Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. L. (J. L.) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-762-1084/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ (likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Lucsana“ teisių ir pareigų perėmėjos) ieškinį atsakovui J. L. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Lucsana“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atsiliepimai į atskirąjį skundą neteikti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

10. Atsakovas (apeliantas) J. L. nurodo, kad jis kartu su atskiruoju skundu teikia 2024 m. rugpjūčio 5 d. pažymą apie registraciją užimtumo tarnyboje ir Sodros 2024 m. rugpjūčio 6 d. pažymą apie negautas išmokas. Pažymėtina, kad nors atsakovas nurodo, jog kartu su atskiruoju skundu teikia dvi pažymas, tačiau į bylą yra pateikta tik viena – 2024 m. rugpjūčio 5 d. pažyma apie registraciją užimtumo tarnyboje, todėl toliau apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl šio įrodymo prijungimo prie bylos.

11. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

12. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

13. Nagrinėjamu atveju būtinybė pateikti naujus rašytinius įrodymus (pažymą) atsirado vėliau, t. y. pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą nutartį, kuria atsakovo prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą buvo atmestas ir jis buvo įpareigotas sumokėti atitinkamo dydžio žyminį mokestį už teikiamą apeliacinį skundą. Nors, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas pareigą pagrįsti savo turinę padėtį, atitinkamai, pateikti ir tam būtinus duomenis, turėjo pirmosios instancijos teisme, t. y. teikiant prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, tačiau, įvertinus tai, kad pažyma yra gauta jau po skundžiamos nutarties priėmimo, o jos priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl, siekiant išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, spręstina, kad šiuo atveju yra pagrindas 2024 m. rugpjūčio 5 d. pažymą priimti. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl priimto įrodymo pasisako tiek, kiek jis turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.

Dėl ginčo esmės

14. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Legal Balance“ (LUAB „Lucsana“ teisių ir pareigų perėmėja), kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo J. L. priteisti 27 438,78 Eur sumą, kaip patirtą žalą, ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir nurodyto dydžio žalą priteisė ieškovei iš atsakovo. Atsakovas, nesutikdamas su priimtu sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba ieškovo ieškinį atmesti ir civilinę bylą nutraukti. Tuo pačiu atsakovas prašė atleisti jį nuo 617 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, konstatavęs, kad atsakovas prašo jį atleisti nuo visos už apeliacinį skundą mokėtinos žyminio mokesčio dalies, t. y. 617 Eur, tačiau nėra sumokėjęs nei dalies žyminio mokesčio, taip pat tai, kad nėra pateikęs savo sunkią turtinę padėtį pagrindžiančių duomenų, atsakovo prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo atmetė. Atsakovas nesutinka su šia nutartimi, dėl to pateikė atskirąjį skundą, iš esmės jį argumentuodamas tuo, kad jau keli metai yra bedarbis ir jokių išmokų negauta, todėl neturi galimybės sumokėti reikiamo dydžio žyminio mokesčio

16. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, vis dėlto tai nereiškia, kad ši teisė yra absoliuti ir įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ar tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis. Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu egzistuoja teisės kreiptis į teismą prielaidos ir asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja nepažeisdamas šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.

17. Teismų praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas už teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis). Žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiama viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-71-516/2020; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020).

18. CPK 306 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, kad kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami duomenys apie tai, jog už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas). CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

19. Nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl mokėtino už apeliacinį skundą žyminio mokesčio dydžio nėra. Ginčas byloje kilo dėl atsakovo pareigos sumokėti nurodyto dydžio žyminį mokestį už teikiamą apeliacinį skundą, atsakovui prašant jį atleisti nuo jo mokėjimo dėl sunkios turinės padėties.

20. Asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Dėl to proceso įstatyme yra nustatyti teisiniai instrumentai skirti padėti asmenims, negalintiems dėl savo turtinės padėties sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, faktiškai ir efektyviai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą.

21. Taigi, asmuo gali būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, jeigu pateikiami jo sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai, dėl ko jis negali sumokėti nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Įstatymų leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias, vertinant asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį, turėtų būti atsižvelgiama, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtent pats teismas sprendžia, ar pateikti argumentai bei juo pagrindžiantys įrodymai yra pakankami tokio prašymo patenkinimui, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-679/2009; 2010 m. birželio mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-834/2010; 2012 m. kovo 1 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-201/2012 ir kt.). Pareiga įrodyti prašymo pagrįstumą tenka jį pateikusiam asmeniui (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 178, 179 straipsnis).

22. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas kartu su apeliaciniu skundu, pateikdamas prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nėra pateikęs jokių šį prašymą pagrindžiančių duomenų, t. y. nėra pateikęs nei nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos ir kt. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jam nebuvo sudarytos galimybės tokius dokumentus pateikti pirmosios instancijos teismui, vertintina kritiškai. Pažymėtina, kad teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) CPK 83 straipsnio 3 dalies pagrindu neatleidžia proceso šalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kadangi įstatymų leidėjas nurodytoje normoje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nustatęs, jog tam yra būtinas motyvuotas proceso šalies prašymas ir teismas turi teisę proceso šalį nuo mokėtino žyminio mokesčio atleisti tik iš dalies.

23. Iš atsakovo atskirojo skundo turinio galima suprasti, kad jis siekia būti visiškai atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už teikiamą apeliacinį skundą, tačiau kaip minėta įstatyme nėra įtvirtinta tokia galimybė. CPK 83 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad teismas turi teisę proceso šalį nuo mokėtino žyminio mokesčio atleisti tik iš dalies. Šiuo atveju byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovas būtų sumokėjęs bent dalį žyminio mokesčio už teikiamą apeliacinį skundą. Atsakovas atskirajame skunde taip pat nurodė argumentus, kurie jo teigimu patvirtina jo sunkią finansinę padėtį, tačiau įrodymų (išskyrus 2024 m. rugpjūčio 5 d. pažymą apie registraciją užimtumo tarnyboje), pagrindžiančių jo nurodytas aplinkybes (turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos ir kt.) nėra pateikęs. Taigi, apeliacinio teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovas neįrodė prašymo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo pagrįstumo.

24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta – pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio sumokėjimo ir atleidimo nuo jo mokėjimo pagrindus. Atsakovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šią nutartį, todėl jis yra atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Kadangi pirmosios instancijos teismo nutartimi atsakovui nustatytas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo terminas šiuo metu jau yra pasibaigęs, šia nutartimi atsakovui nustatomas papildomas terminas už apeliacinį skundą sumokėti 617 Eur žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus pirmosios instancijos teismui.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovui J. L. papildomą 7 (septynių) dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – sumokėti 617 (šešis šimtus septyniolika eurų 00 ct) žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai pagrindžiančius įrodymus.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.