- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-08
- Bylos Nr.
- 2S-1340-921/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00154-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- O. G.
- Atsakovas
- Lazdijų rajono savivaldybės administracijai, Lazdijų rajono savaivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. G. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal O. G. ieškinį atsakovei Lazdijų rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims antstolei A. K., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja O. G. pateikė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovės Lazdijų rajono savivaldybės administracijos 490,34 Eur turtinę žalą ir 30 000 Eur neturtinę žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
3. Teismas nustatė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų, 2 dalies pažeidimus. Nurodė, kad pareiškėjos ieškinyje suformuluotas ieškinio dalykas (reikalavimas), įvardijant reikalaujamus turtinės ir neturtinės žalos dydžius, tačiau aplinkybės, kuriomis pareiškėja grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) nurodytos neaiškiai, nenuosekliai ir nekonkrečiai. Nei iš ieškinio turinio, nei iš pridėtų dokumentų teismas negalėjo suprasti, kas sudaro prašomą priteisti 490,34 Eur turtinę žalą. Pareiškėja nurodė įvairias sumas, tačiau jas sudėjus prašomos priteisti turtinės žalos dydis (490,34 Eur) nesigavo, turtinės žalos dydžio nepatvirtino ir ieškinio priedai. Teismui taip pat neaišku, kas sudarė prašomą priteisti 30 000 Eur neturtinę žalą. Pareiškėja nurodė tik tai, kad tai yra psichologinis smurtas nuo 2016 m. Teismui nebuvo aišku, kokie konkretūs neteisėti atsakovės veiksmai buvo atlikti pareiškėjos atžvilgiu ir kaip pasireiškia jos teisių pažeidimas. Pažymėjo, kad pareiškėja ieškinį reiškia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 98 straipsnyje nurodytu pagrindu, tačiau šis straipsnis nustato daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, pateikimą baudžiamojoje byloje. Teismui buvo neaišku, kaip susijęs baudžiamasis procesas su ieškinio reikalavimais. Pareiškėja nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių žalos padarymo faktą (neteisėtus atsakovės veiksmus ieškovės atžvilgiu) ir žalos dydį (kokiais įrodymais prašomas priteisti žalos dydis yra pagrįstas). Pareiškėjai nenurodžius tikslių ir aiškių faktinių aplinkybių, taip pat negalėjo suprasti, kaip pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia faktinį ieškinio pagrindą. Pareiškėja ieškinyje turėtų nurodyti (aprašyti) konkrečias faktines aplinkybės, nurodyti įrodymus, kurie patvirtina, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus pareiškėjos atžvilgiu ir įrodymus, kurie atspindi prašomas priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydį ir šiuos įrodymus (dokumentus) pridėti prie ieškinio arba nurodyti jų buvimo vietą; pridėti tik tuos įrodymus, kurie susiję su šiuo reikalavimu ir jį pagrindžia.
4. Teismas nustatė, kad ieškinio suma yra 30 490,34 Eur, todėl ieškinys turi būti apmokėtas 910 Eur žyminiu mokesčiu. Ieškovė pateikė 2019 m. rugpjūčio 18 d. dokumentą, patvirtinantį 10 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą. Nurodė, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu sumokėta 36,58 Eur. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad civilinėje byloje Nr. e2-843-743/2017 išduotas vykdomasis raštas dėl 36,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, išieškojimo iš atsakovės O. G. valstybės naudai. Pareiškėja prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo nepateikė. Pareiškėja turėtų ieškinį apmokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu; jeigu jos turtinė padėtis sunki ir ji negali sumokėti žyminio mokesčio, pateikti motyvuotą prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo, pridedant įrodymus, patvirtinančius prašymo pagrįstumą.
5. Nustatė, kad visų prie ieškinio pridėtų dokumentų kopijos patvirtintos O. G. parašu. CPK 114 straipsnio 1 dalies nuostata nesuteikia teisės pareiškėjai, kaip fiziniams asmeniui, tvirtinti pateikiamų dokumentų tikrumą. Pareiškėja turėtų pateikti pridedamų dokumentų kopijas, patvirtintas CPK 114 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, arba šių dokumentų originalus.
