- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-23
- Bylos Nr.
- e2-8831-514/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00533-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Ieškovas
- P. M.
- Atsakovas
- T. M.
Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė, veikdama Vilniaus regiono apylinkės teismo vardu,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. M. (P. M.) ieškinį atsakovui T. M. (T. M.) dėl laidojimo išlaidų atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 1 252,98 Eur laidojimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Jeigu teismas vertintų, kad praleistas 3 mėnesių terminas reikalavimui atlyginti laidojimo išlaidas pareikšti, prašė šį terminą atnaujinti.
Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo ir atsakovo tėvas J. M. Po tėvo mirties liko jo įpėdiniai – ieškovas, atsakovas ir jų motina F. M. Mirus tėvui, ieškovas vienas organizavo laidojimo procesą, tinkamą pagerbimą ir atsisveikinimą, ieškovas vienas laidojimo išlaidoms sumokėjo 4 337,60 Eur pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą faktūrą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus socialinių išmokų poskyrio sprendimu Nr. SR-7465, ieškovui buvo skirta 440 Eur laidojimo pašalpa, taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 41 straipsnio 9 dalimi, 2024 m. rugsėjo 20 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius sprendimu ieškovui buvo skirta 556,31 Eur. Ieškovas iš viso gavo 996,31 Eur J. M. laidojimo išlaidoms, iš savo asmeninių lėšų sumokėjo 3 341,29 Eur. Ieškovas po tėvo mirties atsakovą registruotu laišku informavo apie patirtas išlaidas, pateikdamas prašymą dėl laidojimo išlaidų dalinio kompensavimo ir prašydamas atsakovo pervesti jam pusę sumos, tačiau atsakymo į pateiktą prašymą, laidojimo išlaidų dalinio kompensavimo negavo. Atsakovas kreipėsi į palikimo vietos notarę dėl palikimo priėmimo ir tapo teisėtu J. M. įpėdiniu. Ieškovas, remdamasis tuo, jog atsakovas nesiekė bendradarbiauti, kooperuotis, jog būtų išspręstas ieškovo prašymas dėl laidojimo išlaidų dalinio kompensavimo, kreipėsi į teisininką ir per savo atstovą pateikė pretenziją atsakovui dėl mirusiojo laidojimo išlaidų atlyginimo iš įpėdinio, aiškiai išdėstydamas reikalavimą atlyginti ieškovui jo turėtas išlaidas, nurodydamas, kad ginčą galima išspręsti taikiai, tačiau iš atsakovo atsakymo negavo. Tik po kurio laiko asmeniškai gavo iš atsakovo laišką, kuriame atsakovas nurodė sutinkantis spręsti ginčą, todėl buvo bandoma telefoninio pokalbio metu ginčą spręsti taikiai, tačiau atsakovas laikėsi pozicijos, jog jis neturi mokėti laidojimo išlaidų. Dėl šių priežasčių prašė iš atsakovo, kaip J. M. įpėdinio, priteisti patirtas išlaidas, atsižvelgiant į atsakovui tenkančią palikimo dalį, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas, jo atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovui laidojimo išlaidas patvirtinantys dokumentai buvo pateikti kartu su pretenzija kitoje sąskaitos faktūros pusėje. Tai, kad atsakovas tokius dokumentus gavo, patvirtina atsakovo žmonos telefoninis prašymas neskubėti reikšti ieškinio teisme, įsipareigojant šias išlaidas atlyginti. Atsakovui pažado atlygint laidojimo išlaidas neištesėjus, buvo pateiktas ieškinys teismui dėl laidojimo išlaidų atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad apie tėvo mirtį ieškovas atsakovui nepranešė, neinformavo, taip nuslėpdamas atsakovui labai svarbų faktą. 2025 m. vasario 7 d. ieškovas atsakovui atsiuntė pretenziją, kurioje nurodė, kad ieškovas nori, kad atsakovas jam pervestų pinigus panaudotus laidojimo paslaugoms 1670,64 Eur bei 500 Eur advokato suteiktoms paslaugoms už pretenzijos parengimą. Iš viso 2 170,64 Eur. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog dėjo visas pastangas ginčą spręsti taikiai, neva atsakovas elgėsi klaidingai, nežadėjo atlyginti jokių laidojimo išlaidų, ir tai lėmė, jog ieškovas buvo priverstas pareikšti ieškinį, kad apgintų savo teises. Atsiliepime į ieškovo 2025 m. vasario 7 d. pretenziją, atsakovas nurodė, jog ieškovas turi pateikti įrodymus, kurie patvirtintų faktą, jog išlaidos buvo patirtos dėl laidojimo paslaugų suteikimo bei išlaidų suma. Be to, atsiliepime į pretenziją atsakovas nurodė, jog jis nori ginčą spręsti geranoriškai. Sekančią dieną po to, kai ieškovas gavo atsakovo surašytą atsakymą į pretenziją, ieškovas mobiliojo ryšio priemone paskambino atsakovui neva norėdamas susitarti dėl laidojimo išlaidų. Pokalbio metu atsakovas aiškiai ir nedviprasmiškai ieškovui pasakė, jog jis sutinka sumokėti prisidėdamas prie tėvo laidojimo išlaidų, tačiau prašė pateikti atsakovui mokėjimo už laidojimo išlaidas patvirtinimą. Ieškovas jokio mokėjimo patvirtinimo už suteiktas laidojimo paslaugas atsakovui nepateikė, pateikė tik nepasirašytą sąskaitą faktūrą, kurioje nebuvo įrodymų, jog sąskaita buvo apmokėta, todėl atsakovas prašė pateikti įrodymą apie ieškovo sumokėtas pinigines lėšas ir būtų be jokių trukdžių apmokėjęs savo dalį už tėvo laidotuves. Tačiau ieškovas prašomų dokumentų atsakovui neparodė, o pareiškė ieškinį teisme. Toks ieškovo elgesys įrodo, jog ieškovas ne tik neketino ir nenorėjo ginčo spręsti taikiai, tačiau šį ginčą tyčia apgaulės būdu pats ir sukėlė. Tokį ieškovo elgesį vertino kaip nesąžiningą. Atsakovas niekada neminėjo, jog jis neketina perduoti pinigų ieškovui už laidotuvių išlaidas, elgėsi protingai ir sąžiningai norėdamas ginčą spręsti taikiai prašant išlaidų už suteiktas laidotuvių paslaugas patvirtinimo. Atsakovui nėra suprantama bylinėjimasis. Pažymėjo, kad gavęs minėtus dokumentus apie turėtas laidojimo išlaidas, atsakovas savo dalį būtų sumokėjęs. Dėl šių priežasčių prašė ieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovas ieškinį pripažino, neginčijo patirtų išlaidų dydžio, paaiškinęs, jog šiuo metu neturi finansinių galimybių sumokėti prašomos sumos. Be to, atsakovo nuomone, tėvas turėjo sukaupęs piniginių lėšų, kurių turėjo pakakti laidojimo išlaidoms.
Atsakovo atstovas prašė išdėstyti (atidėti) sprendimo vykdymą keturiems mėnesiams, atsižvelgiant į atsakovo sveikatos būklę ir turimus finansinius įsipareigojimus. Kaip per dideles vertino ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas.
Dėl laidojimo išlaidų atlyginimo
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1 252,98 Eur laidotuvių išlaidų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad laidotuvių išlaidas sudaro 4 337,60 Eur, sumokėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas paslaugas. Iš valstybės buvo gauta 996,31 Eur dydžio laidojimo pašalpa, viso laidojimo išlaidos ieškovo lėšomis sudaro 3 341,29 Eur, kurių 3/8 (1 252,98 Eur) turi atlyginti atsakovas kaip turto paveldėtojas, atsižvelgiant į paveldėto palikimo dalį.
Teisės aktai nereglamentuoja teisinių santykių kilusių iš ginčo dėl laidojimo išlaidų priteisimo. Dėl to ginčas spręstinas vadovaujantis bendraisiais teisės principais, t. y. taikant teisės analogiją. CK 5.59 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris pradėjo valdyti paveldimą turtą, jeigu yra kitų įpėdinių, neturi teisės disponuoti paveldimu turtu (jį parduoti, įkeisti ir pan.), kol sueis trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos arba kol jis gaus paveldėjimo teisės liudijimą. Pagal CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, prieš sueinant nurodytam terminui arba prieš gaudamas paveldėjimo teisės liudijimą, įpėdinis turi teisę iš paveldimo turto apmokėti palikėjo gydymo ir slaugymo ligos metu išlaidas, taip pat jo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl laidojimo išlaidų priteisimo yra išaiškinęs, kad jeigu vienas iš įpėdinių (paveldėtojų) palaidojo palikėją savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš visų įpėdinių, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012). Nurodytoje kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tarp šalių egzistuoja prievolinis teisinis santykis, atsakovas kaip paveldėtojas turi prievolę atlyginti ieškovui palikėjo laidojimo išlaidas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis, 1.8 straipsnio 2 dalis, 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 6.1, 6.2 straipsniai, CPK 3 straipsnio dalis).
