Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Deimantei Banaitienei (nuotolinėmis vaizdo ir garso perdavimo priemonėmis - programa „Zoom“),

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, pensininkas, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), teistumui išnykus laikomas neteistu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. G. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2025 m. lapkričio 2 d., apie 15.30 val., adresu (duomenys neskelbtini). ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARRF-0081, patikros sertifikato Nr.2361694, galioja iki 2025 m. gruodžio 15 d., pirmu tikrinimu 15.31 val. nustatytas 2,27 promilių girtumas, antru tikrinimu 15.47 val. nustatytas 2,30 promilių girtumas), vairavo automobilį „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalies, 426 ir 432 straipsnių nuostatomis, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, prisipažįsta esąs kaltas, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis ir jo gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

5.7. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARRF-0081, patikros sertifikato Nr.2361694, 2025 m. lapkričio 2 d. V. G. pirmu tikrinimu 15.31 val. nustatytas 2,27 promilių girtumas, antru tikrinimu 15.47 val. nustatytas 2,30 promilių girtumas (b. l. 35–39).

6. Teismas, įvertinęs išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Šių įrodymų visuma pagrįstai įrodo, jog V. G., 2025 m. lapkričio 2 d., apie 15.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,27 promilių girtumas, vairavo automobilį „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokie kaltinamojo V. G. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

7. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

8. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodo pagrindines sąlygas, kurioms esant galima asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

9. Kaltinamojo V. G. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taigi akivaizdu, kad BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmoji iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, susijusi su nusikalstamos veikos klasifikacija, šioje baudžiamojoje byloje yra.

10. Antroji BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Byloje yra E. G. prašymas, kuriame nurodoma, kad ji sutinka laiduoti už V. G., kad šis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 155–156). Šį prašymą E. G. teismo posėdžio metu palaikė.

11. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011). Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 1, 4 d.). Vadinasi, pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi.

12. Iš bylos duomenų matyti, jog E. G. yra neteista (b. l. 49–50), administracine tvarka nėra bausta (b. l. 51), yra kaltinamojo sutuoktinė. Tiek kaltinamojo V. G., tiek ir E. G. teigimu, jų santykiai yra geri, artimi, dažnai bendrauja. Teismo posėdžiu metu E. G. nurodė, kad kaltinamasis visada atsižvelgia į jos nuomonę, todėl ji turi galimybę daryti jam teigiamą įtaką, kad daugiau kaltinamasis nenusikalstų. E. G. teismui nurodė, jog ateityje su kaltinamuoju daugiau kalbėsis, kad tokių įvykių nebeįvyktų. Įvertinus anksčiau išdėstytus duomenis, teismas daro išvadą, jog E. G., kaip laiduotoja galės daryti teigiamą įtaką V. G..

13. Teismų praktikoje konstatuota, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-P-82/2010). Taigi, tokiu atveju asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

14. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamasis V. G. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). V. G. teistumas išnykęs, todėl laikytinas neteistu (b. 1. 98–103), per 5 metų laikotarpį administracine tvarka nebaustas (b. l. 104–105), nedirbantis (b. l. 106–108), yra sulaukęs pensinio amžiaus ((duomenys neskelbtini)). Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų aplinkybių visumą bei atsižvelgęs į tai, kad nustatyta kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi nusikaltęs, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, konstatuoja, kad yra visos privalomos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, taip pat yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis V. G. nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir sprendžia, jog taikytinas BK 40 straipsnis – V. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, jį perduodant E. G. atsakomybėn pagal laidavimą. Įvertinus tai, kad laiduotojos gaunamos pajamos nėra didelės, laidavimas skirtinas be užstato. Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, laidavimas skirtinas vienų metų šešių mėnesių laikotarpiui.

15. Pažymėtina, jog baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str.). Nagrinėjamos bylos kontekste BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Prokuroras teismo posėdžio metu prašė kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones, nustatant jos terminą 3 metams. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis yra pirmą kartą teisiamas pagal BK 281¹ 1 dalį, teismo posėdžio metu pripažino, kad tik 1991 m. buvo baustas bauda už vairavimą išgėrus, tačiau jam nebuvo taikytas uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones. Šiuo atveju įvertintinas ir kaltinamajam nustatytas neblaivumas, kuris ženkliai viršijo įstatymų leidėjo numatytą ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, kaltinamajam V. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones, nustatant 2 (dvejų) metų terminą, jį skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. lapkričio 3 d. (b. l. 88–91).

16. BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.); kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 3 d.).

17. Kaltinamasis V. G. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Citroen Berlingo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio V. G. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Iš AB „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra V. G. (b. l. 41–42).

18. Vertinant skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumą, svarbu įvertinti kaltininko asmenybę bei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Svarbu tai, kad V. G. veikė tiesiogine tyčia, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Kaltinamajam buvo nustatytas 2,27 promilės neblaivumas, kuris žymiai viršijo įstatymų leidėjo nustatytą normą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (1,51 prom.). Teismo vertinimu, šios anksčiau nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia daryti išvadą, kad jis atsainiai žiūri į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Taip pat pažymėtina, jog V. G. neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Tokios aplinkybės patvirtina faktą, kad iš viso netaikant turto konfiskavimo priemonės kaltinamajam, nebūtų užtikrinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Teismo vertinimu paskyrus kaltinamajam V. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, proporcingumo principas ir pusiausvyros tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių kriterijai pažeisti nebus. Todėl V. G. priklausantis automobilis „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

19. V. G. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas taikytinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintinos (b. l. 84–95).

20. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2025 m lapkričio 26 d. patikslintą pažymą Nr. APD-2025-13445 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios iš viso sudaro 172,92 Eur, priteisimo iš kaltinamojo V. G. (b. l. 150–154).

21. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Kaltinamajam V. G. gynėjas advokatas buvo būtinas ir jam buvo paskirtas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatomis, šio proceso kaltinamasis paveikti negalėjo. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis yra pensininkas, nedirbantis, gaunantis nedideles pajamas, sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo V. G. nepriteistinos.

22. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilis „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas aikštelėje, adresu Kelmė, Tylioji g. 9, konfiskuotinas;

- vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas V. G. vardu, esantis voke prie bylos galinio viršelio, perduotinas AB „Regitra“;

- transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke prie bylos galinio viršelio, perduotinas turto konfiskavimą vykdančiai institucijai .

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

V. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

V. G. perduoti E. G., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo 2025 m. lapkričio 3 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, V. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Citroen Berlingo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Išaiškinti V. G., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai E. G., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręstų dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti V. G., kad už vengimą vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą) numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

V. G. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Proceso išlaidų už kaltinamajam V. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl advokato dalyvavimo byloje iš kaltinamojo nepriteisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- Automobilį „Citroen Berlingo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris saugomas aikštelėje, adresu Kelmė, Tylioji g. 9 – konfiskuoti;

- vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. G. vardu, esantį voke prie bylos galinio viršelio – perduoti AB „Regitra“;

- transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį voke prie bylos galinio viršelio – perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Nuosprendžio nuorašą išsiųsti laiduotojai E. G..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.