6. Nustatė, kad ieškinyje trečiaisiais asmenimis nurodyti antstolė A. K. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius. Iš ieškinyje dėstomų aplinkybių nebuvo aišku, kaip minėti tretieji asmenys siejasi su ieškiniu ir kokį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi jie turi. Pareiškėja turėtų nurodyti, kaip konkrečiai tretieji asmenys siejasi su ieškiniu, jų suinteresuotumą.
Šalies argumentai
7. Pareiškėja prašo ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Tačiau tik ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai, atsirandantys iš sutarties, delikto ir kiti, ieškovo prašymu gali būti išspręstas dokumentinio proceso tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais. Sprendė, kad ieškinys pateiktas su trūkumais, teismas negalėjo jo priimti, todėl nustatė terminą trūkumų pašalinimui.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – reikalavimą dėl 490,34 Eur turtinės žalos atlyginimo palikti nepakeistą, priteisti ieškovei iš atsakovės 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, ieškinį nagrinėti nesumokėjus žyminio mokesčio, jį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Nurodo, kad pareiškėjos teisė į teisminę gynybą ignoruojama nuo 2007 m. civilinės bylos Nr. 2-83-743/2008. Lazdijų miesto taryba 1992 m. spalio 27 d. įteisino žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), be teisės kurti naują namų valdą; 1993 m. birželio 10 d. –gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėja išduotas liudijimas į privalomąją palikimo dalį, kurį sudaro nekilnojamasis šiukšlių konteineris. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu patenkino Lazdijų rajono savivaldybės administracijos ieškinį dėl įpareigojimo nugriauti statinius ir panaikinti teisinę registraciją. Atsakovams O. G. ir V. T., V. T. neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, leido Lazdijų rajono savivaldybės administracijai nugriauti šiuos statinius atsakovų lėšomis ir juos išregistruoti. Pagal teismo sprendimą išduotas vykdomasis raštas, jis pateiktas vykdyti antstolei A. K.. Antstolė kreipėsi į teismą dėl sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo (BPK 97, 98, 224 straipsniai). Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. spalio 30 d. nutartimi pareiškimą tenkino, tačiau savivaldybei pasekmės netaikytinos. VĮ Registrų centras 2019 m. rugpjūčio 13 d. atmetė savivaldybės prašymą dėl nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų pakeitimo. UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 2021 m. balandžio 27 d. įspėjo pareiškėją, kad vykdys sugriežtintą intensyvią pareiškėjos mišrių atliekų konteinerio patikrinimo kontrolę. Lazdijų rajono savivaldybės administracija nurodė, kad sprendimas dėl nesumokėtos rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuriuo priteista 142,47 Eur skolos, yra privalomas vykdyti visiems Lietuvos teritorijoje. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius nurodė, kad nevykdyti antstolės reikalavimo neturi teisinio pagrindo. Lazdijų rajono apylinkės teismas ignoravo pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnyje, įgyvendinant nuosavybės teises žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Lazdijų rajono savivaldybės administracija pareiškėjai taiko psichologinį terorą, nepaliekant sąskaitoje pinigų ir vaistams, per atliekas konteineriuose. Neturtinė žala pasireiškia kaip psichologinis teroras už konteinerių stovėjimą iš kiemo pusės areštuotame žemės sklype, atviro pavojingo atliekų sąvartyno iš gatvės pusės nuo 2017 m.