Nagrinėjamos bylos atveju ieškovui patyrus mirusiojo laidojimo išlaidas, o atsakovui priėmus palikimą, tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė prievoliniai santykiai, dėl ko atsakovas turi prievolę padengti ieškovui dalį jo patirtų išlaidų proporcingai paveldėto palikimo daliai ((CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis, 1.8 straipsnio 2 dalis, 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 6.1, 6.2 straipsniai, CPK 3 straipsnio 6 dalis).
Byloje nėra keliamas ginčas dėl teisinio santykio kvalifikavimo, ar atsakovo pareigos prisidėti prie palikėjo laidojimo išlaidų.
Ieškovo turėtas išlaidas patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. rugsėjo 20 d. sąskaita faktūra, pagal kurią laidojimo ir kremavimo paslaugų kaina 4 337,60 Eur bei 2024 m. rugsėjo 20 d. kasos pajamų orderis, patvirtinantis, kad ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 4 337,60 Eur. Pagal ieškovo pateiktus dokumentus (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus socialinių išmokų poskyrio sprendimu Nr. SR-7465 ieškovui buvo skirta 440 Eur laidojimo pašalpa, taip pat 2024 m. rugsėjo 20 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius sprendimu ieškovui buvo skirta 556,31 Eur. Tokiu būdu ieškovui kompensuota 996,31 Eur tėvo laidojimo išlaidų, ieškovo patirtos laidojimo išlaidos sudaro 3 341,29 Eur.
Pagal kasacinio teismo praktiką, teismas, spręsdamas nuostolių, kaip nukentėjusiojo asmens padarytų laidojimo išlaidų, atlyginimo klausimą, turi įvertinti konkrečias bylos aplinkybes ir įsitikinti, kad tos išlaidos yra priverstinės, būtinos, protingos ir kad jas patvirtina pateikti įrodymai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų išlaidos. Šios kategorijos bylose atlyginamos tik būtinos, įprastos, vidutinės išlaidos, tai yra tokios, kurios buvo padarytos neperžengiant nuosaikumo ribų ir kurias patvirtina pateikti įrodymai (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-705-253/2021, Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1533-1043/2022, Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-551-260/2013). Atsakovas laidojimo išlaidų dydžio neginčijo, teismo vertinimu laidojimo išlaidų dydis atitinka įprastą, vidutinį laidojimo išlaidų dydį, teisingumo ir protingumo principus, turėtos išlaidos įrodytos mokėjimo dokumentais.
Atsakovas teismo posėdžio metu išreiškė nuomonę, kad tėvas buvo sukaupęs piniginių lėšų laidotuvėms, todėl ieškovas tokių išlaidų iš savo asmeninių lėšų nepatyrė, tačiau jokių įrodymų tokiems teiginiams pagrįsti neteikė, šių aplinkybių neįrodė, dėl ko darytina išvada, kad tėvą ieškovas palaidojo savo lėšomis.
Atsakovas itin akcentavo ieškovo elgesį neinformuojant atsakovo apie tėvo mirtį, tokį ieškovo elgesį vertindamas kaip nesąžiningą, tačiau atsakovo nurodomos aplinkybės teisinės reikšmės atlygintinų išlaidų apimčiai neturi, nes prievolė atlyginti šias išlaidas kyla ne iš šalių tarpusavio santykių artimumo, o iš teisinio fakto, kad atsakovas priėmė palikimo dalį.
