Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo „Swedbank lizingas“, UAB pareiškimą dėl įtraukimo į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Auslita“ kreditorių sąrašą ir kreditorinio reikalavimo patvirtinimo UAB „Auslita“ bankroto byloje, tretieji asmenys UAB „Lignum cordis“, A. N., J. K., UAB „Būrai“,

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

Teismo posėdžio metu ieškovo „Swedbank lizingas“ UAB atstovas T. K. prašė pareiškimą tenkinti ir patvirtinti 2 767 785,35 Lt kreditorinį reikalavimą bankrutavusios UAB „Auslita“ bankroto byloje. Paaiškino, kad nuostolis atsirado iš turto pardavimo, jį atsiėmus iš lizingo gavėjo bankrutavusios UAB „Vilrasta“. Atsakovui buvo siūloma 2009 m. sumokėti įsiskolinimą už pagrindinį skolininką BUAB „Vilrasta“, tuomet turtas būtų likęs lizingo gavėjui BUAB „Vilrasta“. Byloje yra rašytiniai įrodymai, patvirtinantys turto likutinę vertę ir už kiek turtas buvo realizuotas, turtas buvo specifinis, nepaklausus. Pareiškėjo 3 052 283,79 Lt kreditorinis reikalavimas 2011-10-10 patvirtintas BUAB „Vilrasta“ bankroto byloje. Mano, kad lizingo gavėjo BUAB „Vilrasta“ ir laiduotojo BUAB „Auslita“ atsakomybė yra solidari. Prašo netaikyti senaties, nes prievolė neįvykdyta, pagrindinis skolininkas BUAB „Vilrasta“ nėra išregistruotas iš Juridinių asmenų registro.

Be 2008-02-13 neapibrėžtos laidavimo sutarties, 2008-02-11 pareiškėjas ir atsakovas sudarė dar dvi laidavimo sutartis: Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose neužfiksavo visų atsakovo įsipareigojimų kitoms kredito įstaigoms, t. y. nepareikalavo su AB „Sampo bankas“ (dabartinis Danske bankas) sudarytų sutarčių, todėl tokiais savo veiksmais pareiškėjas, sudarydamas ydingą sandorį, prisiėmė visą riziką, kad teisės ir pareigos iš tokių laidavimo sutarčių gali būti nerealizuojamos. Laidavimo sutartys yra negaliojančios, nes jo buvo sudarytos pažeidžiant ir FIĮ 31 str. reikalavimus, pareiškėjas neabejotinai žinojo įsipareigojimų AB Danske bankas faktą, tačiau sąmoningai nepareikalavo įsipareigojimus apibrėžiančių sutartinių dokumentų. 2008-02-11 ir 2008-02-13 laidavimo sutartys tarp atsakovo ir pareiškėjo negalėjo būti sudarytos, nes tarp atsakovo ir AB „Sampo bankas“ sudarytos sutartys buvo galiojančios, taigi jos šalims turėjo įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Pažymėtina, kad Laidavimo sutartims sudaryti atsakovas negavo AB Danske bankas išankstinio rašytinio sutikimo. Nurodo, kas vertinant, tiek pagrindinio skolininko, tiek ir visų laiduotojų turtinė padėtis buvo ir yra bloga, todėl šiuo atveju yra visos sąlygos taikyti CK 6.259 str. nuostatas. Pareiškėjas neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, dėl to sudarė sandorį be tikslo sukurti realias teises ir pareigas. Šiame kontekste CK 6.77 str. 4 d. vertintina kompleksiškai su FĮĮ nuostatomis. Reikalavimą privalo pagrįsti Pareiškėjas, todėl, jei Pareiškėjas nevykdo savo pareigos pateikti aiškų ir pagrįstą finansinį reikalavimą bei jį patvirtinančius įrodymus, toks reikalavimas negali būti tenkinamas ir CPK 178 str. pagrindu.

