- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-19
- Bylos Nr.
- eII-179-674/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00044-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Pažeidėjas
- V. S.
- Kategorijos
- 17.11.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant institucijos surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovei Deimantei Butavičiūtei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. S. skundą dėl Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-4863-2025.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. S. Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Eglės Rimavičės 2025 m. gegužės 20 d. priimtu nutarimu Nr. 40-ANR_N-4863-2025 administracinio nusižengimo byloje pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį, buvo nubaustas 800 Eur bauda ir specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimu 6 mėnesių laikotarpiui bei 12 mėnesių laikotarpiui draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, už tai, kad jis 2025 m. gegužės 1 d., 20 val. 52 min. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus.
Šalies argumentai
2.1. V. S. pateikė skundą, prašė Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. gegužės 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje pakeisti ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytas minimalus jos terminas, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
2.2. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad alkoholį vartojo gegužės 1 d. ir pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui 20 val. 52 min. vairavo automobilį. Vairuojant nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų. Su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis sutinka (vairavo transporto priemonę, kai nustatyta 0,53 prom. (+- 0,017 prom. girtumas), savo kaltės neneigia. Nurodė, kad tyrimo metu policijos pareigūnams davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus, nuoširdžiai gailėjosi. Jam žinoma, kad už numatytą administracinį nusižengimą įstatymas numato privalomą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, tačiau pageidautų, kad būtų skirtas trumpesnis teisių atėmimo laikas ir skirta švelnesnė nuobauda.
2.3. Paaiškino, kad nutarimu paskirta bauda šiuo metu jam sukelia didelius finansinius nepatogumus, teko atsisakyti kasdieninių poreikių, tačiau specialios teisės atėmimas turės ypatingas pasekmes tiesiogiai atliekamoms darbinėms funkcijoms ir jo sveikatos būklei, nes faktiškai negalės dirbti, suteikti paslaugų, o atitinkamai ir gauti pajamų, mokėti mokesčius į valstybės biudžetą, reguliariai tikrintis sveikatą. Nurodė, kad jo pažeidimas padarytas daugiau dėl neatsargumo, o ne dėl tyčios. Be to nurodė, kad vairuodamas transporto priemonę nebuvo selektyviai sustabdytas dėl KET reikalavimų nesilaikymo. Jį sustabdžius vairuotojų blaivumo patikrinimo (reido) metu nebuvo nustatyta jokių neblaivumo požymių – nuo juo nesklido alkoholio kvapas, elgėsi adekvačiai, kalbėjo rišliai, jo judesiai buvo koordinuoti. Neblaivumas nustatytas tik patikrinus alkoholio matuokliu. Nebuvo jokių išorinių neblaivumo požymių, kuriuos pastebėjęs jis pats ar aplinkiniai būtų galėję sustabdyti jį nuo galimo vairavimo neblaiviam. Pareiškėjas nurodė, jog savo vairavimu nesukėlė jokios avarinės situacijos, nepadarė jokios žalos ir nerizikavo daugiau, nei reikalavo situacija. Taip pat jis visiškai nesijautė esąs neblaivus, priešingu atveju nebūtų vairavęs.
2.4. Nurodė, kad jis pilnu etatu dirba staliumi pagal verslo liudijimą. Šiuo metu bedarbis, nes patyrė kojos traumą, trūko raiščiai. Darbo funkcijų atlikimui yra būtina turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Šios teisės turėjimas jam itin reikšmingas vykdant darbines funkcijas, vykdant šias funkcijas jis privalo vykti į skirtingus darbų objektus esančius vidurio Lietuvoje. Gyvena Raseiniuose, viešuoju transportu vežtis visus reikalingus darbo įrankius ir medžiagas nėra galimybės. Kiekvieną dieną automobiliu iš gyvenamosios vietos su visais darbo įrankiais ir medžiagomis, važiuoja į darbo vietą 30-90 kilometrų. V. S. teigė, jog netekęs teisės vairuoti ilgam laikui, netektų vykdomos veiklos, prarastų vienintelį pajamų šaltinį, tai sukeltų nepakeliamą finansinę naštą.
