- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-20
- Bylos Nr.
- 2A-430-280/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- E. K.
- Ieškovas
- J. M.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno ir Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-96-1141/2022 pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovui E. K. dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė: 1) nutraukti 2020 m. lapkričio 7 d. automobilio Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis) pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis); 2) priteisti iš atsakovo E. K. (K.) (toliau – ir atsakovas) 5 500 Eur, sumokėtus už automobilį, 70 Eur nuostolių ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 3) įpareigoti ieškovą grąžinti atsakovui Automobilį.
2. Ieškovas nurodė, kad atsakovas tiek skelbime internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini), tiek ir susitikus deklaravo, kad automobilis turi minimalius defektus, t. y. įbrėžtas bamperis, važiuoklei reikalingas remontas, todėl ieškovas turėjo pagrįstą lūkestį, kad įsigyja tinkamą naudoti pagal paskirtį automobilį (be paslėptų trūkumų). Pradėjus naudoti automobilį ir su juo nuvažiavus tik apie 60 km, automobilis pradėjo skleisti pašalinius garsus iš variklio skyriaus, daužytis, drebėti ir sugedo. Ieškovas autovežio pagalba automobilį 2020 m. lapkričio 10 d. nugabeno į servisą, kuriame paaiškėjo, kad prasukti indėklai, būtina keisti automobilio variklį, o bendra automobilio remonto kaina siektų mažiausiai 2 904 Eur (Automobilio patikra kainavo 50 Eur, dar 20 Eur kainavo automobilio parvežimui išsinuomota priekaba). Kadangi automobilio trūkumai paaiškėjo per 2 dienas nuo automobilio įsigijimo, jie buvo ir automobilio perdavimo ieškovui metu. Sutarties pažeidimas šiuo atveju yra esminis, nes ieškovas negavo to, ko tikėjosi, t. y. ieškovas tikėjosi įsigyti 2006 metų gamybos automobilį, kuris neturi variklio defektų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinys patenkintas. Teismas pripažino ieškovo teisę vienašališkai atsisakyti 2020 m. lapkričio 7 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties dėl automobilio Audi A8 įsigijimo, priteisė ieškovui iš atsakovo 5 500 Eur ieškovo atsakovui už automobilį sumokėtą pinigų sumą, 70 Eur ieškovo patirtų nuostolių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (5 570 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2660 Eur ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas įpareigojo ieškovą sudaryti galimybę atsakovui pasiimti automobilį nedelsiant po to, kai atsakovas grąžins ieškovui už šį automobilį ieškovo atsakovui sumokėtą pinigų sumą.
4. Teismas pasisakė dėl teisės normų, reglamentuojančių pardavėjo atsakomybę dėl neaptartų daikto trūkumų ir pirkėjo teisės atsisakyti sutarties bei reikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Nustatė, kad ieškovas 2020 m. lapkričio 7 d. už 5 500 Eur iš atsakovo nupirko automobilį Audi A8 (Sutartyje nurodyta Automobilio rida 254 000 km). Sutartyje prie transporto priemonės trūkumų nepažymėta nė viena varnelė, o dalyje „informacija apie įvykius ir trūkumus“, nurodyta „žinomi“. Byloje pateikti telefoninio pokalbio garso įrašai. 2020 m. lapkričio 10 d. (t. y. trečią dieną po Automobilio įsigijimo) ieškovas paskambino atsakovui, informavo, kad pokalbis įrašomas, papasakojo, kad nuvežė su tralu Automobilį į servisą, nes jis bevažiuojant į darbą ėmė visas „purtytis, kalatotis“. Atsakovas nurodė: „suprantu, žiūrėkim, jeigu kažkas ten bus, tai, kaip tu norėsi, jei norėsi remontuoti, aš tau kažkiek padėsiu su tuo remontu, kažkokio kompromiso ieškosim, aš tai nebėgsiu, viskas buvo tvarkoj, bet jeigu taip nutiko čia per porą dienų, tai ieškosim kompromiso, kad ir tau būtų gerai ir man būtų gerai“ (telefoninio pokalbio garso įrašas, 4 min.). 2020 m. lapkričio 12 d. telefoninio pokalbio metu ieškovas nurodė, kad servise nustatytas automobilio variklio gedimas, tada atsakovas nurodė ieškovui, kad sutikrins variklio numerį, jei variklio numeris sutampa, grąžins pinigus ir priims automobilį atgal (telefoninio pokalbio garso įrašas, 2, 6–7 min.). 2020 m. lapkričio 18 d. ieškovas atsakovui pateikė rašytinę pretenziją, nurodydamas, kad nuvažiavus su automobiliu tik apie 60 km, automobilis pradėjo skleisti pašalinius garsus iš variklio skyriaus, daužytis, drebėti, o 2020 m. lapkričio 10 d. autovežio pagalba automobilis buvo nugabentas į servisą (duomenys neskelbtini) . Autoservise paaiškėjo, kad automobilis negali būti toliau eksploatuojamas, būtina keisti variklį. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas prašė atsakovo iki 2020 m. lapkričio 26 d. sumokėti 2 904 Eur už automobilio remontą arba pasiimti automobilį ir grąžinti ieškovui 5 500 Eur sumokėtus už automobilį. Atsakovas 2020 m. lapkričio 25 d. raštu atsakė ieškovui, kad eksploatuodamas automobilį nepastebėjo defektų, taip pat nurodė, kad nejaučia jokios savo kaltės dėl parduoto automobilio variklio gedimo.
