Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-1427-524/2015

Teisėja Erika Tamošaitienė (Proceso Nr. 2-06-3-12271-2014-1)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. lapkričio 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Irmos Čuchraj, Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal A. M. ieškinį R. M. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo notaras G. B., ir ieškovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-18 sprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2013-02-10 30000 Lt sumos paprastąjį neprotestuotiną vekselį pagal CK 1.91 str. kaip sudarytą apgaulės būdu bei jo pagrindu notaro 2013-04-16 išduotą vykdomąjį įrašą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-04-16 iš buvusio darbdavio (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. M. gavo laišką, kuriame buvo jo – ieškovo pasirašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis. Jame nurodyta, kad ieškovas, kaip vekselio davėjas, besąlygiškai įsipareigoja atsakovui, kaip vekselio gavėjui, iki 2013-04-14 sumokėti 30000 Lt sumą. Ieškovo teigimu, jis niekada jokio vekselio nepasirašė. 2013 m. sausio mėn., dirbdamas pas atsakovą įmonėje vairuotoju, Rusijoje pateko į avariją, avarijos metu jos kaltininkas žuvo, o jis – ieškovas buvo ilgai nedarbingas. 2013-02-11 jam paskambino atsakovas ir liepė atvykti pasirašyti su draudimu susijusius dokumentus. Atvykus kartu su kitu įmonėje dirbančiu R. R., tarp ieškovo ir atsakovo kilo konfliktas, atsakovas ieškovą apstumdė, sumušė, liepė pasirašyti kažkokius dokumentus. Kadangi buvo be akinių, nieko nematė, bijodamas atsakovo grasinimų, pasirašė kažkokius dokumentus, kurių pats tiksliai įvardyti negali, tarp jų galėjo būti ir ginčijamas vekselis. Teigia, kad niekada iš atsakovo jokių pinigų nesiskolino. Vekselis buvo surašytas atsakovo ranka, jame įrašyta data 2013-02-10 neatitinka tikrovės, nes buvo savaitgalis ir jis namuose šventė gimtadienį. Pagal jo ir kito vairuotojo R. R. skundus buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jis buvo nutrauktas, nurodant pažeistas teises ginti civiline tvarka. Nurodė, kad jo parašas ant vekselio buvo išgautas apgaulės būdu, pakišant pasirašyti dokumentus.

Atsakovas R. M. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nuo 2012-11-07 pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Po kurio laiko vieno pokalbio metu A. M. pasiteiravo, ar atsakovas negalėtų paskolinti jam pinigų, nes jis turi finansinių sunkumų. Taigi atsakovas paskolino ieškovui 30000 Lt grynaisiais, o pastarasis atsakovui išdavė neprotestuotiną vekselį. Dėl atsakovui nežinomų priežasčių ieškovas kovo mėn. paprašė atleisti iš darbo, o vengdamas savo piniginės prievolės, kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo atsakovui pradėjimo. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus ekspertizę, pasitvirtino faktas, kad vekselį pasirašė A. M., nors iki tol jis tą neigė. Atsakovo teigimu, dėl vekselio, kaip vertybinio popieriaus, abstraktumo ieškovas, ginčydamas savo prievolę pagal vekselį, privalo įrodyti jo neteisėtumą. Ieškovas šiuo atveju nepagrindė savo ieškinio reikalavimų jokiais įrodymais, ginčijo jį tik po 10 mėn., ikiteisminio tyrimo metu ir šios bylos nagrinėjimo metu keitė savo poziciją.

