Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas sieja su neužtikrinta rinkėjo teise balsuoti Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų I ture ir referendume dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo, priteisimo.

21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, įtvirtinti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo, atliekančio laisvės atėmimo bausmę Alytaus kalėjime, sveikatos patikros nulemtas konvojavimas į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą ir tokiu būdu susidaręs tam tikras laikinas buvimas dvejose laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietose, siejosi su Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. XIV-2231 „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų skyrimo“ nurodyta skiriamų Respublikos Prezidento rinkimų data (2024 m. gegužės 12 d.), kuri sutapo su Seimo 2023 m. gegužės 23 d. nutarime Nr. XIV-1978 „Dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo paskyrimo“ nurodyta tokio privalomojo referendumo vykdymo data (taip pat 2024 m. gegužės 12 d.). Tai įžvelgtina tuo organizaciniu aspektu, kad „balsavimas iki rinkimų dienos“ pagal teisės aktus turėjo būti organizuojamas specialiuose balsavimo punktuose laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietų įstaigose ir įvykti paskutinį trečiadienį, ketvirtadienį ir penktadienį iki rinkimų dienos šių įstaigų vadovų nustatytu laiku (žr. 30 p.). Kadangi pareiškėjo konvojavimas iš Alytaus kalėjimo į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą vyko nuo 2024 m. gegužės 6 d. iki 2024 m. gegužės 9 d., susidarė pareiškėjo ginčijama situacija jo balsavimo teisės neįgyvendinimui: 1) Alytaus kalėjime 2024 m. gegužės 8 d. vykusiame „balsavime iki rinkimų dienos“, nes šią dieną pareiškėjas jau buvo konvojuotas į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą; 2) Pravieniškių 2-ąjame kalėjime 2024 m. gegužės 10 d. vykusiame analogiškame balsavime, nes šią dieną pareiškėjas jau buvo grįžęs į Alytaus kalėjimą.

23. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta organizacinė techninė galimybė įgyvendinti balsavimo teisę kurioje nors iš dviejų laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietų, kuriose jis buvo, tačiau nesutariama dėl reikalavimo pinigais atlyginti patirtą neturtinę žalą tokioje situacijoje, kuri susidarė, be kita ko, dėl pareiškėjo sutikimu ir interesais įvykusio jo sveikatos patikrai būtino konvojavimo, kuris pateko į išankstinio balsavimo („balsavimo iki rinkimų dienos“) organizavimo minėtuose kalėjimuose skirtingomis dienomis laikotarpį.

24. Pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos piliečių priimtos 1992 m. spalio 25 d. referendume, 34 straipsnyje įtvirtinti piliečio aktyviosios rinkimų teisės, t. y. rinkimų teisę turinčio asmens teisės balsuoti, pagrindai. Juos sudaro nuostatos, kad piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų, turi rinkimų teisę (34 str. 1 d.) ir kad rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais (34 str. 3 d.). Tokios Konstitucijos nuostatos neapima ir nesuponuoja iki šios Konstitucijos įsigaliojimo galiojusiame Lietuvos Respublikos 1990 m. kovo 11 d. Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme įtvirtintų rinkimų teisės papildomų ir radikaliai kitokių pagrindų: „Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, <...> laikomi laisvės atėmimo vietose, remiantis teismo nuosprendžiu <...>“ (66 str. 5 d.).

25. Toks naujas konstitucinis reguliavimas lėmė, kad Lietuvos Respublikai, atsakingai siekusiai ratifikuoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – ir EŽTK, Konvencija) ir būti valstybe Konvencijos dalyve, neprireikė atlikti teisės normų, garantuojančių ir negarantuojančių nuteistųjų asmenų aktyviąją rinkimų teisę, galimos kolizijos išankstinę kontrolę Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. sausio 24 d. išvadoje „Dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 4, 5, 9, 14 straipsnių ir jos Ketvirtojo protokolo 2 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Ši išvada inicijuota Respublikos Prezidento prašymu, kuris buvo susietas, be kita ko, su pasiteiravimu, ar EŽTK ir Konstitucijos normų kolizija nekyla dėl Konstitucijos 48 straipsnio nuostatos, kad priverčiamuoju darbu nelaikomas įstatymo reguliuojamas „teismo nuteistųjų darbas“.

26. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikoje pastarąjį dešimtmetį vykęs ar tebevykstantis konstitucinis politinis diskursas apima išplėtotas diskusijas dėl dvigubos pilietybės ribojimo sušvelninimo, tačiau iš principo neapima analogiškų diskusijų dėl nuteistųjų asmenų galimybių balsuoti nacionaliniuose ir supranacionaliniuose rinkimuose ar nacionaliniame referendume sugriežtinimo. Taigi 1992 m. spalio 25 d. vykusiame referendume pasiektas valstybinės bendruomenės kompromisas dėl nuteistųjų asmenų aktyviosios rinkimų teisės garantavimo neabejotinai buvo ir yra tvarus 1992–2026 m.

