Bylos Nr.
2-401-798/2018
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00557-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Antanas Rudzinskas
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Dvilypis“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Eurodebt LT“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „SK Baltic“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-401-798/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00557-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 1 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dvilypis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2647-661/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurodebt LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SK Baltic“ dėl bankroto bylos iškėlimo, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SK Baltic“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi UAB „SK Baltic“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta UAB „Pirmas administratorių biuras“ (1 t., b. l. 116–118).Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartimi BUAB „SK Baltic“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (2 t., b. l. 107–108).Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15630-155/2015 nusprendė netenkinti ieškovės BUAB „SK Baltic“ ieškinio atsakovei UAB „Dvilypis“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei priteisė atsakovei UAB „Dvilypis“ iš ieškovės BUAB „SK Baltic“ 700 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 179 str. 3 d.).Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje 2A-1112-345/2016 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. sprendimą paliko nepakeistą (2 t., b. l. 194–196).Pareiškėja UAB „Dvilypis“ 2017 m. spalio 4 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą (2 t., b. l. 188–189), kuriame prašė: 1) išreikalauti iš BUAB „SK Baltic“ bankroto administratorės UAB „Pirmas administratorių biuras“ duomenis apie išmokėtas lėšas, taip pat ir administravimo išlaidas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos; 2) išreikalauti iš BUAB „SK Baltic“ bankroto administratorės UAB „Pirmas administratorių biuras“ duomenis apie įmonės turtą (įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, banko sąskaitų išrašus, duomenis apie gautą / gautiną turtą / lėšas ir pan.); 3) teismui nustačius nepagrįstą BUAB „SK Baltic“ bankroto administratorės atsisakymą mokėti teismo sprendimu priteistą sumą / ar nepagrįstą administravimo lėšų išmokėjimą, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, įpareigoti bankroto administratorę jas per teismo nustatytą terminą išmokėti arba perskirstyti bankroto administravimo lėšas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 9 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Dvilypis“ prašymą atsisakė priimti (2 t., b. l. 197–198).Teismas nurodė, kad pareiškėjos keliamas pagrindinis reikalavimas – įpareigoti bankroto administratorę išmokėti pareiškėjai jai priklausančias bylinėjimosi išlaidas, kurios yra priteistos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, yra išimtinai vykdymo proceso klausimas, todėl pareiškėjos prašymas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK ) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu nenagrinėtinas teisme, o pareiškėja turi kreiptis į antstolį. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad kiti pareiškėjos prašyme dėstomi reikalavimai yra išvestiniai.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėja UAB „Dvilypis“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-2647-661/2017 panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (3 t., b. l. 19–20) Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Skundžiama teismo nutartis yra formali. Teismo nurodymas pareiškėjai kreiptis į antstolį pažeidžia proceso koncentracijos, ekonomiškumo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Kreipimasis į antstolį yra formalus ir neišsprendžia UAB „Dvilypis“ teisių pažeidimo. Priešingai, dar labiau apsunkina UAB „Dvilypis“ teisinę ir finansinę padėtį.Skundžiama nutartis naikintina dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, kurie nurodomi CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 ir 7 punktuose. Teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl administravimo išlaidų perskirstymo, todėl susiaurino pareiškėjos prašymo esmę. Atsiliepime į pareiškėjos UAB „Dvilypis“ atskirąjį skundą atsakovė BUAB „SK Baltic“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-2647-661/2017 palikti nepakeistą; paskirti pareiškėjai UAB „Dvilypis“ 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad CPK VI dalyje yra numatytas vykdymo procesas, kuriame nurodoma, kad skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus atlieka antstolis. Pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakydamas apie administravimo išlaidų perskirstymą, susiaurino prašymo esmę. ĮBĮ nenustato teisės ir pareigos teismui perskirstyti bankroto administravimo išlaidas. Šią teisę turi tik kreditorių susirinkimas (komitetas), todėl šis prašymas teismo net negali būti svarstomas.Pareiškėja nuo 2015 metų nesiėmė jokių veiksmų dėl savo skolos atgavimo iš atsakovės įstatymų nustatyta tvarka. Teikdamas nepagrįstus ir įstatymams prieštaraujančius prašymus ir skundus akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, vilkina bankroto bylą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. 2018 m. sausio 25 d. apeliantė pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmos instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas priima apeliantės pateiktus į bylą paaiškinimus ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl atsisakymo priimti pareiškėjos pareiškimą

Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti apeliantės prašymą 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip ginčą nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pasisakydamas dėl šios konstitucinės normos, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas byloje Nr. 38/06). Su nurodyta Konstitucinio Teismo jurisprudencija koreliuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007); konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai. Konstitucijos nuostatos nustato tik teisę kreiptis į teismą, bet šios teisės realizavimo tvarkos nenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-518/2002); Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti apeliantės pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, nurodydamas, kad dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų išieškojimo apeliantė turi kreiptis į antstolį. Apeliantė atskirajame skunde, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo, kuriuo atsisakyta priimti apeliantės pareiškimą, nurodė, kad kreipdamasi į antstolį apeliantė užtruktų daug laiko, kadangi vėliau vis tiek turėtų kreiptis į teismą dėl administravimo išlaidų perskirstymo bei sumokėti vykdymo išlaidas antstoliui. Su tokiais apeliantės atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliantė pateiktu prašymu pirmosios instancijos teismui prašė įpareigoti antstolį sumokėti apeliantei įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidas. Kaip nurodyta šioje nutartyje jau anksčiau, bylinėjimosi išlaidos yra priteistos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kurio vykdymo procesas reglamentuojamas CPK VI dalyje. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga imtis visų teisėtų priemonių, jog sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Kasacinis teismas vykdymo proceso aspektu yra išaiškinęs, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017). Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-684/2015). Vadinasi, apeliantė, turėdama įsiteisėjusį teismo sprendimą (vykdytiną dokumentą (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas)), kuriuo priteistos bylinėjimosi išlaidos apeliantei iš atsakovės, turi teisę kreiptis į antstolį. Vien apeliantės nurodyti atskirojo skundo argumentai, kad tokiu būdu ji nepagrįstai patirs išlaidas, negali būti vertinama teisingu apeliantės procesinių teisių įgyvendinimu. Kaip jau nurodė apeliacinės instancijos teismas anksčiau šioje nutartyje, asmenys turi įgyvendinti savo procesines teises įstatymų nustatyta tvarka, nagrinėjamu atveju – pateikti vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti, o ne jiems patogiais ir priimtinais būdais. Kadangi vykdomųjų dokumentų vykdymas yra antstolio prerogatyva, pirmosios instancijos teismas apeliantės pareiškimą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu pagrįstai.

Dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų

Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl bankroto administravimo lėšų perskirstymo, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta dėl absoliučių jos negaliojimo pagrindų CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 ir 7 punktų pagrindais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliantė prašyme pirmosios instancijos teismui kėlė alternatyvius reikalavimus, t. y. pirmosios instancijos teismui nustačius nepagrįstą BUAB „SK Baltic“ bankroto administratorės atsisakymą mokėti teismo sprendimu priteistą sumą / ar nepagrįstą administravimo lėšų išmokėjimą, pažeidžiant ĮBĮ, CK nuostatas prašė teismo įpareigoti bankroto administratorę jas per teismo nustatytą terminą išmokėti arba bankroto administravimo lėšas perskirstyti. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad apeliantės pareikštas reikalavimas dėl 700 Eur įsitesėjusiu teismo sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš BUAB „DK Baltic“ yra išimtinai vykdymo proceso prerogatyva, pagrįstai vertino, kad kiti pareiškėjos prašyme nurodyti reikalavimai yra išvestiniai. Nustačius, kad pareiškėjos prašymas dėl įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų išieškojimo nenagrinėtinas teisme, teismas nepasisakydamas dėl administravimo lėšų perskirstymo nepažeidė apeliantės teisių, juolab kad skundžiamoje nutartyje apeliantei išaiškino jos teisę su vykdytinu dokumentu kreiptis į antstolį.

Dėl baudos skyrimo

BUAB „DK Baltic“ atsiliepime į apeliantės atskirąjį skundą prašė už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir proceso vilkinimą paskirti apeliantei 5 000 Eur baudą.CPK 95 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Atsakovės atstovė atsiliepime į atskirąjį skundą nenurodė jokių argumentų (net minimalių), kaip konkrečiai pasireiškė apeliantės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Atsižvelgdamas į tai, kad bauda už piktnaudžiavimą proceso teise gali būti skiriama tik išimtiniais atvejais, apeliacinės instancijos teismas šioje byloje atsakovės prašymo dėl baudos paskyrimo apeliantei netenkina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Antanas Rudzinskas