Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka, iš dalies naudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones ZOOM platformą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenamoji vieta ir deklaruota vieta tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka nebaustas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

J. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas: o būtent jis: 2025 m. birželio 15 d. apie 09:45 val. Trakų r. sav., Trakų sen., Varnikų k., esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo L. M. nuosavybės teise priklausantį lengvąjį automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu 2025 m. birželio 15 d., 10:11 val. nustatė jo iškvėptame ore 2,50 promilės etilo alkoholio koncentraciją.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis J. M. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino pilnai ir gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Paaiškino, kad įvykio dieną jautėsi labai blogai, turėjo automobilyje alkoholio („Alitos“) ir nuvažiavo jį išgerti. Alkoholį vartojo stovėjimo aikštelėje, automobilyje, nes jautė stresą dėl asmeninių problemų, susijusių su individualia veikla, finansiniais sunkumais bei santykiais su žmona. Jis teigė bijojęs žmonos reakcijos. Kaltinamasis pripažino, kad greičiausiai neužtraukė rankinio stabdžio, todėl automobilis savaime pajudėjo ir atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį. Po smūgio kaltinamasis užvedė transporto priemonę ir pasitraukė kelis metrus. Jis tvirtino, kad neketino važiuoti – planavo nakvoti savo automobilyje. Atsakydamas į teisėjos klausimus, kaltinamasis nurodė, kad žino, jog draudžiama vairuoti išgėrus, jo vairavimo stažas siekia apie 25 metus. Jis teigė labai besigailintis dėl savo poelgio, kurį vadina didžiausia gyvenimo klaida, ir patikino, kad toks elgesys daugiau nesikartos. Sutiko būti perduotas žmonos atsakomybėn pagal laidavimą, nurodydamas, kad ji yra tinkama laiduotoja, nes kartu gyvena ir gali užtikrinti, kad tokie nusižengimai nesikartotų. Įvykio dieną po incidento paskambino žmonai, kuri atvyko į vietą; kaltinamasis pažymėjo, kad žmona jo poelgį vertino neigiamai ir labai pyko. Nurodė, kad automobiliu naudojasi visa šeima. Atsakydamas į prokuroro klausimus, kaltinamasis patikslino, jog įvykio metu patyrė streso priepuolį. Su žmona dėl problemų kalbėjo. Šiuo metu dirba įmonėje, todėl finansinės problemos išsisprendė. Taip pat nurodė, kad nuo įvykio alkoholio nebevartoja. Su žmona susituokęs nuo 1991 metų. Atsakydamas į gynėjos klausimus, kaltinamasis nurodė, kad automobilį įsigijo 2024 metais.

2025 m. birželio 15 d. įvykio vietos, vietovės, daiktų ir kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis apžiūros objektas yra automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, 2006 m. Automobilis sedano tipo ir išoriškai matosi, kad galinio bamperio kairėje pusėje kampas yra nubrauktas bei bamperio kraštas kuris liečiasi su sparnu atšokęs. Daugiau ant automobilio kėbulo daugiau apgadinimų įlenkimų ar avarijos požymių nesimato. Visi žibintai ir stiklai ne sudužę. Automobilio salonas purvinas ir jame daug įvairių smulkių šiukšlių, bet alkoholio butelių nei pilnų, nei tuščių nėra. Užvedimo spynelė tvarkinga be apgadinimų. Skysčių pėdsakų nei automobilio viduje nei ant kėbulo neaptikta. Vaizdo registratoriaus nėra. Vieta kur stovėjo automobilis ne filmuojama (1 b. t., b. l. 18 – 37).

Kaltinamajam J. M., alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARTB-0096 patikros sertifikatas Nr. 2359745, 2025-06-15 10.11 val. pirmuoju tikrinimu buvo nustatytas 2,50 promilės neblaivumas, 2025 m. birželio 15 d. 10.30 val. antruoju tikrinimu buvo nustatytas 2,54 promilės neblaivumas (1 b. t., b. l. 12, 13).

2025 m. birželio 15 d. 11.07 val. neblaivumo nustatymo akto duomenimis J. M. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Be to, buvo įvertinta bendra J. M. asmens būklė: eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali; stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) – negali. J. M.nurodžius, kad jis alkoholį vartojo prieš 3 val., alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARTB-0096 patikros sertifikatas Nr. 2359745, 2025 m. birželio 15 d. 10.11 val. pirmuoju tikrinimu buvo nustatytas 2,50 promilės neblaivumas, 2025-06-15 10.30 val. antruoju tikrinimu buvo nustatytas 2,54 promilės neblaivumas. J. M. su tikrinimo rezultatais pasirašytinai sutiko (1 b. t., b. l. 11 – 14).