2.5. Pareiškėjas V. S. nurodė, kad dėl sveikatos būklės ir mažos darbo pasiūlos gyvenamojoje vietoje, kitą darbą susirasti būtų ypač sudėtinga. Sveikatos priežiūros tikslais yra svarbu turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Tai reuikalainga privalomai vykstant į „VšĮ Raseinių ligoninę“, VšĮ ,,Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centrą“ ir kitas medicinos, reabilitacijos įstaigas, sekti sveikatos sutrikimų eigą, išsirašyti būtinus vaistus, atlikti reabilitacijos procedūras. Netekęs teisės vairuoti rizikuotų padidėjusiu krūviu, tai apsunkintų jo sveikatos būklę. Ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. S. savo skundą palaikė pilnai. Papildomai paaiškino, jog nori, kad būtų atsižvelgta į tai, kad jam administracinio nusižengimo padarymo metu buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,53 prom. Išreiškė norą, jog būtų sušvelnintos nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės, nes vairuotojo pažymėjimas jam yra būtinas tiesiogiai atliekamoms darbinėms funkcijoms atlikti – reikia važiuoti į darbą, parduotuves, pirkti medžiagas darbui ir jas vežtis į darbą. V. S. šiuo metu yra bedarbis, gyvena vienas. Nedirba, nes patyrė traumą, todėl laikinai negali dirbti. Gydėsi, mano, jog greitai pasveiks ir vėl bus darbingas, tačiau, be vairuotojo pažymėjimo jam bus daug sunkiau atlikti darbines funkcijas. Labai gailisi padaręs administracinį nusižengimą, savo elgesį vertina blogai. Tvirtino, jog daugiau tai nepasikartos. Paskirtą baudą (800 Eur) pareiškėjas sumokėjo po kelių dienų nuo jos paskyrimo. Nurodė, kad anksčiau yra baustas administracine tvarka, nes vairavo transporto priemonę neužsisegęs saugos diržo. Taip pat paaiškino, jog įvykio dieną, t. y. gegužės 1 d. apie 19:00 – 19:30 val., gėrė alaus – du butelius po 0,5 l. Prašė, kad būtų sušvelnintos paskirtos administracinio poveikio priemonės.
4. Institucija surašiusi nutarimą atsiliepimu prašė palikti nepakeistą Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-4863-2025 ir V. S. skundo netenkinti. Institucija susipažinusi su skundu mano, kad nėra faktinio pagrindo taikyti LR ANK 34 straipsnio 6 dalies normos bei tenkinti pareiškėjo V. S. skundo reikalavimą – pakeisti skundžiamą nutarimą, skiriant administracinio poveikio priemones: teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir uždraudimą vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengtas antialkoholinis variklio užraktas, trumpesniems, nei LR ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyti minimalūs terminai, laikotarpiams. Jų manymu, šiuo atveju įvertinus pareiškėjo asmenybę, jo nurodytas aplinkybes bei argumentus, pažeidimo padarymo aplinkybes ir remiantis teismų praktika, nėra pagrindo konstatuoti, jog sankcijoje numatytų administracinio poveikio priemonių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir uždraudimo vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengtas antialkoholinis variklio užraktas, skyrimas pareiškėjui LR ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytiems laikotarpiams prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Nurodė, kad, atsižvelgus į visas padaryto pažeidimo aplinkybes, asmenybę, pareiškėjui V. S. minėtos administracinio poveikio priemonės buvo paskirtos minimaliems 6 dalyje numatytiems terminams ir minimali bauda, numatyta LR ANK 422 straipsnio 5 dalyje.
Atsiliepimas
5. Teismo posėdžio metu institucijos surašiusios nutarimą atstovas palaikė atsiliepime nurodytus argumentus ir prašė skundo netenkinti, palikti galioti priimtą nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
6. Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
7. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
8. Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog V. S. 2025 m. gegužės 1 d., 20 val. 52 min. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatyta 0,53 prom. neblaivumas. V. S. taip pat neginčijo jam paskirtos nuobaudos – 800 Eur bauda, kurią jau sumokėjo (iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad bauda sumokėta 2025 m. gegužės 27 d. (b. l. 33)). Pareiškėjo manymu, jis nesijautė apgirtęs, nors pripažino, kad tą dieną buvo gėręs alaus, ir neįvertinęs galimo alkoholio poveikio organizmui nusprendė vairuoti. Mano, kad jau yra nubaustas, nes ir šiai dienai išgyvena nepakeliamą gėdos jausmą ir psichologinį spaudimą, dėl visuomenėje smerkiamo nusižengimo padarymo prieštaraujančio teisės ir moralės normoms. Siekiant atgauti teisę vairuoti transporto priemones jis privalės baigti papildomus mokymus vairavimo mokykloje, kurių metu patirs auklėjamąjį poveikį, įgis papildomų žinių apie atsakomybę už nusižengimus, bei jų padarymo pasekmes, apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai. Medicininės pažymos Nr. 13.7K-2209 duomenimis, jis nėra registruotas ar per pastaruosius penkerius metus konsultuotas dėl priklausomybės ligų (b. l. 13). Pareiškėjas V. S. iš esmės drausmingas vairuotojas, iki šio įvykio nėra padaręs analogiško ar panašaus administracinio nusižengimo, turi virš 21 metų vairavimo stažą. V. S. nurodė, jog yra doras visuomenės pilietis, įgijęs profesinį išsilavinimą, besirūpinantis artimaisiais, charakterizuojamas teigiamai. Mano, kad jam galėtų būti pritaikyta švelnesnė bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje.