8.2. Teismas nurodė, kad pareiškėja nesumokėjo žyminio mokesčio, tačiau pareiškėja jau sumokėjo brangiausia valiuta – laiku ir sveikata.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškinio trūkumus. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Prie atskirojo skundo apeliantė pateikė naujus įrodymus – Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-7312-470/2018 su žyma neįsiteisėjęs, VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Alytaus skyriaus 2019 m. rugpjūčio 13 d. kadastro tvarkytojo sprendimą prašymą atmesti Nr. SPR5-6652 (14.4), Lazdijų miesto tarybos 1992 m. spalio 27 d. sprendimo dėl žemės sklypo įteisinimo prie gyvenamojo namo išrašą, 1995 m. balandžio mėn. žemės sklypo ribų planą, 1995 m. gruodžio 12 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, 2017 m. balandžio 7 d. nekilnojamojo turto registro išrašą, VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2007 m. spalio 15 d. pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, fotonuotraukas, Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 5d. nutartį Nr. 1S-1158-634/2013, VĮ Registrų centro 2010 m. kovo 10 d. pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre Nr. 1050117, Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymą Nr. 10V-416 dėl duomenų apie žemės sklypus patvirtinimo, notarės R. G. 2007 m. spalio 2 d. liudijimą apie privalojąmą palikimo dalį Nr. 10838, Lietuvos Respublikos seimo nario Z. S. 2019 m. lapkričio 25 d. raštą dėl mokėjimo už komunalinių atliekų surinkimą ir tiesioginio valdymo įvedimo Lazdijų rajono savivaldybėje, UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 2021 m. balandžio 27 d. įspėjimą apie užfiksuotą atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2020 m. vasario 26 d. raštą Nr. (10.1)DV_S-374 dėl informacijos pateikimo, Lazdijų rajono savivaldybės administracijos 2020 m. liepos 30 d. raštą Nr. 1-2201 dėl vietinės rinkliavos grąžinimo už komunalinių atliekų tvarkymą, Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 1S-1158-634/2013, 2009 m. gegužės mėn. žemės sklypo planą.
11. Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas, vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiais įrodymais apeliantė grindžia atskirojo skundo motyvus, jie neužvilkins apeliacinės bylos nagrinėjimo, todėl tinkamam klausimo išnagrinėjimui priimami.
Dėl ieškinio priedų ir jiems keliamų reikalavimų
12. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja, kaip fizinis asmuo, negali tvirtinti prie ieškinio pridedamų dokumentų kopijų.
13. CPK 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens.
14. Nustatyta, kad apeliantė kartu su ieškiniu pateikė dokumentų kopijas, kurių tikrumą patvirtino savo parašu. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad pareiškėja, kaip asmuo gavęs pateiktus įrodymus, turi teisę pati patvirtinti šių dokumentų kopijų tikrumą pagal CPK 114 straipsnio 1 dalį (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-532-603/2019). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo prašyti pateikti pareiškėją rašytinių dokumentų originalus arba tinkamai patvirtintas jų kopijas, kadangi į bylą jau yra pateiktos tinkamai patvirtintos rašytinių įrodymų kopijos. Tuo tarpu privataus pobūdžio dokumentai (nuotraukos) neturi ir negali būti tvirtinami, nes tokie dokumentai neturi būtinų rekvizitų (datos, numerio, parašo ir antspaudo), pagal kuriuos galima originalą atskirti nuo tvirtinamos kopijos. Pažymėtina ir tai, kad CPK 114 straipsnio 2 dalis numato teismo teisę savo iniciatyva ar dalyvaujančio byloje asmens prašymu pareikalauti pateikti dokumentų originalus, todėl pirmosios instancijos teismui, atsiradus poreikiui ar kilus abejonių dėl tokių dokumentų tikrumo, bylos nagrinėjimo metu (pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui stadijoje) būtų pagrindas pareikalauti pateikti dokumentų kopijų originalus.
Dėl ieškinio turiniui keliamų reikalavimų
15. Neteisingai nustatęs ieškinio priedų trūkumą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą apie ieškinio turinio neatitikimą CPK numatytiems reikalavimams.
16. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Visgi teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji turi būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, nagrinėjamu atveju – laikantis CPK nustatytos tvarkos. CPK 115 ir 138 straipsniuose įtvirtintas ieškinio trūkumų šalinimo institutas yra skirtas sudaryti galimybę besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas yra skirtas tiek galimybei dalyvaujantiems byloje asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam ir ekonomiškam teismo procesui užtikrinti.
17. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas).
