Utenos apylinkės teismo įsakymas

2024-11-05 · Baudžiamoji byla Nr. e1-637-477/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-11-05
Bylos Nr.
e1-637-477/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46542-2023-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimvydas Žukauskas
Kaltinamasis
D. G.
Baudžiamoji byla Nr. e1-637-477/2024Proceso Nr. 1-01-1-46542-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.9.9; 2.12.1.4
UTENOS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 5 d.Zarasai

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Rimvydas Žukauskas, išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba (duomenys neskelbtini) (darbovietė (duomenys neskelbtini)), teistas: 1) 2014-01-27 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 1 040 Lt (8 MGL) bauda; 2) 2023-08-01 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų pagal BK 164 straipsnį, 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 164 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. G. turėdamas pareigą pagal 2018 m. birželio 26 d. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nutartimi patvirtintą šalių – jo ir S. G. taikos sutartį, nuo 2018 m. liepos 2 d. teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams – sūnui D. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir sūnui M. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis 160 Eur periodinėmis išmokomis, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki sūnų D. G. ir M. G. pilnametystės, laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. vasario 1 d. būdamas sveikas, darbingas ir turėdamas galimybę vykdyti šią pareigą, nedirbo, nesiregistravo darbo biržoje ir lėšų vaikų išlaikymui nemokėjo, tokiu būdu tyčia vengė pareigos pagal teismo nutartį mokėti lėšas vaikų išlaikymui, dėl ko alimentų įsiskolinimas 2024 m. vasario 1 d. sudarė 2 640,00 Eur.

Baudžiamoji atsakomybė, nustatyta BK 164 straipsnyje, kyla tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.

Aptariant šios nusikalstamos veikos sudėtį teismų praktikoje, pripažįstama, kad šios šio nusikaltimo objektyviąją pusę sudaro vengimo požymis, kuris konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291/2008, Nr. 2K-7-68/2009, Nr. 2K-432/2013). Šis straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitokias turtines lėšas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2011). Atsakomybė už BK 164 straipsnyje numatytą pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką vengimą atsiranda po nesėkmingų pastangų užtikrinti pareigos išlaikyti vaiką vykdymą civilinio proceso priemonėmis, t. y. kai skolininkas sąmoningai sukuria situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9/2014). Taigi, pripažįstant asmenį kaltu dėl šiame straipsnyje numatytos veikos, būtina nustatyti, jog asmuo žinojo apie pareigą mokėti nustatyto dydžio alimentus, turėjo realią galimybę tai daryti, tačiau to nedarė. Motyvai, kodėl tai nebuvo daroma, esminės reikšmės veikos kvalifikavimui neturi.

Kaltinamasis D. G., ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai.

Kaltinimai D. G. grindžiami jo paties prisipažinimu, nukentėjusiosios S. P. parodymais, 2023-11-30 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, 2016-08-17 Zarasų rajono apylinkės teismo sprendimu, 2018-06-26 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nutarties kopija, 2018-08-21 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nutarties kopija, 2018-08-31 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų vykdomojo rašto kopija, 2023-12-06 antstolio Sigito Osvaldo Grašio raštu Nr. S-23-168-57587 dėl informacijos pateikimo, 2024-08-30 antstolio Sigito Osvaldo Grašio raštu Nr. S-24-168-39804 dėl informacijos pateikimo, 2024-01-03 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, 2023-06-06 įdarbinimo sutarties kopija Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos vertime į lietuvių kalbą ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus kaltinamojo nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis suprato, jog pagal 2018 m. birželio 26 d. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nutartimi patvirtintą šalių taikos sutartį, jis nuo 2018 m. liepos 2 d. turėjo teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams – sūnui D. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir sūnui M. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis 160 Eur periodinėmis išmokomis, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki vaikų pilnametystės, tačiau vengė išlaikyti vaikus, pagal gaunamas pajamas jis turėjo galimybę mokėti pinigus, tačiau šios pareigos vengė t., y. veikė tiesiogine tyčia. Tai, kad kaltinamasis nuo 2024 m. vasario mėnesio pradėjo mokėti savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, jo kaltės padarius nusikalstamą veiką nepaneigia, tačiau ši aplinkybė turi įtakos individualizuojant bausmę D. G..

Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta aukščiau, pripažįsta įrodyta, kad D. G. žinodamas, jog privalo nepilnamečiams vaikams teikti išlaikymą pagal 2018 m. birželio 26 d. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nutartimi patvirtintą šalių taikos sutartį – kiekvieną mėnesį mokėti nepilnamečiams vaikams D. G. ir M. G. periodinėmis išmokomis po 160 Eur indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki vaikų pilnametystės, vengė išlaikyti vaikus, būdamas darbingas bei galėdamas tą pareigą vykdyti jos sąmoningai nevykdė, t. y. neteikė išlaikymo nepilnamečiams vaikams – nemokėjo lėšų, todėl nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. vasario 1 d. susidarė 2 640,00 Eur įsiskolinimas vaikams išlaikyti. Tokia jo padaryta veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį.

Kaltinamasis D. G. neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su jam siūloma bausmės rūšimi, prašo, esant galimybei, sumažinti skirtiną viešųjų darbų bausmę iki 6 mėnesių, nes turi dirbti, kad išlaikytų savo vaikus.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. G. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkiam nusikaltimui (BK 11 straipsnis).

Kaltinamojo D. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Be aukščiau nurodytų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis ankščiau buvo teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, dirba, administracine tvarka nebaustas. Duomenų apie D. G. gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra. D. G. teigiamai charakterizuoja aplinkybė, kad jis nuo 2024 m. vasario mėnesio pradėjo mokėti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus D. G. BK 164 straipsnyje nustatytą ir prokurorės pareiškime pasiūlytą bausmės rūšį – viešuosius darbus (BK 46 straipsnis), artimą straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui (BK 61 straipsnis).

Procesą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 418 straipsnio 1, 2 dalimis, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį ir nuteisti viešaisiais darbais 1 (vieneriems) metams, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. G. paskirti galutinę sumažintą bausmę – viešuosius darbus 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį.

D. G. išaiškinti, kad vengiant atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu.

Išaiškinti D. G., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam padavus tokį prašymą, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Surengus bylos nagrinėjimą teisme pagal jo prašymą, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Įspėti nuteistąjį, kad nustatytu laiku nesumokėta ar nepervesta bauda bus išieškota priverstinai per antstolį.

Teisėjas Rimvydas Žukauskas