Trečiasis asmuo antstolė A. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Šioje byloje pirmosios instancijos teismas pagal teismų praktikoje suformuluotas taisykles teisingai pasisakė dėl vekselio kaip vertybinio popieriaus teisinės galios. Taigi vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselio, kaip vertybinio popieriaus, teisinę prigimtį ir savybes, yra nurodęs, kad įstatymo nustatytas reikalavimas, jog vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 punktas, 77 straipsnio 2 punktas), reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Taigi, vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė paskolos sandorio, pagal kurį atsirado įsipareigojimas pagal šioje byloje ginčijamą vekselį, nes Lietuvos kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Teismų praktikoje konstatuojama, jog kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Skolininkas pagal vekselį, ginčydamas kreditoriaus reikalavimo teisę, gali reikšti prieštaravimus, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais) arba su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir vekselio turėtojo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008). Taigi, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio pagrindo. Tuo atveju, kai vekselio davėjas teigia, kad pagal paskolos sutartį, buvusią prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, jis negavo pinigų ar daiktų ar gavo jų mažiau, būtent jis, o ne vekselio turėtojas turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013; 2014 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2014). Šiuo atveju būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad vekselio išdavimo pagrindas – paskolos teisiniai santykiai – iš esmės neegzistuoja. Tačiau šioje byloje pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė ieškovo nurodytų aplinkybių, įrodymų, susijusių su vekselio išdavimo pagrindu (paskolos teisinių santykių tarp šalių), nes ieškovas tokio reikalavimo teismui nebuvo suformulavęs, nors ieškinyje nurodė faktines aplinkybes ir jas įrodinėjo. Šioje byloje atsakovas nurodo, jog vekselis buvo sudarytas todėl, kad jis ieškovui paskolino 30 000 Lt ir šiuos pinigus perdavė grynaisiais pinigais automobilyje, nenurodydamas jokių konkrečių faktinių aplinkybių, t. y. pinigų perdavimo momento, vietos, datos (ikiteisminio tyrimo medžiaga, II t., b. l. 37). Šis atsakovo elgesys turi būti vertinamas pagal CK 2.4 str. 3 d. nustatytą pakankamai rūpestingo ir atidaus asmens standartą, toks atsakovo kaip verslininko elgesys kelia abejonių įvertinus pakankamai didelę paskolintų lėšų sumą – 30 000 Lt ir ieškovo darbo teisinius santykius atsakovo vadovaujamojoje įmonėje. Iš atsakovo paaiškinimo nustatyta, jog jis šios sumos 2013 metais kaip paskolintos nedeklaravo, tačiau tiksliai šiai aplinkybei nustatyti būtina pareikalauti iš atsakovo pateikti jo turto deklaraciją. Byloje nustatyta, kad vekselio pasirašymo ir paskolos suteikimo metu šalis siejo tik darbo teisiniai santykiai. Ieškovas pas atsakovą pradėjo dirbti nuo 2012-11-06 ir dirbo iki 2013-03-18 vairuotoju (b. l. 52), jo darbo metu 2013-01-17 ieškovas pateko į autoįvykį su atsakovo įmonės transporto priemone. Dėl šios aplinkybės atsakovas teisme jokio paaiškinimo nepateikė, taip pat nenurodė, kokius konkrečius dokumentus ieškovas buvo iškviestas pasirašyti 2013-02-11, t. y. vekselio pasirašymo dieną, nors vekselio sudarymo data yra nurodyta 2013-02-10 (sekmadienis). Vertindamas šalių paaiškinimus, įrodymus teismas vadovaujasi įstatymais ir remiasi logikos dėsniais, todėl privalo vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams ir tai išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004, 2005-03-02 civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005, 2005-11-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Pažyma (b. l. 88–89) įrodo, kad nuo 2013-02-11 ieškovas buvo nedarbingas, todėl būtina aiškintis aplinkybę, kokiu tikslu atsakovas, kaip darbdavys, vežė ieškovą į jo darbo vietą, kokius dokumentus teikė jam pasirašyti, t. y. ar tik paaiškinimą AB ,,Lietuvos draudimas“ dėl autoįvykio (b. l. 76). Šioje byloje būtina aiškintis tikrąją šalių valią dėl sandorio, t. y. to teisinio santykio, dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Vekselio kaip vertybinio popieriaus abstrakti prievolė yra savarankiška, tačiau yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Tai reiškia, kad sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Šios kategorijos bylose nustatytas privalomumas tirti paminėtas faktines aplinkybes tam, kad neliktų jokių abejonių, kad šalys buvo susijusios konkrečiu teisiniu santykiu paskolos ar žalos atlyginimo prievolės užtikrinimu, nes nepaneigta ir atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą pripažinta faktinė aplinkybė, jog 2013-02-11 ieškovas buvo iškviestas surašyti paaiškinimą draudimo bendrovei dėl 2013-01-17 autoįvykio (b. l. 76, 139), todėl ir ginčo vekselis pagrįstai gali būti vertinamas kaip prievolės atlyginti ieškovo padarytą žalą užtikrinimo priemonė. Būtina aiškintis faktinę aplinkybę, ar atsakovui buvo išmokėta draudimo išmoka dėl autoįvykio ir kokio dydžio žala buvo jam padaryta 2013-01-17, ar ji iš viso buvo padaryta, nes ieškovas neigia paskolos jam suteikimo faktą, o atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų galima padaryti išvadą, kad 2013 m. vasario mėnesį jis turėjo 30 000 Lt grynųjų pinigų skolinimui ir juos perdavė. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teisinis ryšys vekselyje įtvirtintos prievolės ir to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kuris buvo pagrindas vekseliui išduoti, gali būti nustatytas tada, jeigu apie jį tiesiogiai nurodyta vekselių teisinių santykių dalyvių sudarytoje sutartyje arba kitokiuose dokumentuose, patvirtinančiuose tokius šalių ketinimus. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Šiai aplinkybei įrodyti teismų praktikoje įprastai siūloma pateikti įrodymus dėl tokios sumos išgryninimo, jos gavimo šaltinio. Ginčo vekselyje nėra padaryta jokio įrašo, kad 30 000 Lt suma buvo perduota ieškovui, todėl šią faktinę aplinkybę būtina tirti, reikalaujant šalutinių įrodymų dėl tokios didelės sumos perdavimo, jos deklaravimo, nes priešingu atveju lieka abejonė, kad vekselis buvo išduotas dėl paskolos ar žalos atlyginimo užtikrinimo teisinių santykių. Kasacinio teismo praktikoje aptariant vekselio teisines savybes pažymėta, kad įvertinus universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje konstatuotina, kad jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2014 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014). Šioje byloje ieškovas, t. y. skolininkas pagal vekselį, ginčija kreditoriaus reikalavimo teisę ir reiškia prieštaravimus, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais, t. y. jo išdavimo data) ir su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir vekselio turėtojo santykiais. Šie prieštaravimai yra paremti bylos įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas privalo tiksliai nustatyti faktines šios bylos aplinkybes, ar vekseliu buvo padengta paskola, ar žalos atlyginimo užtikrinimo prievolė. Iš pirmosios instancijos teismui atsakovo atsiliepime nurodytų faktinių aplinkybių, susijusių su vekselio išrašymu, matyti, kad atsakovas nurodo, jog vekselis buvo išduotas kaip prievolės pagal paskolos sutartį užtikrinimo priemonė, o tai reiškia, kad sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis turi įtakos vekselio teisinei padėčiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014). Įvertinus ieškinyje nurodomas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme esminis dalykas buvo paskolos sutarčių galiojimas. Ieškinyje buvo nurodomos faktinės aplinkybės, jog tokia paskolos sutartis su atsakovu nebuvo sudaryta ir 30 000 Lt ieškovui nebuvo perduoti, o atsakovas šiai aplinkybei nuginčyti pateikė tik savo paaiškinimą, jog nieko neprisimena apie paskolos suteikimo aplinkybes bei vadovaujasi tik absoliučiu vekselio pobūdžiu.