5. Nustatė, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 16 d. transporto priemonės apžiūros akte nurodyta, jog buvo atlikta automobilio apžiūra ir nustatyta, kad „kala alkūninis velenas (variklio gedimas)“. Minėtame akte taip pat nurodyta, kad automobilio pagaminimo metai yra 2006 m., o automobilio rida 254 065 km, preliminarūs atstatymo kaštai 2 904 Eur (847 Eur už darbus ir 2 057 Eur už detales, įskaitant naudotą variklį), t. y. tiek, kiek ieškovas prašė atsakovo sumokėti 2020 m. lapkričio 18 d. pretenzijoje. Nustatė, kad 2020 m. sausio 29 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas automobilį įsigijo iš UAB (duomenys neskelbtini) už 6 700 Eur, tada automobilis nebuvo registruotas Lietuvos Respublikoje, privalomoji techninė apžiūra negaliojo, informacijos iš ankstesnių savininkų apie automobilio trūkumus nebuvo, sutartyje automobilio rida nenurodyta.
6. Pažymėjo, kad byloje buvo atlikta teismo ekspertizė, pateiktos išvados, kuriomis nematė pagrindo abejoti. Kadangi ekspertinė įstaiga ((duomenys neskelbtini)) pateikė byloje išvadą, kad dėl automobilio variklio gedimo automobilis netinkamas eksploatuoti, pripažino esant pagrindui byloje spręsti dėl Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo, nes pardavėjas turi užtikrinti, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Įprasti reikalavimai transporto priemonei yra tokie, kad transporto priemonė būtų tinkama eksploatuoti (juo važiuoti) tam tikrą protingą laiko tarpą. Tuo tarpu ieškovas automobilio eksploatuoti (naudoti pagal paskirtį) nebegalėjo jau trečią dieną po įsigijimo nuvažiavus su juo vos 60 km. Laikė labiau tikėtina, jog automobilio variklio defektas buvo automobilio perdavimo ieškovui metu, ką iš esmės patvirtina ir Ekspertizės akto išvada, kad labiausiai tikėtina, kad variklio automobilio gedimas atsirado dėl 1 cilindro stūmoklio švaistiklio įdėklo susidėvėjimo ilgalaikės automobilio eksploatacijos metu. Teismas pripažino, kad atsakovas neužtikrino, jog parduodamas naudotas daiktas atitiktų įprastus reikalavimus – būtų tinkamas eksploatavimui tam tikrą protingą laiko tarpą po jo įsigijimo.
7. Pripažino, kad netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, nes ieškovas, žinodamas apie tai, kad automobilis negalės būti eksploatuojamas ir, kad turės būti keičiamas automobilio variklis (atsakovas šių ieškovo argumentų byloje nepaneigė), apskritai nebūtų automobilio pirkęs arba nebūtų už jį mokėjęs 5 500 Eur (CK 6.333 straipsnio 2 dalis), nes toks automobilio remontas pagal į bylą pateiktus duomenis kainuotų 53 proc. visos ieškovo sumokėtos automobilio kainos.
