Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui K. P. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų kopijos bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2020 m. rugpjūčio 8 d. pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalį – procesiniai dokumentai įteikti atsakovo šeimos nariui pasirašytinai.

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) d. ieškovė su atsakovu sudarė terminuotą Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė kaip nuomotoja laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. perdavė atsakovui kaip nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti dviejų kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o nuomininkas įsipareigojo mokėti 130 Eur dydžio nuomos mokestį bei patalpų komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius. Sutarties sudarymo metu atsakovas ieškovei jau buvo skolingas 260 Eur už buto nuomą iki (duomenys neskelbtini) d. Atsakovas bute po sutarties sudarymo gyvenu du mėnesius, sumokėjo 260 Eur nuomą, tuo tarpu komunaliniai mokesčiai iki šiol nesumokėti, liko skolingas 156,02 Eur komunalinių mokesčių. Be to, ieškovės teigimu, atsakovas nuomotam butui padarė 900,69 Eur turtinę žalą, tai yra sulaužė prieškambario baldus, išdaužė lango stiklo paketą, išdaužė sienų apdailą, ištepliojo sienų tapetus, sudaužė praustuvą. Nurodo, kad atsakovas, išsikraustęs iš buto, negrąžino buto raktų, dėl ko ieškovė turėjo keisti buto durų spyną ir dėl to turėjo 134 Eur papildomų išlaidų. Ieškovės teigimu, šiai dienai atsakovas skolingas jai iš viso 1500,71 Eur.

Nuomos teisinių santykių turinį sudaro veiksmai, kuriuos šalys atlieka įgyvendindamos teises ir vykdydamos pareigas, atsiradusias iš sutarties. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdymo principas, kuris reiškia, kad šalys privalo laikytis sutarties sąlygų, jas tinkamai vykdyti. Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis). Be to, CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 156,02 Eur skolą už komunalinių mokesčių nemokėjimą ir 260 Eur skolą už nuomos mokesčio nemokėjimą, atsiradusį iš ankstesnių buto nuomos santykių, t. y. iki 2020 m. kovo 1 d. pasirašytos buto nuomos sutarties.

Nuomos sutarties 2.1 punkte numatyta, jog nuomininkas kiekvieną mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 25 dienos, sumoka nuomotojui 130 Eur dydžio mėnesinį nuomos mokestį už einamąjį mėnesį. Nuomos sutarties 2.2 punkte numatyta, jog pasirašant sutartį nuomininkas sumoka dviejų mėnesinių nuomos mokesčių avansą – 260 Eur. Ieškovės teigimu, pasirašant nuomos sutartį, atsakovas sumokėjo 260 Eur sumą, todėl ginčo dėl nuomos mokesčio mokėjimo už 2020 m. kovo ir balandžio mėnesius nėra.

Pasirašant 2020 m. kovo 1 d. nuomos sutartį, atsakovas raštu nurodė, jog dar prieš sutarties sudarymą buvo skolingas ieškovei 260 Eur sumą, kadangi atsakovas minėtame bute gyveno ir iki sutarties sudarymo. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius duomenis, sprendžia, jog byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų sumokėjęs 260 Eur nuomos mokestį, atsiradusį iki (duomenys neskelbtini) d. sutarties pasirašymo, todėl ieškinio dalis dėl 260 Eur skolos už ankstesnių dviejų nuomos mokesčių neapmokėjimą yra pagrįsta ir tenkinama.

Nuomos sutarties 3.2 punkte numatyti nuomininko įsipareigojimai, iš kurių vienas – laiku mokėti nuompinigius ir komunalinių bei kitų paslaugų mokesčius.

Iš Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Gulbė“ sąskaitos – kvito matyti, jog už 2020 m. kovo mėnesį teiktas administravimo paslaugas (eksploatacinės išlaidos, laiptinės elektra, atlyginimai, šildymo ir k. v. sistemos priežiūra, karštas vanduo, kaupiamosios lėšos, techninė priežiūra), teiktas butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), susidarė 26,03 Eur skola, o už 2020 m. balandžio mėnesį – 13,34 Eur skola.

Iš 2020 m. kovo 31 d. bei 2020 m. balandžio 30 d. uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos vandenys“ mokėjimo pranešimų matyti kad už 2020 m. kovo mėnesį butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), teiktas paslaugas susidarė 8,84 Eur skola, o už 2020 m. balandžio mėnesį - 9,50 Eur skola.

Iš 2020 m. kovo 31 d. ir 2020 m. balandžio 30 d. uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ sąskaitų matyti kad už 2020 m. kovo mėnesį butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), teiktą šilumą susidarė 40,67 Eur skola, o už 2020 m. balandžio mėnesį - 29,89 Eur skola.

Iš 2020 m. kovo 31 d. uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ PAV sąskaitos – faktūros matyti, jog už 2020 m. kovo mėnesį butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), suteiktas gamtines dujas susidarė 0,56 Eur skola.

Iš Mokėjimo pranešimo apie priskaičiuotą mokestį už atliekų tvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. susidarė 6,33 Eur išlaidos, kurias sudaro 3,09 Eur pastovioji atliekų tvarkymo dalis ir 3,24 Eur kintamoji atliekų tvarkymo dalis (kintamoji dalis paskaičiuota nuo (duomenys neskelbtini) d.).

Iš išrašo už butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), suteiktą elektrą už laikotarpį nuo 2020 m. kovo mėnesio iki 2020 m. balandžio mėnesio susidarė 20,86 Eur skola.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis numato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir laiku. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, jog atsakovas kaip buvęs buto nuomininkas, laiku nemokėdamas mokesčių, pažeidė nuomos sutarties sąlygas, todėl ieškinio dalis dėl 156,02 Eur skolos už komunalinių paslaugų nesumokėjimą ir 260 Eur skola, atsiradusi iki (duomenys neskelbtini) d. sutarties pasirašymo už nuomos mokesčio nemokėjimą yra pagrįsta, todėl tenkinama (CPK 178 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą, kurį sudaro 50 Eur išlaidos už sulaužytus prieškambario baldus, 840,19 Eur išlaidos už atliktus buto remonto darbus, 60,50 Eur išlaidos už buto remonto darbų sąmatos parengimą ir 134 Eur išlaidos už buto raktų pirkimą bei pakeitimą.

CK 6.245 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 2 dalimi, civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, tuo tarpu deliktinė civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais. Sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, svarbu nustatyti, kokia civilinė atsakomybė – sutartinė ar deliktinė – būtų taikytina šiuo konkrečiu atveju.

Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, tai reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, šalių atsakomybė laikytina sutartine. Šioje teisės normoje nustatytas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2004; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2012; 2015 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-684/2015; 2015 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2015). Darytina išvada, jog esant sutartiniams šalių santykiams deliktinę atsakomybę vienai iš šalių galima taikyti tik įstatyme nustatytu atveju, tai yra turi būti įstatyme nustatytas pagrindas taikyti sutartiniuose santykiuose deliktinę atsakomybę.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog šalis siejo sutartiniai gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai. Nuomos sutarties 3.2 punkte numatytas vienas iš nuomininko įsipareigojimų – laikytis nuomojamose patalpose priešgaisrinės saugos, aplinkos apsaugos <...> bei pilnai atlyginti nuomotojui nuostolius, susijusius su nuomojamų patalpų pabloginimu, jeigu tai įvyksta dėl nuomininko kaltės. Sudarytos nuomos sutarties sąlygos leidžia teismui daryti išvadą, jog ieškovei atsiradusi žala, susijusi su bute esančiais daiktais, yra tiesiogiai ir vienareikšmiškai susijusi su sutartimi, todėl teismas sprendžia, jog atsakovo įvardijamas civilinės teisės pažeidimas (bute buvusių daiktų sugadinimas, buto pabloginimas) pasireiškė sutarties pažeidimu, neperžengiančiu sutarties ribų, todėl šiuo atveju taikytina ne deliktinė, o sutartinė civilinė atsakomybė.

Sutartinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos nustato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis); asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Jeigu sutarties šalys gera valia neišsprendžia iš sutarties vykdymo kilusio ginčo, šalis, kurios sutartiniai interesai pažeisti, turi teisę teismine tvarka reikalauti iš kitos šalies nuostolių atlyginimo. Ši šalis teisme privalo įrodyti bendrąsias sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus kitos šalies veiksmus vykdant sutartį (CK 6.246 straipsnis); patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis); neteisėtus veiksmus atlikusios šalies kaltę, kuri, įrodžius pirmąsias tris sąlygas, preziumuojama (CK 6.248 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2014).

Vadovaujantis CK 6.246 straipsnio 1 dalimi, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nuomos sutartimi atsakovas įsipareigojo saugoti butą bei jame esančius daiktus, prižiūrėti, tuo tarpu nuomos sutarties 4.2.2 punkte numatyta, jog nuomos sutartis nutraukiama tuo atveju, kai nuomininkas tyčia ar dėl neatsargumo pablogina daikto būklę. Teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovas, pasirašydamas (duomenys neskelbtini) d. Buto perdavimo – priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu suteikta nuomos teisė valdyti ir naudoti gyvenamąsias patalpas, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), sutiko, jog butas tvarkingas ir tinkamas naudoti gyvenamajai paskirčiai, pastabų nepateikė. Toks atsakovo sutikimas laidžia daryti išvadą, jog pradėjus gyventi nuomotame bute butas buvo tvarkingas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, jog atsakovo civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai – pasireiškė nuomininko įsipareigojimų (buto priežiūros) nesilaikymu, kas laikytina atsakovo neteisėtu neveikimu, tuo tarpu raktų negrąžinimas, dėl kurio ieškovė patyrė papildomas išlaidas, laikytinas atsakovo neteisėtu veikimu.

Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį padaryti nuostoliai turi būti visiškai atlyginami, o žalą, padarytą asmeniui ar turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Iš (duomenys neskelbtini) d. objektinės buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), remonto darbų sąmatos matyti, jog už buto remonto / atstatymo darbus (statybos montavimo darbai bei įrenginiai) ieškovė patyrė 840,19 Eur (su PVM) išlaidas. Iš (duomenys neskelbtini) d. mokėjimo nurodymo matyti, jog ieškovė M. L., atlikusiam buto remonto darbų sąmatą, pavedimu sumokėjo 60,50 Eur. Iš (duomenys neskelbtini) d. prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog už dviejų vienetų raktus ieškovė sumokėjo 14 Eur (vieno vieneto kaina – 7 Eur) sumą. Iš (duomenys neskelbtini) d. prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvito matyti, jog už durų raktų spynos keitimo paslaugas ieškovė sumokėjo 120 Eur. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovės patirta žala yra visiškai įrodyta.

Vadovaujantis CK 6.247 straipsniu, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, jog dėl atsakovo netinkamo sutarties laikymosi, tai yra dėl buto ir jame buvusių daiktų netausojimo, bei po sutarties nutraukimo buto raktų negrąžinimo ieškovė patyrė turtinę žalą bei papildomas turtinio pobūdžio išlaidas. Pažymėtina, jog žala dėl buto ir jame buvusių daiktų remonto kilo buto nuomos laikotarpiu, tuo tarpu išlaidos dėl buto raktų pirkimo ir spynos keitimo kilo po sutarties nutraukimo, kuomet atsakovas negrąžino ieškovei buto raktų. Teismas sprendžia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos yra akivaizdus ir įrodytas.

Vadovaujantis CK 6.248 straipsnio 1 dalimi, kaltė yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Pažymėtina, jog asmens neteisėti veiksmai nėra preziumuojami ir laikomi teisėtais, kol neįrodyta kitaip. Atsakovas nepateikė duomenų, galinčių paneigti jo kaip nuomininko atliktų veiksmų neteisėtumą ar žalos atsiradimo atsitiktinumą. Sutinkamai su tuo, jog nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, žala ir tarp jų esantis priežastinis ryšys, teismas sprendžia, jog atsakovo kaltė yra įrodyta visiškai.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, jog yra pagrindas atsakovui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, kadangi byloje įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai, padaryta turtinė žala ir priežastinis ryšys tarp jų, kas sąlygojo ir atsakovo kaltės konstatavimą. Sutinkamai su tuo, ieškinys dėl 1500,70 Eur priteisimo (416,02 Eur skola ir 1084,69 Eur žala) yra tenkinamas visiškai, todėl 1500,71 Eur suma priteisiama iš atsakovo.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovės prašymu iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys tenkinamas visiškai, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 34 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 25,56 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už ieškinį dėl žalos atlyginimo, ir 8,44 Eur žyminis mokestis, ieškovės sumokėtas teikiant pareiškimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl teismo įsakymo išdavimo, iš atsakovo priteisiant 1500,71 Eur skolą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 416,02 Eur skolą ir 1084,69 Eur žalą, iš viso 1500,71 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų 71 ct), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme ((duomenys neskelbtini) d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 34 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 1–4 dalis bei 80 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.