- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-28
- Bylos Nr.
- AN2-319-380/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00943-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. G.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. liepos 30 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-592-718/2021.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2021-07-08 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) specialistės nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-6489-2021 (ROIK: 21132859097) V. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalį 45 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2020-12-17, 17.19 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę, važiavo „A“ juosta, kuri skirta maršrutiniam transportui, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8 punkto reikalavimus.
2. 2021-07-23 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose buvo gauti 4 V. G. skundai administracinio nusižengimo bylose Nr. II-592-718/2021 (skundas dėl 2021-07-08 nutarimo (ROIK: 21132859097), Nr. II-593-718/2021 (skundas dėl 2021-07-08 nutarimo (ROIK: 21131424182), Nr. II-594-718/2021 (skundas dėl 2021-07-08 nutarimo (ROIK: 21133354494), Nr. II-595-718/2021 (skundas dėl 2021-07-09 nutarimo (ROIK: 21133030169).
3. 2021-07-26 patvarkymu Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja, atsižvelgdama į tai, kad buvo gautas V. G. prašymas sujungti 4 skirtingas administracinio nusižengimo bylas, kuriose prašoma panaikinti skundžiamus nutarimus ir asmeniui paskirti vieną subendrintą nuobaudą, pavedė pirmąją bylą Nr. II-592-718/2021 gavusiai teisėjai Laimutei Venckuvienei spręsti klausimą dėl administracinio nusižengimo bylų Nr. II-592-718/2021, Nr. II-593-718/2021, Nr. II-594-718/2021 ir Nr. II-595-718/2021 sujungimo klausimo. Administracinio nusižengimo bylose Nr. II-592-718/2021, Nr. II-593-718/2021, Nr. II-594-718/2021 ir Nr. II-595-718/2021 buvo gautas V. G. prašymas sujungti teisme gautas administracinio nusižengimo bylas, kuriose prašoma panaikinti skundžiamus Institucijos nutarimus ir asmeniui paskirti vieną subendrintą nuobaudą. Nurodoma, kad visi nutarimai surašyti dėl tos pačios veikos, t. y. už tęstinę veiką, nusižengimai atlikti tuo pačiu būdu, ta pačia transporto priemone ir tikslu (buvo teikiamos taksi paslaugos). Taip pat nurodoma, kad administracinio nusižengimo protokolai buvo surašyti ir priimti jau po visų veikos epizodų atlikimo, t. y. užbaigus veiką, todėl turėjo būti surašytas vienas administracinio nusižengimo protokolas ir priimtas vienas nutarimas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2021-07-30 nutartimi teismas netenkino V. G. prašymo sujungti administracinio nusižengimo bylas Nr. II-592-718/2021, Nr. II-593-718/2021, Nr. II-594-718/2021, Nr. II-595-718/2021. Taip pat teismas atsisakė priimti V. G. skundą dėl Institucijos 2021-07-08 nutarimo (registro objektas ROIK: 21132859097) ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad ANK nenumato administracinio nusižengimo bylų sujungimo galimybės, be to, V. G. skundžiamais Institucijos nutarimais buvo nubaustas ne už padarytą vieną tęstinę veiką, o už kelias skirtingu laiku ir skirtingose vietose padarytas veikas. Teismas taip pat padarė išvadą, jog iš V. G. skundo turinio matyti, kad jis padarytų administracinių nusižengimų neginčija, nenurodo Institucijos nutarimų apskundimo pagrindų ir motyvų, o tai reiškia, kad jis ne skundžia Institucijos priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, o prašo sujungti administracinio nusižengimo bylas.
Šalies argumentai
5. Atskiruoju skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. G. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo nutartis administracinio nusižengimo bylose Nr. II-593-718/2021, II-592-718/2021, II-594-718/2021, II-595-718-2021, II-623-718/2021 ir klausimą dėl skundų priėmimo grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo arba šį klausimą išspręsti iš esmės.