8. Atsakovo atsakomybės nepanaikina tai, kad ieškovas turi transporto inžinieriaus išsilavinimą. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, jog mažai tikėtina, kad automobilio variklio gedimą galima būtų pastebėti be specialisto pagalbos. Pripažino, jog negalima konstatuoti, kad ieškovas, įsigydamas automobilį, buvo nepakankamai rūpestingas ir atidus. Teismas vertino, kad atsakovas pardavė automobilį 1 200 Eur mažesne kaina, nei prieš 9 mėnesius sumokėjo už automobilį pats, jo darbas yra vairavimas, automobilį jis eksploatavo 9 mėnesius. Įvertinęs Ekspertizės akto duomenis, teismas pripažino labiau tikėtina, kad atsakovas turėjo galimybę išgirsi automobilio variklio skleidžiamą specifinį garsą bei suprasti, kad jis reiškia galimą automobilio variklio gedimą, nei tai, kad atsakovas pardavė ieškovui automobilį nežinodamas apie su tuo susijusius automobilio trūkumus. Pripažino, kad ieškovas turi teisę vienašališkai atsisakyti Sutarties ir reikalauti grąžinti už automobilį sumokėtą pinigų sumą (5 500 Eur). Kadangi ieškovo nuostolių dydis ir faktas byloje nebuvo ginčijami, teismas tenkino ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 70 Eur nuostolių atlyginimą.
9. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37, 6.210 straipsnio nuostatomis ieškovui iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 570 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi, teismas iš atsakovo priteisė 2 660 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovas E. K. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Nurodo, kad ekspertizės metu nustatyta, jog automobilio variklis sugedo dėl jo ilgalaikės eksploatacijos, gedimo negalima buvo pastebėti be specialisto pagalbos ir neišardžius variklio, variklio gedimas nebuvo slepiamas, todėl nėra jokio pagrindo abejoti pardavėjo sąžiningumu. Ekspertizė nustatė, kad yra pakankamas variklio remontas, tačiau nežinoma remonto kaina. Esant klaidingai UAB (duomenys neskelbtini) išvadai dėl variklio remonto kaštų, ir ieškovui nepateikus įrodymų apie variklio remontui būtinas išlaidas – ieškovo dar iki bylos iškėlimo teisme atsakovui pateikta pretenzija pripažintina nepagrįsta. Byloje nenustačius automobilio trūkumo masto teismas pripažino ieškovo teisę vienašališkai atsisakyti pirkimo – pardavimo sutarties, t.y. patenkino ieškinį, kai buvo pasirinktas netinkamas pažeistų teisių gynimo būdas.
12. Pažymi, kad ekspertizės išvados paneigė tikimybę, jog apie galimus variklio defektus pardavėjui (atsakovui) galėjo būti žinoma pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu. Deklaratyvia laikytina teismo išvada, kad atsakovas galėjo girdėti specifinį garsą bei suprasti, kad jis reiškia galimą automobilio variklio gedimą. Teismas be pagrindo atsakovo darbą (automobilio vairavimą) sutapatino su techninių žinių ir įgūdžių bei specialių žinių turėjimu. Automobilio variklio techninės ekspertizės išvada yra konkreti – „... nustatyti Automobilio variklio alkūninio veleno įdėklų nusidėvėjimą ilgalaikės Automobilio eksploatacijos metu reikalingos techninės žinios ir tam tikri įgūdžiai, todėl mažai tikėtina, kad Automobilio variklio gedimą galima būtų pastebėti be specialisto pagalbos...“
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė CK 6.327 straipsnio 3 dalyje nustatytą pardavėjo atsakomybę už daikto neatitikimą sutarties sąlygoms (CPK 330 str.). Pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Ekspertizės metu nustatyta, kad jokie esami ar galimi variklio gedimai nebuvo slepiami; nebuvo ir nėra galimybės nustatyti variklio gedimo pradžios laiką; nebuvo ir nėra galimybių nustatyti būsimą variklio gedimą be specialisto pagalbos ir neišardžius variklio. CK 6.327 straipsnio 3 dalies nuostatos turėjo būti taikomos atsižvelgiant į CK 1.5 straipsnyje deklaruotus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kadangi akivaizdu, jog nei ieškovas, nei atsakovas negalėjo ir neturėjo galimybės numatyti ar prognozuoti galimus automobilio variklio gedimus ar nuspėti jų atsiradimo laiką.