18. Pareiškėja (apeliantė) ieškinyje nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Lazdijų rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr. e2-843-743/2017) pagal Lazdijų rajono savivaldybės administracijos ieškinį nusprendė sunaikinti apeliantei priklausančius pastatus, juos nugriaunant (civilinė byla dėl įpareigojimo nugriauti statinius ir panaikinti teisinę registraciją, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Apeliantei nevykdant sprendimo, atsakovė 2019 m. lapkričio 30 d. rengė dokumentus nekilnojamojo turto registrui dėl statinių, esančių (duomenys neskelbtini), išregistravimo iš nekilnojamojo turto registro. Taip pat ieškinyje nurodė, kad UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 2021 m. sausio 6 d. raštu įspėjo apeliantę apie 88,49 Eur komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo skolą Lazdijų rajono savivaldybės administracijai už objektą, esantį (duomenys neskelbtini). Apeliantė nurodė, kad konteineriai iš kiemo pusės tušti. Apeliantei susidarė 137,35 Eur skola už komunalinį atliekų surinkimą, iš apeliantės taip pat jau priteista 142,47 Eur skola. Šias aplinkybes laiko reketu Lietuvos Respublikos vardu. Teismo vykdomieji raštai perduoti vykdyti antstolei A. K.. Šiuos veiksmus laiko nusikalstama veika pagal CPK 585, 184 straipsnius. Išskaitymas iš apeliantės darbo užmokesčio atliktas neteisėtai.
19. Pažymėtina, kad ieškinio ribas apibrėžia teisme pareikštų materialinių teisinių reikalavimų visuma (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis šie reikalavimai yra grindžiami, bei jas patvirtinantys įrodymai (faktinis ieškinio pagrindas). Minėta, kad apeliantė pareikštu reikalavimu siekia 490,34 Eur turtinės ir 30 000 Eur neturinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės Lazdijų rajono savivaldybės administracijos (ieškinio dalykas). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė nuosekliai ir aiškiai nenurodo faktinių aplinkybių, kuriomis grindžia reikalavimus dėl žalos atlyginimo, jų nedetalizuoja (visiškai neaišku, kaip įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymas, vietinės rinkliavos mokėjimas, susijęs su žalos padarymu), pateikiami atskiri faktai, neįvardijant preliminaraus priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir patirtos žalos. Šių aplinkybių apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismui. Apeliantė teigia apie nusikalstamą veiką (jos žemės sklype suformuoto naujo daikto registravimo, antstolės vykdomo išieškojimo kontekste), tačiau iš ieškinio turinio neaišku, kas atliko šią nusikalstamą veiką / neteisėtus veiksmus (antstolė, atsakovė ar kt.), kokio ji pobūdžio, kokios kilo dėl to teisinės pasekmės, kaip minima veika susijusi su ieškinio reikalavimais iš atsakovės priteisti turtinę / neturinę žalą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad neaišku, kas sudaro 490,34 Eur turtinės žalos dydį. Sudėjus ieškinyje nurodomas įvairias sumas, 490,34 Eur suma nesusidaro. Pažymėtina, kad turtinė žala yra konkreti kaina, kurią sudaro turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismui taip pat nėra aišku, ar 30 000 Eur neturtinė žala kildinama iš turtinės žalos padarymo, ar reiškia savarankišką neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą. Apeliantei reiškiant savarankišką neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad neaišku, kas prašomą priteisti neturtinę žalą sudaro. Pažymėtina, kad atskiruoju skundu apeliantė padidino neturtinės žalos dydį, prašydama priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio reikalavimai ir visos faktinės ieškinį grindžiančios aplinkybės turi būti nurodomos ieškinyje (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 dalis), o ne atskirajame skunde. Taip pat, įvertinus nustatytus ieškinio turinio trūkumus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog apeliantė neatskleidė su kokiomis trečiųjų asmenų teisėmis ir pareigomis yra, ar gali būti susijusi, nagrinėjama byla (CPK 47 straipsnis).
20. nurodytų trečiųjų asmenų suinteresuotumo byla. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškiniu įvardintas procesinis dokumentas neapibrėžia aiškių bylos nagrinėjimo ribų, atsakovei ir tretiesiems asmenims nebūtų sudaryta galimybė atsikirsti į tokį reikalavimą, toks ieškinys negalėtų būti teisme tinkamai išnagrinėtas.
21. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinyje turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas, nurodytos visos faktinės aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl aukščiau nurodytų ieškinio trūkumų egzistavimo ir pagrįstai nustatė terminą trūkumams pašalinti.