Byloje nėra ginčo, kad atsakovas savo lėšomis prie laidojimo išlaidų neprisidėjo, todėl įpareigotinas atlyginti ieškovui dalį laidojimo išlaidų, proporcingai paveldėto turto daliai. Byloje nustatyta, kad mirus J. M. jo palikimą priėmė ieškovas, atsakovas ir mirusiojo sutuoktinė, išduoti paveldėjimo teisės liudijimai ((duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notarų biuro (duomenys neskelbtini) informacija). Atsakovas ir ieškovas paveldėjo po 3/8 dalis palikimo, iš atsakovo ieškovui priteistina dalis jo patirtų išlaidų proporcingai paveldėto palikimo daliai, t. y. 1 252,98 Eur laidojimo išlaidų (3 341,29:8x3).
Ieškovui taip pat priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos (2025 m. kovo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalies taikymo
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jeigu teismas vertintų, kad praleistas CK 5.63 straipsnyje numatytas 3 mėnesių terminas reikalavimui atlyginti laidojimo išlaidas pareikšti, prašė šį terminą atnaujinti.
CK 5.63 straipsnis reguliuoja palikėjo kreditorių reikalavimų, kurie atsirado iki palikėjo mirties, pareiškimo ir tenkinimo tvarką. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovas ieškinio reikalavimą atsakovui pareiškė ne kaip palikėjo kreditorius, bet kaip palikėjo įpėdinio (atsakovo) kreditorius atlyginti nuostolius dėl palikėjo palaidojimo savo lėšomis, kuriuos jis patyrė ne iki, bet po palikėjo mirties. Todėl šioje byloje pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pareiškimo ir tenkinimo tvarkos CK 5.63 straipsnio normos nereglamentuoja, dėl ko minėto straipsnio nuostatos netaikytinos.
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo
Atsakovas prašė priteistos sumos mokėjimą atidėti ar išdėstyti dalimis keturių mėnesių laikotarpiui, nurodydamas, jog negalės jos iš karto visos sumokėti dėl sunkios turtinės padėties.
CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, o teismo priteistos sumos sumažinimo įstatymas nenumato. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti įrodymai (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-679/2009; 2010 m. birželio mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-834/2010, kt.). Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo (atidėjimo) klausimo yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai, jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo (atidėjimo) klausimą, taip pat atsižvelgiama į tai, ar bus užtikrintas tinkamas sprendimo vykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai.
Atsakovas, prašydamas atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą dalimis, pateikė dvi kredito sutartis ir duomenis apie sveikatos būklę. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) yra sudaręs vartojimo kredito sutartį 3 400 Eur sumai su UAB (duomenys neskelbtini), atsakovas pagal šią kredito sutartį privalo iki 2029 m. rugsėjo 22 d. mokėti kas mėnesį po 112,86 Eur dydžio įmokas. Taip pat atsakovas (duomenys neskelbtini) yra sudaręs vartojimo kredito sutartį 6 284,78 Eur sumai su UAB (duomenys neskelbtini), atsakovas pagal šią kredito sutartį privalo iki 2031 m. liepos 22 d. mokėti kas mėnesį po 167, 34 Eur dydžio įmokas. Atsakovas duomenų apie savo gaunamas pajamas, šeimos turimas santaupas nepateikė, dėl ko teismas negali įvertinti turimų kreditorinių įsipareigojimų įtakos bendrai atsakovo finansinei padėčiai.
Pateiktas medicininių duomenų išrašas patvirtina, kad atsakovui diagnozuotos juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija, hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo bei kitos ligos. Nors šiuo metu dalyvumo lygis atsakovui nėra nustatytas, tačiau, atsižvelgiant į atsakovo amžių, nustatytų ligų pobūdį, sutiktina su atsakovu, kad jo galimybės gauti didesnes pajamas yra ribotos.
Atsakovas įrodymų apie savo turimą nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą teismui nepateikė, tik nurodė, jog turi žemės ir pastatus. Iš Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 18 d. sprendimu (įsiteisėjusiu 2025 m. gegužės 21 d. Šiaulių apygardos teismui išnagrinėjus apeliacinį skundą) nustatytų aplinkybių seka, kad atsakovas dovanojimo sutartimis yra įgijęs 3 ha ploto žemės sklypą, es. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., ir ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, es. (duomenys nenskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., bei žemės sklypą po jais. Pagal minėtą sprendimą atsakovui pervedus į paveldėjimo bylą 4 384,01 Eur, atsakovas kartu su kitais įpėdiniais paveldės dalį piniginių lėšų.