14. Pažymi, kad ieškovas, būdamas atidus ir rūpestingas, tyręs ir vertinęs perkamo automobilio būklę, į pirkimo-pardavimo sutartį įrašydamas automobilio ridą – 254 000, negalėjo nežinoti ir žinojo, kad esant tokiems automobilio parametrams gedimai įmanomi bet kuriame automobilio agregate, detalėje ar pan., ir būtent tai žinodamas sutarties grafoje „Informacija apie įvykius ir trūkumus“ įrašė rankraštinį įrašą „ŽINOMI“. Teismas neatsižvelgė į didelę automobilio ridą.
15. Ieškovas nepateikė įrodymų apie varikliui padarytą žalą, jos pašalinimo kaštus. Todėl nėra pagrindo teigti, kad transporto priemonei padaryta žala yra didelė, žymi, ir jos pašalinimas yra neadekvatus viso automobilio vertei.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas J. M. prašo jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas
17. Nurodo, kad ieškovas savo pažeistas teises gynė remdamasis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Jame nustatyta galimybė pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pažeidimas, suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti.
18. Variklio gedimas, jo netinkamumas eksploatuoti yra akivaizdus esminis sutarties pažeidimas. Variklis galutinai sugedo nuvažiavus vos 60 km., trečią jo eksploatacijos dieną. Naudotų automobilių variklių gedimas pripažįstamas esminiu sutarties pažeidimu ir kasacinio teismo praktikoje. Byloje esantys duomenys (pokalbiai, susirašinėjimai), patvirtina ir tai, kad atsakovas visais būdais vengė bendradarbiauti, atlyginti bet kokią žalą, melavo ieškovui, kad grąžins pinigus, dėl to egzistuojant esminiam sutarties pažeidimui, ieškovas pasirinko tinkamą pažeistų teisių gynimo būdą. Kitoks teisių gynimo būdas negalėjo būti taikomas, dėl atsakovo vengimo bendradarbiauti, piktybiškų veiksmų (numerių vagystė), esminio sutarties pažeidimo, automobilio eksploatavimo negalimumo.
19. Pažymi, kad pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo metu, net jeigu tai paaiškėja vėliau, todėl už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Taigi, net ir laikant kad pardavėjas nežinojo apie esančius gedimus pirkimo pardavimo metu, tai nepaneigia pardavėjo atsakomybės už perduodamo daikto kokybę. Nustatyta, kad gedimai pirkimo pardavimo sutarties metu buvo.
20. Ieškovas esančius gedimus pastebėjo net ir neturėdamas specialių žinių, tuo tarpu atsakovo darbas susijęs su transporto priemonių vairavimu, todėl akivaizdu, bent jau preliminarūs gedimai tikrai turėjo būti žinomi atsakovui. Tai svarbi teismo nustatyta aplinkybė, pagal kurią galima nustatyti atsakovo sąžiningumą.
21. Nurodo, kad žinomi automobilio defektai, dėl kurių buvo pažymėta varnelė ties punktu „Žinomi“, neapėmė akivaizdaus variklio defekto ir negalimumo jo eksploatuoti. Atsakovas neįrodė priešingai. Apeliantas neigė variklio defektą iki ekspertizės atlikimo, todėl jokiais objektyviais įrodymais negali būti patvirtinta, kad šį esminį transporto priemonės defektą, bylos šalys būtų aptarę žymėdami minimą varnelę.
Šalies argumentai
22. Apeliantas neteisingai teigia, kad UAB (duomenys neskelbtini) išvada yra klaidinga. Vilniaus apygardos teismas savo sprendimu 2021-06-22, anksčiau nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka nenurodė tokios aplinkybės. Priešingai jame konstatuota, jog įrodymas yra tinkamas ir turi būti vertinamas kartu su kitais bylos įrodymais. Šį įrodymą tik papildo jau atlikta ekspertizė, kuri iš esmės patvirtina UAB (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
24. Apeliacinis procesas vyksta dėl automobilio pardavėjo atsakomybės už po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo nustatytus parduoto automobilio trūkumus.
25. Pažymėtina, kad pirkėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurio daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žinojo arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).
