Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025 m. sausio 13 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka ZOOM vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Kalėjimų tarnybos dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama atsakovės atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas sieja su neužtikrinta teise dalyvauti išankstiniuose Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose bei referendume dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kita vertus, pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Bausmių vykdymo kodękso 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys nuteistieji, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nustatytas teises, laisves ir pareigas su Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, teismo nuosprendžiuose ar nutartyse nustatytais apribojimais.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas Alytaus kalėjime bausmę atlieka periodiškai nuo 2021 m. gegužės 24 d.

Pareiškėjas 2024 m. gegužės 6 d. konvojuotas iš Alytaus kalėjimo į Pravieniškių 2-jį kalėjimą planinėms gydytojų specialistų konsultacijoms, po to 2024 m. gegužės 9 d. grąžintas į Alytaus kalėjimą iš Pravieniškių 2-jo kalėjimo. Ginčo laikotarpiu Alytaus kalėjime pareiškėjas buvo laikomas uždaro tipo bausmės atlikimo vietos kamerų tipo izoliavimo patalpoje Nr. 2.

Pareiškėjas 2024 m. gegužės 10 d. skundu kreipėsi į Alytaus kalėjimo viršininką dėl nesuteiktos galimybės dalyvauti Prezidento rinkimuose ir Referendume (b. l. 34).

Alytaus kalėjimas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2024 m. gegužės 23 d. raštu Nr. SN-18-917 atsakė pareiškėjui, kad Alytaus kalėjime Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai (I turas) ir referendumas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo organizuojamas buvo 2024 m. gegužės 8 d. Apie minėtus rinkimus ir Referendumą nuteistieji buvo informuojami skelbimais, kurie buvo iškabinti būriuose, izoliavimo patalpose, modulinių namelių, atviro tipo bausmės atlikimo vietų esančiuose informaciniuose stenduose. Kadangi pareiškėjas tuo metu atlikinėjo bausmę izoliavimo patalpose, skelbimai apie rinkimus buvo iškabinti izoliavimo patalpose esančiuose informaciniuose stenduose, kur pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti apie rinkimus, įvyksiančius 2024 m. gegužės 8 d. Alytaus kalėjimas taip pat akcentavo, kad kadangi pareiškėjas buvo išvykęs nuo 2024 m. gegužės 6 d. iki 2024 m. gegužės 9 d. etapu į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą, kur pareiškėjas ir galėjo balsuoti, Pravieniškių 2-asis kalėjimas Nr. pareiškėjui turėjo sudaryti sąlygas balsuoti būtent Pravieniškių 2-jame kalėjime, kadangi rinkimus privalo organizuoti visos įkalinimo įstaigos (b. l. 36).

Nesutikdamas su Alytaus kalėjimo atsakymu, pareiškėjas 2024 m. gegužės 24 d. pateikė skundą Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui, nurodydamas, kad Alytaus kalėjime nebuvo iškabinta informacija apie vyksiančius rinkimus (b. l. 40).

Lietuvos kalėjimų tarnyba 2024 m. birželio 21 d. raštu Nr. 2S-3025 konstatavo, kad skundas yra nepagrįstas (b. l. 42-44).

Iš į bylą pateikto Alytaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus vyriausiosios specialistės E. G. 2024 m. rugsėjo 16 d. tarnybinio pranešimo Nr. RV-18-4400 duomenų matyti, kad Alytaus kalėjime specialiajame balsavimo punkte Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai (I turas) ir referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo buvo vykdomi išankstinio balsavimo būdu, tai yra nustatytu laiku 2024 m. gegužės 8 d. nuo 8.30 iki 17.30 val. Prezidento rinkimų antro turo išankstinis balsavimas vyko 2024 m. gegužės 22 d., į Europos Parlamentą – 2024 m. birželio 9 d. Visi išankstinio balsavimo laikai numatyti ir suderinti Alytaus miesto apygardos rinkimų komisijos Nr. 2 specialiųjų punktų sąraše. Resocializacijos skyriaus specialistai (užimtumui) maždaug prieš savaitę paruoštus informacinius skelbimus iškabindavo informaciniuose stenduose, esančiuose visuose Alytaus kalėjimo nuteistųjų būriuose ir uždaro tipo bausmės atlikimo vietos izoliavimo patalpose, todėl visi Alytaus kalėjimo nuteistieji apie balsavimo laiką ir datą buvo informuoti. Taip pat buvo sudarytas balsavimo grafikas. Į uždaro tipo patalpas išankstiniam balsavimui vykdyti ėjo komisijos nariai. Nuteistasis M. A. tuo metu atlikinėjo bausmę izoliavimo patalpose, kur skelbimai apie rinkimus buvo iškabinti informaciniuose stenduose, todėl jis turėjo galimybę su šia informacija. Alytaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus vyriausioji specialistė (nuteistųjų užimtumui) E. G. su tarnybiniu pranešimu taip pat pateikė Alytaus miesto apygardos rinkimų komisijos Nr. 2 specialių punktų sąrašus, skelbimą (tokį koks buvo pakabintas uždaro tipo bausmės atlikimo vietos izoliavimų patalpų skelbimų lentoje) ir Alytaus kalėjimo viršininko patvirtintą išankstinio balsavimo grafiką (b. l. 76-84).