2025 m. birželio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis apžiūros objektas yra Bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Skambučio pradžios data ir laikas yra 2025 m. birželio 15 d. 09:46:52 val., ID 92395356996. Garso įrašo trukmė – 01:45 min. Perklausai naudojamas „VLC“ grotuvas. Paspaudus „Play“ mygtuką girdėti, kaip vyras skambina Bendrajam pagalbos centrui ir praneša apie įvykį: girtas vairuotojas atsitrenkė į jo stovintį automobilį „Citroen Berlingo“ (valst. nr. (duomenys neskelbtini)) Trakų rajone, Varniukų pažintinio tako aikštelėje. Vyras nurodo, kad kaltininkas vis dar sėdi „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir, sprendžiant iš kalbėsenos, akių bei nerišlaus elgesio, gali būti neblaivus. Vyras prisistato kaip D. G.. Sužeistų nėra, greitosios pagalbos nereikia. BPC praneša, kad informacija perduota. Įrašas baigiasi. (T. 1, b. l. 9–41)

1) Vaizdo įrašas 2025-06-15, 10:07:17 – 10:27:25. Vaizdo įraše, darytame šviesiu paros metu Trakų r. sav., Trakų sen., Varnikų kaime, matyti, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą – automobilių stovėjimo aikštelę. Juos pasitinka pranešėjas D. G., kuris nurodo, kad būdamas netoliese išgirdo smūgio garsą ir pamatė, kaip „Mercedes-Benz“ automobilis rieda nuo jo „Citroen Berlingo“ (v/n (duomenys neskelbtini) automobilio. Pasak D. G., smūgis kliudė priekinės dešinės pusės kampą. Apžiūros metu pareigūnai pastebi automobilio pažeidimus – atšokusį bamperį. „Mercedes-Benz“ (v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietoje sėdi J. M.. Jis neneigia vairavęs išgėręs ir pripažįsta atsitrenkęs į stovintį automobilį. Pareigūnui paprašius, pateikia automobilio raktelius ir bando surasti asmens tapatybės dokumentus. Į pirmąjį alkotesterio patikrinimą J. M. įpučia 2,50 promilės. Jis kalba nerišliai, nurodo, kad tiesiog norėjo grįžti namo. Pranešėjas patvirtina, kad J. M. po įvykio iš transporto priemonės neišlipo, nesitraukė, nevartojo alkoholio ir visą laiką buvo matomas. Pareigūnai paaiškina, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, kadangi nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Vaizdo įraše užfiksuotas dokumentų pildymas, įvykio schemos braižymas bei transporto priemonių fotografavimas

2) Vaizdo įrašas 2025-06-15, 10:29:12 – 10:38:46. Tame pačiame įvykio kontekste užfiksuotame antrajame vaizdo įraše pareigūnas prieina prie tarnybinio automobilio, kur laikinoje sulaikymo kameroje sėdi J. M., ir atlieka antrąjį alkotesterio patikrinimą. Jam įpūtus, alkotesteris parodo 2,54 promilės girtumą. Pareigūnas informuoja J. M., kad dėl nustatyto daugiau nei 1,50 promilės girtumo bus pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jo automobilis bus išvežtas į saugojimo aikštelę. Toliau vaizdo įraše fiksuojamas dokumentų pildymas. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos šiame įraše neužfiksuota (1 b. t., b. l. 42 – 45).

Informacijos apie kelių transporto priemones pateikta iš AB „Regitra“ duomenų bazės duomenimis, motorinės transporto priemonės keleivinio automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas savininkas yra L. M.(1 b. t., b. l. 46).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, motorinės transporto priemonės keleivinio automobilio „Mercedes Benz E 280 CDI“ vidutinė rinkos kaina su PVM yra 3 430 EUR. (1 b. t., b. l. 47).

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pagal BK 281¹ straipsnį 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnis yra blanketinė norma, todėl nusikalstamos veikos sudėčiai nustatyti yra svarbios kelių eismo taisyklės, patvirtintos LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950.

J. M. kaltė visiškai įrodyta jo paties parodymais, kuriuose jis pripažino, kad įvykio dieną, būdamas blogos emocinės būklės, dėl asmeninių ir finansinių problemų, stovėjimo aikštelėje automobilyje išgėrė alkoholio (0,5 l brendžio), o vėliau, būdamas neblaivus, sėdo už vairo. Jis nurodė, kad greičiausiai neužtraukė rankinio stabdžio, todėl automobilis pajudėjo ir atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį. Pajutęs smūgį, J. M. užvedė variklį ir nuvažiavo kelis metrus. Kaltinamasis pripažino savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo ir prašė bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Kaltinamojo parodymai atitinka liudytojo D. G. paaiškinimus, kuris matė, kaip automobilis „Mercedes Benz“ atsitrenkė į jo stovintį „Citroen Berlingo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Jis patvirtino, kad po įvykio kaltinamasis iš automobilio neišlipo, nieko nevartojo ir visą laiką buvo matomas, o jo elgesys bei kalbėsena leido įtarti neblaivumą. Šias aplinkybes patvirtina ir policijos pareigūnų surašyti tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos vaizdo medžiaga, alkoholio tikrinimo duomenys, kurių metu alkotesteriu J. M. buvo nustatytas sunkus (2,50 ir 2,54 promilių) girtumo laipsnis. Kaltinamojo J. M. kaltę taip pat patvirtina 2025 m. birželio 15 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuoti aiškūs jo apsvaigimo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai. Vertinant bendrą kaltinamojo būklę, konstatuota, kad jis negalėjo paeiti tiesia linija, nepataikė pirštu į nosies galiuką tiek atsimerkęs, tiek užsimerkęs. Šie duomenys, kartu su alkotesteriu nustatyta 2,50 promilės koncentracija pirmuoju pūtimu ir 2,54 promilės antruoju pūtimu, tik dar kartą patvirtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu J. M. buvo akivaizdžiai neblaivus ir nevartojo alkoholio po eismo įvykio, todėl nėra jokio pagrindo abejoti jo atsakomybę pagrindžiančių įrodymų patikimumu.

Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamojo J. M. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Atsakomybės individualizavimo pagrindai ir motyvai

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo J. M. sutuoktinė L. M. pateikė prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad siekiant nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės būtina šių sąlygų visuma, tačiau, net ir esant visoms nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-116-1073/2018, Nr. 2K-153-976/2018).

J. M. padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Byloje yra pateiktas kaltinamojo sutuoktinės L. M. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą. Prašymas atitinka įstatymo reikalavimus. Jį patvirtino teisiamojo posėdžio metu duoti galimos laiduotojos paaiškinimai.

L. M. nėra teista, administracine tvarka bausta, pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek galima laiduotoja nurodė, kad automobiliu, kuriuo yra padaryti daugelis nusižengimu naudojasi visa šeima, be kita ko, paaiškino, kad nežinojo, jog gavus pranešimą apie administracinio nusižengimo padarymą, yra privaloma nurodyti, kuris asmuo pažeidimo metu vairavo atitinkamą transporto priemonę, o sumokėdavo baudas. Teisiamojo posėdžio metu galima laiduotoja nurodė, kad dirba pagal individualią veiklą grožio priežiūros srityje, tiesioginio vadovo neturi.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 3 dalimi, laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Įstatyme plačiau nedetalizuojami laiduotojui keliami reikalavimai, tad, sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui palikta diskrecija spręsti, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018).