26. Pažymėtina, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. jog daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, jog šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki automobilio pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
27. Vienas iš netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo būdų įtvirtintas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuriame nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šią įstatymo nuostatą joje nurodytu būdu pirkėjas savo teises gali ginti (nutraukti sutartį) tada, kai daikto trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009). Šis pirkėjo teisių gynimo būdas yra išimtinis, todėl jam taikyti turi būti nustatytas pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas. Tokios pozicijos laikomasi kasacinio teismo formuojamoje nurodytos normos taikymo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2011).
28. Nagrinėjamoje byloje ieškovas (pirkėjas) pareiškė reikalavimą nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas), jį grindė įsigyto daikto (naudoto automobilio) kokybės trūkumais, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal paskirtį. Šiam pirkėjo reikalavimui patenkinti turi būti nustatyta, kad parduotas daiktas (automobilis) turėjo tokių kokybės trūkumų, apie kuriuos pirkėjas nežinojo ir negalėjo jų pastebėti be specialaus tyrimo, ir jie yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį.
29. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovas 2020 m. lapkričio 7 d. už 5 500 Eur iš atsakovo nupirko automobilį Audi A8 (Sutartyje nurodyta automobilio rida 254 000 km). Sutartyje prie transporto priemonės trūkumų nepažymėta nė viena varnelė, o dalyje „informacija apie įvykius ir trūkumus“, nurodyta „žinomi“. Byloje pateikti telefoninio pokalbio garso įrašai, patvirtinantys, kad 2020 m. lapkričio 10 d. (t. y. trečią dieną po automobilio įsigijimo) ieškovas paskambino atsakovui, informavo, kad nuvežė su tralu automobilį į servisą, nes jis bevažiuojant į darbą ėmė visas „purtytis, kalatotis“. 2020 m. lapkričio 12 d. telefoninio pokalbio metu ieškovas nurodė, kad servise nustatytas automobilio variklio gedimas. 2020 m. lapkričio 18 d. ieškovas atsakovui pateikė rašytinę pretenziją, nurodydamas, kad nuvažiavus su automobiliu tik apie 60 km, automobilis pradėjo skleisti pašalinius garsus iš variklio skyriaus, daužytis, drebėti, o 2020 m. lapkričio 10 d. autovežio pagalba automobilis buvo nugabentas į servisą (duomenys neskelbtini). Autoservise paaiškėjo, kad automobilis negali būti toliau eksploatuojamas, būtina keisti variklį. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas prašė atsakovo iki 2020 m. lapkričio 26 d. sumokėti 2 904 Eur už automobilio remontą arba pasiimti Automobilį ir grąžinti ieškovui 5 500 Eur sumokėtus už automobilį.
30. Atsakovas 2020 m. lapkričio 25 d. raštu atsakė ieškovui, kad eksploatuodamas automobilį nepastebėjo defektų, taip pat nurodė, kad nejaučia jokios savo kaltės dėl parduoto automobilio variklio gedimo.
31. Bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta teismo ekspertizė. Ekspertizės akte į klausimą, koks yra automobilio variklio gedimas, nurodyta, kad sugadinti (suardyti) automobilio variklio alkūninio veleno 1 cilindro stūmoklio švaistiklio įdėklai, apgadintas variklio alkūninio veleno švaistiklinio kakliuko darbinis paviršius ties 1 cilindru. Taip pat nurodyta, kad pažeistas 1 cilindro stūmoklio dugnas. Į klausimą, ar dėl automobilio variklio gedimo automobilis yra tinkamas eksploatuoti, nurodyta, kad automobilis netinkamas eksploatuoti. Į klausimą, koks yra automobilio variklio gedimo atsiradimo laikas, nurodyta, kad nustatyti tikslų gedimo pradinį atsiradimo momentą nėra galimybės. Į klausimą, dėl kokių priežasčių atsirado automobilio variklio gedimas, nurodyta, kad „labiausiai tikėtina, kad variklio automobilio gedimas atsirado dėl 1 cilindro stūmoklio švaistiklio įdėklo susidėvėjimo ilgalaikės automobilio eksploatacijos metu“. Į klausimą, ar automobilio variklio gedimui turėjo įtakos automobilio užvedimas pakankamai variklio nepašildžius, nurodyta, kad „labiausiai tikėtina, kad automobilio variklio gedimui neturėjo įtakos automobilio