Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. M. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria tenkintinas antstolės V. Ž. teikimas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė – 23 MGL (2990 Lt) dydžio bauda.

2014-08-19 Panevėžio miesto apylinkės teisme gautas antstolės V. Ž. teikimas dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais arba areštu, motyvuojant tuo, kad nėra galimybės išieškoti 2990 Lt baudos iš nuteistojo A. M.. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartimi tenkino antstolės V. Ž. teikimą ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu A. M. paskirtą 23 MGL (2990 Lt) dydžio baudą pakeitė į 11 parų arešto.

Nuteistasis A. M. nesutikdamas su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartimi prašo ją panaikinti ir pakeisti paskirtą baudą 23 MGL (2990Lt) dydžio viešaisiais darbais. Nurodo, kad antstolė teismui pateikė netikslią informaciją, kad jis neturi pajamų, kadangi dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2013 m. birželio 20 d. Taip pat turėjo draudžiamąsias pajamas dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2014 m. liepos 8 d. pasibaigus darbo santykiams su darbdaviu UAB „(duomenys neskelbtini)“, gydėsi (duomenys neskelbtini), kur jam buvo atlikta kojos operacija, baigus reabilitacijos kursą intensyviai ieškojo darbo, užsiregistravo Kauno teritorinėje darbo biržoje. Teigia, kad antstolė neatliko visų būtinų veiksmų ir neišieškojo nors dalies paskirtos baudos iš jo gaunamo darbo užmokesčio.

Teigia, kad jis nežinojo apie paskirtą teismo posėdžio datą, kurio metu buvo nagrinėjamas klausimas dėl baudos pakeitimu viešaisiais darbais arba areštu, jis būtų atvykęs ir būtų sutikęs, jog paskirta bauda būtų pakeista viešaisiais darbais.

Tenkinama skundo dalis.

Bausmių, įskaitant ir baudos, vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK). Šio kodekso 22 straipsnyje numatyta, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

Vadovaujantis BVK 24 straipsnio nuostatomis, nuteistajam nustatytu laiku nesumokėjus baudos ją priverstinai išieško antstolis. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis jam paskirtos baudos per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos geranoriškai nesumokėjo, todėl vykdomasis raštas dėl baudos išieškojimo valstybei 2013-10-08 buvo pateiktas vykdyti antstolės V. Ž. kontorai. 2014-08-14 teikimu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė V. Ž. kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą, nurodydama, jog skolininkas baudos geruoju nesumokėjo, nedirba, turto, į kurį būtų galima nukreipti baudos išieškojimą, nėra, transporto priemonės, nekilnojamojo turto nerasta. 2014-08-14 vykdomojoje byloje surašytas išieškojimo negalimumo aktas Nr. S-9188. Vadovaudamasi BVK 25 straipsniu, antstolė prašė A. M. teismo paskirtą ir nesumokėtą baudą pakeisti – į viešuosius darbus arba į areštą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 47 straipsnio 6 ir 7 dalis, kai asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, ji gali būti pakeista viešaisiais darbais, o kai asmuo vengia savo noru ją sumokėti ir nėra galimybių jos išieškoti, bauda gali būti pakeista į areštą. Pažymėtina, kad viešieji darbai vykdomi tik esant raštiškam nuteistojo sutikimui (BK 46 straipsnio 1 dalis, BVK 39 straipsnio 3 dalis). Kaip jau minėta, antstolio teikimu buvo prašoma A. M. teismo paskirtą ir nesumokėtą baudą pakeisti kita bausme. Tačiau antstolis, kreipdamasis į teismą, nepateikė A. M. rašytinio sutikimo atlikti viešųjų darbų. Be to, antstolis, prašydamas baudą pakeisti kita bausme, nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, kad nuteistasis A. M. vengia sumokėti teismo jam paskirtą baudą. Kaip jau minėta, antstolis teikime nurodė tik tai, kad baudos išieškoti nėra galimybės. Tačiau negalėjimas išieškoti baudos pats savaime dar nerodo nuteistojo vengimo ją sumokėti, nes piniginės baudos A. M. galėjo nesumokėti ir dėl to, kad neturėjo lėšų. Skundžiamoje teismo nutartyje nurodyta, kad aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis A. M. niekur nedirba, turto ar pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, jokios veiklos nevykdo ir padaryta prieštaringa išvada, kad A. M. piktybiškai vengia sumokėti baudą. Taigi lieka neaišku, kodėl teismas padarė anksčiau nurodytą išvadą ir kokiu pagrindu apylinkės teismas A. M. paskirtą baudą pakeitė areštu, nes įstatymas imperatyviai nurodo, kad bauda areštu gali būti keičiama tik pripažinus, jog asmuo savo noru vengia ją sumokėti ir nėra galimybių jos išieškoti. Nustačius, kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, kad asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, taip pat atsižvelgus į A. M. skundą, atsiranda BK 47 straipsnio 6 dalyje numatytas pagrindas baudą keisti viešaisiais darbais.

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog sprendžiant klausimus dėl baudos nuteistajam pakeitimo kita bausme pagal BPK 352 straipsnį, t. y. kai teikimas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais privalo būti rengiamas teismo posėdis, kuriame dalyvauja bausmę vykdančios institucijos atstovas. Į posėdį teismas šaukia nuteistąjį, prokurorą ir gynėją, tačiau šių asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo. Iš šios teisės normos seka, kad bausmę vykdančios institucijos atstovo dalyvavimas teismo posėdyje yra privalomas. Tačiau iš teismui pateiktos medžiagos bei skundžiamos nutarties matyti, kad surengtame posėdyje iš kviečiamų proceso dalyvių dalyvavo tik prokuroras, o antstolė V. Ž. teismo posėdyje nedalyvavo, taip pat posėdyje nedalyvavo nuteistasis A. M., kuriam šaukimas apie teikimo nagrinėjimą nebuvo įteiktas ( b. l. 11), o A. M. gynėjui apie teikimo nagrinėjimą nebuvo pranešta.

BPK 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo pareiga užtikrinti galimybę nuteistajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais ginti savo interesus ir imtis reikiamų priemonių užtikrinti nuteistojo asmeninių ir turtinių teisių apsaugą. Akivaizdu, jog nei nuteistajam A. M., nei jo gynėjui apie teismo posėdžio laiką, datą, vietą tinkamai pranešta nebuvo ir tokiu būdu teismas nesiėmė pakankamai priemonių užtikrinti A. M. ar jo gynėjui nuteistojo teisę žinoti apie jam paskirtos bausmės vykdymo metu iškilusius klausimus ir įstatymų nustatytomis priemonėmis bei būdais teikti įrodymus, ginti savo interesus, t. y. nesudarė A. M. galimybės tinkamai realizuoti savo procesinių teisių.

Nei antstolė, teikimu prašydamas baudą pakeisti kita bausme, nei apylinkės teismas, baudą pakeitęs areštu, neišsiaiškino aplinkybių, ar nuteistasis A. M. vengė mokėti jam paskirtą baudą ir jos nėra galimybės išieškoti, ar A. M. sumokėti baudos negalėjo, nes neturėjo tam lėšų.

Įvertinęs šiuos duomenis apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nedalyvavo visi asmenys, kurie turėtų dalyvauti sprendžiant pirmiau paminėtus klausimus, o apylinkės teismas antstolio teikimą išnagrinėjo pažeisdamas baudžiamąjį procesą, bei neišsiaiškinęs svarbių ir esminių aplinkybių ir dėl to priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą. Dėl minėtų priežasčių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad minėtų trūkumų pašalinti apygardos teisme nėra galimybės, skundžiama apylinkės teismo nutartis naikinama, o teikimas grąžinamas apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą – antstolės V. Ž. teikimą dėl A. M. paskirtos baudos pakeitimo kita bausme grąžinti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.