27. Be to, pažymėtina ir tai, kad Konstitucinio Teismo doktrinoje pabrėžiama, kad laisvės atėmimu nuteistieji asmenys nuo visuomenės izoliuojami laisvės atėmimo vietose, kuriose jų elgesys kontroliuojamas; nuteistajam taikomi apribojimai yra objektyvūs laisvės atėmimo bausmės turinio elementai, be jų laisvės atėmimas netektų prasmės; asmuo pripažįstamas kaltu padarius nusikaltimą ir nuteisiamas tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kuris bausmes vykdančias ir bausmės vykdymo teisėtumą prižiūrinčias institucijas įgalina nuteistajam taikyti su jam paskirtos bausmės rūšimi susijusius teisių ir laisvių apribojimus (žr. ir plg. Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutarimą). Tai suponuoja, be kita ko, rinkimų ir referendumų politinių kampanijų dalimi esančios agitacijos nuteistiesiems skirtose laisvės atėmimo vietose ribojimus, taigi ir šiose vietose esančių nutiestųjų mažesnes galimybes susipažinti su politinių kampanijų dalyvių ir renkamų kandidatų ar referendumų iniciatorių programomis ar debatų televizijoje laidomis, kurios nevaržomai prieinamos laisvės atėmimo bausme nenuteistiems ir laisvės atėmimo vietose nesantiems asmenims. Tačiau minėta oficialioji konstitucinė doktrina nesuponuoja, kad būtų galima pateisinti laisvės atėmimo bausme nuteistų ir laisvės atėmimo vietose esančių asmenų, kurie atitinka pilietybės ir amžiaus bei veiksnumo konstitucinius reikalavimus, balsavimo teisės neužtikrinimą Respublikos Prezidento ar Seimo rinkimuose arba referendume.

28. Be to, pažymėtinas teisės į laisvus rinkimus įtvirtinimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 3 straipsnyje. Jo nuostatų aiškinimas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje siejamas su akcentavimu, kad valstybės Konvencijos dalyvės savo vidaus teisės sistemose nustato šių teisių įgyvendinimo sąlygas, kurios iš esmės galimos pagal šioje srityje valstybėms dalyvėms suteiktą plačią diskrecijos laisvę, tačiau tokios sąlygos negali apriboti šių teisių taip, kad pakenktų pačiai jų esmei ir dėl jų tos teisės taptų neveiksmingos, t. y. sąlygos turi būti nustatytos siekiant teisėto tikslo bei pritaikytos priemonės turi būti proporcingos (1987 m. kovo 2 d. sprendimas byloje Mathieu-Mohin ir Clerfayt prieš Belgiją, pareiškimo Nr. 9267/81; 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, pareiškimo Nr. 26772/95; 2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 74025/01; plg. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 26 d. sprendimą, administracinėje byloje Nr. eR-1-822/2025).

29. Paminėtina, kad EŽTT jurisprudencija suponuoja valstybės Konvencijos narės įstatymų leidėjo galimybę detaliai ir proporcingai reglamentuoti už atitinkamus nusikaltimus nuteistų asmenų turėtos aktyviosios rinkimų teisės (balsavimo teisės) praradimą tam tikrais atvejais, jei tokio reguliavimo taikymo galimybė deramai siejama su padarytų nusikaltimų atitinkama rūšimi ir pavojingumu (žr., pvz., EŽTT 2023 m. spalio 24 d. sprendimą, 68958/17).