užvedimas pakankamai variklio nepašildžius. Į klausimą, ar automobilio variklio gedimą galima pastebėti be specialisto pagalbos, nurodyta, kad mažai tikėtina, jog automobilio variklio gedimą galima būtų pastebėti be specialisto pagalbos, nes tam reikalingos techninės žinios ir tam tikri įgūdžiai. Į klausimą, ar automobilio variklio gedimą galima pastebėti neišardžius automobilio, nurodyta, kad automobilio variklio alkūninio veleno įdėklų nusidėvėjimą ilgalaikės eksploatacijos metu galima pastebėti neišardžius automobilio variklio pagal metalo dilimo produktus alyvoje ir alyvos filtre, taip pat tikėtina, kad ilgesnį laiką konkretų automobilį eksploatuojantis asmuo, turintis mechanikos srities žinių ar ilgalaikio vairavimo patirtį, gali išgirsti ir nustatyti padidėjusį konkretaus automobilio variklio skleidžiamą specifinį triukšmą, reiškiantį įdėklų susidėvėjimą. Į klausimą, ar yra automobilio variklio remonto požymių, nurodyta, kad tokie požymiai nenustatyti. Į klausimą, ar yra požymių, kad buvo slepiamas automobilio variklio gedimas, nurodyta, kad tokių požymių nenustatyta. Į klausimą, ar tikri automobilio spidometro (odometro) duomenys, nurodyta, kad tikėtina, jog Automobilio odometro duomenys (254 066 km) neatitinka automobilio realaus nuvažiuoto atstumo. Į klausimą, ar automobilio variklio gedimas gali būti pašalintas, nurodyta, kad gedimas gali būti pašalintas.
32. Pastebėtina, kad apeliantas neginčija ekspertizės išvadų, tik nurodo, jog yra nežinoma remonto kaina, o UAB (duomenys neskelbtini) išvada dėl variklio remonto kaštų neteisinga, ieškovas nepateikė įrodymų apie variklio remontui būtinas išlaidas. Mano, kad nenustačius automobilio trūkumo masto teismas nepagrįstai pripažino ieškovo teisę vienašališkai atsisakyti pirkimo – pardavimo sutarties.
33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi ekspertizės metu nustatyta, jog dėl automobilio variklio gedimo automobilis yra netinkamas eksploatuoti, t.y. naudoti pagal paskirtį, be to, labiausiai tikėtina, kad variklio automobilio gedimas atsirado dėl 1 cilindro stūmoklio švaistiklio įdėklo susidėvėjimo ilgalaikės automobilio eksploatacijos metu, automobilio gedimai išryškėjo praėjus itin trumpam laiko tarpui po automobilio įsigijimo (po trijų dienų, nuvažiavus su juo vos 60 km), automobilio variklio defektas buvo jo perdavimo ieškovui metu (ko neginčija apeliantas), egzistavo teisinis pagrindas spręsti dėl CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo. Pažymėtina, kad ir teisminėje praktikoje pripažįstama, jog variklio defektas yra esminis pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018, Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-563-896/2022). Negalima spręsti, kad variklio defektas, koks buvo nustatytas nagrinėjamoje byloje, yra mažareikšmis, priešingai, pagal ieškovo į bylą pateiktą UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 16 d. transporto priemonės apžiūros aktą preliminarūs variklio atstatymo kaštai sudarytų netgi 2 904 Eur (847 Eur už darbus ir 2 057 Eur už detales, įskaitant naudotą variklį), t.y. net 53 proc. visos ieškovo sumokėtos automobilio kainos. Nors apeliantas nesutinka su tokiu remonto išlaidų paskaičiavimu, tačiau pats į bylą jokių įrodymų, kad automobilį būtų galima suremontuoti už kitą ekonomiškai naudingą kainą (pvz., ne keičiant variklį kitu naudotu varikliu, bet remontuojant esamą), nepateikė. UAB (duomenys neskelbtini) užsiėmė variklinių transporto priemonių technine priežiūra ir remontu, bendrovės pateikta išvada dėl variklio gedimo patvirtinta ir ekspertizės. Ekspertas nurodė, kad norint automobilį tinkamai eksploatuoti būtina atlikti esamo variklio remontą arba sumontuoti kitą variklį; variklio gedimas gali būti pašalintas, tačiau remonto kaštų skaičiavimas viršija specialisto kompetencijos ribas ir tai galėtų atlikti nepriklausomas transporto priemonių vertintojas. Kaip minėta, atsakovas jokių vertinimų, paneigiančių ieškovo iniciatyva atliktą, nepateikė, o vienas iš remonto būdų, leidžiančių eksploatuoti automobilį, yra ir seno variklio pakeitimas kitu varikliu (kas siūlyta UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 16 d. transporto priemonės apžiūros akte).
34. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma sudarė pakankamą pagrindą spręsti, kad atsakovo parduotas automobilis neatitiko jam keliamų kokybės reikalavimų, dėl ko automobilio naudingumas sumažėjo taip, kad pirkėjas apie tuos trūkumus žinodamas arba nebūtų jo visai pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.
35. Apeliantas nurodė, kad ekspertizės išvados paneigė tikimybę, jog apie galimus variklio defektus pardavėjui (atsakovui) galėjo būti žinoma pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu. Nesutinka, kad atsakovas galėjo girdėti specifinį garsą bei suprasti, jog jis reiškia galimą automobilio variklio gedimą.
36. Pažymėtina, kad CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, naudoto daikto pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas turi užtikrinti, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Be to, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Tuo atveju, kai parduodamo naudoto daikto trūkumai nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Parduodamo naudoto daikto neatitikimai turi būti nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu jie paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis). Pardavėjas gali nuginčyti reikalavimą dėl atsakomybės įrodydamas, kad daikto trūkumai atsirado po daikto perdavimo dėl pirkėjo ar trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos, tačiau pardavėjo atsakomybė pagal CK 6.334 straipsnį yra griežtoji, t. y. pardavėjas atsako už netinkamos kokybės daikto pardavimą be kaltės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019). Toks teisinis reglamentavimas leidžia teismui spręsti, kad vien aplinkybė, jog gedimas išryškėjo po prekės perdavimo, nepaneigia pardavėjo atsakomybės už jos trūkumus.
37. Taigi, įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia paties pardavėjo nežinojimas apie daikto būklę, todėl nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, kad galimai atsakovas apie juos nieko nežinojo. Sutiktina su apeliantu, kad negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jos jis galėjo girdėti specifinį garsą bei surasti, jog yra gedimas, tačiau tai nepaneigia išvados, kad nagrinėjamu atveju gali būti taikomos nuostatos, numatytos CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte.
38. Esant aukščiau nurodytiems išaiškinimams apelianto argumentai, jog CK 6.327 straipsnio 3 dalies nuostatos turėjo būti taikomos atsižvelgiant į CK 1.5 straipsnyje deklaruotus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kadangi nei ieškovas, nei atsakovas negalėjo ir neturėjo galimybės numatyti ar prognozuoti galimus automobilio variklio gedimus ar nuspėti jų atsiradimo laiką, atmestini.
39. Apeliantas teigia, kad ieškovas, į pirkimo-pardavimo sutartį įrašydamas automobilio ridą – 254 000, turėjo žinoti, kad esant tokiems automobilio parametrams gedimai įmanomi bet kuriame automobilio agregate, detalėje ar pan., ir būtent tai žinodamas sutarties grafoje „Informacija apie įvykius ir trūkumus“ įrašė rankraštinį įrašą „ŽINOMI“.