9. Skunde keliamas tik Institucijos nutarimu paskirtų administracinio poveikio priemonių individualizavimo klausimas. Prašoma pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėtina skundo apibrėžtose ribose.
10. Galimybę paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje arba administracinio poveikio priemonės neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Sprendimas taikyti švelnesnę administracinio poveikio priemonę priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-11-303/2018). Teismų praktika patvirtina, jog minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-38-303/2016). Pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti galėtų būti tokios aplinkybės kaip veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir pan. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014).
11. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
12. Pažymėtina, kad V. S. padarytas nusižengimas priskiriamas sunkių nusižengimų grupei, tai vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Sutiktina su Institucijos atstovo nuomone, kad V. S. pagal įstatymą paskirta minimali bauda ir minimalaus termino poveikio priemonės. Sutiktina, kad skiriama nuobauda ir administracinio poveikio priemonės turi nubausti nusižengimą padariusį asmenį, jam nubaudimas turi kelti neigiamas pasekmes ir nepatogumus, tačiau tiek skiriant nuobaudą, tiek ir administracinio poveikio priemones svarbu jas individualizuoti. Tačiau sutiktina ir su pažeidėju, kad jam nustatytas neblaivumas yra nežymus, jis galėjo nejusti jokių alkoholio vartojimo požymių, o neblaivumas nustatytas tik jį sustabdžius bendro vairuotojo tikrinimo metu, be to jis savo veiksmais nesukėlė jokios žalos nei sau, nei aplinkiniams.
13. Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į tai, jog pareiškėjui V. S. nustatytas lengvas neblaivumas (pirmu pūtimu nustatyta 0,58 prom., antruoju – 0,53 prom. (po paklaidos 0,51 prom.) (b. l. 43). Įvykio dieną jis buvo gėręs alaus ir važiavo namo. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjas turėjo darbą prieš jam patiriant traumą ir planuoja dirbti, kai išsigydys traumą, baikerių klubo „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas teigiamai (b. l. 12). Pažymėtina tai, kad šiuo metu V. S. yra patyręs traumą ir tai matyti iš pateiktų į bylą medicininių išrašų (b. l. 14-20). V. S. savo kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo pripažino nuo pat pradžių, nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažintina kaip jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, byloje nėra duomenų, kad asmuo būtų buvęs anksčiau baustas administracine tvarka už analogišką pažeidimą (b. l. 21-25), nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
14. Minėtos aplinkybės nepateisina V. S. elgesio, tačiau leidžia teigti, jog pareiškėjas nelinkęs pažeidinėti įstatymų, visuomenėje priimtų moralės bei elgesio normų, neturi neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas ir įstatymais įtvirtintas privalomas elgesio taisykles. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad V. S. neblaivumas tik nežymiai viršijo ribą nuo kurios taikoma administracinė atsakomybė. Tai pagrindžia pareiškėjo nurodytą faktą, kad jis manė esantis blaivus, jokių išorinių požymių nejautė ir nepastebėjo. Šios aplinkybės patvirtina, kad V. S. asmenybė nėra pavojinga dėl galimo analogiško nusižengimo pakartotinumo ir padarytas nusižengimas yra atsitiktinis. Paskirtos administracinio poveikio priemonės ilgas taikymas gali įtakoti pareiškėjo darbinės veiklos galimybes ir akivaizdžiai neproporcingai paveikti pareiškėjo gyvenimo kokybę. Be to jis turi sistemingai lankytis pas medikus, dalyvauti reabilitacijoje, kad atgautų pilną darbingumą. Ilgas tokių apribojimų, kaip teisės vairuoti atėmimas ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užtaisai, taikymas reiškia ir itin griežtą atsakomybę, kuri šiuo atveju nebūtų proporcinga padaryto nusižengimo ir paties pažeidėjo pavojingumui. Pažymėtina, kad asmuo iš nuobaudos turi pajusti neigiamas pasekmes, tačiau nubaudimas negali būti neproporcingai neigiamai įtakojantis asmens gyvenimą.