Teismo posėdžio metu atsakovo bankrutavusios UAB „Auslita“ atstovas prašė pareiškimą atmesti, tačiau iš esmės sutiko, kad ginčo dėl UAB „Vilrasta“ gautų sumų iš Lizingo bendrovės pagal Lizingo sutartis nėra. Atsakovas nesutiko su reikalavimu laiduotojui padengti 1 996 351 29 Lt nuostolių iš turto pardavimo, nes turtas buvo parduotas per pigiai, neinformuojant laiduotojo. Nurodė, kad 2008-02-13 laidavimo sutartimi nebuvo sukonkretinta prievolės apimtis ir turtas. Sutartis pasirašyta daugiau nei 3 000 000,00 Lt, tačiau nėra aišku, kam buvo skirta įsigyta įranga. 2008-02-11 sudarytos dvi konkrečios laidavimo sutartys, nors atsakovas BUAB „Auslita“ turėjo laidavimo sutartis su AB Danske bankas. Bankas draudė atsakovui prisiimti bet kokius kitus įsipareigojimus ir apie tai žinojo pareiškėjas. Laidavimo sutartys yra niekinės, nes nebuvo realaus užtikrinimo, Laidavimo sutartyse nėra numatyta laiduotojo atsakomybė už nuostolius. Reikalavimas laiduotojui yra praleistas du metus, todėl prašo taikyti ieškinio senatį.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo tenkintinas.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad UAB „Auslita“ ir „Swedbank lizingas“, UAB 2008 m. vasario 11 d. pasirašė Laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. vasario 13 d. pasirašė Laidavimo sutartį už lizingo gavėją UAB „Šalčininkų Vilrasta“ (2 t., 7–12 b. l.). Laidavimo sutartimis UAB „Auslita“ įsipareigojo įvykdyti lizingo gavėjo UAB „Vilrasta“, neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis pagal lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (sutartim Nr. (duomenys neskelbtini) yra pakeista sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sutartim Nr. (duomenys neskelbtini) yra pakeista sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl PVM tarifo pasikeitimo) (1 t. 61–114 b. l., 2 t. 1–6 b. l.).

Vilniaus apygardos teismas 2010-08-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-6455-603/2010 UAB „Vilrasta“ iškėlė bankroto bylą. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-565-210/2011 iškėlė bankroto bylą atsakovui BUAB „Auslita“ ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Tigesta“.

Dėl laidavimo sutarčių galiojimo

Prievolių įvykdymo užtikrinimo esmė ta, kad, skolininkui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius prisiimtą prievolę, kreditoriui atsiranda papildoma turtinio pobūdžio priemonė paveikti skolininką ar kitą asmenį, kad jis tinkamai įvykdytų tai, ką skolininkas privalo įvykdyti pagal įstatymą arba sandorį. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes, skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui. Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako prieš kreditorių taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (CK 6.78 straipsnio 2 dalis). Laidavimo prievolės akcesoriškumas reiškia, kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 straipsnio 2 dalis); laidavimu gali būti užtikrinamas tik pakankamai apibūdintos prievolės įvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio mėn. 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

Laidavimu gali būti užtikrinamas tiek esamos, tiek ir būsimos, tačiau pakankamai apibūdintos prievolės įvykdymas, sutartyje nurodant esmines minėtos prievolės sąlygas - atsiradimo pagrindą, šalis, vertę ir kt. Tarp „Swedbank lizingas", UAB ir UAB „Auslita" sudarytų laidavimo sutarčių esmė ir turinys rodo, kad atsakovas įsipareigojo laiduoti dėl 3 158 410,29 Lt sumos, per laikotarpį nuo 2008-02-13 iki 2008-04-05, už UAB „Vilrasta" (buvęs pavadinimas UAB „Šalčininkų Vilrasta") prievoles pagal lizingo sutartis. Todėl teismas vertina, kad aptartomis laidavimo sutartimis laiduota už apibrėžtas prievoles. CK 6.78 str. 1 d. suteikdama teisę susitarti dėl būsimos prievolės įvykdymo užtikrinimo laidavimu įpareigoja teisinio santykio šalis taip apibūdinti galimas būsimas prievoles, kad jas būtų galima identifikuoti. Iš 2008-02-13 laidavimo sutarties dispozicijos galima spręsti, kad UAB „Auslita" laidavo būtent už prievoles kilsiančias tik iš lizingo teisinių santykių, pagal kurias ir pareikštas reikalavimas. Todėl remiantis CK 6.189 str. ir 6.200 str. atsakovas privalo įsipareigojimus vykdyti.

