Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio būstas“ atstovui advokato padėjėjui Olegui Juškai,

nedalyvaujant tretiesiems asmenims V. Š., I. Š., M. V., K. Š., I. K., A. D., G. K., R. M., J. M., A. Č., I. S., M. S., L. S., B. G., V. K., A. B., L. M., D. M., A. U., S. M., V. M., D. P., A. M., M. V., V. B., V. B., B. B., E. J., K. A., V. S., R. R., G. R., M. D., A. B., V. B., D. P., S. M., R. P., D. Š., E. P., A. P., Panevėžio miesto savivaldybės atstovui, uždarosios akcinės bendrovės „GG Grupė“ atstovui, jų atstovui L. M., bei jo atstovui advokatui Algimantui Kolpertui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl turtinės žalos priteisimo pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio būstas“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, V. Š., I. Š., M. V., K. Š., I. K., A. D., G. K., R. M., J. M., A. Č., I. S., M. S., L. S., B. G., V. K., A. B., L. M., D. M., A. U., S. M., V. M., D. P., A. M., M. V., V. B., V. B., B. B., E. J., K. A., V. S., R. R., G. R., M. D., A. B., V. B., D. P., S. M., R. P., D. Š., E. P., A. P., Panevėžio miesto savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei „GG Grupė“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą trečiųjų asmenų atstovas L. M. informuotas tinkamai.

7. Byloje gautas trečiųjų asmenų atstovo L. M. atstovo Algimanto Kolperto prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

13. Pažymėtina, jog pagal CPK 45 straipsnio 3 dalies nuostatas, sprendimo teisė dėl tinkamo atsakovo įtraukimo byloje priklauso išimtinai ieškovei, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, jog už žalą atsakingu asmeniu ji laiko būtent atsakovę, kaip netinkamai vykdžiusią savo pareigas.

14. Nagrinėjamu atveju žalos atlyginimo ieškinys atsakovei pareikštas CK 6.1015 straipsnio 1 dalies pagrindu, numatančiu, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagrindu (pagal CK 6.1015 straipsnį) vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Subrogacijos esmė – asmenų pasikeitimas deliktinėje arba sutartinėje prievolėje, t. y. kai žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolėje vietoje nukentėjusio asmens (kreditoriaus) šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltę. Reikalavimą dėl žalos atlyginimo ieškovas gali reikšti asmeniui, kuris yra atsakingas už atsiradusią žalą.

15. Remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pagal šio straipsnio 7 dalį, buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. Remiantis šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punktu, bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe (pastato bendrojo naudojimo objektais), be kita ko, yra bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos). Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis).

16. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje bylose dėl bendraturčių teisių ir pareigų dėl bendrosios dalinės nuosavybės, išaiškinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia tai, jog įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos (tarp jų ir CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus), kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Taigi visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

17. Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad nors tiek jungtinės veiklos sutartis, tiek administratoriaus paskyrimas yra daugiabučio namo valdymo formos, tačiau tai nereiškia, kad vienoje iš jų dalyvaujantys subjektai savaime įgyja teisę dalyvauti teisiniame santykyje dėl kitos valdymo formos. Esant paskirtam namo administratoriui, šiame teisiniame santykyje dalyvauja daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai ir administratorius, o sudarius jungtinės veiklos sutartį, teisinio santykio dalyviais laikomi tik daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, nes tik jiems sutarties pagrindu atsiranda tam tikros teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505-706/2015).

18. Nagrinėjamos bylos atveju daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), valdymo forma pasirinkta jungtinės veiklos sutartis. Iš valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad Jungtinės veiklos sutartis sudaryta 2013 m. lapkričio 25 d. ir galioja neterminuotai. S. J. veiklos sutarties dalyviai yra daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai. Jiems, kaip bendrosios dalinės nuosavybės savininkams ir Jungtinės veiklos sutarties dalyviams, tenka tam tikros teisės ir pareigos, susijusios su bendrojo naudojimo objektų valdymu, tinkama priežiūra, remontu ir pan.

19. Daugiabučio namo įgaliotinis L. M., veikdamas pagal Jungtinės veiklos sutartį, 2013 m. lapkričio 28 d. su atsakove sudarė Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir eksploatavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis). Pastarosios sutarties tikslas – daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymas, priežiūra ir kitoks tvarkymas. Pagal sutartį vykdytojas, be kita ko, atsako už daugiabučio gyvenamojo namo ir jo priklausinių bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros dokumentų parengimą, pildymą ir tvarkymą pagal nuolatinės techninės priežiūros darbų sąrašą (Priedas Nr. (duomenys neskelbtini)) (Sutarties 2.2.2 papunktis); namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) metinių ir ilgalaikių planų projektų parengimą ir jų teikimą įgaliotiniam ir raštu paprašius patalpų savininkams (Sutarties 2.2.4 papunktis); savo veiklos (duomenys neskelbtini) daugiabučiame name metinės ataskaitos ir metinio finansinių ataskaitų rinkinio parengimą ir pateikimą įgaliotiniam ir raštu paprašius patalpų savininkams (Sutarties 2.2.8 papunktis). Pagal Sutartį vykdytojas, be kita ko, privalo pasibaigus kalendoriniams metams, ne vėliau kaip per 3 mėnesius pateikti įgaliotiniui savo veiklos, susijusios su administruojamu namu, praėjusių metų ataskaitą. Įgaliotinio rašytiniu pageidavimu ar savo iniciatyva šią ataskaitą pateikti patalpų savininkų susirinkimui (Sutarties 2.4.1 papunktis); įgaliotiniui raštu pranešus apie CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka šaukiamą patalpų savininkų susirinkimą arba organizuojamą balsavimą raštu, parengti susirinkimo darbotvarkės dokumentus arba balsavimo raštu dokumentus ir juos paskelbti kaip reikalauja 3 punktas, šiais klausimais: dėl bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) ilgalaikių planų patvirtinimo; lėšų kaupimo namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus kaupiamosios mėnesinės įmokos dydžio ir šių lėšų naudojimo tvarkos (Sutarties 2.4.3.2, 2.4.3.3 papunkčiai).

20. Bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir eksploatavimo sutarties prieduose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstyti atsakovės (vykdytojo) atliekami darbai, prie kurių priskiriami: namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūrų organizavimas ir vykdymo kontrolė, remonto darbų planų rengimas, namo konstrukcijų nuolatinės techninės priežiūros kontrolė, namo techninės ir kitos dokumentacijos tvarkymas; ilgalaikio namo atnaujinimo plano parengimo organizavimas, atskirų vamzdynų vietų smulkus remontas; avarijų lokalizavimas ir likvidavimas.

21. A. S. sąlygas ir Sutarties prieduose išdėstytų darbų sąrašus, vykdymo praktiką, pagal, kurią butų savininkų susirinkimas duodavo pritarimą, atsižvelgęs į Jungtinės veiklos sutarties esmę, sistemiškai jas aiškindamas, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų visos priežiūros organizavimo ir vykdymo pareigos yra perduotos atsakovei. Organizacinius sprendimus dėl namo priežiūros ir remonto darbų atlikimo, namo defektų pašalinimo priima namo butų ir kitų patalpų savininkai, kuriems atsakovė teikia informaciją dėl namo būklės, teikia rekomendacijas dėl defektų šalinimo ir laukia savininkų sprendimų ir užsakymų dėl tam tikrų darbų atlikimo, namo defektų šalinimo.

22. Įvertinus Sutarties sąlygas ir atsakovės prisiimtus įsipareigojimus, daroma išvada, kad atsakovė yra Daugiabučio namo techninės priežiūros vykdytoja, smulkių defektų šalintoja, kuri vykdydama Sutartyje nurodytus įsipareigojimus, teikia statinio kasmetinės apžiūros aktus, informuoja apie pastebėtus defektus, deformacijas, įrangos gedimus bei rekomendacijas šiems defektams pašalinti.

23. Kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės išaiškinta, kad vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.12.05:2002 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013).

24. Žalos padarymo metu galiojusioje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento (STR) 1.07.03:2017 redakcijoje įtvirtinta, kad, be kitų, privalomuosius reikalavimus sudaro reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus (84 punktas). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas, be kita ko, nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais (86.1 punktas). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo etapai: gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės nustatymas ir jos atitikties privalomiesiems reikalavimams įvertinimas; privalomųjų darbų pagrindimas, jų vykdymo organizavimas ir (ar) ilgalaikio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo plano parengimas ir jo tvirtinimas; privalomųjų darbų vykdymas (87 punktas).

25. Kaip minėta, atsakovė yra Daugiabučio namo techninės priežiūros vykdytoja, smulkių defektų šalintoja, kuri vykdydama sutartyje nurodytus įsipareigojimus, teikia statinio kasmetinės apžiūros aktus, informuoja apie pastebėtus defektus, deformacijas, įrangos gedimus bei rekomendacijas šiems defektams pašalinti. Kaip matyti iš 2021 m. birželio 10 d. Pastato apžiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė įvertino daugiabučio gyvenamojo namo pastato konstrukcijų ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad ant įlajų nėra grotelių, aptrupėjęs ventiliacijos kanalų mūras, stogo danga pūslėta ir nesandari, nenaudojamos antenos. Pastato apžiūros akte rekomenduojama atlikti defektų šalinimo darbus, be kita ko, permūryti ventiliacijų kanalų mūrus ir remontuoti stogą.

26. Įvertinus nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad atsakovė atliko Sutartyje nustatytas pareigas: apžiūrėjo pastato bendrąsias konstrukcijas, surašė apžiūros aktą, rekomendavo pašalinti nustatytus defektus, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad atsakovė netinkamai atliko savo sutartines pareigas.

27. Namo priežiūrą atliekantis subjektas AB „Panevėžio būstas“ turėjo pareigą tik informuoti apie gyvenamojo namo būklės apžiūrų metu atskleidus deformacijų, defektų ar šiurkščių namo naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimus, dėl kurių kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai ar galimi dideli materialiniai nuostoliai, organizuoti gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus, bet ne be Daugiabučio namo butų savininkų pavedimo savarankiškai savo nuožiūra vykdyti tam tiktus darbus.

28. Atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, Sutarties turinį, atsakovės prisiimtų įsipareigojimų apimtį, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygos. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo analizuoti kitų būtinųjų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų.

29. Teismui įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ieškovei atsisakius pakeisti atsakovą tinkamu, ieškovei neįrodžius, kad atsakovė netinkamai vykdė savo sutartines pareigas, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo ieškinį tenkinti, todėl jį atmeta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

30. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys atmestas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos. Atsakovė pateikė teismui

31. Atsakovė pateikė 2017 m. lapkričio 27 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 24, 700,00 Eur sumai už atsiliepimo parengimą, bei jos apmokėjimą patvirtinantį 2017 m. lapkričio 30 d. mokėjimo nurodymą Nr. 1024. Trečiasis asmuo L. M. pateikė teismui 2023 m. spalio 3 d. sąskaitą- faktūrą Nr. 083 ir patvirtinimą apie lėšų įskaitymą, iš kurių matyti, kad trečiasis asmuo patyrė 300,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Šias bylinėjimosi išlaidas atsakovė ir trečiasis asmuo prašė priteisti iš ieškovės. Minėtos išlaidos neviršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos Respublikos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 30 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokatų ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Todėl teismas šį prašymą laiko pagrįstu ir sprendžia, kad ieškinį atmetus, atsakovės ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš ieškovės (CPK 93 ir 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 700,00 Eur (septynių šimtų eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti - atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio būstas“, juridinio asmens kodas 147146333, naudai.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti – trečiojo asmens L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 13,28 Eur (trylikos eurų 28 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu -valstybės naudai. Išaiškinti, kad valstybės naudai priteistas sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, arba sąskaitą Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią banke SEB bankas, AB, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.