15. Teismo vertinimu, V. S. suvokia ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo pavojingumą, turėjo pakankamai laiko apmąstyti ir įvertinti savo neatsakingą poelgį bei to pasekmes, be to pats administracinio nusižengimo tyrimo procesas jam padarė auklėjamąjį poveikį. Pareiškėjui V. S. dėl vairavimo esant neblaiviam paskirta bauda laikytina adekvačia priemone, sukėlusia neigiamas pasekmes ir tai pakankamai jį nubaudė, o byloje esantys duomenys bei paaiškinimai pagrindžia būtinybę pareiškėjui turėti teisę vairuoti.
16. ANK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos minėtame straipsnyje (t. y. ANK 27 straipsnio 1 dalyje) numatytos administracinio poveikio priemonės, tarp jų ir specialiosios teisės atėmimas bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Skiriant administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina nubaudimo tikslams pasiekti. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017).
17. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, nuobauda ar administracinio poveikio priemonė švelninama tada, kai sankcijoje numatytos nuobaudos ar poveikio priemonės rūšies bei dydžio paskyrimas, net ir minimalios, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes ir pažeidėjo asmenybę, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, t. y. tokios nuobaudos ar poveikio priemonės, kuri numatyta sankcijoje paskyrimas, būtų neprotingas ir neteisingas.
18. Vertinant administracinės poveikio priemonės skyrimą teisingumo ir proporcingumo požiūriu, atsižvelgtina į tai, kad V. S. savo veiksmais niekam žalos nepadarė, nepažeidė kitų Kelių eismo taisyklių, neblaivumas nežymiai viršijo leistiną normą, vieną kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau pažeidimas nėra šiurkštus (b. l. 21-25). Pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtina jo skunde nurodytas aplinkybes, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga tikslu išlaikyti darbą, sveikatos atstatymo tikslais (b. l. 14-20). Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, darytina išvada, kad visuma šių aplinkybių vertintinos pareiškėjo naudai, t. y. kaip jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme švelninančios, tačiau visa apimtimi neeliminuojančios jo atsakomybės. Pareiškėjo pateikti paaiškinimai teismo posėdžio metu, skunde išdėstyti argumentai, rašytinė bylos medžiaga rodo jo nuoširdų susirūpinimą dėl savo veiksmų, norą taisytis, adekvatų požiūrį į padarytą nusižengimą bei jo pasekmes, todėl vertintina teigiamai. Visuma nustatytų aplinkybių V. S. elgesio nepateisina, tačiau leidžia teigti, kad jis nėra piktybinis elgesio normų pažeidinėtojas, o padarytas tokio pobūdžio administracinis nusižengimas gali būti vertinamas labiau kaip atsitiktinis, bet ne sistemingas teisės normų nesilaikymo rezultatas. Šešių mėnesių specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir nustatytas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai vieneriems metams, nagrinėjamu atveju būtų neproporcingai didelis, vertinant su galimais nuostoliais praradus teisę vairuoti. Pažymėtina ir tai, kad jau dabar V. S. jaučia neigiamas nubaudimo pasekmes, nes nuo 2025 m. gegužės 1 d. jam yra sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones (b. l. 41).
19. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes (administracinio nusižengimo pavojingumą, nustatytą V. S. neblaivumo laipsnį, jo elgesį po administracinio nusižengimo padarymo, pareiškėją charakterizuojančią medžiagą) ir paskirtos administracinio poveikio priemonės proporcingumą padarytam nusižengimui, teismas sprendžia, kad ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – atgrasyti pareiškėją nuo administracinių nusižengimų, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų, nubausti ir apriboti galimybę daryti naujus nusižengimus, gali būti pasiekti taikant švelnesnes administracinio poveikio priemones.
20. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, priimtas nutarimas dalyje dėl paskirtų administracinio poveikio priemonių pakeistinas - administracinio poveikio priemonę – draudima vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai sušvelninti ir paskirti šešių mėnesių terminą, o administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą skiriant trumpesniam laikui, t.y. trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos (2025 m. gegužės 1 d.). Esant šioms aplinkybėms, Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Eglės Rimavičės 2025 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-4863-2025 pakeistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis, 644 str., 646 str., teismas,
nutaria:
V. S. skundą tenkinti.
Pakeisti Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Eglės Rimavičės 2025 m. gegužės 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-4863-2025, kuriuo V. S. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarymą, paskirta 800,00 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės, – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. V. S. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t.y. nuo 2025 m. gegužės 1 d., administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai sušvelninti ir paskirti 6 (šešių) mėnesių terminą, skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d..
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.