2008 02 11 ir 2008 02 13 Laidavimo sutarčių esmė ir sąlygų visuma, paneigia atsakovo atsikirtimus dėl Laidavimo sutarčių negaliojimo, neturėjus AB Danske bankas išankstinio rašytinio sutikimo. Laiduotojas UAB „Auslita“ 18 punkte patvirtino, kad bendrovės organų sprendimai neprieštarauja imperatyvioms LR įstatymų normoms, gauti leidimai bei sutikimai, sutartis neprieštarauja Laiduotojo teisėms bei interesams. Atsakovą ir AB Danske bankas siejo sutartiniai įsipareigojimai, todėl ne pareiškėjas, bet atsakovas UAB „Auslita“ turėjo pareigą informuoti kitus kreditorius savo įsipareigojimų apimtyje. Vertinant tarp UAB „Auslita" ir AB „Sampo bankas" 2008-01-07 sudarytos kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas matyti, kad sutarties 35.5 punktu UAB „Auslita" buvo įsipareigojusi neprisiimti jokių įsipareigojimų pagal laidavimo sutartis, tačiau sutarties 36 punkte yra aptartos tokių įsipareigojimų nesilaikymo pasekmės, kada skolininkas įsipareigoja bankui pareikalavus per 5 darbo dienas pašalinti padarytus pažeidimus, o laiku nepašalinus padarytų pažeidimų skolininkas įsipareigoja mokėti bankui 0,08 procento netesybas nuo faktinio įsiskolinimo pagal šią sutartį sumos už kiekvieną pažeidimo tęsimo dieną. Tai, kad UAB „Auslita" turtas laidavimo sutarčių sudarymo metu buvo įkeistas užtikrinant su AB „Sampo bankas" sudarytų kredito sutarčių tinkamą įvykdymą, nėra pagrindas pripažinti Laidavimo sutartis niekinėmis, nes išieškojimo iš turto apimtis sprendžiama vykdymo procese. Be to pažymėtina, kad kreditoriui „Swedbank lizingas", UAB tarp UAB „Auslita" ir AB „Sampo bankas" sudarytų sutarčių sąlygos negalėjo būti žinomos dėl sutarties šalių konfidencialumo įsipareigojimų. Taip pat pažymėtina, kad Finansų įstaigų įstatymo 2 str. 8 p. gali būti taikomas tik Lizingo gavėjui UAB „Vilrasta", nes UAB „Auslita“ laidavo už tinkamą prievolių pagal lizingo sutartis įvykdymą, todėl UAB „Auslita" netaikomas reikalavimas vertinti kliento galimybes vykdyti finansinius įsipareigojimus, Įstatymo 31 str. prasme.

„Swedbank lizingas", UAB procesiniuose dokumentuose pagrįstai nurodo, kad įsipareigojimai pagal kredito sutartis turėjo būti įvykdyti iki 2010-01-07 , Lizingo sutartyse, už kurių tinkamą įvykdymą laidavo UAB „Auslita" numatyta, kad turto išpirkimo laikotarpio pabaiga yra nuo 2013-02-15 iki 2013-03-15. Tai reiškia, kad atsakovui UAB „Auslita" tinkamai įvykdžius finansinius įsipareigojimus pagal su AB „Sampo bankas" sudarytas kredito sutartis visas UAB „Auslita" įkeistas turtas būtų atlaisvintas nuo įkeitimo ir jį realizavus būtų galima įvykdyti lizingo gavėjo UAB „Vilrasta" neįvykdytas prievoles pagal lizingo sutartis. Be to, prievolės įvykdymo užtikrinimas neprivalo būti visiškai adekvatus.

Teismas laiko nepagrįstais atsakovo argumentus dėl sandorių prieštaravimo CK 1.82 str. reikalavimams. Sandoriai, kuriuos sudarė privačiojo juridinio asmens valdymo organai pažeisdami savo kompetenciją, sukelia prievoles juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus, kai sudarydamas sandorį trečiasis asmuo žinojo, jog sandorį sudarė šios teisės neturintis juridinio asmens valdymo organas, ar dėl aplinkybių susiklostymo negalėjo to nežinoti. Pasirašydamas laidavimo sutartis UAB „Auslita" atstovas raštu patvirtino, kad jam yra suteikti reikalingi atstovaujamosios bendrovės įgaliojimai, bendrovės organų sprendimai neprieštarauja imperatyviosioms LR įstatymų normoms.

Taip pat teismas sprendžia, kad teismo teisė tam tikrais atvejais ex officio pasisakyti dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių šiuo atveju netaikytina. UAB „Auslita", kaip laiduotojo, atsakomybė pagal laidavimo sutartis negali būti panaikinta, nes UAB „Auslita" įsipareigojimai pagal laidavimo sutartis nepasibaigė, nebuvo pareikšta reikalavimų dėl aptariamų laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir laidavimo sutartys nėra pripažintos negaliojančiomis.

Aiškinant CK 6.78 str. 1 d. nuostatas, galima pagrįstai teigti, kad laidavimu gali būti užtikrinamas tiek esamos, tiek ir būsimos, tačiau pakankamai apibūdintos prievolės įvykdymas. Vertinant Laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytas 2008-02-11 ir 2008-02-13 tarp pareiškėjo „Swedbank lizingas“, UAB ir UAB „Auslita“, teigtina, kad šių sutarčių sudarymas aptariamu aspektu (CK 6.78 str. 1 d.) atitiko įstatymo reikalavimus, keliamus tokio pobūdžio sutartims.

Atsakovo prašomas taikyti CK 6.88 str.1 d. nustatytas terminas netaikomas, nes 2008 02 13 Laidavimo sutartis yra neterminuota ir sutarties 21 punktu susitarta, kad sutarties galiojimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė pagal Lizingo sutartį. Kaip minėta, „Swedbank lizingas“, UAB kreditorinis reikalavimas 2011-10-10 patvirtintas BUAB „Vilrasta“ bankroto byloje, prievolė iki šiol nepadengta.

Dėl kreditorinio reikalavimo dydžio

Pagal byloje esančią pareiškėjo „Swedbank lizingas“, UAB pateiktą pažymą Nr. SL-SR-17807, nutraukus lizingo sutartis BUAB „Vilrasta“ įsiskolinimas pareiškėjui buvo 712 134,15 Lt su delspinigiais (2 t. 16–18 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad į 712 134,15 Lt įsiskolinimo sumą buvo įtraukti delspinigiai, kuriems taikomas senaties terminas, įsiskolinimą pagal išrašytas, bet neapmokėtas sąskaitas pagal lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas pagrįstai sumažino 19 073,40 Lt delspinigių suma iki 693 060,75 Lt. Iš byloje esančių pirkimo –pardavimo sutarčių, turto priėmimo-perdavimo aktų (2 t. 40–86, 4 t. 31–74 b. l.) matyti, kad „Swedbank lizingas”, UAB patirtas nuostolis iš turto pardavimo pagal sutartis Nr. ( duomenys neskelbtini) yra 1 996 351,29 Lt. Ši suma apskaičiuota iš likusios UAB „Vilrasta“ sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) nepadengtos turto vertės atėmus sumą, už kurią turtas buvo parduotas tretiesiems asmenims. Lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 11.3 punktas nurodo, kad lizingo gavėjas privalo atlyginti visus „Swedbank lizingas“, UAB patirtus nuostolius, todėl UAB Vilrasta“ privalo atlyginti ir papildomas „Swedbank lizingas“, UAB patirtas išlaidas, susijusias su faktinių aplinkybių nustatymu, turto transportavimu, vertinimu, saugojimu ir pardavimu, kurios pareiškėjo paskaičiavimais sudaro 78 373,31 Lt. Laidavimo sutarčių 11 punktas nustatė, jeigu Lizingo bendrovė nutraukia sutartį klientui ją pažeidus, laiduotojas privalo apmokėti įsiskolinimus ir delspinigius ir sumokėti likutinę neišpirkto turto vertę pagal Lizingo sutartį bei įvykdyti kitus įsipareigojimus.

Bankroto proceso paskirtis užtikrinti įrodymais pagrįstus bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus bei apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesus. Teismas, įvertindamas aptartas teisiškai reikšmingas aplinkybes pažymi, kad atsakovas iš esmės neginčija UAB „Vilrasta“ skolinio įsipareigojimo dydžio, atsakovo papildomai pateikti įrodymai – suvestinės (pažymos) dėl UAB „Vilrasta“ įsipareigojimų pagal lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina „Swedbank lizingas“, UAB kreditorinio reikalavimo teisėtumą (b.l.48-69). Iš pateiktų suvestinių (pažymų) akivaizdu, kokios rūšies turtas (įranga, technika ir kt.) grąžintas pareiškėjui, už kokią kainą parduotas tretiesiems asmenims ir aiškus nuostolių dydis, kurį sudaro skirtumas tarp likutinės vertės ir pardavimo kainos. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas nurodė, kad Lizingo gavėjui buvo siunčiami pranešimai apie preliminarią turto pardavimo kainą, Laiduotojui siunčiamas pasiūlymas padengti Lizingo vertę, bet pasiūlymo Laiduotojas nepateikė, sutarčių nutraukimo, turto perdavimo vertės, jo pardavimo kainos neskundė ir ginčų dėl to nekėlė. Pareiškėjo atstovas pateikė turto priėmimo Aktus, vienašališkai pasirašytus „Swedbank lizingas“, UAB, bei nurodė, kad perimant turtą nei Lizingo gavėjas, nei Laiduotojas nesirūpino turto perdavimu ar įvertinimu (b. l. 78, t.7).

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes teismas sprendžia, kad „Swedbank lizingas“, UAB 2 767 785,35 Lt reikalavimas bankrutavusios UAB „Auslita“ bankroto byloje pagal laidavimo sutartis yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutari a:

Patvirtinti pareiškėjo „Swedbank lizingas“ UAB 2 767 785,35 Lt kreditorinį reikalavimą bankrutavusios UAB „Auslita“ bankroto byloje.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.