Ieškinys, be kitų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi atitikti ir CPK 135 straipsnio nuostatas. Ir nors civilinio proceso įstatymo nuostatos ieškiniui nustato daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai, t. y. ieškinio pagrindas ir dalykas. Ieškinyje turi būti nurodytas faktinis ieškinio pagrindas, t. y. aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, taip pat ieškinio dalykas, t. y. ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas). Šioje byloje iš ieškinyje dėstomų faktinių aplinkybių dėl paskolos sutarties darytina išvada, jog nebuvo suformuluotas ieškinio dalykas, t. y. ieškovo reikalavimas dėl paskolos sutarties. Teismų praktikoje nustatyta, kad jeigu būtina tikslinti ieškinio elementus jau iškėlus civilinę bylą, galima pasinaudoti CPK įtvirtinta galimybe tai padaryti parengiamojo teismo posėdžio metu, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Tačiau pagal CPK 228 straipsnio 1 dalį ir 230 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į šalių ginčo pobūdį, byloje taikytinų teisės normų turinį, patikslina įrodinėjimo dalyką ir nurodo šalims, kurias aplinkybes byloje būtina nustatyti, pareikalauja iš jų įrodymų, derindamas šalių teisines pozicijas išsprendžia procesinės byloje dalyvaujančių asmenų padėties klausimą (CPK 159, 179, 225 straipsniai ir kt.). Tokios nuostatos dėl CPK 228, 230 straipsnių aiškinimo ir taikymo yra suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartyse (2007 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2007; 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2007; 2008 liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008). Šiuo atveju ieškovo pareigą sudaryti vekselį pirmosios instancijos teismas kildino iš paskolos teisinių santykių, tačiau nepagrįstai netyrė, ar tokia bylos situacija yra įrodyta ar atitinka teisingumo ir protingumo principus, ar jiems neprieštarauja (CK 1.2, 1.5 straipsniai), nes atsakovas visiškai nepateikė net netiesioginių įrodymų dėl suteiktos 30 000 Lt paskolos. CK 1.5 straipsnyje įtvirtintas įpareigojimas teismams veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus, teikiant pirmenybę silpnesniosios šalies interesams, t. y. ginčo vekselio sudarymo metu ieškovas buvo atsakovo įmonės darbuotojas. Byloje nustatyta, kad sudarant vekselį šalis išimtinai siejo tik darbo teisiniai santykiai, todėl būtina aiškintis, ar šis vekselis nėra galimos žalos darbdaviui užtikrinimo priemonė ar ieškovas padarė žalą atsakovo vadovaujamai įmonei.

Paminėtais motyvais skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo, nes būtina ištirti, dėl kokio sandorio ar teisinio santykio buvo išduotas ginčijamas vekselis, rinkti byloje įrodymus dėl paskolos sutarties suteikimo ir žalos (duomenys neskelbtini) padarymo, pasiūlant ieškovui suformuluoti ieškinio reikalavimą dėl paskolos teisinių santykių, kuriuos jis nurodo ieškinyje, galiojimo, t. y. būtina atskleisti šios bylos esmę ir surinkti naujus įrodymus (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-18 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.