- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-27
- Bylos Nr.
- I-3600-764/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02021-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- A. Č.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiškėjui A. Č. (A. Č.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. (A. Č.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. Č. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 55–56), prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti po 173,77 eurus (600 Lt) už kiekvieną parą, kai jis buvo kalinamas nežmoniškomis sąlygomis, neturtinei žalai atlyginti.
Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012-09-25 iki 2013-03-05 Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau –Lukiškių TIK) jam nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, t. y. 3,6 kv. m. Dėl baldų išdėstymo kameroje buvo sunku judėti, nepakako natūralios šviesos, neveikė ventiliacijos sistema, nuo sienų ir lubų krisdavo dažai, nepakako šviesos. Pasivaikščioti būdavo leidžiama 6.30 val. ryto, todėl vasario mėnesį to padaryti nebuvo įmanoma, nes būdavo tamsu. Dėl tokių nežmoniškų ir antisanitarinių sąlygų sutriko regėjimas, nebejautė kairės pusės galūnių, teko vartoti raminamuosius vaistus. Nuo 2012-10-31 iki 2012-11-09 pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, nors asmeninėje sąskaitoje jis turėjo tam lėšų. Taip pat nepagrįstai buvo ribojama pareiškėjo teisė skambinti. Iš pradžių skambučiai buvo ribojami iki vieno ir nesvarbu kokia jo trukmė, nors pagal nustatytus reikalavimus pokalbio trukmė yra 15 minučių, per kurias galima skambinti trims abonentams. Dėl teikiamų skundų pareiškėjui buvo skiriamos nuobaudas, kurių vieną panaikino Vilniaus apygardos administracinis teismas (Nr. I-1535-365/2013). Pareiškėjui nuolat grasinama, jis perkeltas į blogesnes kameras. Pareiškėjui nebuvo suteikta teisė pasimatyti su seserimi ir mama, nors tai jam garantavo Suėmimo vykdymo įstatymas. Pareiškėjui nepagrįstai buvo skiriamos nuobaudos ir taip bloginama jo reputacija. Dėl kalinimo tokiomis sąlygomis pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas privalo atlyginti valstybė. Neturtinė žala pasireiškė sveikatos ir reputacijos pablogėjimu.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti, taip pat patikslino, kad pagal atsakovės atstovo atsiliepime pateiktus duomenis patikslina skundo reikalavimą ir prašo priteisti žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2012-09-25 iki 2014-03-25.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 60–68) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad visą jo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį, jam nebuvo užtikrintas minimalaus 3,6 kv. m kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui. Tam tikrais laikotarpiais, kurie nurodyti atsiliepime, pareiškėjui buvo užtikrintas Kalėjimų departamento prie TM direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus kameros plotas. Be to, tam tikrais laikotarpiais pareiškėjo Lukiškių TI-K nebuvo, todėl jo teisės negalėjo būti pažeistos. Nuteistieji ir suimtieji Lukiškių TI-K paskirstomi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str. nustatytų suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis plotas neatitikti teisės aktuose nustatytų ribų. Pagal Higienos normos reikalavimus, kameros turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo sistema. Apsipirkimas vykdomas vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2010-03-04 įsakymu Nr. 1-38 patvirtinta Asmenų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įsigijimo tvarka. Jokių pareiškėjo nusiskundimų dėl apsipirkimo Lukiškių TI-K nėra gavusi. Teisę suimtiesiems į pasimatymus nustato Suėmimo vykdymo įstatymo 22 str. nuostatos, o pasimatymų suteikimo tvarka Lukiškių TI-K direktoriaus 2011-12-19 įsakymu Nr. 1-145 patvirtintas Asmenų, norinčių pasimatyti su suimtuoju, nuteistuoju ar nuteistuoju areštu, išankstinio registravimo tvarkos aprašas. A. Č. skundų dėl neįvykusio pasimatymo Lukiškių TI-K nėra pateikęs. Pagal CK 6.271 str., deliktinė atsakomybė kyla, kai nustatytos visos būtinos sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, padariniai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei kilusių padarinių. Vadinasi, šiuo atveju būtina nustatyti ne tik tai, ar Lukiškių TI-K pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai, bet ir, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas. Pareiškėjo skundas grindžiamas ne konkrečiais faktais ar argumentais, bet bendro pobūdžio teiginiais ir abstrakčiais argumentais, kurie negali būti pripažįstami objektyviais. Nurodydamas prašomos atlyginti žalos dydį, pareiškėjas jos nepagrindė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje keliamas ginčas dėl to, ar pagrįstas pareiškėjo A. Č. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų bei Lukiškių TI-K pareigūnų galimai įvykdytų jo teisių pažeidimų.
Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str., nustatančiame, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas, šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateiktame skunde ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas nurodė, kad jo laisvė nuo 2012-09-25 iki 2014-03-25 Lukiškių TI-K buvo ribojama pažeidžiant galiojančiuose teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas, nes nebuvo užtikrinta, kad jam tektų 3,6 kv. m kameros ploto.
Bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjas A. Č. laikotarpiu nuo 2012-09-25 iki 2014-03-25 Lukiškių TI-K praleido 189 dienas. Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010). Jos 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Kameros tipo patalpų plotas, tenkantis vienam asmeniui, Higienos normoje HN 76:2010 nėra nustatytas. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Lukiškių TI-K pateikti duomenys tvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas įvairaus ploto kamerose, su kintančiu kartu laikomų asmenų skaičiumi. Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K jam nebuvo užtikrintas minimalus, 3,6 kv. m, gyvenamųjų kamerų plotas. Teismo nuomone, atsižvelgiant į keliamo ginčo pobūdį, turi būti įvertinta, ar pareiškėjas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis buvo laikomas visą buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį, ar ne. Lukiškių TI-K pateikti duomenys tvirtina, kad 3,6 kv. m kameros plotas per ginčijamą laikotarpį (189 dienas) pareiškėjui buvo užtikrintas 47 dienas, t. y. nuo 2012-09-26 iki 2012-10-05 (kameroje Nr. 398, plotas – 26,63 kv. m, 1–4 asmenys kameroje), 2012-10-09 vakare, nuo 2012-10-10 iki 2012-10-14, 2012-10-15 ryte, nuo 2012-10-16 iki 2012-10-17 (kameroje Nr. 252, plotas – 42,43 kv. m, 7–11 asmenų kameroje), 2012-10-18 ryte, 2012-10-19 ryte (kameroje Nr. 254, plotas – 34,71 kv. m, 7–9 asmenys kameroje), 2012-10-22 ryte ir 2012-10-23 ryte (kameroje Nr. 257, plotas – 34,57 kv. m, 8–9 asmenys kameroje), 2012-11-15 vakare, 2012-11-16 ryte (kameroje Nr. 329, plotas – 7,61 kv. m, 2 asmenys kameroje), 2012-11-21, 2012-11-22 ryte, 2012-11-23 vakare, nuo 2012-11-24 iki 2012-11-27, nuo 2012-12-04 iki 2012-12-16 (kameroje Nr. 257, plotas – 34,57 kv. m, 4–9 asmenys kameroje), 2012-12-17 ryte (kameroje Nr. 112, plotas – 7,76 kv. m, 1 asmuo kameroje), 2013-01-07 ryte ir 2013-01-10 ryte (kameroje Nr. 262, plotas – 7,86 kv. m, 2 asmenys kameroje), 2013-01-17 ryte, 2013-02-22 ryte, 2013-02-28, 2013-03-01 ryte (kameroje Nr. 314, plotas – 7,58 kv. m, 2 asmenys kameroje), 2013-04-09, 2013-04-13 vakare, 2013-04-15 ryte (kameroje Nr. 268, plotas – 7,30 kv. m, 2 asmenys kameroje), 2014-03-19 (kameroje Nr. 256, plotas – 23,32 kv. m, 5 asmenys kameroje). Aplinkybių, kad likusį kalinimo laikotarpį (142 dienas) pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės aktuose garantuotas minimalus vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, Lukiškių TI-K neginčija. Tai, kad Lukiškių TI-K administracija dėl kamerų stygiaus neturėjo galimybių pareiškėjo patalpinti į kamerą, nepaneigia teismo nustatytos aplinkybės, kad 142 dienas buvo pažeista pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamu kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto. Teismas nenustatė, kad pareiškėjui buvo sudarytos papildomos sąlygos ilgiau nei 1 val. būti gryname ore, pasivaikščioti, sportuoti. Vadinasi, negali būti pripažinta, kad įstaiga už nepakankamą kameros plotą kompensavo pareiškėjui, suteikdama pakankamą judėjimo laisvę, galimybę dalyvauti užimtumo programose ar pan.