Dėl žyminio mokesčio
22. Apeliantė pateikia prieštaraujančius argumentus, nurodydama, kad: byloje nuo žyminio mokesčio ji yra atleista, atleidimą nuo žyminio mokesčio grindžia sveikatos ir laiko praradimu, CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu; sumokėjo 36,58 Eur žyminį mokestį ir pateikia 2019 m. rugpjūčio 18 d. mokėjimo nurodymą dėl 10 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo.
23. CPK 83 straipsnio 1 dalis numato atvejus, kada asmuo yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Minėta straipsnyje nėra numatyta, kad asmuo yra atleidžiamas / gali būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl ieškovės nurodytų priežasčių, t. y. dėl sveikatos ir laiko praradimo.
24. CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad šalys yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą. CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktu įstatymo leidėjas turėjo tikslą šalis atleisti nuo žyminio mokesčio tose bylose, kur nagrinėjamas ginčas susijęs su Lietuvos valstybės pareiga atlyginti žalą dėl bet kokių neteisėtų teisėjo ar kitų valstybės pareigūnų veiksmų, atliktų nagrinėjant administracinę, baudžiamąją ar civilinę bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-329/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-138-407/2016). Apeliantė neteikia ieškinio dėl žalos, susijusios su ikiteisminio tyrimo pareigų veiksmais ar neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų, nagrinėjant civilinę bylą, atlyginimo. Ieškovė byloje atsakove nurodo Lazdijų rajono savivaldybės administraciją. Atsižvelgiant į tai, byla nepriskiriama CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytos bylos kategorijai. Šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo spręsti, kad apeliantė būtų atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo kitais CPK 83 straipsnyje numatytais atvejais. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė ieškinį apmokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu (pagal ieškinio reikalavimus tai sudarytų 910 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
25. Byloje nėra duomenų apie žyminio mokesčio sumokėjimą. Apeliantės pateiktas 2019 m. rugpjūčio 18 d. mokėjimo nurodymas apie 10 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą nelaikytinas žyminio mokesčio dalies apmokėjimu šioje byloje. Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą Liteko nustatyta, kad apeliantė nuo 2019 m. dalyvavo daugelyje civilinių bylų, todėl šio mokėjimo negalima susieti su šiuo ieškiniu. Pažymėtina, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliantė gali prašyti iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar jį atidėti, taip pat išiaiškino apeliantės pareigą motyvuoti ir pagrįsti įrodymais tokį savo prašymą (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 178 straipsnis). Remiantis tuo kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas teisingai įpareigojo apeliantę pateikti duomenis, patvirtinančius, kad už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis, arba pateikti motyvuotą prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo, pridedant prašymą pagrindžiančius įrodymus (CPK 83 straipsnio 3 dalis).
Dėl dokumentinio proceso
26. Apeliantė pageidauja ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Leistinumo bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka sąlygos reglamentuotos CPK 424 straipsnio 1 dalyje. Jame nustatyta, kad ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai (atsirandantys iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kiti), kilnojamojo daikto, vertybinių popierių priteisimas ar reikalavimai iš nekilnojamojo daikto nuomos sutarčių dėl nuomininko iškeldinimo, ieškovo prašymu gali būti išspręstas dokumentinio proceso tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais.
27. Nustatyta, kad ieškinio reikalavimai nėra pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais, negalima nustatyti, kas sudaro turtinės žalos ir neturinės žalos dydį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pateiktas ieškinys negali būti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
28. Padaręs netinkamą išvadą dėl ieškinio priedų netinkamumo, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl ieškinio turinio trūkumų, taip pat dėl to, kad ieškinys neapmokėtas žyminiu mokesčiu. Tuo vadovaujantis apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama nutartimi nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti pareiškėjai O. G. 7 (septynių) dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus – patikslinti ieškinio dalyką ir faktinį ieškinio pagrindą, pateikti faktines aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, pateikti duomenis apie žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą arba pateikti motyvuotą ir pagrįstą prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo ar dėl dalies žyminio mokesčio atleidimo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.