- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2020-03-26
- Bylos Nr.
- 1A-90-557/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31047-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Lapinskienė, Linas Pauliukėnas, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- R. J.
- Kategorijos
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
Pranešėjas L. Pauliukėnas Teisėja K. Vorienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-90-557/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31047-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; 1.2.14.1.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS nuTARTis Lietuvos respublikos vardu 2020 m. kovo 26 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Remigijaus Preikšaičio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019-10-09 iki 2019-10-11 ir nustatyta, kad R. J. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės atėmimo bausmės dienas. Nuosprendžiu priteista iš R. J. S. K. 305 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija nustatė: I. Bylos esmė 1. R. J. nuteistas už tai, kad įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2019-07-19 iki 2019-07-21, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, R. J., turėdamas tikslą įvykdyti vagystę, motelyje, (duomenys neskelbtini), iš antro aukšto koridoriuje stovinčios spintelės stalčiaus paėmęs raktą nuo kambario Nr. 2 spynos ir ją raktu atrakinęs, įsibrovė į šį kambarį – S. K. gyvenamąją patalpą – ir iš jo pagrobė S. K. priklausančius daiktus: 2 Eur vertės plastikinį krepšį, 100 Eur vertės plokščiaekranį televizorių „Samsung T22 A300“, 70 Eur vertės „Play Station 4“ žaidimų konsolės pultelį, 80 Eur vertės judesio valdiklių komplektą, 20 Eur vertės žaidimų diską „Gran turismo“ ir 33 Eur vertės žaidimų diską „Dirt rally“, t. y. R. J. pagrobė S. K. priklausančio turto, kurio vertė 305 Eur. II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. J. prašo taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nurodo, kad teisme jis visiškai savo kaltę pripažino, būdamas laisvėje bendravo telefonu su nukentėjusiuoju – viešbučio savininku S. K., jo atsiprašė ir pažadėjo atlyginti padarytą 350 Eur žalą (ši suma, apelianto teigimu, nėra dideli pinigai, juos galima uždirbti per mėnesį), teisme jo atsiprašė ir pasakė, jog gailisi dėl to, ką padarė, ir su juo susitaikė. Teismas, vadovaudamasis tuo, kad jis buvo 6 kartus teistas ir kad teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, niekur nedirbo ir neturėjo pajamų šaltinio, nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje, paskyrė jam, kaip didžiausiam nusikaltėliui, griežčiausią bausmę – realų laisvės atėmimą. Tačiau R. J. nurodo, kad teismas neįsigilino ir neišsiaiškino, jog iš tiesų iki suėmimo jis dirbo pagal patentą (todėl nebuvo registruotas Darbo biržoje), turi gyvenamąją vietą (gyvena (duomenys neskelbtini), nuosavame name; iki suėmimo gyveno (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)). R. J. pažymi, jog jis labai galisi dėl to, ką padarė, ir pasižada daugiau nedaryti nusikaltimų, atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, gyveni dorą ir visavertį gyvenimą, dirbti. Atsižvelgdamas į visa tai, apeliantas mano, kad jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, nes teismai kitiems apysunkius ar net sunkius nusikaltimus padariusiems asmenimis atideda paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. R. J. nurodo, kad būdamas laisvėje jis pasižada lankytis Probacijos tarnyboje, registruotis policijos komisariate, prižiūrėti neįgalius žmones, be to, sutinka, kad jis būtų paleistas į laisvę ir su apykoje. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 3. Apeliacinis skundas atmestinas. 4. Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis R. J. neginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, savo kaltės ir veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako. 5. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013). 6. BK 178 straipsnio 2 dalis, inter alia (be kita ko), numato, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Apylinkės teismas už šio nusikaltimo padarymą R. J. skyrė griežčiausią savo rūšimi bausmę – laisvės atėmimą, mažesnę nei sankcijos vidurkis – 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, kuri, taikant BK 64¹ straipsnį, buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą R. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad R. J. praeityje teistas 6 kartus, teistumas neišnykęs, be to, dėl jo atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl dviejų nusikalstamų veikų), baustas administracine tvarka (paskirtos baudos nesumokėjęs), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Įvertinęs šias nuteistąjį R. J. apibūdinančias ir kitas anksčiau minėtas aplinkybes, kurios rodo, jog R. J. nėra linkęs keisti neteisėto elgesio įpročių, jo elgesys darant nusikalstamas veikas yra dėsninga gyvenimo būdo išraiška, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad nuteistajam už padarytą tyčinį savanaudišką nusikaltimą turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei jam inkriminuoto nusikaltimo sankcijos vidurkis. 7. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam R. J. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį nuteistajam R. J.. 8. Pažymėtina, kad nuteistojo R. J. padaryta veika yra tyčinė ir savanaudiška. Inkriminuotą nusikaltimą jis padarė būdamas ne kartą teistas, taip pat ir už analogiško pobūdžio, tik skirtingos apimties nusikaltimus nuosavybei, be to, praeityje jis buvo baustas administracine tvarka už smulkaus turto pagrobimą vagystės būdu, duomenų apie paskirtos baudos sumokėjimą nėra (t. 1, b. l. 88–89). R. J. yra recidyvistas, anksčiau jam paskirtos bausmės, net ir pati griežčiausia – laisvės atėmimas – nebuvo pakankamos sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, jis, nepraėjus nė metams po paleidimo iš pataisos įstaigos, kur atliko laisvės atėmimo bausmę už tyčinių savanaudiškų nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, taip pat finansų sistemai padarymą (laisvės atėmimo bausmę atliko 2018-07-26), vėl padarė tyčinį nusikaltimą, siekdamas savanaudiškų tikslų, už kurį buvo nuteistas šioje byloje. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2020-02-17 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams perduota nagrinėti dar viena baudžiamoji byla, kurioje R. J. kaltinamas dėl analogiško pobūdžio nusikaltimų nuosavybei (BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalys) padarymo. Šie duomenys rodo, kad apelianto R. J. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinis jo poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Taigi akivaizdu, kad R. J. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, jis kritiškai nevertina netinkamo savo elgesio, jo pavojingumo ir pažeidžiamų vertybių svarbos, o tai atskleidžia tikrąjį kaltininko psichinį santykį su jo padaryta veika ir parodo, kad tokiam nesavikritiškam ne kartą teistam asmeniui švelnesnės bausmės paskyrimas neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. 9. Nors nuteistasis R. J. apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybę, kad savo kaltę visiškai pripažino ir labai gailisi, ir ši aplinkybė, jo nuomone, turėtų lemti švelnesnės bausmės skyrimą, tačiau į šią aplinkybę apylinkės teismas jau atsižvelgė, ji sąlygojo nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimą ir už padarytą nusikaltimą skirtinos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės nei sankcijos vidurkis, skyrimą. Pažymėtina ir tai, jog R. J. pripažįstant savo nusikalstamą veiką, teismas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę dar sumažino vienu trečdaliu ir nustatė ir taip pakankamai švelnią galutinę laisvės atėmimo bausmę. Dėl apelianto skundo argumento, kad skirdamas bausmę teismas neteisingai nurodė, kad jis nedirbo, nes, pasak apelianto, jis dirbo pagal patentą, pažymėtina, kad, „Sodros“ informacinės sistemos duomenimis, R. J. dirbo labai trumpais laikotarpiais: nuo 2019-02-15 iki 209-04-05 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau su pertraukomis: 2019-02-18, 2019-03-01–04, 2019-04-01–05; nuo 2019-05-09 iki 2019-05-27 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. per metus laiko neišdirbo nė trijų mėnesių, iki nusikaltimo, už kurį nuteistas šioje byloje, padarymo jis beveik 2 mėnesius niekur nedirbo, todėl laikytina, kad siekis prasimanyti pinigų pragyvenimui lėmė tai, jog jis ėmėsi savanaudiškų nusikalstamų veikų, kurių pakartotinumas rodo, kad jis nesistengia pakeisti savo gyvenimo būdo, stoti į doros kelią, pragyvenimui užsidirbti legaliu būdu. Apelianto R. J. skundo argumentas, kad jis įsipareigoja atlyginti nusikaltimu padarytą žalą nukentėjusiajam, yra deklaratyvus, nes tokią galimybę jis turėjo iki bylos išnagrinėjimo, tačiau neatlygino nė dalies nusikaltimu nukentėjusiajam padarytos žalos. 10. Aptartų duomenų kontekste ir atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimą, už kurį nuteistas šioje byloje, R. J. padarė nepraėjus nė metams po paleidimo iš pataisos įstaigos, kur atliko bausmę už analogiško pobūdžio ir kitus nusikaltimus nuosavybei ir finansų sistemai, šiuo metu dėl jo nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje jis taip pat kaltinamas analogiško pobūdžio nusikaltimų nuosavybei (BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalys) padarymu, skirti jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, t. y. atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, teisėjų kolegija nemato pagrindo, nes akivaizdu, kad padarytas tyčinis savanaudiško pobūdžio nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, o yra jo susiformavusių antivisuomeninių nuostatų, kurių, kaip matyti, R. J., priešingai, nei deklaruojama jo apeliaciniame skunde, nesistengia pakeisti, pasekmė. Kartu apeliacinės instancijos teismas neturi pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o toks manymas pagal BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas yra būtina ir privaloma sąlyga bausmės vykdymo atidėjimo institutui taikyti. 11. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam R. J. bausmės rūšį ir dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, ji atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Taigi keisti skundžiamą nuosprendį nuteistojo R. J. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo R. J. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria : nuteistojo R. J. apeliacinį skundą atmesti. Teisėjai Edita Lapinskienė Linas Pauliukėnas Remigijus Preikšaitis