40. Pažymėtina, kad, nors parduoto automobilio rida didelė, vien tai neleidžia daryti išvados, jog pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu turėjo tikėtis, kad automobilį dėl jo natūralaus nusidėvėjimo pagal paskirtį galės naudoti itin trumpą laiką ir savo rizika pirko automobilį. Automobilio kokybė priklauso ne tik nuo tokių objektyvių kriterijų, kaip automobilio pagaminimo metai, juo nuvažiuoto atstumo, bet ir nuo paties savininko (valdytojo) veiksmų, t. y. automobilio priežiūros jo eksploatacijos metu. Šiuo atveju automobilio variklio gedimas išryškėjo praėjus itin trumpam laiko tarpui po automobilio įsigijimo, nuvažiavus tik 60 km, po ko ieškovas ėmėsi veiksmų dėl detalesnės automobilio diagnostikos. Esminius trūkumus nustatė specialistai, ši aplinkybė – negalimumas automobilio eksploatuoti dėl variklio gedimo, naudoti pagal paskirtį – nebuvo žinoma ieškovui sutarties sudarymo metu, nes automobilį jis pradėjo naudoti po sutarties sudarymo ir turėjo tikslą naudoti ir toliau. Aplinkybė, kad automobilis gali važiuoti, nereiškia, kad jis yra techniškai tvarkingas ir jį galima eksploatuoti. Eksperto išvada patvirtina, kad labiausiai tikėtina, kad variklio gedimas atsirado dėl 1 cilindro stūmoklio švaistiklio įdėklo susidėvėjimo ilgalaikės automobilio eksploatacijos metu, mažai tikėtina, jog variklio gedimą galima būtų pastebėti be specialisto pagalbos. Todėl vien rankraštinis įrašas dėl žinomos informacijos apie įvykius ir trūkumus, kai defektų nustatyti neturint specialių žinių neįmanoma, nepatvirtina, jog ieškovas turėjo pareigą numanyti, kad perkamas automobilis yra su cilindro stūmoklio švaistiklio įdėklo susidėvėjimo įtakotu variklio gedimu. Automobilio trūkumai, neleidžiantys automobilio eksploatuoti, išaiškėjo tik atlikus transporto priemonės apžiūrą, po to, kai ieškovas kreipėsi į autoservisą, todėl konstatuotina, kad tai nėra akivaizdūs naudoto automobilio trūkumai, ieškovas nežinojo ir negalėjo apie variklio gedimą žinoti. Aplinkybę, kad apie tokį trūkumą ieškovas nebuvo informuotas, patvirtina ir pats apeliantas, teigiantis nežinojęs, jog trūkumas egzistuoja.
41. Be to, įstatymas nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas, todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018).
42. Pripažintina, kad šiuo atveju ieškovas įvykdė jam tenkančią pareigą įrodyti transporto priemonės defektus. Tuo tarpu pardavėjas neteigė ir neįrodinėjo aplinkybių, kad buvo informavęs pirkėją apie tokius automobilio trūkumus, dėl kurių jo nebūtų galima eksploatuoti, ar kad šie trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, ar dėl pirkėjo kaltės. Pripažintina, kad nagrinėjamu atveju pirkėjas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos su pardavėju pirkimo–pardavimo sutarties, dėl to buvo pagrindas taikyti pirkėjo reikalaujamą teisių gynimo būdą, nustatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Vertindamas, ar galima taikyti šį išimtinį pirkėjo teisių gynimo būdą apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad variklio defekto šalinimui turėtų būti skiriama suma, sudaranti mažiausiai pusę automobilio kainos, parduotas automobilis su trūkumais, dėl kurių ieškovas iš esmės negali automobilio eksploatuoti, t.y. ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties (įgyti tvarkingą važiuojantį automobilį), kas laikytina esminiu sutarties pažeidimu. Tuo pačiu atsižvelgtina, kad atsakovas turi galimybę atlikti remonto darbus mažesnėmis sąnaudomis, sutvarkyti ir vėliau parduoti automobilį.
43. Apibendrindamas aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios ir procesinės teisės normas, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, atsižvelgė į kasacinio teismo praktiką dėl naudoto daikto kokybei keliamų reikalavimų, nustatė faktines aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl pirkėjo prašomo taikyti pažeistų teisių gynybos būdo įsigijus netinkamos kokybės naudotą automobilį, bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti (ar pakeisti) apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 265 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantui neatlyginamos ir nepriteisiamos.
45. Ieškovas pateikė prašymą iš atsakovo priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 200 Eur išlaidos advokato padėjėjo A. S., atstovavusio ieškovui pirmosios instancijos teisme, teisinei pagalbai apmokėti. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nustatė teisinį reguliavimą, pagal kurį apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose gali atstovauti tik advokatai, bet ne advokatų padėjėjai. Advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir tik po to, kai Lietuvos advokatūra patvirtina jo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą (Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką į atstovavimo sampratą patenka teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo, paslaugų teikimas, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016, 18 punktas). Kadangi atsiliepimą į apeliacinį skundą parengė advokato padėjėjas, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistu.