Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-02-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-343-1078/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-02-26
Bylos Nr.
1-343-1078/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35859-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Kaltinamasis
V. R.
Advokatai
Teresa Rotdeker
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-343-1078/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35859-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1, 1.1.8.12, 1.1.7.2.5 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,sekretoriaujant Rūtai Agnei Naujaneidalyvaujant prokurorui Ričardui Kubiliui,kaltinamajam V. R. (V. R.), jo gynėjai advokatei Teresai Rotdeker,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas, paskutinius kartus:

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį - paskirta 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 10 d., 2014 m. vasario 14 d. ir Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nuosprendžiais ir paskirta galutinė subendrinta 3 m. laisvės atėmimo bausmė;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – paskirta 20 parų arešto bausmė;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – paskirta 20 parų arešto bausmė;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos), BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – paskirta galutinė subendrinta 60 parų arešto bausmė (bausmę atlikęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent:

jis, 2019 m. rugpjūčio 21 d., 18.20 val., būdamas prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ antrame aukšte, (duomenys neskelbtini), pagrobė iš nepilnamečio A. M. ant stalo antrame aukšte, ties vaistinės „(duomenys neskelbtini)“ įėjimu, gulėjusį mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ - 300 eurų vertės, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė, nes iškart buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Šiais veiksmais pasikėsino padaryti nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis V. R. kaltę pripažino, parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pamatė gulintį ant stalo telefoną, nieko šalia nebuvo, todėl jį paėmė, įsidėjo į kišenę ir ėjo link išėjimo iš parduotuvės, tačiau nespėjęs išeiti iš parduotuvės buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Telefoną norėjo pavogti ir vėliau parduoti lombarde, nes reikėjo pinigų. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Kadangi kaltinamasis V. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltinamasis, jo gynėja ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. spalio 24 d. papildomai apklaustas kaltinamasis V. R. prisipažino visiškai, parodė, kad nori pakeisti savo parodymus. 2019 m., pranešime apie įtarimą nurodytą datą ir valandą, jis buvo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), nuėjo į antrą aukštą, pamatė ant stalo gulintį paliktą juodos spalvos mobilaus ryšio telefoną, aplinkui jokių žmonių nebuvo, prisėdo ant krėslų ir greitai pavogė ant stalo gulėjusį telefoną, įsidėjo jį į kelnių kišenę. Tuomet prie jo priėjo pareigūnai, kurie pasakė, kad parodytų kišenes, kur ir gulėjo pavogtas telefonas. Kieno tai buvo telefonas, pasakyti negali, jis buvo tiesiog paliktas ant stalo, prie kurio jokių žmonių nebuvo. Dėl to, kad pavogė telefoną, labai gailisi, telefonas grąžintas (t. 1, b. l. 86-88).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji L. L. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. vakare jos sūnus A. M. buvo (duomenys neskelbtini), esančiame prekybos centro pastate, kur antrame aukšte, ties „(duomenys neskelbtini)“ įėjimu, žaidė ir tuo metu savo kuprinę buvo pasidėjęs ant krėslų. 2019 m. rugpjūčio 21 d., 18.28 val., jai paskambino policijos pareigūnė ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini), esančiame prekybos centro pastate, iš jos sūnaus A. M. buvo pavogtas juodos spalvos mobilaus ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“ su juodos spalvos plastikiniu dėklu, kurio vertė 300 eurų, pareigūnai sulaikė vagį ir pas jį rado telefoną. Policijos komisariate jai buvo grąžintas pavogtasis mobilaus ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“ (nesugadintas) (t. 1, b. l. 35-38).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. K., parodė, kad jis 2019 m. rugpjūčio 21 d, dirbdamas kartu su vyriausiuoju patruliu M. S., apie 18.15 val., PC „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), pastebėjo gerai žinomą asmenį, kuris vykdo nusikalstamas veikas, vagystes - V. R., kuris 18.20 val. prisėdo ant krėslų, esančių antrame prekybos centro aukšte, ties „(duomenys neskelbtini)“ įėjimu, ant kurių buvo palikti daiktai. V. R. pradėjo apžiūrinėti daiktus, paėmė į rankas mobilaus ryšio telefoną ir įsidėjo jį į kairę megztinio kišenę. Tai padaręs pradėjo šalintis link antro aukšto išėjimo, kur jis ir buvo sulaikytas. Patikrinus asmens kišenes, jo kairėje megztinio kišenėje buvo rastas juodos spalvos „(duomenys neskelbtini)“, model: (duomenys neskelbtini), mobilusis telefonas, su juodu dėklu dengiančiu nugarėlę. Paklausus ar telefonas priklauso jam, asmuo atsakė, kad ne ir, kad jį paėmė nuo fotelių. Grįžus vaikams prie minėtų fotelių paklausė, ar niekas nedingo, vienas iš vaikų - A. M., pasigedo telefono, kurį ir buvo paėmęs V. R. (t. 1, b. l. 57-60). Iš esmės analogiškas aplinkybes J. K. nurodė ir surašytame tarnybiniame pranešime (t.1, b.l. 6).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio protokolo – pareiškimo nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d., apie 18.20 val., (duomenys neskelbtini), esančiame prekybos centro pastate, iš L. L. nepilnamečio sūnaus A. M. kuprinės buvo pavogtas jai priklausantis mobilaus ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 300 eurų. Dėl šio įvykio padaryta 300 eurų turtinė žala (t. 1, b. l. 24-33).

Iš byloje esančio daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautas vaizdo įrašas, dėl 2019 m. rugpjūčio 21 d. įvykio aplinkybių. Vaizdo įraše matosi prekybos centro pastato antro aukšto patalpos, kur sėdi vyras, nustatyta, kad tai V. R., kuris dairosi aplinkui, apsirengęs tamsios spalvos sportiniu kostiumu, sportbačiais, atsistoja ir nuo greta esančio fotelio paima mobilaus ryšio telefoną, įsideda jį sau į sportinio kostiumo kišenę ir nueina (t. 1, b. l. 20-22).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d., 18.40 val., kriminalinės policijos pareigūnas pranešė, jog Vilniaus apskrities VPK KP pareigūnai, įtarę mobiliojo telefono vagystę, sulaikė pilietį V. R. (t.1, b.l. 5).

Iš 2019 m. rugpjūčio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtos patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t.1, b.l. 8-14).

Iš byloje esančio savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad J. K. savanoriškai pateikė mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, paimtą iš sulaikytojo V. R. (t. 1, b.l. 61-65).

Iš byloje esančio savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad L. L. pateikė apžiūrai mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 42-47). Telefonas buvo apžiūrėtas, procesinio veiksmo eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b.l. 48-53).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 178 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybę tam, kas pagrobė svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL sumą. Vagystė pagal minėto straipsnio dispoziciją – tai svetimo turto pagrobimas, kuris suprantamas kaip neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui nepriklausančio turto užvaldymas (pasisavinimas), atimantis iš jo savininko galimybę valdyti, naudotis, kitaip disponuoti jam priklausančiu turtu, tuo tarpu kaltininkas turi realią galimybę (atsiradusią jo veiksmų rezultate) tuo turtu disponuoti pagal savo nuožiūrą.

Nagrinėjamoje byloje V. R. prisipažino kaltu dėl jam inkriminuotos 2019 m. rugpjūčio 21 d. nusikalstamos veikos, nurodydamas, kad jis 2019 m. rugpjūčio 21 d., prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ antrajame aukšte, (duomenys neskelbtini), pamatęs ant stalo gulintį paliktą juodos spalvos mobilaus ryšio telefoną, jį paėmė, įsidėjo į kelnių kišenę ir pasišalino, tačiau iškart buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu nurodytos aplinkybės sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais: ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji L. L. patvirtino, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. vakare, (duomenys neskelbtini), esančiame prekybos centro pastate, iš jos sūnaus A. M. buvo pavogtas juodos spalvos mobilaus ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“, liudytojas J. K. nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d, apie 18.15 val., PC „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), pastebėjo V. R., kuris, nuo krėslo, ant kurio buvo palikti daiktai, paėmė į rankas mobilaus ryšio telefoną ir įsidėjo jį į kišenę, jam pradėjus šalintis iš įvykio vietos, jis buvo sulaikytas ir jo megztinio kišenėje buvo rastas juodos spalvos „(duomenys neskelbtini)“, model: (duomenys neskelbtini), mobilusis telefonas, aplinkybės, jog V. R. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje paėmė mobiliojo ryšio telefoną ir įsidėjo į savo kišenę užfiksuotos ir vaizdo įraše bei vaizdo įrašo apžiūros protokole.

Taigi išnagrinėjus baudžiamąją bylą neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje paėmė svetimą jam nepriklausiusį mobiliojo ryšio telefoną ir su juo pasišalino. Kartu pažymėtina, jog kaltinamajame akte tokie V. R. veiksmai kvalifikuoti kaip baigtas nusikaltimas, tačiau atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir baudžiamosios teisės doktriną vagystės sudėtis yra materialioji, todėl jos baigtumo momentas sietinas su žalos padarymu. Realiai turtinė žala atsiranda ne nuo turto paėmimo, bet nuo jo pasisavinimo momento, kai kaltininkas turi realią galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu savo nuožiūra, t. y. kada kaltininkas paima turtą iš jo saugojimo ar laikymo vietos ir atgabena į tokią vietą, kur yra jam palankios aplinkybės tą turtą paimti, parduoti, apkeisti, atiduoti kitiems asmenims arba kitaip juo disponuoti savo nuožiūra, arba pačiam jį sunaudoti, o gal net išmesti (pvz. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-118-468/2019). Iš paties kaltinamojo tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo J. K. parodymų, akivaizdu, kad kaltinamasis, pagrobęs nukentėjusiosios telefoną, neturėjo realios galimybės jį valdyti ir disponuoti juo pagal savo valią, nes iškart buvo sulaikytas policijos pareigūnų, todėl tokia kaltinamojo veika nelaikytina baigta, o vertintina kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką.

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriuo tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog V. R. pareikštas kaltinimas tikslintinas, nurodant, jog jis 2019 m. rugpjūčio 21 d., 18.20 val., būdamas prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ antrame aukšte, (duomenys neskelbtini), pagrobė iš nepilnamečio A. M. ant stalo antrame aukšte, ties vaistinės „(duomenys neskelbtini)“ įėjimu, gulėjusį mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ - 300 eurų vertės, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė, nes iškart buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tokie V. R. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį.

Dėl skirtinos bausmės

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras nei kaltinamajame akte, nei savo baigiamojoje kalboje kaltinamajam neinkriminavo. Nors kaltinamasis teisme prisipažino pavogęs telefoną ir nurodė nuoširdžiai besigailintis dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau atsižvelgiant į tai, jog V. R. sistemingai daro nusikalstamas veikas, susijusias su svetimo turto pagrobimu, jo prisipažinimas ir gailėjimasis laikytinas deklaratyviu ir nepripažintinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Teismas, skirdamas bausmę V. R., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (kaltinamasis pasikėsino padaryti vieną tyčinę nesunkią nusikalstamą veiką nuosavybei), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis, praeityje teistas net vienuolika kartų, sistemingai daro nusikalstamas veikas, susijusias su svetimo turto pagrobimu, taip pat ne sykį baustas administracine tvarka už smuklaus svetimo turto pagrobimą, neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šios visos aptartos aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja V. R. ir jo gyvenimo būdą, rodo jo požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi. Tai, kad kaltinamasis ne sykį nubaustas už svetimo turto pagrobimą, įskaitant ir administracine tvarka, tačiau savo elgesio modelio nekeitė, rodo, jog jam taikytos valstybės prievartos priemonės nedarė absoliučiai jokio poveikio ir neprivertė kaltinamojo įvertinti savo elgesio neigiamas pasekmes bei pakeisti gyvenimo būdą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad V. R. už jo pasikėsintą padaryti nusikaltimą skirtina griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas artimesnis sankcijos minimaliai ribai. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas V. R. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d., 18.30 val., iki 2019 m. rugpjūčio 22 d., 11.22 val., t. y. viena diena.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai nuteistasis yra visiškai atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-519/2013, 2A-7-3/2014, 2K-10-976/2016). Atsižvelgiant į tai, kad V. R. buvo nuteistas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nuosprendžiu (bausmė šio nuosprendžio paskelbimo dienai jau yra atlikta), vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė bendrintina dalinio sudėjimo būdu su 2019 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės pridedant dalį 2019 m. spalio 21 d. nuosprendžiu skirtos bausmės.

Dėl kitų klausimų

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei baudžiamajai bylai nagrinėti - kompaktinį diską su vaizdo įrašu (t. 1, b. l. 22) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Ikiteisminio tyrimo metu V. R. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. R. (V. R.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. R. paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsniu, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme (60 parų arešto), ir paskirti V. R. galutinę subendrintą 4 (keturių) mėnesių ir 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmės laiką pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nuosprendį bei šiuo nuosprendžiu įskaitytą laiką, taip pat laikino sulaikymo laiką šioje baudžiamojoje byloje (nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d., 18.30 val., iki 2019 m. rugpjūčio 22 d., 11.22 val.).

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią V. R. skaičiuoti nuo faktinio jo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

V. R. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei baudžiamajai bylai nagrinėti -kompaktinį diską su vaizdo įrašu (t. 1, b. l. 22) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė