- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-01-31
- Bylos Nr.
- 1-148-298/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26372-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaclavas Karšulis
- Kaltinamasis
- J. P., A. L.
- Nukentėjusysis
- V. D., Ž. Š.
Žemesnės instancijos teismas
nukentėjusiesiems V. D., Ž. Š.,
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. L. (A. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) deklaruota gyv. vieta – ten pat, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini) (statybininku, pagalbiniu darbuotoju), teistas:
1) 2017 m. gruodžio 13 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį - laisvės apribojimu 6 mėnesiams;
Žemesnės instancijos teismas
2) 2018 m. balandžio 30 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 64 straipsnį – 55 parų areštu;
3) 2018 m. rugpjūčio 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 61 paros areštu, bausmę atlikęs;
4) 2019 m. lapkričio 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 38 MGL dydžio bauda (1900 Eur), jos mokėjimą kas mėnesį lygiomis dalimis, t. y. po 100 Eur, išdėstant per 19 (devyniolika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; paskiriant BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo A. L. konfiskuojant automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1075 Eur valstybės naudai, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – 12 (dvylika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje padarymu;
J. P. (J. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. vieta - (duomenys neskelbtini) deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini) pagrindinio išsilavinimo, dirbantis, neteistas,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. L., nuo 2019-06-26 apie 17 val. iki 2019-06-27 apie 8 val., veikdamas bendrininkų grupėje su J. P., nuo prie statomo namo, esančio neaptvertame sklype (duomenys neskelbtini) pagrobė svetimą turtą: 37 pakuotes šiltinimo vatos IZOVER KL20, kurios vienos pakuotės vertė 20 Eur, bendra vertė 740 Eur bei iš šalia esančio statomo namo pagrobė 11 putplasčio lapų 21 Eur vertės, tokiais veiksmais nukentėjusiajam V. D. padarė bendrą 761 Eur vertės turtinę žalą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
J. P., nuo 2019-06-26 apie 17 val. iki 2019-06-27 apie 8 val., veikdamas bendrininkų grupėje su A. L., nuo prie statomo namo, esančio neaptvertame sklype (duomenys neskelbtini) pagrobė svetimą turtą: 37 pakuotes šiltinimo vatos IZOVER KL20, kurios vienos pakuotės vertė 20 Eur, bendra vertė 740 Eur bei iš šalia esančio statomo namo pagrobė 11 putplasčio lapų 21 Eur vertės, tokiais veiksmais nukentėjusiajam V. D. padarė bendrą 761 Eur vertės turtinę žalą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Be to, J. P. 2019-06-23 apie 16 val., iš sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) išlaužęs 440 Eur vertės vartus, įsibrovė į Ž. Š. priklausančią teritoriją, išlaužęs teritorijoje esančio sandėliuko mažareikšmės vertės spyną, iš sandėliuko vidaus pagrobė 3500 Eur vertės benzininį motobloką (duomenys neskelbtini), kuris buvo su 500 Eur vertės kultivatoriumi (duomenys neskelbtini) 20 Eur vertės kastuvą FISKAR, 17 Eur vertės kastuvą HERVEN su šviesiai žalia rankena, 17 Eur vertės kastuvą HERVEN juodos spalvos, pagrobė 10 Eur vertės laužtuvą, tokiais veiksmais nukentėjusiajai Ž. Š. padarė bendrą 4064 Eur vertės turtinę žalą, ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Be to, J. P. 2019-06-23 apie 16 val. įsibraudamas į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) su tikslu pagrobti svetimą turtą, sugadino 440 Eur vertės metalinius karšto cinkavimo vartus, 30 Eur vertės medžių purkštuvą, tokias savo veiksmais sugadino svetimą, Ž. Š. priklausantį, 470 Eur vertės turtą, ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. L. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad eidami su (duomenys neskelbtini) pamatė stiklo vatą ir nutarė pavogti, nes reikėjo pinigų. Parodė, jog ėjo vakare, tiksliai kelintą valandą nepamena; pavogtas medžiagas išvežė per du kartus su mašina F. G.. Paaiškino, kad buvo statomas namas ir šiltinimo vata, apie 37 vnt. bei 11 lapų putplasčio, gulėjo prie namo. Nuvežus pagrobtą svetimą turtą už jį jiems buvo sumokėta apie 300 Eur, kuriuos jie pasidalino. (duomenys neskelbtini) buvo grąžinta stiklo vata, atgavo putplastį. E. P. grąžino pinigus, gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Kaltinamasis A. L. atsiprašė nukentėjusiojo.
Kaltinamasis J. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad viskas buvo taip, kaip sakė A. L.. Buvo nusprendęs, kad reikia pinigų, galėjo taip būti prieš antrą vagystę. Parodė, kad tuo metu laikė vairuotojo teises, reikėjo pinigų, nusprendė vogti iš Ž. Š.. Parodė, jog jam atrodė, kad sandėliukas buvo vertingas, jis buvo arčiau miško ir prie jo mažiau žmonių; papildomai paaiškino, kad pro ten jis vaikščiojo į parduotuvę. Viskas vyko apie 1-2 val. nakties; atėjęs pėsčiomis, su savimi turėjo laužtuvą; bandė išlaužti vartus, bet laužtuvas buvo per mažas ir išlaužti jam nepavyko, todėl peršoko tvorą. Paskui įsilaužė į sandėliuką, jame ieškojo kažko vertingo ir pamatė traktoriuką-motobloką, kultivatorius buvo lauke, paėmė laužtuvą; viską padaręs per vieną kartą. Papildomai paaiškino, kad ant motobloko buvo užrašas N-neutral padėtis, todėl buvo lengviau vežti. Tempė savo jėgomis apie 300 m, tempė link malūno, aplinkui nėra namų. Skambino R. P. ir nurodžius vietą, jis atvažiavo. Paaiškino tiesiog, kad turi tokius daiktus. Jis nebuvo nustebęs, kadangi ne vienam reikia tokių daiktų; viską pardavė už 70-80 Eur. R. P. atvažiavo su „universalu“, nieko neklausė, o jis nesakė nieko. Motobloką užvedė atvykus (duomenys neskelbtini). Gailisi dėl nusikaltimo. Atsiprašė nukentėjusiosios. Parodė, kad per 3 mėnesius galėtų atlyginti žalą.
(duomenys neskelbtini) apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sandėliukas mažareikšmis, traktoriukas kainavo apie 4000 Eur, vadinamas motobloku. Kultivatorius apie 500 Eur. Matyt buvo nužiūrėta iš anksčiau ir parodė, jog motoblokas buvo smarkiai paslėptas, uždėtas brezentas, daug reikėjo nukrauti. Prietaisas motoblokas buvo išardytas. Kultivatorius irgi stovėjo, buvo daug daiktų prikrauta. Iš karto negali pamatyti, kad ten kažkas vertingo yra. Papildomai paaiškino, kad pagal sudėjimą kaltinamasis negalėjo pakelti traktoriuko; netiki, kad galėjo tai padaryti vienas, nes atėjus prie sandėliuko, jokių vilkimo pėdsakų nebuvo; nelijo, bet vėžių automobilio nebuvo matyti. Parodė, kad vartai atgnybti galbūt su specialiomis replėmis, spyna nulaužta, apvyniota. Vartai bandyti su replėmis nuardyti. Turėjo pirkti naujus vartus. Pavogti 3 kastuvai, motoblokas, purkštuvas buvo sugadintas. Sandėliukas buvo rakinamas. Palaiko savo civilinį ieškinį: motoblokas – sudėtingas prietaisas, dirbti negalėjo; laužtuvas dingo ir neatsirado; purkštuvas sugadintas; kraujospūdis buvo pakilęs, todėl prašo ir neturtinę žalą atlyginti.
(duomenys neskelbtini) apklausimas teisme parodė, kad statomame name langų nebuvo, buvo išorė, fasadas, sklypas neaptvertas. Jam paskambino statybininkas, jog nėra vatos. Prie namo nepamena kada buvo, galbūt prieš 2 dienas, ir tada buvo lentų, vata, putplastis; viskas buvo susandėliuota, prispausta ar uždengta, nes tas kiekis buvo nepaliestas, dar nebuvo pradėta nieko daryti. Buvo 37 vnt. vatos (1 vnt. vertė 20 Eur), 11 lapų putplasčio, visų bendra vertė 761 Eur. Nieko nepastebėjo ir jokių pėdsakų. Pranešė policija, kad rasti kaltinamieji. Kvietė policiją ir jie viską surašė. Važiavo link Liubavos k., negali pasakyti kieno ten vienkiemis, buvo pradėtos naudoti medžiagos. Putplastis buvo dar miške, viskas gražinta ir per 3 kartus susivežė su savo mašina; tai yra apie 3-4 km nuo jo namų. Mano, kad galima priimti kaltinamojo atsiprašymą.
Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Be kaltinamųjų prisipažinimo jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, jų kaltė grindžiama šiais įrodymais
:
Dėl vagystės iš V. D. sklypo
Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-27071-19 pradėtas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį pagal Vilniaus aps. VPK KP NVRS vyr. tyrėjo surašytą pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą, kur nurodoma, kad pareiškėjas V. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., pareiškiantis apie įvykį, parodė, kad nuo 2019-06-26 apie 17 val. iki 2019-06-27 apie 8 val. (duomenys neskelbtini) iš statomo namo neaptverto sklypo buvo pavogta jam priklausanti šiltinimo vata IZOVER KL20, viso 30 m3; padaryta 1000 Eur turtinė žala. Parodė, kad vykdo statybas (duomenys neskelbtini) statomas pastatas yra neužbaigtas ir statybines medžiagas sandėliuoja prie statomo pastato; sklypas neaptvertas. 2019-06-05 į statomo namo teritoriją atvežė šiltinimo vatą IZOVER KL20, 30 m3 ir sudėjo greta namo dešinėje pusėje. 2019-06-26 apie 17 val. jis išvažiuodamas iš statybvietės nieko įtartino nepastebėjo. 2019-06-27 apie 8 val. jis atvažiavo prie statomo namo ir pastebėjo, jog yra pavogta šiltinimo vata IZOVER KL 20, 30 m3, vertė 1000 Eur. Šiltinimo vata buvo sandėliuojama prie statomo namo, neaptvertoje teritorijoje. Kas galėjo tai padaryti nežino ir nieko neįtaria. Kitos aplinkybės - apžiūrimo statomo namo teritorija yra neaptverta, namas yra statomas, įrengtos sienos, įrenginėjamas stogo danga. Pastate nėra durų bei langų. Aplink pastatą yra sandėliuojamos statybinės medžiagos. Pastato dešinėje yra sukrautos įvairios statybinės medžiagos. Dailylentės uždengtos polietileno danga, armatūrinis tinklas, medžio drožlių plokštės. Tarp šių medžiagų ant žolės guli dvi lygiagrečios lentos vieno metro atstumu viena nuo kitos. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (t. l, b.l. 60-66).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. D. parodė, kad pasilieka prie savo ankstesnių parodymų, kad nuo 2019-06-26 apie 17 val. iki 2019-06-27 apie 8 val. prie jam priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) statomo namo, buvo pavogtos 37 pakuotės šiltinimo vatos IZOVER KL35, tai yra tikslesnė markė būtent KL35. Nurodė, kad dėl pavogtos šiltinimo vatos jis patyrė 1000 Eur turtinę žalą. Patikslina, kad reali vienos pakuotės kaina yra apie 20 Eur, todėl pavogtų 37 pakuočių kaina 740 Eur. Policijos pareigūnai surado ir grąžino pakvitavimu jam 29 neišardytas pakuotes šiltinimo vatos ir 80 lapų vatos. Tai išeina 37 pakuotės. Vagystės metu buvo pavogtas ir putplastis, iš karto jis nepastebėjo jo, nes putplastis buvo namo viduje. Pats namas yra be langų, durų, į jį galima laisvai patekti. Sklypo teritorija neaptverta ir nesaugoma. Jam policininkai gražino 11 putplasčio lapų. Vėliau apžiūrint patalpas, teritorijoje nustatė, kad pavogta 11 putplasčio lapų, tai yra apie pusė kubo. Vieno putplasčio kubinio metro kaina yra 42 Eur, pusė kubo 21 Eur. Putplastis irgi grąžintas. Taigi jam priklausantys daiktai grąžinti. Dėl turtinės žalos pretenzijų neturi, dėl moralinės žalos ieškinio neteiks. Mano, kad tiems nusikaltėliams tai bus gera pamoka, nes kiek žino, jie nustatyti, buvo sulaikyti. Jeigu bus teismas, tai nors tegu teisme atsiprašo (t. l, b .l. 112-114).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. P. parodė, kad 2019-06-16 apie 17 val. pas jį į namus atvažiavo jo du pažįstami A. L. ir (duomenys neskelbtini) (tikslios pavardės nepamena), kurie jam pasiūlė 37 pakuotes šiltinimo vatos pirkti už pakuotę po 10 Eur. Jis paklausė jų ar nebus problemų, jie atsakė, kad nebus ir jie susitarė, kad kitą dieną atveš vatą ir jis jiems sumokės pinigus. 2019-06-27 apie 17 val. jis važiuodamas iš darbo sutiko (duomenys neskelbtini) kelyje link namų ir sumokėjo jiems 370 Eur už vatą. Jam būnant darbe, jie vatą jau buvo atvežę ir palikę sutartoje vietoje, miške, apie 200 m atstumu nuo jo namų. Po to laiko, nei (duomenys neskelbtini) jis nematė. Iš kur jie gavo tą šiltinimo vatą - jis nežino ir nieko pasakyti negali (t. l, b. l. 116).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. P. papildomai parodė, kad (duomenys neskelbtini) jis jokių turtinių pretenzijų neturi, kad jie jam pardavė, kaip vėliau paaiškėjo, vogtą vatą už 370 Eur, nes jie dalį pinigų jam grąžino, buvo sutarta, kad pagal galimybes atsiskaitys. Todėl mano, kad jam žala nepadaryta. 2019-07-01 atvykus policijos pareigūnui pas jį ir pareikalavus grąžinti vatą, jis savanoriškai grąžino nurodytą vatą, kurią sudarė 29 pakai ir 80 lapų, taip pat savanoriškai, pareikalavus, jis parodė vietą kur buvo sukrauta vata, kurioje buvo (duomenys neskelbtini) atvežti 11 putplasčio lapų. Dėl jų pirkimo nebuvo jokios kalbos. Policijos pareigūnai visą šiltinimo vatą, putplasčio lapus pasiėmė, išsivežė, kaip suprato, atidavė tų daiktų šeimininkui, nes matė, kad buvo atvykęs jam nepažįstamas vyras. Todėl mano, kad jis jokio nusikaltimo nepadarė, o atvirkščiai, pareikalavus, jis savanoriškai atidavė policijai, kaip dabar supranta, pagrobtus daiktus. (duomenys neskelbtini) jis jokių turtinių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš. (duomenys neskelbtini) pažįsta, kad jie gyvena netoliese, susitikus bendravo. Mano, kad jie jam pasiūlė pirkti vatą dėl to, kad matė, kad jis stato - remontuoja savo namus, garažą (t. l, b.l. 118-120).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. P. papildomai parodė, kad jis tikrai nežinojo, jog šiltinimo vata buvo pagrobta, tikėjo, kad ji ar tai (duomenys neskelbtini), net netikėjo, kad jie ją atveš. Mano, kad jie patys specialiai vatą paliko miške, nes pirma ir nebuvo tartasi konkrečiai kurioje vietoje palikti, sakė bus vata - bus ir pinigai, minėjo, kad nevežtų kai jo nėra namuose, nes jis dirba, nebent paliktų prie miškelio, kuris randasi apie 200 m nuo jo gyvenamojo sklypo. Ir jau kitą ar dar kitą (dieną) kažkuris iš jų paskambino ir pasakė, kad vata yra. Tuomet jis išgrynino bankomate pinigus ir važiuodamas namo iš darbo sutiko J. P. ir A. L.. Jie ir pasakė, kad atvežė 37 pakus vatos, jis sumokėjo 370 Eur. Mano, kad negalima vatos buvo privežti arčiau namų, nes prie gyvenamojo namo yra pririšti du šunys. Jis jokio nusikaltimo nepadarė, o atvirkščiai pareikalavus, savanoriškai atidavė policijai, kaip dabar supranta, pagrobtus daiktus. Dėl putplasčio lapų iš viso nebuvo jokios kalbos. (duomenys neskelbtini) jis jokių turtinių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš. (duomenys neskelbtini) pažįsta, jie gyvena netoliese. Mano, kad jie jam pasiūlė pirkti vatą dėl to, jog matė, kad jis remontuoja savo namus, garažą (t. l, b.l. 122-124).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis J. P. parodė, kad jam pateiktas pranešimas apie įtarimą aiškus, suprantamas, savo kaltę pagrobus šiltinimo vatą, jis prisipažįsta, gailisi dėl to. Šiltinimo vata gulėjo neaptvertame sklype, prie statomo namo, (duomenys neskelbtini). Vatą pastebėjo eidamas iš parduotuvės, nes (duomenys neskelbtini), kuriame jis gyvena, nuo (duomenys neskelbtini), kuriame gulėjo vata, yra maždaug už 3-4 km. Vatą pastebėjo su draugu A. L.. Jiems reikėjo pinigų, nes tuo metu nedirbo ir sumanė vatą pavogę parduoti. A. L. pasirūpino automobiliu, tiksliai nežino jo markės, valstybinio numerio, tai buvo minivenas. Tuo automobiliu 2019-06-27 apie 1 val. nakties atvažiavo prie minėto sklypo ir, kaip prisimena, per du kartus pakrovė virš 30 pakų vatos, galėjo būti 37 pakai. Kiek vatos pakrovė pirmą, o kiek antrą kartą, neprisimena. Vatą nuvežė į miškelį, kuris randasi važiuojant į (duomenys neskelbtini), netoli E. P. gyvenamosios vietos. Prieš įvykdant vagystę, jis su A. L. buvo nuvažiavę pas E. P. ir klausė ar jam nereikia vatos. Prisimena, kaip E. P. paklausė ar nebus problemų, jie atsakė, kad viskas bus gerai. Sutarė už paką po 10 Eur ir kad vatą paliks miškelyje, netoli pastarojo namų. Jau pavogus vatą ir palikus ją sutartoje vietoje, 2019-06-27 apie 17 val. jie E. P. sutiko netoli pastarojo namų, kuriam pasakė, kad yra 37 pakai vatos. E. P. iš karto jiems sumokėjo 370 Eur. Pinigus su A. L. pasidalino per pusę (t. l, b.l. 135-137).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis J. P. parodė, kad prisipažįsta kaltu tiek dėl vagystės įvykdytos iš Ž. Š. sklypo, tiek iš V. D. statomo namo, dėl to gailisi. Šiuo metu užsiima individualia veikla statybose, todėl pinigų turės atlyginti civilinį ieškinį, jeigu bus pareikštas. Pranešimas apie įtarimą aiškus, suprantamas, savo kaltę pripažįsta pilnai, labai gailisi. Tuo metu jam labai reikėjo pinigų, todėl sugalvojo pavogti motobloką su kultivatoriumi bei kastuvus. Taip pat sugadino vartus. Pirmą vagystę iš Ž. Š. kiemo bei vartus sugadino jis vienas, kitą vagystę - iš V. D. statomo namo įvykdė kartu su A. L.. Teritorija, iš kurios pagrobė motobloką su kultivatoriumi yra maždaug apie 2 km nuo jo gyvenamosios vietos. Vaikščiodamas pastebėjo, kad joje laikoma technika ir nutarė ją pagrobti. Prie teritorijos atėjo vienas, perlipo per vartus, vėliau pagrobus motobloką su kultivatoriumi reikėjo išvaryti iš kiemo, dėl to laužtuvu sugadino vartus. Laužtuvą išmetė kažkur, neatsimena. Būdamas kieme priėjo prie sandėliuko, nulaužė spyną ir pateko į sandėliuko vidų, iš kurio pagrobė motobloką su kultivatoriumi ir 3 kastuvus. Temdamas motobloką su kultivatoriumi galimai kliudė purkštuvą, galėjo jį sugadinti. Motobloką su kultivatoriumi, kastuvus pats nutempė į kalniuką ir ten paliko. Po vagystės paskambino savo draugui R. P. ir paklausė, kur galima parduoti motobloką. (duomenys neskelbtini) pats norėjo pažiūrėti. Susitiko ant kalniuko, jis motobloką su kultivatoriumi ir kastuvais pardavė R. P., o pastarasis neklausė jo iš kur tie daiktai, jis ir nesakė. Todėl dėl savo poelgio labai gailisi, pasiruošęs atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. Prisipažįsta ir dėl šiltinimo vatos ir putplasčio vagystės. Šiltinimo vata ir putplastis gulėjo neaptvertame sklype, prie statomo namo, (duomenys neskelbtini). Vatą pastebėjo, putplastį pastebėjo ar tai jis, ar tai A. L., neatsimena. Taip pat neprisimena, kuris pasiūlė įvykdyti vagystę, tačiau (duomenys neskelbtini) suorganizavo automobilį. Vatą ir putplastį pastebėjo eidami iš parduotuvės, nes (duomenys neskelbtini), kuriame jis gyvena, nuo (duomenys neskelbtini), kuriame gulėjo vata ir putplastis, yra maždaug už 3-4 km. Vatą ir putplastį pastebėjo abu su A. L., kuris yra jo draugas. Jam reikėjo pinigų, nes tuo metu nedirbo ir sumanė pavogę parduoti. A. L. organizavo automobilį, kurios nei markės, nei valstybinio numerio nežino, tik žino, kad buvo minivenas. Su tuo automobiliu naktį, apie 1 val. atvažiavo prie minėto sklypo ir per du kartus pakrovė virš 30 pakų vatos, o gal ir 37 pakus bei virš 10 lapų putplasčio. Vatą ir putplastį nuvežė į miškelį, kuris randasi važiuojant į (duomenys neskelbtini) netoli R. P. gyvenamosios vietos. R. P. dar prieš vagystę pasiūlė pirkti vatą. Susitarė už paką po 10 Eur ir kad vatą paliks miškelyje, netoli pastarojo namų. Jau palikus pagrobtą vatą ir putplastį 2019-06-27 apie 17 val. jie R. P. sutiko netoli jo namų bei jam pasakė, kad yra 37 pakai vatos. R. P. už tai jiems sumokėjo 370 Eur. Pinigus su A. L. pasidalino per pusę (t. l, b.l. 145-148).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. L. savo kaltę dėl vagystės pripažino ir gailisi bei parodė, kad jam pateiktas pranešimas apie įtarimą aiškus, suprantamas, savo kaltę, kad pagrobė svetimą šiltinimo vatą, jis prisipažįsta, gailisi dėl to. Šiltinimo vata gulėjo neaptvertame sklype, prie statomo namo, (duomenys neskelbtini). Vatą pastebėjo eidamas iš parduotuvės, nes (duomenys neskelbtini), kuriame jis gyvena, nuo (duomenys neskelbtini) kuriame gulėjo vata, yra už 3-4 km. Vatą pastebėjo su draugu J. P.. Pinigų reikėjo labai, nes buvo neseniai grįžęs iš užsienio, dar nebuvo jam pervesti pinigai, todėl sumanė vatą pavogę parduoti. Jis organizavo transportą, tai automobilis minivenas – FORD Galaxy, kurio šiuo metu nėra Lietuvoje; jis neturi vairuotojo pažymėjimo, automobilį vairavo J. P.. Minėtu automobiliu naktį, 2019-06-27, apie 1 val. atvažiavo prie minėto sklypo ir lyg tai per du kartus pakrovė virš 30 pakų vatos, galėjo būti 37 pakai. Neprisimena, kiek pirmu reisu pakrovė, kiek antru. Vatą nuvežė į miškelį, kuris randasi važiuojant į (duomenys neskelbtini) netoli R. P. gyvenamosios vietos. Dar prieš vagystę jie R. P. siūlė pirkti vatą, pastarasis klausė ar nebus problemų. Jie užtikrino, kad viskas bus gerai ir sutarė dėl kainos - už paką po 10 Eur ir kad vatą paliksi miškelyje, netoli pastarojo namų. Jau palikus pagrobtą vatą, 2019-06-27 apie 17 val. jie R. P. sutiko netoli namų, prie posūkio, kur tam pasakė, kad yra 37 pakai vatos, pastarasis jiems sumokėjo 370 Eur. Pinigus su J. P. pasidalino per pusę. Labai gailisi dėl savo poelgio, jam labai reikėjo pinigų, buvo šventės; žada žalą atlyginti (t. 2, b.l. 13-15).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. L. savo kaltę pripažino, gailisi dėl padaryto, pranešimas apie įtarimą aiškus, suprantamas. Nori savo ankščiau duotus parodymus patikslinti tuo, kad apklausoje yra nurodęs apie šiltinimo vatos vagystę, tačiau pavogė ir apie 11 putplasčio lapų. Šiltinimo vata gulėjo neaptvertame sklype, prie statomo namo, (duomenys neskelbtini) putplastis buvo sudėtas prie vatos. Vatą pastebėjo su savo draugu J. P. eidamas iš parduotuvės. Reikėjo pinigų, nes buvo neseniai grįžęs iš užsienio, dar nebuvo jam pervesti pinigai. Jiedu susitarė pavogti, jis surado automobilį miniveną - FORD Galaxy, kurio jau nėra Lietuvoje, valstybinio numerio neprisimena. Kadangi jis neturi vairuotojo pažymėjimo, automobilį vairavo J. P.. Su automobiliu naktį, apie 1 val. atvažiavo prie minėto statomo namo ir per du kartus pakrovė virš 30 pakų vatos, o gal 37 pakus ir 11 putplasčio lapų. Vatą su putplasčiu nuvežė į miškelį, kuris randasi važiuojant į (duomenys neskelbtini), netoli R. P. gyvenamosios vietos, su pastaruoju buvo susitarę jam parduos po 10 Eur už paką, žadėjo palikti miškelyje, netoli pastarojo namų. 2019-06-27 apie 17 val. jie R. P. sutiko netoli jo namų, jam pasakė, kad yra 37 pakai vatos ir putplastis, pastarasis jiems sumokėjo 370 Eur už vatą. Pinigus su J. P. pasidalino per pusę. Labai gailisi dėl savo poelgio, labai reikėjo pinigų, buvo šventės. Žalą atlygins. Su E. P. tiek jis, tiek J. P. atsiskaitė, tą E. P. turėtų patvirtinti (t.2, b.l.21-22).
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo nustatyta, kad iš E. P. buvo paimta 11 lapų putplasčio plokštės, šiltinimo vatos 29 pakai, šiltinimo vata - 80 lapų (t. l, b.l. 75-106).
2019-07-01 pakvitavimu, kad 29 pakai vatos ir 80 lapų išpakuotos vatos bei 11 putplasčio lapų grąžinti nukentėjusiajam V. D. (b. l. 107).
Dėl vagystės iš Ž. Š. sklypo
2019-06-23 VAVPK KP NVRS pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-26372-19 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2019-06-23 apie 16 val. (duomenys neskelbtini) nulaužus aptvertos teritorijos vartų spyną, iš teritorijoje esančio sandėliuko, nulaužus spyną, pavogtas benzininis motoblokas (duomenys neskelbtini) su kultivavimo priedu; žala 500 Eur (t. l, b.1.5).
2019-06-27 VAVPK KP NVRS pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-27071-19 pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2019-06-26 nuo 17 val. iki 2019-06-27 8 val. (duomenys neskelbtini) iš statomo namo neaptverto sklypo pavogta šiltinimo vata IZOVER KL 20, viso 30 kubinių metrų, priklausanti V. D.; nukentėjusiajam padaryta 1000 Eur turtinė žala (t. l, b.1.68-71).
2019-07-05 priimtu nutarimu sujungti ikiteisminius tyrimus Nr. 01-1-26372-19 ir Nr. 01-1- 27071-19 į vieną, suteikiant Nr. 01-1-26372-19 (t. l., b.1.72).
Ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytu tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, kuriuo pranešama, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-26372-19, kuri buvo pradėta gavus nukentėjusiosios Ž. Š. protokolą-pareiškimą, dėl to, kad 2019-06-23 apie 16 val., (duomenys neskelbtini) buvo rasta nulaužta aptvertos teritorijos vartų spyna bei iš teritorijoje esančio sandėliuko, nulaužus spyną, pavogtas benzininis motoblokas (duomenys neskelbtini) su kultivavimo priedu. Paskutinį kartą teritorija tvarkingai buvo palikta 2019-06-21 apie 22 val. Papildomos apklausos metu nukentėjusioji nurodė, kad dėl sugadintų metalinių karšto cinkavimo vartų padaryta 440 Eur žala (sąskaita pridedama, joje nurodyta kaina kaip gaminio); taip pat buvo sugadintas medžių purkštuvas 30 Eur vertės. Nustatyta, kad įsibrovimo metu Ž. Š. buvo padaryta žala 470 Eur, todėl pradedamas atskiras nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, ikiteisminis tyrimas, paliekant tą patį ikiteisminio tyrimo numerį (t. l, b. l. 6).
Įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentele, kur nurodoma, kad apžiūros objektas -plastikinė būdelė. Apžiūros atlikimo eiga: apžiūros objektas yra iš plastiko surenkama būdelė, (duomenys neskelbtini). Teritorija yra aptverta tinklu, įvažiavimo vartų tinklas kraštuose iš savo suvirinimo vietų atšokęs, kokių nors aiškių laužimo pėdsakų neaptikta. Teritorijoje stovi trys šiltnamiai, kuriose auga daržovės, dvi dėžės metalinės, vienas medinis statinys ir dvi plastikinės būdelės - skirtos susidėti įvairiems daiktams. Medinio statinio durų spyna tvarkinga, durys užrakintos, viduje daiktai savo vietoje, bendra tvarka nepažeista. Viena plastikinė būdelė yra nerakinama, yra sumontuota velkė, kuri uždaro duris, kad jos neatsidarytų. Plastikinės būdelės viduje sudėtos tuščios kartoninės dėžės ir maišuose plastikiniai buteliai, daiktai savo vietoje, bendra tvarka nepažeista. Kitos plastikinės būdelės durų velkė ir durys yra sulenktos, kokių nors aiškių laužimo pėdsakų neaptikta, būdelės viduje guli žemės ūkio darbams skirti įrankiai ir plėvelė. Siekiant surasti nusikaltimo metu paliktus kontaktinius pėdsakus, daiktai ir objektai ant kurių galėjo atsirasti kontaktiniai pėdsakai buvo apžiūrimi vizualiai, nematomiems arba silpnai matomiems pėdsakams išryškinti buvo naudojami baltos ir juodos spalvų daktiloskopiniai milteliai. Apdirbant daktiloskopiniais milteliais plastikinės būdelės duris, kokių nors aiškių rankų ar pirštinių pėdsakų neaptikta. Teritorija, nefilmuojama. Daugiau kokių nors reikšmingų tyrimui pėdsakų neaptikta (t. l, b .1. 8-14).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Ž. Š. parodė, kad 2019-06-23 apie 16 val. (duomenys neskelbtini) rado nulaužtą jos aptvertos teritorijos vartų spyną ir ją laužiant buvo sugadinti patys vartai, dėl kurių padaryta 1000 Eur žala (dėl spynos žala mažareikšmė). Teritorijos viduje nulaužta sandėliuko spyna (dėl spynos žala mažareikšmė) ir iš sandėliuko vidaus pavogtas benzininis motoblokas (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos, variklis firmos „HONDA“ vertė 3500 Eur, kuris buvo kartu su kultivatoriumi mėlynos spalvos BSC firmos 728, 500 Eur vertės. Paskutinį kartą teritorijoje buvo 2019-06-21 apie 22 val. ir viskas buvo tvarkinga. Signalizacijos ir vaizdo kamerų nėra. Turtas nedraustas, įtaria, kad vagystę galėjo įvykdyti šalia esančio (duomenys neskelbtini) gyventojai, nes pravažiuodama ten dažnai mato įtartinus asmenis, kurių amžius nuo 20 iki 30 metų. Konkrečiai nurodyti ar įtarti asmenų negali, bet tai nurodo dėl bendros informacijos. Taip pat nori, kad būtų pabendrauta su šalia gyvenančiu ūkininku vardu Jan (gali klysti), tel. (duomenys neskelbtini), kurio žemės yra šalia jų, gal jis ką nors galėjo matyti. Jai padaryta bendra 5000 Eur žala (t. l, b.1.18).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoja Ž. Š. parodė, kad 2019-06-24 po įvykdytos vagystės iš jų sklypo pastebėjo, kad iš sandėliuko taip pat buvo pavogti 3 kastuvai, iš kurių vienas „FISKAR“, jo vertė 20 Eur, vienas „HERVEN” su šviesiai žalia rankena, jo vertė 17 Eur ir kitas „HERVEN“ kastuvas juodos spalvos, jo vertė 20 Eur. Taip pat pastebėjo, kad buvo pavogtas laužtuvas, kurio vertė 10 Eur, bei nuo namuko buvo nuplėštas šviestuvas, kurį rado netoli esančioje pievoje. Prideda pavogto traktoriaus dokumentus, įtaria, kad vagystę galėjo įvykdyti (duomenys neskelbtini) gyventojai R. P., (duomenys neskelbtini), J. P. (t. l, b. l. 23-25).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoja Ž. Š. parodė, kad pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų, tik nurodo, kad sugadintų metalinių karšto cinkavimo vartų kaina yra 440 Eur (pridedama sąskaita), remontavo motobloką (remonto sąskaita pridedama). Kultivatorius nesugadintas. Ruošiasi pateikti civilinį ieškinį. Tyrimo metu policija rado ir gražino jai motobloką, kultivatorių, 3 kastuvus. Pavogtas laužtuvas negrąžintas, laužtuvo vertė 10 Eur, taip pat buvo sugadintas medžių purkštuvas - 30 Eur vertės (t. l, b.l. 27-34).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. P. parodė, kad gyvena ankščiau nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) kartu su tėvais. Netoli jo tame pačiame kaime gyvena jo draugas J. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. 2019-06-23 iš ryto jam paskambino J. P. ir paklausė ar nereikalingas benzininis motoblokas ir 3 kastuvai. Jis pasakė gal ir reikalingas bei paklausė kur jį apžiūrėti. J. P. nurodė atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) ant kalno už fermos. Jis su broliu nuvažiavo pažiūrėti ką tas turi. Atvažiavus į sutartą vietą juos pasitiko J. P., kuris parodė prie miškelio stovintį benzininį motobloką (duomenys neskelbtini) bei 3 kastuvus. Apžiūrėję motobloką ir 3 kastuvus, sutarė nupirkti už 80 Eur. (duomenys neskelbtini) sutikus, jis kartu su broliu pakrovė motobloką su kultivavimo priedu į automobilį. Kadangi kastuvai į automobilį netilpo, jis juos paslėpė šalia esančiame miškelyje. Galvojo, kad vėliau paims, tačiau buvo šventė ir jis apie juos pamiršo. Kai atvažiavo namo, brolis paprašė motobloką duoti jam. Kadangi motoblokas nebuvo reikalingas, jis sutiko ir davė jam naudotis. (duomenys neskelbtini) nuvežė motobloką į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Iš kur J. P. turėjo motobloką ir 3 kastuvus, jis nežino, galvojo, kad priklauso jam, o parduoda, nes reikalingi pinigai. Apie tai, kad jie yra pavogti - jis nežinojo, tik sužinojo 2019-07-02, kai pas J. P. atvažiavo policijos pareigūnai ir jį uždarė. Minėtus visus daiktus jis atidavė policijos pareigūnams. Daugiau apie minėtą įvykį jis nieko negali pasakyti (t. l, b.l. 53).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis J. P. parodė, kad jam pateiktas pranešimas apie įtarimą aiškus ir suprantamas, savo kaltę pripažįsta pilnai, dėl to, kad pagrobė svetimą turtą labai gailisi. Vogė, nes reikėjo labai pinigų. Teritorija, iš kurios pagrobė motobloką su kultivatoriumi, yra maždaug už 2 km nuo jo gyvenamosios vietos. Vaikščiodamas pastebėjo, kad joje laikoma technika ir nutarė ją pagrobti. Prie teritorijos atėjo vienas, perlipo per tvorą, turėjo su savimi laužtuvą. Patekęs į teritoriją per vartus, priėjo prie sandėliuko, tuo pačiu laužtuvu nulaužė spyną ir pateko į sandėliuko vidų, iš kurio pagrobė motobloką su kultivatoriumi. Pavogtus daiktus reikėjo išstumti iš kiemo, dėl to laužtuvu sugadino vartus. Laužtuvą išmetė kažkur, neatsimena. Motobloką su kultivatoriumi pats nutempė į kalniuką ir paliko. Tą pačią dieną, vakare ar net jau nakties metu, tiksliai laiko neprisimena, paskambino savo draugui R. P. ir paklausė, kur galima parduoti motobloką. (duomenys neskelbtini) norėjo pažiūrėti. Jiedu susitiko ant kalniuko, jis motobloką su kultivatoriumi pardavė R. P.. R. P. neklausė iš kur tie daiktai, o pats nesakė. Kur padėjo laužtuvą, neprisimena. Dėl savo poelgio labai gailisi (t. l, b.l. 58-59).
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo nurodyta, kad iš R. P. buvo paimti benzininis motoblokas (duomenys neskelbtini) – l vnt., kultivatorius BSC – l vnt., 3 kastuvai (t. l, b.l. 42-43).
Daiktų apžiūros protokolu su fotolentęle, kuriais nurodyta, kad buvo apžiūrėti motokultivatorius su padargu ir 3 kastuvai. Apžiūros atlikimo eiga - apžiūrimas mėlynos spalvos motokultivatorius su varikliu varomas benzinu, dviem ratais ir dviem valdymo rankenomis. Ant motokultivatoriaus yra užrašas MADE IN ITALY, ant kairės pusės yra lipdukas su skaičiais „728“. Ant minėto įtaiso variklio yra iškaltas serijos numeris: GCG5H-1249858 bei ant pačio motokultivatoriaus rėmo yra iškaltas numeris: *(duomenys neskelbtini) *. Prie motokultivatoriaus taip pat kaip priedas yra mėlynos spalvos kultivatorius - freza FR FRESA66, kuri yra metalinė, ant jos yra lipdukas su serijos numeriu SN AA00560713, ant kultivatoriaus rėmo yra lipdukas su raidėmis BCS ir užrašas „Made in Italy“.Taip pat apžiūrimi kartu su motokultivatoriumi rasti kastuvai. Vienas kastuvas yra juodas su geltona rankena, ant kurio koto yra užrašas "FISKAR, kitas kastuvas yra juodas su žalios spalvos rankena ir koto paminkštinimu, ant šio kastuvo koto yra užrašas HERVEN GARDEN, kitas apžiūrimas kastuvas yra visiškai juodas ir truputį paveiktas korozijos. Daugiau svarbių detalių ar pėdsakų daiktų apžiūros metu nepastebėta (t. l, b.l. 44-48).
2019-07-02 pakvitavimu, iš kurio nustatyta, kad motoblokas, kultivatorius, 3 kastuvai buvo grąžinti Ž. Š. (t. l, b.l. 49).
Kita byloje esančia medžiaga: BIRT ataskaitų žiūryklėmis; įrangos sertifikatais; PVM sąskaitomis faktūromis ir pinigų kvitu; fotolentelėmis ir pan.
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
Vagystė (svetimo turto pagrobimas) baudžiamojoje teisėje ir teismų praktikoje paprastai apibrėžiama kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas arba fizinis užvaldymas, atimantis galimybę teisėtam jo savininkui tuo turtu naudotis, juo disponuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-517-203/2015). Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis yra tyčia, teismų praktikoje aiškinant vagystei būdingą tyčios turinį pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokia, jog paima svetimą daiktą, numato, kad šio daikto savininkas neteks, o kaltininkas jį turės kaip nuosavą, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr.2K-351/2012, 2K-282/2012) arba suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-6/2012).
Dėl vagystės iš V. D. statomo namo
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. L. ir J. P. pasitvirtino. Kaltinamieji savo kaltę pripažino visiškai ir teisme jie nurodė, jog iš statomo ir neįrengto namo, adresu (duomenys neskelbtini), kurio teritorija neaptverta, pagrobė V. D. priklausančias statybines medžiagas – šiltinimo vatą ir putplastį, kuriuos pardavė. Kaltinamųjų kaltę taip pat patvirtina liudytojo (nukentėjusiojo) V. D. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai apie tai, kad 2019-06-27 apie 8 val. atvykęs prie statomo namo darbininkas pasigedo paminėtų statybinių medžiagų ir jį informavo apie tai. Liudytojas E. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaltinamieji jam pasiūlė pirkti statybines medžiagas, šis sutikęs su pasiūlymu ir kadangi nežinojęs, jog statybinės medžiagos vogtos, jas nupirkęs, nes pats vykdė statybos darbus. Bylos medžiaga nustatyta, kad bendra pagrobtų iš V. D. statybinių medžiagų vertė yra 761 Eur ir jos nukentėjusiajam yra sugrąžintos. Taigi, kaltinamieji pagrobė svetimą 761 Eur turtą, todėl konstatuotina, kad jie padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamieji grobdami svetimą turtą (iš nukentėjusiojo V. D.) veikė bendrininkų grupe. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, baudžiamasis įstatymas nenurodo, kokiu būdu dėl bendros nusikalstamos veikos bendrininkai turi susitarti. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.). Susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis, be to, įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad bendrininkai buvo išsamiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales. Apie bendrininkų susitarimo padaryti nusikalstamą veiką buvimą, kaip ir apie kitus subjektyviuosius nusikaltimo sudėties ar bendrininkavimo požymius, sprendžiama ne vien tik iš šių asmenų parodymų, bet atsižvelgiama ir į objektyviai nustatytas aplinkybes, pavyzdžiui, veiksmų bendrumą, jų suderintą atlikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-67-511/2016). Nagrinėjamu atveju iš aptartų aplinkybių matyti, kad bendrininkų žodinis susitarimas pasireiškė iš anksto, taip pat konkliudentiniais veiksmais ir apėmė turto pagrobimą nukentėjusiojo V. D. atžvilgiu. Iš nukentėjusiojo V. D. turtą – 37 pakuotes šiltinimo vatos - abu kaltinamieji pagrobė dėl to iš anksto žodžiu susitarę, o 11 vnt. putplasčio lapų kaltinamieji nutarė pagrobti kai jie atsirado statomo namo teritorijoje. Kaltinamieji suprato, jog bendrais veiksmais darantys turtinę žalą nukentėjusiajam, norėjo taip elgtis, numatė, kad dėl jų veikimo gali atsirasti baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai. Pažymėtina, kad esant bendrininkavimui, kaltininkams inkriminuojami visi dėl bendrininkų nusikalstamų veikų kilę padariniai, o ne tik tie, kuriuos padarė kiekvienas kaltininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-352-696/2016).
Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL sumą, bet neviršija 250 MGL sumos. Pažymėtina, kad kvalifikuojant veiką, taikomas toks MGL dydis, kuris galiojo veikos padarymo metu. Šiuo atveju, veikos padarymo metu 1 MGL atitiko 50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nes jie pagrobė svetimą turtą, kurio vertė viršijo 5 MGL.
Taigi , aukščiau aptartų įrodymų visiškai pakanka išvadai, kad A. L. ir J. P., veikdami bendrininkų grupėje, laikotarpiu nuo 2019-06-26 apie 17 val. iki 2019-06-27 apie 8 val., iš statomo namo, kuris yra neaptvertame sklype adresu (duomenys neskelbtini) pagrobė svetimą turtą, t. y. 37 pakuotes šiltinimo vatos IZOVER KL20 (1vnt/20 Eur, bendra vertė - 740 Eur), 11 putplasčio lapų (vertė 21 Eur) ir tokiais veiksmais nukentėjusiajam V. D. padarė bendrą 761 Eur vertės turtinę žalą. Tiek kaltinamųjų, tiek liudytojų parodymai bei byloje užfiksuoti duomenys yra pakankami išvadai, kad veiką A. L. ir J. P. padarė veikdami tiesiogine tyčia, taip pat atsižvelgtina į tai, kad nenustatyta kaltinamųjų veiką kvalifikuojančių požymių, darytina išvada, jog A. L. ir J. P. padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Dėl vagystės iš Ž. Š. sklypo
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus – kaltinamojo J. P. prisipažinimą, kad padarė jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, liudytojų Ž. Š. ir R. P. parodymus, tarnybinius pranešimus, įvykio vietos apžiūros protokolus, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad J. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis J. P. ikiteisminio tyrimo metu, teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino, nurodydamas, kad iš anksto turėjo sumanymą pagrobti iš Ž. Š. sklypo techniką, nes reikėjo pinigų, todėl į įvykio vietą atėjo turėdamas iš anksto paruoštą įrankį – laužtuvą. Kaltinamasis J. P. teisme paaiškino, kad į teritoriją pateko perlipęs tvorą, ten patekęs, išlaužė sandėliuko spyną. Kadangi reikėjo išsivaryti motobloką su kultivatoriumi ir kitais paimtais daiktais (kastuvais), todėl teko laužti ir vartus. Kaip paaiškino pats kaltinamasis, pagrobtus daiktus siekė parduoti. L. R. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaltinamasis jam siūlė pirkti motobloką su kitais daiktais (kultivatorius, kastuvai) ir jis sutiko nusipirkti, nes nežinojo, kad perka vogtus daiktus, kadangi manęs, jog kaltinamajam reikėjo pinigų; nupirktą motobloką atidavė broliui. Bylos medžiaga nustatyta, kad iš Ž. Š. sklypo pagrobti daiktai jai sugrąžinti, išskyrus laužtuvą.
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė automobilį, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė). Atkreiptinas dėmesys, kad BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Tuo tarpu įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją, tiek negyvenamąją patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, neturint leidimo į ją patekti. Įsibraunama gali būti įvairiais būdais: įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Todėl nesvarbu kokiu būdu asmuo patenka į saugomą teritoriją, kadangi šios veikos kvalifikavimui esminę reikšmę turi neteisėtas patekimas, neturint leidimo į ją patekti. Juolab saugoma teritorija nebūtinai turi būti nuolatos prižiūrima, būtinai užrakinama ar pan. Tvora aptverta ar kitu būdu apsaugota teritorija pripažįstama saugoma, nes joje laikomas turtas dėl savo išskirtinių savybių (gyvasties) uždarose teritorijose laikomas šio turto saugumo sumetimais ir šio požymio pakanka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytam požymiui inkriminuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 23 d. Teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalga Nr. 52). Remiantis tokia teismų suformuota praktika, nagrinėjamu atveju Ž. Š. turto vagystės epizode, įvertinus byloje esančius duomenis ir kaltinamojo J. P. paaiškinimus teismo posėdyje, pagrįstai galima daryti išvadą, kad kaltinamasis J. P. įsibrovė į privačią teritoriją, kuri laikytina saugoma teritorija, juolab įvertinus tai, kad ši privati teritorija buvo aptverta tvora ir joje įrengti vartai bei rakinami sandėliukai, teritorijoje buvo saugomi brangūs daiktai, o neteisėtam patekimui į šią teritoriją kaltinamojo buvo iš anksto pasirengta: pasirinktas nakties laikas – 1- 2 val. nakties, turėtas laužtuvas.
Taigi teismas, įvertinęs bylos duomenis, pripažįsta, jog kaltinamojo J. P. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ji įrodyta visiškai, o kaltinamasis trauktinas baudžiamojon atsakomybėn.
Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu. Be to, būtent turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio nusižengimo. Turto vertės sąvoka yra išaiškinta BK 190 straipsnio 1 dalyje. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL, laikytinas nedidelės vertės turtu. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai kaltininkas tyčia sunaikina ar sugadina svetimą turtą, kurio vertė yra didesnė nei 5 MGL (250 Eur) dydis, bet neviršija 250 MGL dydžio. Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuotą, BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra įrodyta, nes jis sugadinto Ž. Š. turtą, kurio bendra vertė yra 470 Eur.
Dėl bausmių skyrimo
Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, skirdamas A. L. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat į kaltinamojo asmenybę (asmuo teistas, dirbantis, baustas administracine tvarka).
Įvertinęs A. L. nusikaltimą ir asmenybę apibūdinančius duomenis, teismas sprendžia, kad kaltinamajam už nusikalstamą veiką skirtina prokurorės pasiūlyta griežčiausia sankcijose numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis yra lygus straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. L. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, BK 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina visiško sudėjimo būdu su 2019 m. lapkričio 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu (įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 11 d.) paskirta ir neatlikta bausme – 38 MGL bauda (kurios mokėjimas išdėstytas kas mėnesį lygiomis dalimis, t. y. po 100 Eur, per 19 mėnesių), specialios teisės vairuoti kelių eismo transporto priemones atėmimu 3 metams bei automobilio vertę atitinkančio turto konfiskavimu – 1075 Eur (nustatant įvykdymo terminą – 12 mėnesių).
Teismas spręsdamas dėl galimybės atidėti bausmės vykdymą, pažymi, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Spręsdamas, ar tikslinga konkrečiu atveju atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi, be to, vertina bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe. A. L. padarė nusikalstamą veiką - nesunkų nusikaltimą, dėl kurio gailisi, jis dirba, turi mažametį vaiką, prisideda prie jo išlaikymo. Minėtos aplinkybės sudaro prielaidas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl tikslinga A. L., vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtosios bausmės vykdymą atidėti jam paskiriant BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytus įpareigojimus.
Ikiteisminio tyrimo metu A. L. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2019 m. liepos 1 d. 17.20 val. iki 2019 m. liepos 3 d. 14.43 val. Realaus bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikinojo sulaikymo laikas yra įskaitytinas į kaltinamajam skirtą bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Kaltinamajam A. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos - (duomenys neskelbtini) - panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Kaltinamojo J. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas); dėl nusikalstamų veikų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas J. P. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti trys tyčiniai nusikaltimai, iš kurių du yra nesunkūs, o vienas apysunkis), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat į kaltinamojo asmenybę (neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis, sutinka atlyginti padarytą žalą).
Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad J. P. bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamų veikų padarymą paskyrus prokurorės pasiūlytą bausmę – laisvės apribojimą. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra nustatyta po vieną J. P. atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, mano, kad J. P. skirtinos bausmės, kurių dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytos bausmės rūšies vidurkis. J. P. teismas skiria BK 48 str. numatytus įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, padarys teigiamą įtaką jo elgesiui, turės prevencinį poveikį.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos, o BK 64¹ straipsnio pagrindu - J. P. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Ikiteisminio tyrimo metu J. P. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2019 m. liepos 1 d. 16.50 val. iki 2019 m. liepos 3 d. 14.42 val., todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikinojo sulaikymo laikas yra įskaitytinas į kaltinamajam skirtą bausmę.
J. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) - paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Dėl civilinio ieškinio
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio norma nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Ž. Š. teismui pateikė civilinį ieškinį, prašydama iš kalto asmens priteisti dėl nusikalstamos veikos patirtą žalą. Civilinis ieškovas nurodė, kad dėl kaltinamojo J. P. veiksmų buvo apgadinti vartai, medžių purkštuvas, remontuotas motoblokas ir dėl to ji patyrė 521,44 Eur turtinės žalos. Ž. Š. civiliniu ieškiniu nurodo, jog dėl vagystės patyrė ir neturinės žalos: patyrė stresą, pablogėjo sveikata, atsirado baimės bei nesaugumo jausmas; neturtinę žalą vertina 500 Eur suma. Turtinės žalos atlyginimo suma yra pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kaltinamojo veiksmus ir atsiradusią turtinę žalą sieja priežastinis ryšys, kaltinamasis sutinka atlyginti žalą, todėl Ž. Š. civilinis ieškinys tenkintinas, ir jai iš kaltinamojo J. P. priteistina 1021,44 Eur žalos atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 255, 301-305, 307, 308, 313 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. L. (A. L.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. L. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamos vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Realiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. L. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. liepos 1 d. 17.20 val. iki 2019 m. liepos 3 d. 14.43 val. (dvi dienas).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, BK 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant A. L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamos vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, subendrinti visiško sudėjimo būdu su 2019 m. lapkričio 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirti A. L. galutinę subendrintą bausmę - 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamos vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 38 MGL (1900 Eur) baudos neatliktą dalį, kurios mokėjimas išdėstytas kas mėnesį lygiomis dalimis, t. y. po 100 Eur, per 19 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, bei baudžiamojo poveikio priemones - draudimą naudotis specialiąja teise, t. y. teise vairuoti kelių eismo transporto priemones 3 metus, automobilio vertę atitinkančio turto konfiskavimą – 1075 Eur sumai, nustatant įvykdymo terminą – 12 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
A. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.
J. P. (J. P.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam:
-pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant jį: bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei tęsti toliau darbą;
-pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant jį: bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei tęsti toliau darbą;
-pagal BK 187 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant jį: bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei tęsti toliau darbą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti ir J. P. paskirti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį: bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei tęsti toliau darbą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti J. P. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant jį: bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei tęsti toliau darbą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti J. P. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. liepos 1 d. 16.50 val. iki 2019 m. liepos 3 d. 14.42 val. (dvi dienas).
J. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Ž. Š. civilinį ieškinį tenkinti visiškai: priteisti iš kaltinamojo J. P. civilinio ieškovo Ž. Š. 1021,44 Eur žalai atlyginti.
Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.