Įvertinus kitus pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus, kuriais grindžiamas jo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, pažymėtina, kad visų pirma būtina nustatyti pareiškėjo statusą jam būnant Lukiškių TI-K, nes tai turi įtakos jo teisių ir pareigų apimčiai, apsprendžia ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys tvirtina, kad Vilniaus miesto 1-ajame ir 2-ajame apylinkės teismuose buvo išnagrinėtos dvi baudžiamosios bylos, kuriose pareiškėjas kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje apkaltinamasis teismo nuosprendis priimtas 2012-03-28 (Nr. 1-135-870/2012) ir įsiteisėjo 2012-06-18 Vilniaus apygardos teismo nutartimi atmetus A. Č. apeliacinį skundą (Nr. 1A-603-315-2002). Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje (Nr. 1-1211-276/2012) apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas 2012-11-21 ir įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui 2013-02-05 nutartimi atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą (Nr. 1A-603-315-2012). Nustatyta, kad Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1211-276/2012 iki nuosprendžio įsiteisėjimo pareiškėjui buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Nurodytos aplinkybės tvirtina, kad iki 2013-02-05 pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas kaip suimtasis (Suėmimo vykdymo įstatymo 12 str. 1 d.) ir jo teisinę padėtį reglamentavo Suėmimo vykdymo įstatymas.
Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 12 str. 2 d. 1 p., suimtiesiems taip pat prilyginami nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laivės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendžiai įsiteisėjo, – iki jų pasiuntimo į areštines ar pataisos įstaigas. Vadinasi, laikotarpiu nuo 2013-02-06 iki 2013-03-05, kai bausmei atlikti pareiškėjas išvyko į Alytaus pataisos namus, jo teisinis statusas buvo kaip suimtojo.
Suėmimo vykdymo įstatymo 12 str. 3 d. 1 p. nustatyta, kad nuteistaisiais laikomi nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, perkelti iki penkiolikos parų į tardymo izoliatorius iš areštinių ar pataisos įstaigų ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartimi ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Nurodytos nuostatos sudaro pagrindą spręsti, kad 2013-04-09–2013-04-16, 2013-05-28–2013-06-11 ir 2014-03-18–2014-03-25 pareiškėjas turėjo būti laikomas nuteistuoju ir jo teisinei padėčiai taikomas Bausmių vykdymo kodeksas (Suėmimo vykdymo įstatymo 12 str. 4 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Reikalavimą atlyginti neturtinę žalą pareiškėjas grindžia ir tuo, kad nuo 2012-10-31 iki 2012-11-09 nebuvo užtikrinta jo teisė apsipirkti Lukiškių TI-K parduotuvėje, nors asmeninėje sąskaitoje jis tam lėšų turėjo.
Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 28 str. 1 d., suimtiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus ne grynaisiais pinigais pirkti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka. Teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 88 p. nustatyta, kad išvesti suimtuosius iš kamerų pirktis maisto produktų ir būtiniausių reikmenų draudžiama. Šiomis prekėmis suimtuosius aprūpina tardymo izoliatoriaus personalas. Šiuo tikslu kiekvienam suimtajam, turinčiam teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, išduodamas prašymo blankas, kurį suimtasis užpildo ir atiduoda personalui. Darbuotojas, gavęs prašymą, patikrina tardymo izoliatoriaus Buhalterinės apskaitos skyriuje suimtojo asmeninėje sąskaitoje turimą pinigų sumą. Nupirkti maisto produktai ir būtiniausi reikmenys įteikiami suimtajam. Šis pasirašo prašyme, kuris įsegamas į Buhalterinės apskaitos skyriuje saugomą segtuvą.