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teisiamojo posėdžio metu, konstatuoja, jog yra visos BK 40 straipsnyje 2 dalyje numatytos sąlygos ir pagrindai kaltinamąjį J. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad J. M. yra neteistas (1 b. t. b. l. 96–98). Dėl antrosios būtinosios sąlygos – kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykio. Jis nuosekliai aiškino įvykio aplinkybes ir neieškojo būdų kaip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jis savikritiškai vertina savo poelgį, apgailestauja dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teisiamojo posėdžio metu tiek galima laiduotoja, tiek pats kaltinamasis patvirtinto, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis, darydamas išvadas pakeitė nuo įvykio alkoholio nebevartoja, be kita ko, išgėręs nesėda už vairo. Trečia atleidimo sąlyga yra susijusi su žalos atlyginimu. Civilinio ieškinio dėl nusikalstama veika sukeltos žalos šioje byloje nėra. Ketvirta sąlyga, tai pagrindas manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant teisme nustatyta, jog L. M. daro teigiamą įtaką J. M., jie gyvena kartu, santuokoje jau 24 metus, apie tokį kaltinamojo neteisėtą poelgį yra turėję ne vieną pokalbį. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad J. M. anksčiau administracine tvarka nėra baustas (1 b. t. b. l. 99–10), be kita ko, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patikino, kad pasimokė iš įvykio, nurodė, kad tai buvo atsitiktinis bei daugiau nepasikartosiantis jo elgesio reiškinys. Kaltinamojo sutuoktinė L. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis alkoholiu nepiktnaudžiauja, toks elgesys jam nebūdingas. Visa bylos medžiaga, kaltinamojo elgesys proceso metu, jo paaiškinimai, tik patvirtina laiduotojos žodžius, taip pat įvertinus laiduotojos asmenines savybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis J. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamasis J. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pagal laidavimą ir perduotinas L. M. atsakomybėn be užstato.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamojoje byloje J. M. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise kaltinamajam yra būtinas, kadangi, kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šios priemonės paskirtis – <...> užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-222/2018). Todėl vadovaujantis BK 68 straipsniu, J. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviejų) metų terminui, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos nagrinėjamoje byloje, tai yra nuo 2025 m. birželio 15 d.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Bylos duomenimis transporto priemonės – automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkė yra L. M. (1 b. t. b. l. 46 – 47). Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu L. M. prašė konfiskuoti patį automobilį, o ne jo vertę pinigine išraiška. Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek laiduotoja nurodė, kad automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nors nuosavybės teise priklauso L. M., tačiau juo naudojasi visa šeima, o daugiausiai – J. M.. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje aktualus turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-195-788/2019). Nors vadovaujantis BK 75 straipsni 5 dalimi, kai nusikalstamos veikos padarymo priemonė priklauso tretiesiems asmenims, yra konfiskuojama nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkanti pinigų sumą, tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tai, jog automobiliu dažniausiai naudodavosi pats kaltinamasis, siekiant prevencinio pobūdžio, teismas, atsižvelgdamas į laiduotojos prašymą bei teismų praktiką. pripažįsta, kad šis automobilis yra nusikalstamos veikos priemonė bei J. M. skiria turto konfiskavimą, t. y. valstybės nuosavybėn konfiskuoja automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

BK 71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL, o nepilnamečiui – nuo 3 iki 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgdamas į tai, kad teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja visapusiškos įstatymais ginamų vertybių (žmogaus gyvybės, sveikatos) apsaugos, taip pat teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus, teismas daro išvadą, jog tikslinga J. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant artimą minimaliam dydį – 20 MGL (1 000 Eur) ir nustatant 12 (dvylikos) mėnesių terminą įmokos sumokėjimui. Poveikio priemonė skirtina siekiant įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslus, be kita ko, padaryti auklėjamąjį poveikį ir atitinkamai išvengti asmens nebaudžiamumo situacijos susidarymo.

Pagal BK 72⁵ straipsnį, teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programoje, įpareigojant įvykdyti per 1 ( vienerius ) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Procesiniai klausimai

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su jame esančiais pareigūnų kūno kameromis darytais vaizdo įrašais bei BPC skambučio įrašu – paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos. J. M. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti AB „Regitra".

VII. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam J. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.2.1 punktu antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 358,33 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą. Kadangi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas teikė valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą J. M. nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme pagreitinto proceso tvarka, kai pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą gynėjo dalyvavimas yra būtinas, todėl esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo J. M. atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

J. M. (J. M.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant kaltinamąjį pagal laidavimą L. M., atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, J. M. (J. M.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 15 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 3 dalimi, J. M. (J. M.) skirti baudžiamąją poveikio priemonę – turto konfiskavimą – konfiskuoti transporto priemonę „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 71 straipsnio 1 dalimi, J. M. (J. M.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – 20 MGL (1 000 Eur) ir nustatant 12 (dvylikos) mėnesių terminą įmokos sumokėjimui.

Įmoka turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT14 4040 0636 1000 0390, gavėjas: LR Teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas: 188604955), mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą pavardę bei asmens kodą.

Vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, J. M. (J. M.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 1 ( vienerius) metus laiko nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje.

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą J. M. vardu, atiduoti jį išdavusiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su jame esančiais pareigūnų kūno kameromis darytais vaizdo įrašais bei BPC skambučio įrašu – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. M. (J. M.) ir laiduotojai L. M., kad:

1) laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

3) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.