30. Be to, pažymėtina, kad 2022 m. liepos 19 d. konstituciniu įstatymu Nr. XIV-1381 patvirtintame Rinkimų kodekse (ginčui aktuali redakcija) įtvirtinta, jog apygardos rinkimų komisija „sudaro laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietų sąrašą, pasirūpina, kad juose būtų organizuojamas balsavimas specialiuose balsavimo punktuose <...>“ (47 str. 1 d. 8 p.); apylinkės rinkimų komisija „organizuoja balsavimą specialiuose balsavimo punktuose visose rinkimų apylinkės teritorijoje esančiose <...> laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietose <...>“ (50 str. 1 d. 3 p.); „<...> laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietose esantys asmenys įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie yra deklaravę gyvenamąją vietą, rinkėjų sąrašus. Gyvenamosios vietos nedeklaravęs asmuo rašytiniu jo prašymu įrašomas į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra jo <...> laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta, <...> rinkėjų sąrašą <...>“ (59 str. 2 d.); „Pranešimų apie rinkimus platinimo rinkėjams, esantiems <...> laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietose, <...> tvarka nustatoma šio kodekso 137 <...> straipsniuose“ (128 str. 2 d.); balsavimas iki rinkimų dienos šio kodekso nustatyta tvarka organizuojamas rinkėjams, rinkimų dieną negalintiems atvykti į rinkimų apylinkes, į kurių sąrašus jie yra įrašyti, ir jose balsuoti (134 str. 1 d.); balsavimas iki rinkimų dienos organizuojamas, be kita ko, specialiuose balsavimo punktuose, t. y., be kita ko, laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietų įstaigose (134 str. 2 d. 2 p. c papunktis), kuriuose: 1) „balsavimas vyksta paskutinį trečiadienį, ketvirtadienį ir penktadienį iki rinkimų dienos šių įstaigų vadovų nustatytu laiku“ (134 str. 4 d.); 2) „turi būti įrengiama speciali Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimus atitinkanti balsavimo vieta (patalpa), kurioje rinkėjai balsuoja. Už tokios specialios vietos (patalpos) įrengimą yra atsakingas įstaigos, kurioje balsuojama, vadovas“ (134 str. 6 d.); balsuoti „specialiuose balsavimo punktuose gali rinkėjai, kurie <...> atlieka <...> laisvės atėmimo bausmę <...>“ (137 str. 1 d.); „įstaigų vadovai sudaro specialiuose balsavimo punktuose balsuojančių rinkėjų sąrašą. <...>. Specialiame balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąrašą įstaigos vadovas perduoda apygardos, savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna išankstinio balsavimo lakštus arba juos išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų išplatinimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako už tai, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus balsavimo punkto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti“ (137 str. 4 d.).

31. Taigi nagrinėjamu atveju turėjo būti įgyvendintas Rinkimų kodekse numatytas ir laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietų įstaigų vadovams priskirtas pranešimų apie rinkimus ir rinkėjo balsavimo iki rinkimų dienos, t. y. su išankstinio balsavimo lakštu susijusių duomenų platinimo pareiškėjui, buvusiam laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietose, taip pat pranešimo apie specialaus balsavimo punkto darbo vietą ir laiką bei atvykimo į jį sąlygas užtikrinimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad minėta Rinkimų kodekso nuostata, kad apygardos „rinkimų komisija <...> sudaro laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietų sąrašą, pasirūpina, kad juose būtų organizuojamas balsavimas specialiuose balsavimo punktuose <...>“ (47 str. 1 d. 8 p.) suponuoja apygardos rinkimų komisijai priskirtą bendrąjį rūpinimąsi balsavimo specialiuose balsavimo punktuose organizavimu ir tik iš dalies laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietų įstaigų vadovams tiesiogiai priskirtu laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietose esančių rinkėjų informavimu apie specialaus balsavimo punkto darbo vietą ir laiką bei atvykimo į jį sąlygas.

32. Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos.

33. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiga įrodyti tam tikrą patirtą žalą, kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo tenka pareiškėjui. Jis taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017; 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017; 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017).

34. Teisėjų kolegija vertina, kad atsižvelgtina į pareiškėjo sutikimu įvykusio jo konvojavimo iš Alytaus kalėjimo į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą kontekstą, kurio laikotarpis sutapo su „išankstinio“ balsavimo minėtuose kalėjimuose dienomis ir sudarė prielaidas susidaryti situacijai, kai pareiškėjo balsavimo teisė pagal atitinkamus rinkėjų duomenis negalėjo būti be organizacinių trikdžių įgyvendinta nei viename iš dviejų minėtų kalėjimų. Be to, pareiškėjo reikalavimai nesiejami su balsavimo teisės pažeidimu Respublikos Prezidento rinkimų II ture, kuriame varžėsi du daugiausia balsų I ture surinkę kandidatai, iš kurių vienas buvo išrinktas Respublikos Prezidentu. Tai, kad pareiškėjas galbūt negalėjo žinoti rinkimų ir referendumo kampanijos bei jos dalimi esančios agitacijos raidos, vertintina atsižvelgiant į minėtą Konstitucinio Teismo doktrinoje nurodomą laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir buvimo laisvės bausmės atliko vietose specifiką. Nagrinėjamu atveju nėra esminiai pareiškėjo argumentai, siejami su televizoriumi ir laikraščiais. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams, atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos kalėjimų tarnybos padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, tai, jog nėra duomenų, kad buvo sąmoningai siekiama pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis arba kad sutriko pareiškėjo sveikata, prieina prie išvados, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiribojo teisės pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija.

35. Kiti apeliacinio skundo ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai nėra reikšmingi teisingam ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, neteisėtų veiksmų, išsprendimui, todėl dėl kiekvieno iš jų nėra pasisakoma.

36. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 56 str.), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.