Pareiškėjas teigia, kad Suėmimo vykdymo įstatyme jam garantuota teisė nebuvo užtikrinta nuo 2012-10-31 iki 2012-11-09. Bylos duomenys tvirtina ir šių aplinkybių pareiškėjas neginčija, kad laikotarpiu nuo 2012-10-24 iki 2012-10-29 jis gydėsi Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, todėl jo asmeninėje sąskaitoje buvusios lėšos buvo pervestos į Laisvės atėmimo vietų ligoninėje esančią sąskaitą. Ten pareiškėjas 2012-10-29 įsigijo maisto produktų ir būtiniausių prekių už 116,44 Lt sumą. Pareiškėjo nepanaudotą pinigų sumą (44,86 Lt) Laisvės atėmimo vietų ligoninė į Lukiškių TI-K sąskaitą pervedė 2012-10-31, o Lukiškių TI-K nurodyta pinigų suma buvo užskaityta 2012-11-02 po pietų. Dėl prekių įsigijimo pareiškėjas kreipėsi 2012-11-02 iki pietų, tačiau tuo metu jo asmeninėje sąskaitoje nebuvo pakankamai lėšų, todėl Lukiškių TI-K administracija negalėjo užtikrinti teisės įsigyti maisto produktų ir būtiniausių prekių. Tokia teise pareiškėjas pasinaudojo 2012-11-09 (t. I, b. l. 17, 21). Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju negali būti konstatuota viena iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėti Lukiškių TI-K veiksmai, nes nustatyta, kad teise įsigyti maisto produktų 2012-11-02 pareiškėjas negalėjo pasinaudoti dėl to, kad jo asmeninėje sąskaitoje nebuvo tam reikiamų lėšų. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad tokią savo teisę pareiškėjas įgyvendino 2012-10-29 būdamas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir 2012-11-09 grįžęs į Lukiškių TI-K.
Reikalavimą atlyginti neturtinę žalą pareiškėjas grindžia ir tuo, kad Lukiškių TI-K administracija ribojo jo teisę skambinti. Pareiškėjo nuomone, šios teisės pažeidimą patvirtino Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-1535-365/2013 priimtu 2013-06-11 sprendimu panaikinęs Lukiškių TI-K direktoriaus nutarimu pareiškėjui paskirtą drausminę nuobaudą (t. I, b. l. 43–49). Siekdamas patvirtinti savo reikalavimų pagrįstumą, pareiškėjas pateikė teismui Lukiškių TI-K administracijos ir Kalėjimų departamento prie TM raštus (t. I, b. l. 15–16, 18, 19, 20, 22), priimtus išnagrinėjus pareiškėjo skundus dėl teisės paskambinti suvaržymo. Pateiktame skunde ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas nenurodė konkrečių datų, kuriomis buvo suvaržyta jo teisė paskambinti, tačiau iš pridėtų dokumentų matyti, kad skundai buvo teikiami dėl skambinimo teisės ribojimo 2012-10-15, 2012-12-13, 2012-12-14, 2012-12-17 ir 2013-02-21.
Suėmimo vykdymo įstatymo 23 str. 1 d. nustatyta, kad suimtiesiems telefoninių pokalbių su giminaičiais, sutuoktiniu ar sugyventiniu skaičius neribojamas, tačiau telefoninį pokalbį tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio paskambinti telefonu suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Šis sutikimas gali būti vienkartinis arba daugkartinis. Šio įstatymo 12 str. 2 d. 1, 2 ir 4 p. nurodytiems asmenims, norintiems paskambinti telefonu, nereikia gauti ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinio sutikimo. Suimtajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Vienas pokalbis telefonu negali trukti ilgiau kaip 15 minučių (23 str. 2 d.).
Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą ir tai, kas išdėstyta, anksčiau konstatuotina, kad iki 2013-02-05 pareiškėjas turėjo teisę skambinti tik gavęs ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinį sutikimą ir tik jame nurodytais numeriais.
