Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui V. V. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos atlyginimo, bendro turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su juo tvarkos nustatymo ir materialinio išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys antstolė E. M., antstolis S. D., M. S., B. K., uždaroji akcinė bendrovė „Skuodo vandenys“, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (Klaipėdos valdyba), uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. V. kreipėsi į Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus su ieškiniu atsakovui V. V. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos atlyginimo, bendro turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su juo tvarkos nustatymo ir materialinio išlaikymo priteisimo. Be kita ko, ieškovė prašo jai asmeninės nuosavybės teise priteisti natūra 15 136,00 Eur vidutinės rinkos vertės 0,05300 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir jame esančius statinius: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (šulinį, lauko tualetą, tvorą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovui V. V., be kita ko, asmeninės nuosavybės teise prašo priteisti natūra 45 300,00 Eur vidutinės rinkos vertės pastatą – mechanines dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

11. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai).

Dėl atskirojo skundo esmės

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės ir dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, o sprendžia tik dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą byla nenagrinėjama iš esmės.

15. Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra užtikrinti, kad neatsirastų priežasčių, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas privalo patikrinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso, vadovautis ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis).

16. Pažymėtina, kad CPK 145 straipsnio 1 dalyje išvardytų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis, nes šios dalies 13 punkte yra nurodyta, kad yra taikomos ir kitos įstatymuose numatytos priemonės. Šeimos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečios knygos nuostatos. Joje įtvirtintos normos yra specialiosios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų atžvilgiu. CK 3.65 straipsnis reglamentuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymą būtent šeimos bylose. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos laikinųjų apsaugos priemonių šeimos byloje rūšys: įpareigojimas gyventi skyriumi (1 punktas), įpareigojimas vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu (2 punktas) ir kt. Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pažymėtina ir tai, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis.

17. Skundžiama nutartimi atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. ieškovės prašyme nurodyto nekilnojamojo turto arešto, taikymo buvo netenkintas.

18. Ieškovė (apeliantė) teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimo dėl akto pripažinimo negaliojančiu. Taip pat nesutinka su teismo vertinimu, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias pasaugos priemones yra nepagrįstas.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytų argumentų, susijusių su ieškovės teise nagrinėjamoje byloje reikšti patikslintus (papildomus) reikalavimus, susijusius su 2015 m. gruodžio 31 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. Be-56955 ginčijimu, ir ieškovės atskirajame skunde išdėstytų motyvų nagrinėjamu atveju nepasisakytina, kadangi šią dieną tokie reikalavimai civilinėje byloje nėra pareikšti, nėra teismo sprendimo dėl tokio reikalavimo (ne)priėmimo, todėl laikytina, kad nėra teisiškai reikšminga, o aplinkybė dėl perleisto minėto dokumento pagrindu nekilnojamojo turto bus vertinama pasisakant dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo.

20. Kaip jau minėta anksčiau, teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

21. Taigi laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys yra priimtas, todėl pakartotinai pasisakyti dėl ieškinio pagrįstumo kaip dėl vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių sąlygų (ne)buvimo nėra tikslinga.

23. Vertinant, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja antra sąlyga norint taikyti laikinąsias apsaugos priemones, svarbu nustatyti, ar nagrinėjamu atveju nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pažymėjo, kad prašomas areštuoti turtas priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri nėra šioje byloje dalyvaujantis asmuo, Akte yra nurodyta, kad jis yra nuosavybę patvirtinantis dokumentas. Be to, ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų apie tai, kad atsakovas gali minėtą turtą perleisti tretiesiems asmenims, todėl prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovės prašyme nurodytą nekilnojamąjį turtą – atmetė kaip nepagrįstą.

25. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, teigia, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir atsakovo elgesys sudaro pagrindą manyti, kad atsakovas, būdamas bendrovės vienintelis akcininkas ir direktorius, gali realizuoti turtą, siekdamas įgyvendinti savo tikslą, kad ieškovei neatitektų joks turtas.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovei nepareiškus ieškinio reikalavimų, susijusių su nekilnojamo turto perleidimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindo ginčijimu, nėra teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl suvaržymų taikymo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vien ieškovės kreipimasis į teismą ir reikalavimų, susijusių su santuokoje įgyto turto padalijimu, pareiškimas ieškovei nesuteikia pranašumo prieš kitą šalį, juolab nedalyvaujantį byloje asmenį, ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad atsakovas prašomą areštuoti turtą ketina perleisti tretiesiems asmenims. Vien ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovas netinkamai vykdo teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir priteistą laikiną išlaikymą teikia ne ieškovei, o šalių sūnui, dėl atsakovo grasinimų neva ieškovė negaus nei pinigų, nei turto, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė, net ir teikdama atskirąjį skundą, nepagrindė prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, nepareiškiant savarankiškų reikalavimų dėl ginčijamo nekilnojamojo turto perleidimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesukurs materialinių teisinių padarinių, o aplinkybės, kad atsakovas ketina perleisti nekilnojamąjį turtą, ieškovė objektyviais duomenimis nepagrindė.

27. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, o apeliantė be pakankamo pagrindo atskirajame skunde tvirtina, jog pirmosios instancijos teismo priimta nutartis (motyvai, susiję su laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymu), yra nepagrįsta ir neteisėta.

28. Ieškovei nurodytina, kad pasikeitus ir (ar) atsiradus faktiniams ir teisiniams pagrindams taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pakeitimo, panaikinimo), tačiau toks kreipimasis turi būti motyvuotas ir pagrįstas.

29. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

30. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamą teismo nutartį, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.