Esant nurodytoms aplinkybėms, atmestini pareiškėjo argumentai, kad izoliavimo patalpose, kuriose pareiškėjas atlikinėjo bausmę, nebuvo iškabinti skelbimai apie rinkimus ir jis neturėjo galimybės susipažinti su informacija.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, kai laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 6 d. iki 2024 m. gegužės 9 d. buvo laikomas Pravieniškių 2-ame kalėjime, turėjo galimybę informuoti sveikatos priežiūros specialistus, kad perkeltų jo 2024 m. gegužės 9 d. etapavimą į Alytaus kalėjimą. Taigi, pareiškėjas būtų turėjęs galimybę išankstinio balsavimo būdu 2024 m. gegužės 10 d. balsuoti Pravieniškių 2-ame kalėjime Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose (I turas) ir referendume dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo. Tačiau, kaip matyti, dėl etapavimo perkėlimo į sveikatos priežiūros specialistus pareiškėjas nesikreipė.

Iš LKT Pirminės sveikatos priežiūros skyriaus administratorės 2024 m. rugsėjo 6 d. rašto Nr. PPV-26-788 matyti, kad remiantis įrašais M. A. ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje Nr. 13-A/2020/1693 nustatyta, kad pacientas laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 6 d. iki 2024 m. gegužės 9 d. buvo konvojuotas į Pravieniškių 2-ą kalėjimą planinėms gydytojų specialistų konsultacijoms. Duomenų, kad nuteistasis Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriui būtų pateikęs atsisakymą vykti ar prašymą perkelti numatytų konsultacijų datą vėlesniam laikui ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje nėra (b. l. 85). Taigi, teismas daro išvadą, pareiškėjas galėjo planuoti savo vykimą iš vieno kalėjimo į kitą, todėl turėjo galimybę iš anksto išsiaiškinti išankstinio balsavimo kalėjimuose dienas ir atitinkamai planuoti vykimus, taip įgalindamas realizuoti balsavimo teisę.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad žiniasklaida plačiai iš anksto nušvietė apie vyksiantį balsavimą Respublikos Prezidento rinkimuose ir referendume dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio ir šių balsavimų eigą, todėl pareiškėjas, būdamas rūpestingas ir atidus, turėjo galimybę sužinoti apie vysiančius išankstinius rinkimus bei Referendumą.

Lietuvoje balsavimo teisė yra konstitucinė teisė, įtvirtinta Konstitucijos 34 straipsnyje. Teismas konstatuoja, kad visiems nuteistiesiems (tame tarpe ir pareiškėjui), pareiškusiems norą balsuoti, tokia teisė buvo suteikta. Pažymėtina, kad teisė balsuoti yra nuteistųjų/suimtųjų teisė, o ne pareiga, tad ji kalėjime įgyvendinama tik esant nuteistųjų/suimtųjų išreikštam norui (valiai). Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad dėl kalėjimo administracijos veiksmų pareiškėjui nebūtų suteikta teisė dalyvauti išankstiniuose Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose (I turas) ir referendume dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog LKT akivaizdžiai pažeidinėja Europos žmogaus teisių konvenciją, LKT atsakymai į jo skundus yra žeidžiantys ir lengvabūdiški, nagrinėjimas paviršutiniškas. Visa tai pastūmėjo pareiškėją į emocinę depresiją, jis išgyvena dvasinį sukrėtimą, tai sukėlė nepatogumų, jaučia diskomfortą, sunkiau valdosi konfliktuose, jaučia stresą ir nerimą. Dėl tokių aplinkybių kreipėsi į psichiatrą, kuris paskyrė raminamuosius ir antidepresantus.

Teismas konstatuoja, kad iš nurodytos pažymos negalima daryti išvados, jog pareiškėjo psichiatrui išreikšti nusiskundimai kaip nors yra susiję ar kylantys dėl jo pažeistų teisių, nesuteikiant teisės dalyvauti Prezidento rinkimuose ir Referendume. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundo argumentai, jog jo psichologinė sveikata sutriko dėl negalėjimo dalyvauti Prezidento rinkimuose ir Referendume atmestini kaip nepagrįsti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas dėstė aplinkybes, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė dvasinius sukrėtimus, orumo pažeminimą, nepatogumus ir pan. Tačiau, teismo vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų kad galimai pažeistos teisės dėl nesudarymo galimybių dalyvauti Prezidento rinkimuose ir Referendume padarė neigiamą poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Tokių duomenų nei pareiškėjas, nei atsakovės atstovas nepateikė.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Europos Ž. T. Teismo (toliau – ir EŽTT) 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

Pažymėtina, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13); 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04)).

Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; kt.).

Nors pareiškėjas teigia, kad dėl pareigūnų veiksmų (neveikimo) jis patyrė dvasinį sukrėtimą emocinę depresiją, tačiau duomenų, kad emocinius išgyvenimus patyrė dėl negalėjimo dalyvauti Prezidento rinkimuose ir Referendume, byloje nėra.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Taigi, pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 4 punktai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Patenkinti iš dalies pareiškėjo M. A. skundą.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo M. A. teisė dalyvauti Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose ir referendume dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo.

Pareiškėjo M. A. reikalavimą dėl 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.