Pareiškėjas teigia, kad teisės paskambinti 2012-10-15 suvaržymą konstatavo Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-1535-365/2013 ir panaikinęs pareiškėjui paskirtą nuobaudą. Įvertinęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-06-11 sprendimą, priimtą nurodytoje byloje, teismas tokius pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, teismas konstatavo, kad A. Č. 2012-10-15 pažeidė skambinimo taisyklių reikalavimus ir skambino ne leidimuose nurodytais numeriais. Ginčijami administraciniai aktai dėl jam paskirtos nuobaudos buvo panaikinti dėl to, kad atsakovas pritaikė netinkamą teisinį reguliavimą, t. y. pripažino pareiškėją pažeidus Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, nors turėjo būti taikomas Suėmimo vykdymo įstatymas.
Suėmimo vykdymo įstatymo 23 str. nustatytos suimtųjų teisės paskambinti telefonu įgyvendinimo tvarka nustatyta Taisyklėse. Pagal Taisyklių 76 p., pareigūnas leidžia suimtajam kalbėti telefonu tik įsitikinęs, kad suimtasis surinko telefono aparatu tą abonento numerį, kuris nurodytas suimtojo prašyme leisti pokalbį telefonu ir ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniame sutikime. Suimtųjų pokalbiai telefonu registruojami Suimtųjų pokalbių telefonu apskaitos žurnale. Suimtųjų prašymai leisti paskambinti telefonu su tardymo izoliatoriaus direktoriaus įrašais ir suimtojo parašu, taip pat ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniai sutikimai skambinti telefonu įsegami į specialų segtuvą (Taisyklių 77 p.).
Nurodytas teisinis reguliavimas tvirtina, kad pareiškėjas turėjo teisę paskambinti leidime nurodytais numeriais ir pateikęs Lukiškių TI-K administracijai prašymą, kuriame būtų nurodyti numeriai, kuriais bus skambinama.
Teismui pateikti raštai tvirtina, kad 2012-12-13 ir 2012-12-14 pareiškėjui nebuvo leista skambinti, nes jo prašymuose nebuvo nurodyti telefono numeriai (t. I, b. l. 18, 20). 2012-12-17 pareiškėjo prašymas paskambinti nebuvo gautas (t. I, b. l. 18, 22). Teismas neturi pagrindo abejoti šiuose raštuose nurodytos informacijos teisingumu. Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, paneigiančių juose nurodytą informaciją, todėl teismas konstatuoja, kad nurodytomis datomis pareiškėjo teisė paskambinti nebuvo apribota. Pareiškėjas netinkamai įgyvendino Taisyklių reikalavimus, todėl Lukiškių TI-K pareigūnai negalėjo jam leisti paskambinti. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad jokių neteisėtų Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų šiuo atveju teismas nenustatė.
Teismui pateikti duomenys (t. II, b. l. 55, 56–57) tvirtina, kad 2013-02-21 pareiškėjui buvo sudaryta teisė paskambinti prašyme nurodytais telefono numeriais. Vienas telefoninis pokalbis neįvyko. Teismas neturi pagrindo abejoti nurodytų duomenų teisingumu, jų teisingumas yra patvirtintas pareiškėjo parašu.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad jam nebuvo sudaryta teisė pasimatyti su seserimi ir motina. Jokio leidimo su jomis pasimatyti pareiškėjui nereikėjo. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 22 str. 1 d., suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau pasimatymą tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Šis sutikimas gali būti vienkartinis arba daugkartinis. Įstatymo 12 str. 2 d. 1, 2 ir 4 punktuose nurodytiems asmenims, norintiems pasimatyti, nereikia gauti ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinio sutikimo. Šie asmenys turi teisę į vieną pasimatymą (22 str. 3 d.).
Nurodytos nuostatos tvirtina, kad iki 2013-02-05 pareiškėjo teises reglamentavo Suėmimo vykdymo įstatymas, todėl pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis jis galėjo tik gavęs ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinį sutikimą. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 12 str. 2 d. 1 p. ir 22 str. 3 d., toks sutikimas pareiškėjui nebuvo reikalingas nuo 2013-02-06.
Pagrįsdamas savo reikalavimą pareiškėjas pateikė Kalėjimų departamento prie TM 2013-02-05 raštą Nr. 2S-32, priimtą išnagrinėjus skundą dėl pagal 2012-12-20 prašymą nesuteikto pasimatymo su seserimi J. Č. ir motina J. Č. (t. I, b. l. 19). Taip pat posėdžio metu pateikė Lukiškių TI-K 2013-01-10 raštą Nr. 22-108, kuriame nurodoma, kad Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme, kurio žinioje iki 2012-11-21 buvo pareiškėjo atžvilgiu pradėta baudžiamoji byla, nebuvo gauti suimtojo A. Č. mamos ar sesers prašymai dėl pasimatymo suteikimo (t. II, b. l. 60). Nurodytos aplinkybės tvirtina, kad teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis sutikimas leisti pareiškėjui pasimatyti su seserimi ar motina nebuvo duotas, todėl Lukiškių TI-K negalėjo leisti pareiškėjui pasimatyti su J. Č. ir J. Č..
Jokių kitų argumentų apie tai, kad kitu metu (kai rašytinis sutikimas pasimatyti neturėjo būti gautas) pareiškėjui taip pat nebuvo sudaryta galimybė pasimatyti su seserimi ar motina, teismui nėra pateikta.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad Lukiškių TI-K administracija nepagrįstai jam skiria drausmines nuobaudas, todėl yra bloginama jo reputacija ir jis patiria žalą.
Už suėmimo ar bausmės atlikimo režimo pažeidimus suimtiesiems ar nuteistiesiems gali būti skiriamos Suėmimo vykdymo įstatymo 34 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 142 str. nustatytos nuobaudos. Paskirtos nuobaudos turi būti apskųstos Suėmimo vykdymo įstatymo 49 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 142 str. nustatyta tvarka Kalėjimų departamento prie TM direktoriui, vėliau administraciniam teismui.
Teismui yra pateikti Lukiškių TI-K direktoriaus 2012-12-21 nutarimas Nr. 62-1204 (t. I, b. l. 28), 2013-02-21 nutarimas Nr. 62-160 (t. I, b. l. 29), 2013-02-27 nutarimas Nr. 62-187 (t. I, b. l. 30) ir 2013-02-28 nutarimas Nr. 62-217 (t. I, b. l. 31), kuriais pareiškėjui paskirtos drausminės nuobaudos. Pareiškėjo pateikti duomenys taip pat tvirtina, kad dėl nurodytų Lukiškių TI-K direktoriaus nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo pareiškėjas privaloma ikiteismine tvarka kreipėsi į Kalėjimų departamento prie TM direktorių, kuris išnagrinėjęs pareiškėjo skundus paliko galioti Lukiškių TI-K direktoriaus paskirtas drausmines nuobaudas (t. I, b. l. 20, 24, 26). Kalėjimų departamento prie TM direktoriaus sprendimai buvo priimti 2013-01-25, 2013-03-20 ir 2013-03-28. Į teismą dėl jam paskirtų nuobaudų teisėtumo pareiškėjas galėjo kreiptis per 20 dienų nuo nurodytų sprendimų gavimo dienos. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys tvirtina, kad A. Č. kreipėsi į teismą dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2012-12-21 nutarimo Nr. 62-1204 ir Kalėjimų departamento prie TM direktoriaus 2012-01-25 sprendimo Nr. 2S-6303 teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau jo skundas laikytas nepaduotu (a. b. Nr. I-2487-624/2013). Nurodytos aplinkybės tvirtina, kad Lukiškių TI-K direktoriaus nutarimai teisės aktų nustatyta tvarka nuginčyti nebuvo, todėl teismas neturi pagrindo abejoti juose nurodytų faktinių aplinkybių teisingumu. Pareiškėjo argumentai, kad drausminės nuobaudos jam buvo skiriamos sąmoningai, nesant tam teisinio pagrindo, yra niekaip nepagrįsti. Nesutikdamas su jam paskirtomis drausminėmis nuobaudomis, pareiškėjas turėjo teisę pasinaudoti jam suteikta teisminės gynybos teise, tačiau to nepadarė. Teismo nuomone, reikšdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir niekaip nepagrįsdamas jam galimai padarytos žalos egzistavimo sąlygų, pareiškėjas piktnaudžiauja savo teisėmis. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą pagal skunde išdėstytus argumentus nėra.