5.1. Skunde nurodoma, kad Klaipėdos apylinkės teisme yra nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos Nr. II-593-718/2021, II-592-718/2021, II-594-718/2021, II-595-718-2021, II-623-718/2021, kuriose V. G. patrauktas administracinėn už tai, jog vairuodamas automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo „A“ kelio juosta nesukdamas į sankryžą, kuri skirta viešojo transporto priemonėms ir tokiu būdu pažeidė KET 8 ir 181 punktus. Apelianto teigimu susipažinus su skundžiamais Institucijos nutarimais matyti, jog visi nutarimai surašyti dėl tos pačios veikos, t. y. už tęstinę veiką, atliktą tuo pačiu būdu, veikimo modeliu, transporto priemone ir tikslu (teikė taksi paslaugas). Mano, jog turėjo būti surašytas vienas administracinio nusižengimo protokolas ir vienas nutarimas, nes administracinio nusižengimo protokolai surašyti bei nutarimai priimti jau po visų veikos epizodų atlikimo, t. y. užbaigus veiką.
5.2. Teigia, kad administracinės atsakomybės taikymo principai yra tokie patys kaip ir baudžiamosios (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-04 sprendimas byloje Balsytė-Lideikienė prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 72596/1, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010-05-28 nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A-4-689/2003), todėl, siekiant nustatyti asmens atsakomybės ribas, būtina įvertinti visas aplinkybes, taip pat ir kaltę, kuri pasireiškia siekiu padaryti nusikalstamą veiką (šiuo atveju – administracinį nusižengimą). Esant tokia teisiniam reguliavimui, šioje byloje „būtina nustatyti, kokie veikos epizodai atskiria juos nuo veikos ir yra savarankiškos veikos“. Taip pat susipažinus su nutarimais bei teisiniu reguliavimu matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. G. yra nubaustas už tai, jog teikdamas viešojo transporto – taksi paslaugas naudojosi „A“ ženklinimo kelio juosta, kuri skirta viešajam transportui. 2016-12-30 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-460 (1.5 E) patvirtintos pakeistos Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės, kurių 4.3. p. nurodo, jog taksi paslauga – keleivio ir bagažo vežimas taksi, keleivio laukimas esant įjungtam taksometrui, važiavimas pagal taksi užsakymą, keleivių laukimas, t. y. komercinė vežimo paslauga, kuria užsiima ir kitos transporto rūšys, kurioms yra skirta „A“ juosta (autobusai, keleiviniai mikroautobusai). Tokiu būdu matyti, jog yra susidariusi teisinė kolizinė situacija, kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baustas už tai, jog teikė paslaugas tomis pačiomis sąlygomis, kokios yra teikiamos kitų rūšių viešojo transporto priemonių besinaudojančių „A“ juosta. Šiuo atveju matomas akivaizdus teisinio reguliavimo neatitikimas, kuris turi diskriminavimo elementą – vienos rūšies paslaugos teikėjai turi skirtingas sąlygas, nors jie atitinka visus elementus (paslaugos teikimo pobūdis, jos atlygintinumas, paslaugos prieinamumas už atlygį ir t. t.). Esant tokiam neatitikimui, būtina teisės aktų analizė bei kontrolė dėl atitikimo aukštesniesiems teisės aktams, inter alia Konstitucijai.
5.3. Apeliantas nurodo, jog Klaipėdos apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylose Nr. II-593-718/2021, II-592-718/2021, II-594-718/2021, II-595-718/2021, II-623-718/2021 priėmė identiškas nutartis, kuriomis atsisakė priimti skundus dėl Institucijos nutarimų, todėl teikiamas vienodas skundas visose bylose. Pažymi, kad teismas skundžiamose nutartyse nurodė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš esmės neskundžia pažeidimo ir dėl to neginčija pačio nutarimo. Su tokia pozicija skunde nesutinkama, nes iš esmės neskundžiamas faktas apie padarytą nusižengimą, už kurį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuomone, jis jau nubaustas paskiriant baudą pirminiame nutarime ir paskirtą baudą jau yra sumokėjęs. Teisme be šių administracinio nusižengimo bylų, kuriose teikiamas šis skundas, yra nagrinėjamos ir kitos administracinio nusižengimo bylos dėl analogiškų nusižengimų. Tose bylose taip pat keliamas klausimas dėl veikos tęstinumo ir baustumo. Apelianto nuomone teismas privalėjo skundą nagrinėti atsakydamas į klausimą, ar asmuo, kuris skundžia nutarimų teisėtumą „tuo aspektu, jog mano, kad už tai jis jau nubaustas, o ne atsisakyti jį priimti nurodydamas, jog, jei su pažeidimu sutinkama, skųsti tokio nutarimo negalima“. Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę į nešališką teismą, yra daug kartų pasisakęs, kad asmuo į teismą gali kreiptis, jei mano, kad jo teisės yra pažeistos be apribojimų ir teisme negali būti ginčų, kurie nebūtų išspręsti teisme.
5.4. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nurodo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nebuvo tęstinės veikos, pakartoja analogiškus argumentus, kurie nurodyti jau apskųstose administracinio nusižengimo bylose. Pažymima, kad teismų praktikoje laikomasi kitokios nuomonės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-743/2007 yra nurodęs, jog tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (pavyzdžiui, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui ir t. t. (kasacinė byla Nr. 2K-307/2007). Taigi tęstinės nusikalstamos veikos esminė aplinkybė yra ta, kad atskirais nusikalstamos veikos epizodais įgyvendinamas vienas kaltininko sumanymas, tęstinę veiką sudarantys nusikalstami veiksmai pažeidžia tą patį nusikalstamos veikos objektą ir kvalifikuojami pagal vieną ir tą patį BK specialiosios dalies straipsnį. Teismas, priimdamas skundžiamas nutartis nurodė, jog „veikas skiria laiko tarpas ir vietos“, tačiau nevertina, jog laikas šiuo atžvilgiu neturi reikšmės, nes tarp veikų gali būti ir atskiros dienos ar net savaitės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-719/2020). Vieta taip pat neturi esminės reikšmės, nes administracinių nusižengimų padarymo sudėtis ta pati – važiavimas „A“ juosta teikiant taksi paslaugas. Todėl nesutinkama su teismo pozicija, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nebuvo vieningos tyčios, o veikos nebuvo tęstinio pobūdžio.
5.5. Skunde pažymima, kad nors teismas skundžiamose nutartyse nurodo, kad administracinio nusižengimo bylų teisenoje nėra numatyta galimybė bylas sujungti į vieną, tačiau kasacinis teismas yra nurodęs, kad tokiose situacijose visos administracinio nusižengimo veikos, kurios yra analogiškos, turi būti nagrinėjamos vienoje administracinio nusižengimo byloje (kasacinė nutartis Nr. 2AT-19-719/2020).
6. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. atskirąjį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas G. K. su atskiruoju skundu nesutinka, mano, kad skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas paliekant galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2021-07-30 nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-592-718/2021 be pakeitimų.
Motyvuojamoji dalis
7. Atskirasis skundas netenkintinas.
8. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis (ANK 656 straipsnio 2 dalis).
9. Pažymėtina, kad V. G. atskirasis skundas apygardos teismui buvo nepagrįstai įvardytas ir užregistruotas Lietuvos informacinėje teismų sistemoje (LITEKO) kaip apeliacinis skundas. ANK 626 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, jog dėl apylinkės teismo nutarties atsisakyti priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo gali būti paduotas atskirasis skundas. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi buvo atsisakyta priimti V. G. skundą dėl Institucijos nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-6489-2021 (ROIK: 21132859097) bei atsisakyta tenkinti V. G. prašymą sujungti administracinio nusižengimo bylas Nr. II-592-718/2021, Nr. II-593-718/2021, Nr. II-594-718/2021, Nr. II-595-718/2021, todėl teismas nenagrinėjo administracinio nusižengimo bylos iš esmės, nevertino minėto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, o sprendė tik skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo priėmimo bei administracinio nusižengimo bylų sujungimo klausimus. Be to, skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje taip pat nurodyta, jog nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Tai reiškia, jog V. G. skundas savo esme yra atskirasis, o ne apeliacinis skundas, todėl turi būti nagrinėjamas pagal atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomas administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančias taisykles.
10. Teismų praktikoje pripažįstama, kad klausimams, kurių nereglamentuoja ANK normos, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. ANK nėra numatyta administracinių nusižengimų bylų sujungimo ir nutarčių, kuriomis atsisakoma tokį procesinį prašymą tenkinti, apskundimo galimybė, todėl pagal analogiją taikytinos BPK nuostatos. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymas sujungti administracinių nusižengimų bylas yra procesinis. BPK 439 straipsnio 2 dalis numato, kad neskundžiamos teismų nutartys dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad V. G. skundas yra atskirasis, o ne apeliacinis skundas, taip pat į tai, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas sujungti bylas yra neskundžiama, nagrinėja tik skundžiamos nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti apelianto skundą dėl Institucijos 2021-07-08 nutarimo, teisėtumą ir pagrįstumą.
11. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, V. G. nekvestionuojant Institucijos nutarimo pagrįstumo, jo skundas buvo nepriimtas ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. V. G. nuomone taip buvo pažeista jo konstitucinė teisė kreiptis į teismą dėl pažeistų jo teisių gynimo, tačiau toks skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad atsižvelgdamas į byloje nustatytas teisines ir faktines aplinkybes bei vadovaudamasis ANK 622 straipsnio 1 dalimi teismas atsisakė priimti V. G. skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui, tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškino, kad atsisakymas priimti šį jo skundą neužkerta jam kelio kreiptis į teismą su skundu dėl Institucijos priimto nutarimo, kartu su tokiu skundu paduodant prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, šiame prašyme nurodant svarbias termino praleidimo priežastis, jei apskundimo terminas būtų praleistas. Kadangi apeliantas faktinių Institucijos 2021-07-08 nutarime užfiksuotų aplinkybių ir savo kaltės dėl nutarime nurodyto administracinio nusižengimo padarymo neneigia, su nutarimu nesutinka tik dėl to, kad mano, jog, teismui atsisakius sujungti administracinių nusižengimų bylas, šiuo nutarimu jam paskyrus dar vieną administracinę nuobaudą jis yra baudžiamas antrą kartą už tuos pačius priešingus teisei veiksmus (tęstinį važiavimą „A“ juosta), pirmosios instancijos teismui konstatavus administracinių nusižengimų bylų sujungimo negalimumą, apelianto skundą dėl Institucijos 2021-07-08 nutarimo (ROIK: 21132859097) pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Apeliantas, norėdamas, kad būtų patikrintas Institucijos 2021-07-08 nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas, skunde turi nurodyti: apylinkės teismo, kuriam skundas paduodamas, pavadinimą; administracinio nusižengimo bylą, dėl kurios paduodamas skundas; skundžiamo nutarimo administracinio nusižengimo byloje (jo dalies) esmę; nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo pagrindus ir motyvus; savo prašymus, įskaitant pageidavimą siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis (ANK 624 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantui skunde apylinkės teismui nenurodžius nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo pagrindų ir motyvų ir apylinkės teismui konstatavus administracinių nusižengimų bylų sujungimo negalimumą, apylinkės teismas neturėjo kitos procesinės galimybės, kaip tik atsisakyti apelianto skundą priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, išaiškinant apeliantui teisę kreiptis į teismą su skundu dėl Institucijos priimto nutarimo.
12. Įvertinęs tai, kas aptarta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021-07-30 nutartis paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atskirasis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. liepos 30 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. atskirojo skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.