Teismo vertinimu minėti duomenys yra pakankami atsakovo finansinei padėčiai nustatyti. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo metu atsakovo finansinė padėtis yra sudėtinga (nors gauna senatvės pensiją, turi nekilnojamojo turto, bet jis turi įsipareigojimų kredito įstaigoms), kas sudaro pagrindą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą.
Tačiau šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertini, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo vienai šaliai, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir ar apskirtai nebus paneigtas pats teismo sprendimo privalomas pobūdis.
Teismo vertinimu, šioje byloje teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas keturiems mėnesiams neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, būtų pažeisti lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Ieškovas laidojimo išlaidas patyrė 2024 m. rugsėjo mėnesį, tačiau atsakovas nuo to laiko nors iš dalies šių laidojimo išlaidų nekompensavo. Įvertinus nustatytas aplinkybes, taip pat atsakovo turtinę padėtį, ieškovo teisėtus lūkesčius, daroma išvada, kad atsakovo nurodytos aplinkybės dėl sunkios turtinės padėties nesudaro pagrindo tenkinti jo prašymą pilna apimtimi ir išdėstyti sprendimo vykdymą 4 mėnesių terminui, laikant, jog toks įvykdymo išdėstymas nepagrįstai pažeistų ieškovo, kaip kreditoriaus, teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę. Tačiau, siekiant sudaryti galimybę atsakovui surasti reikalingų lėšų sumokėti priteistas laidojimo išlaidas, sutinkant ieškovui, prašymas tenkinamas iš dalies ir teismo sprendimo vykdymas išdėstomas 2 mėnesiams.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus, iš atsakovo išieškotinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovas pateikė dokumentus, kad teisinės pagalbos išlaidos sudaro 2 300 Eur (2025-02-04 ir 2025-04-01, 2025-05-07 sąskaitos faktūros, 2025-02-04 pinigų priėmimo kvitas, 2025-04-01 ir 2025-05-07 pavedimas). Išlaidos neviršija nustatytų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, tačiau teismas jas mažina, vertindamas, kad šios išlaidos neatitinka pagrįstumo kriterijaus.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl byloje patirtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, negali remtis vien tik šalies prašyme nurodytais duomenimis ir aplinkybėmis. Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu yra nurodyta, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023, 87 punktas).
Iš pateiktų sąskaitų faktūrų matyti, kad teisinės pagalbos išlaidos apėmė susipažinimą su dokumentais, konsultacijų teikimą, dokumentų nuorašų tvirtinimą, pretenzijos, ieškinio bei taikos sutarties parengimą, atstovavimą teisme. Tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su kliento pateikta informacija, dokumentų nuorašų tvirtinimas, konsultacijų teikimas negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016 51 punktas).
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vienai iš šalių neturėtų tekti atsiskaitymo už šias teisines paslaugas, nulemtas pačios kitos šalies (jos atstovo) veiksmų, našta. Pagrindą netenkinti šalies prašymo atlyginti už minėtų dokumentų parengimą patirtas išlaidas sudaro ir tai, kad nurodyti dokumentai yra daugiau techninio pobūdžio, o jų parengimas iš jos atstovo nepareikalavo specialių teisinių žinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023 64 punktas). Teismo vertinimu taikos sutarties parengimas nebuvo imlus darbui, daugiau techninio pobūdžio, todėl pagrįstomis pagal šią sąskaitą teismas pripažįsta 300 Eur dydžio išlaidas, atsižvelgdamas į tai, kad teismo posėdis 2025 m. gegužės 7 d. tęsėsi 33 min, 2025-05-21 - 1 val. 4 min. Pagal Rekomendacijų 8.19 p. nustatytinas išlaidos už atstovavimą sudaro 300 Eur. Dėl šių priežasčių teismas pagrįstomis pripažįsta išlaidas teisinei pagalbai 1 800 Eur dydžio.
Atsakovas nurodė, kad jeigu ieškovas būtų pateikęs visus laidojimo išlaidas patvirtinančius dokumentus, šias išlaidas būtų atlyginęs gera valia be teisminio proceso, dėl ko bylinėjimosi išlaidų ieškovas nebūtų patyręs. Sutiktina, kad teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, turi atsižvelgti, be kita ko, į tai, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir ar šalis juo pasinaudojo, ar pagrįstai pradėjo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-1075/2020 15 punktas).
Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad ieškovas 2024 m. rugsėjo 30 d. registruotu laišku (įteiktas 2024-10-02) kreipėsi į atsakovą, prašydamas per 14 d. atlyginti dalį patirtų laidojimo išlaidų (1 670,64 Eur), į šį prašymą atsakovas nereagavo. Pakartotinai ieškovas 2025 m. vasario 7 d. pateikė pretenziją atsakovui (įteikta 2024-02-11) su prašymu atlyginti patirtas laidojimo išlaidas ir išlaidas teisinei pagalbai, rengiant pretenziją (1 670,64 Eur ir 500 Eur) iki 2024 m. vasario 24 d. Gavęs šiuos ieškovo reikalavimus, atsakovas tik 2025 m. kovo 3 d. pateikė atsakymą ieškovui, reikalaudamas paaiškinimo apie gautas išmokas iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos ir kitų įstaigų laidojant tėvą bei tai patvirtinančių dokumentų, taip pat įrodymų apie patirtas laidojimo išlaidas (pinigų sumokėjimą pagal sąskaitą faktūrą patvirtinimo). Tiek ieškovas, tiek atsakovas nurodė, kad po šio atsakovo laiško bendravo telefonu, tačiau ginčo išspręsti nepavyko. Ieškovo pateikti dokumentų pagrindu teismas sprendžia, kad ieškovas bandė spręsti ginčą neteismine tvarka, tačiau to padaryti nepavyko iš dalies dėl atsakovo pasyvumo (tik po dviejų raginimų pateikė atsiliepimą į ieškovo rašymą) , dėl ko ieškovas pradėjo teisminį procesą. Teismo vertinimu šalių pastangos išspręsti ginčą taikiai buvo nepakankamos, abi proceso šalys nepakankamai bendradarbiavo. Ieškovas neteikė atsakovui dokumentų, patvirtinančių patirtas laidojimo išlaidas, prašė didesnių išlaidų (neatsižvelgiant į paveldėtojų skaičių), o atsakovas, pripažindamas pareigą atlyginti dalį laidojimo išlaidų, žinodamas jų dydį, nesiėmė jokių veiksmų, kad šias išlaidas nors iš dalies atlygintų neteismine tvarka (nors ieškovo atsakovui 2025 m. vasario 7 d. siųstoje pretenzijoje aiškiai nurodytos sumos, gautos iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos ir kitų įstaigų laidojant tėvą, sąskaitoje faktūroje yra žyma, kad sąskaita apmokėta), atsakovas dar kartą reikalavo šias sumas patikslinti). Teismas tokį šalių elgesį vertina kaip pagrindą sumažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas.
Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės ieškovo reikalavimą atsakovas pripažįsta, kad ieškovas nebūtų patyręs išlaidų pretenzijos surašymui ir ieškinio parengimui, atstovavimui teisme, jeigu atsakovas būtų reagavęs į pirmąjį ieškovo prašymą atlyginti laidojimo išlaidas, dėl ko teismas sprendžia, kad vis tik atsakovas turi atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Remiantis Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 2 punktu, pagal kurį nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas gali atsižvelgti bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ginčo sumos dydį, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į ginčo sudėtingumą teisės taikymo bei faktinių aplinkybių požiūriu, protingumo ir sąžiningumo principus, ginčo sumos dydį, šalių elgesį sprendžiant ginčą, teismas sprendžia, kad atstovavimo išlaidų suma (1 800 Eur) mažintina iki 1 500 Eur ir šią sumą priteisia iš atsakovo, taip pat iš atsakovo priteisiamas 29 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo T. M. ieškovui P. M. 1 252,98 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt du Eur 98 ct) laidojimo išlaidų ir 5 procentų dydžio. metines palūkanas už priteistą sumą (1 252,98 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2025 m. kovo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, įpareigojant atsakovą T. M. ieškovui P. M. 2 (dviem) mėnesius iki paskutinės kiekvieno mėnesio dienos mokėti po 626,49 Eur įmokas, kartu su paskutine periodine įmoka sumokant ieškovui 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, paskaičiuotas už priteistą 1 252,98 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2025 m. kovo 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, mokėjimus dalimis pradedant mokėti einamąjį mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti, kad, atsakovui nesilaikant skolos išdėstymo dalimis tvarkos, ieškovas skolos išieškojimą gali perduoti priverstiniam išieškojimui per antstolį.
Priteisti iš atsakovo T. M. 1 529 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt devynis Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovui P. M.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.