Grįsdamas savo reikalavimus, pareiškėjas nurodo ir kitas aplinkybes, kurios, jo manymu, pažeidė teises į kalinimą teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, t. y. netinkamai užtikrinta teisė į pasivaikščiojimą, kamerose nebūdavo pakankamos šviesos, neveikė ventiliacijos sistema, nuo sienų ir lubų krisdavo dažai.
Pažymėtina, kad Higienos norma HN 76:2010 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (2 p.). Kamerų vėdinimas per langus atitinka Higienos normos HN 76:2010 24 punkto reikalavimus. Per mechaninę patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemą vėdinamos tik tos patalpos, kuriose tokia sistema įrengta. Lukiškių TI-K pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-06-10 patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-13-16-657, kuriame konstatuota, kad sąlygos kamerose Nr. 271, 262 ir 314, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas ir pareiškėjas, atitinka Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus (t. I, b. l. 110–111).
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. pateikti teismui skunde išdėstytus argumentus, patvirtinančius objektyvius duomenis, kuriuos teismas nagrinėdamas bylą galėtų ištirti ir įvertinti bei jais pagrįsti daromas išvadas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014-02-27 nutartis a. b. Nr. A822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (2013-12-22 nutartis a. b. Nr. A756-2072/2013). Pastebėtina, kad atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (2013-02-08 nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (2013-09-30 nutartis a. b. Nr. A442-1346/2013, 2013-09-30 nutartis a. b. Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartis a. b. Nr. A525-197/2013).
Pažymėtina, kad teismas 2014-04-07 nutartimi išaiškino pareiškėjui, kad skunde turi būti aiškiai ir konkrečiai nurodyti laikotarpiai, kuriais buvo pažeistos pareiškėjo teisės, taip pat kokiais veiksmais teisės pažeidimai buvo padaryti (t. I, b. l. 51). Nepaisant to, pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio abstrakčiais teiginiais apie savo teisių pažeidimus, t. y. nei skunde, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu, neindividualizavo bylai tinkamai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, todėl jos teismo negali būti patikrintos, o atsakovė negali būti įpareigota įrodyti to, ko pareiškėjas konkrečiai ir aiškiai nepagrindė.
Pažymėtina, kad pareiškėjo pateiktas Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-07-17 raštas Nr. 13-15-(2-1)-2-30 (t. I, b. l. 14) nevertintinas, nes ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas kameroje Nr. 258 laikomas nebuvo.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas gali būti tenkinamas tik tiek, kiek buvo pažeistos jo teisės į kalinimą kamerose, kuriose jam tektų 3,6 kv. m kameros ploto.
Pagal CK 250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (a. b. Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A502-734/2009; Nr. A502-1235/2012) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011-01-25 sprendime (byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05) konstatuota, jog valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemą taip, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių orumui, būtų pasirūpinta kalinio sveikata.
Pareiškėjas teigia, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė nepatogumų, diskomfortą, sutriko sveikata, nejautė kairės pusės galiūnių, teko vartoti raminamuosius vaistus.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., taip pat ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.
Teismo nustatytos aplinkybės, kad 142 dienas pareiškėjas buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad A. Č. atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. Kita vertus, įvertinęs pareiškėjo sveikatos istorijos duomenis, teismas nenustatė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jam būtų kilę tokių neigiamų padarinių, kurie būtų negrįžtamai paveikę jo psichinės ir fizinės sveikatos būklę. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo teisės – būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, pažeidimo trukmę (142 dienos), taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas (minimali mėnesinė alga (ginčui aktualiu laikotarpiu) – 246,18 eurų (850 Lt), 289,62 eurai (1 000 Lt) ) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose (2014-06-04 nutartys a. b. Nr. A442-464/2014, A442-524/2014, A442-525/2014), vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 850 eurų suma neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl 850 eurų sumą vertina kaip adekvačią dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 5 p., 127 ir 129 str. teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. Č. skundą tenkinti iš dalies.
Pareiškėjui A. Č. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 850 (aštuonis šimtus penkiasdešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.