Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Rasos Gudžiūnienės ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos I. T. (Ž.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-1166-253/2016, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo Palangos miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-81-83/2012 dėl santuokos nutraukimo tarp pareiškėjos I. T. (Ž.)ir R. Ž.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje keliamas teismo nutarties, kuria pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą atsisakyta priimti kaip neteismingą, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso įstatymo normos nustato, kad proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Siekiant pasinaudoti šiuo ekstraordinariu būdu peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, proceso įstatymas įsakmiai nustato ne tik prašymo atnaujinti procesą turinio reikalavimus, bet ir jo pateikimo tvarką bei sąlygas.CPK 367 straipsnis reglamentuoja prašymų atnaujinti procesą, grindžiamų skirtingais proceso atnaujinimo pagrindais, nustatytais CPK 366 straipsnio 1 dalyje, pateikimo tvarką. Šiuo atveju iš pareiškėjos patikslinto prašymo atnaujinti procesą matyti, kad prašymas grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktų pagrindu. Minėto CPK 367 straipsnio 3 dalis nustato, kad prašymas atnaujinti procesą, grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2-7 punktų ar 9 punkto pagrindu, paduodamas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui. Bylą, kurioje pareiškėja siekia atnaujinti procesą pirmąja instancija nagrinėjo Palangos miesto apylinkės teismas. Klaipėdos apygardos teismas ginčijama nutartimi pateiktą prašymą atnaujinti procesą Palangos miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-81-83/2012, grindžiamą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktų pagrindu, atsisakė priimti. Pareiškėja su tokiu nurodytos teisės normos aiškinimu nesutinka, mano, kad jos pateikto prašymo teismingumą apsprendžia pareikštų reikalavimų suma ir siekia minėtos nutarties peržiūros apeliacine tvarka. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką nustato CPK 370 straipsnis. Pagal minėto straipsnio 1 dalį teismo nutartis, kuria prašymą atnaujinti procesą atsisakyta priimti, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Tačiau ši nuostata negali būti aiškinama atsietai nuo kitų CPK normų. Teismo priimtų nutarčių peržiūra kai kuriais atvejais yra ribojama. Pagal CPK 301 straipsnį apeliacijos objektu gali būti neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys, o pagal minėto straipsnio 2 dalį apeliacine tvarka neskundžiami apeliacinės instancijos teismo priimti sprendimai (nutartys). Tokie peržiūros ribojimai taikomi ir tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas atsisako atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Teismo nuomone, susidarytų teisiškai ydinga situacija, kai apeliacinės instancijos teismui išsprendus tarpinius procesinius klausimus (tarp jų ir atsisakyti priimti prašymą atnaujinti procesą) būtų sudaryta galimybė peržiūrėti jų teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine tvarka, nors klausimą išsprendus iš esmės –atsisakius atnaujinti procesą, apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūra apeliacine tvarka būtų negalima. Ginčijamą nutartį priėmė apeliacinės instancijos teismas – Klaipėdos apygardos teismas, kuris anksčiau nagrinėjo pareiškėjos (apeliantės) apeliacinį skundą, todėl šios nutarties peržiūra apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniame teisme negalima. Pagal CPK 315 straipsnio 5 dalį apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog skundžiama nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektu, apeliacinį procesą nutraukia.Pateikto apeliacinės instancijos teismo teisinio vertinimo nekeičia ir ta aplinkybė, kad Klaipėdos apygardos teismas, spręsdamas pareiškėjos prašymo priėmimo klausimą rėmėsi atsisakymo priimti ieškinį pagrindais (CPK 137 straipsnis, 370 straipsnis) bei nurodė, jog ginčijama teismo nutartis atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.Pareiškėjai papildomai išaiškinama, jog apeliacinio proceso nutraukimas nėra kliūtis pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, tačiau pateikdama prašymą, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų pateikimui, ji turi vadovautis specialiomis proceso įstatymo normomis, nustatančiomis būtent šio instituto, įgyvendinimo tvarką ir sąlygas, t. y. CPK 367 – 368 straipsnių nuostatomis. CPK 367 straipsnis, kaip minėta, prašymo atnaujinti procesą, pateikimo tvarką sieja ne su siekiamu sukurti teisiniu rezultatu ir jo vertine išraiška, kaip siekia įtikinti pareiškėja, bet su pagrindu, kuriuo grindžiamas prašymas atnaujinti procesą, todėl nepriklausomai nuo to, į kokios vertės turtinę naudą, atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2-81-83/2012, ji pretenduotų, pareiškėjos prašymas, grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktų pagrindu, teismingas išimtinai bylą pirmąja instancija nagrinėjusiam teismui – šiuo atveju tai yra Palangos miesto apylinkės teismui. Atskirajame skunde pažymėta, kad pareiškėja siekė įgyvendinti teisę atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-81-83/2012 ir teikė prašymą Palangos miesto apylinkės teismui, tačiau jį buvo atsisakyta priimti. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, pareiškėjos Palangos miesto apylinkės teismui pateiktą prašymą buvo atsisakyta priimti ne kaip pateiktą neteismingam teismui, bet pareiškėjai, teismo nustatytu terminu, nepašalinus pateikto pareiškimo trūkumų (Palangos miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. A2-204-588/2016 duomenys). Tačiau Palangos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. A2-204-588/2016 priimta nutartis, kuria atsisakyta priimti jos prašymą, kaip pateiktą nesilaikius jo turiniui keliamų reikalavimų, neužkerta kelio pareiškėjai pakartotinai įgyvendinti teisę teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo Palangos miesto apylinkės teismui, tinkamai ir laikantis nurodytų teisės normų reikalavimų parengus procesinį dokumentą. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjai jau buvo ne kartą išaiškinta jos teisės teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo įgyvendinimo tvarka ir sąlygos (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A2-1502-826/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-48-407/2016), todėl pareiškėjai nesivadovaujant teismų pateiktais išaiškinimais ir pakartotinai teikiant prašymus teismui, kuriam jie neteismingi, tokie jos veiksmai gali būti įvertinti kaip piktnaudžiavimas procesu ir sukelti CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytas pasekmes (teismas gali skirti iki 5 792 Eur baudą). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prašymas atnaujinti procesą, turi būti pateiktas įstatymu nustatytu terminu: prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieni metai. Todėl pareiškėjai teikiant prašymą atnaujinti terminą, siūlytina įvertinti, ar laikomasi prašymo padavimo terminų.Skunde pareiškėja ne tik prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartį, bet ir perduoti jos prašymą nagrinėti kitos apygardos apylinkės teismui. Pareiškėjai išaiškintina, kad byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, tik jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pareiškėjos prašymas perduoti bylą nagrinėti kitos apygardos teismingam teismui grindžiamas išimtinai jos nesutikimu su atitinkamos apygardos teismų priimamais procesiniais sprendimais, kas nepatenka į CPK 34 straipsnio, reglamentuojančio bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui tvarką, taikymo sritį. Tenkinus nepagrįstą pareiškėjos prašymą ir perdavus bylą nagrinėti kitam teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui, kurį pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008).Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinės instancijos teismo priimtos nutartys negali būti apeliacijos objektu, apeliacinį procesą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą nutraukia (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį procesą pagal pareiškėjos I. T. (Ž.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-1166-253/2016 nutraukti.