Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-01-07 · Administracinė byla Nr. eI3-698-809/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-07
Bylos Nr.
eI3-698-809/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02310-2019-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.)
Pareiškėjas
J. V.
Atsakovas
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities Vyriausiais policijos komisariatas
Administracinė byla Nr. eI3-698-809/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02310-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 7 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. V. (J. V.) skundą atsakovams Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. V. (J. V.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino ir prašo: 1) panaikinti 2019 m. birželio 20 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) raštą Nr. 5-S-6030 (toliau – ir Raštas), kaip neteisėtą bei nepagristą; 2) įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – ir Vilniaus AVPK) tinkamai perskaičiuoti pareiškėjo vidaus tarnybos ir tarnybos Lietuvos valstybei stažą skaičiuojant nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki 2016 m. kovo 31 d. misijoje ištarnauto laiko vieną tarnybos dieną – kaip 2 dienas, taip pat atskirai nurodyti kokį tarnybos laiką turėjo 2016 m. sausio 1 d.; 3) įpareigoti Vilniaus AVPK pagal galiojančią nustatytą darbo užmokesčio mokėjimo tvarką apskaičiuoti bei išmokėti pareiškėjui atitinkamą procentinį pareiginės algos priedą, kuris buvo pareiškėjui netinkamai mokamas laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d., pinigus pervedant į pareiškėjo „(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 1–3, 19–21).

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad iki 2018 m. spalio 30 d. vykdė tarnybą Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigose. Vilniaus AVPK viršininko 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 10-TE-1999 (toliau – ir Įsakymas Nr. 1) nuo 2018 m. lapkričio 2 d. buvo perkeltas į Valstybės sienos apsaugos tarnybą (toliau – ir VSAT). Įsakymu Nr. 1 pareiškėjui buvo nustatytas vidaus tarnybos ir tarnybos Lietuvos valstybei stažas 2018 m. lapkričio 1 d., kurį sudarė 21 metai 8 mėnesiai 21 diena. VSAT vado 2018 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. TE-1414 PM (toliau – ir Įsakymas Nr. 2) nuo 2018 m. lapkričio 2 d. buvo paskirtas į VSAT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto pareigas. Įsakymu Nr. 2 pareiškėjui buvo nustatytas vidaus tarnybos ir tarnybos Lietuvos valstybei stažas 2018 m. lapkričio 2 d., kurį sudarė 21 metai 8 mėnesiai 22 dienos. VSAT vado 2019 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. TE-646 (toliau – ir Įsakymas Nr. 3) šis punktas buvo pakeistas bei pareiškėjui buvo nustatytas naujas vidaus tarnybos ir tarnybos Lietuvos valstybei stažas 2018 m. lapkričio 2 d., kurį sudarė 23 metai 1 mėnuo 6 dienos. Pažymėjo, jog Įsakymu Nr. 3 buvo nustatyta, kad į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą nebuvo atitinkamai perskaičiuotas bei įtrauktas dalyvavimo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos specialiojoje stebėsenos misijoje (duomenys neskelbtini) (SMMU) (toliau – ir misija) tarnybos laikas, kuris truko nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki 2016 m. kovo 31 d. (1 metai 4 mėnesiai 7 dienos). Dalyvavimo misijoje pagrindas – Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2014 m. lapkričio 18 d. įsakymas Nr. 5-V-993 „Dėl J. V. dalyvavimo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos specialiojoje stebėsenos misijoje (duomenys neskelbtini)“ bei Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2015 m. kovo 31 d. įsakymas Nr. 5-V-337 „Dėl J. V. dalyvavimo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos specialiojoje stebėsenos misijoje (duomenys neskelbtini) (SMMU) pratęsimo“.

Nurodė, kad tarnybos laikas misijoje turėjo būti nuosekliai dvigubinamas laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki 2016 m. kovo 31 d., taip pat mokamas atitinkamai didesnis procentinis pareiginės algos priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, tačiau laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d., dėl Departamento įgalioto asmens neveikimo, paaiškėjusio 2019 m. gegužės 21 d., tai nebuvo daroma. Pažymėjo, jog siekdamas susigražinti iš Departamento neišmokėtą procentinį priedą už stažą, 2019 m. gegužės 21 d. kreipėsi su prašymu Nr. 5-AP-588 dėl vidaus tarnybos stažo perskaičiavimo bei neišmokėto procentinio priedo už stažą apskaičiavimo bei išmokėjimo. Departamentas Raštu atsisakė perskaičiuoti pareiškėjo stažą motyvuojant tuo, kad jis jau buvo perskaičiuotas 2018 m. lapkričio 2 d. nustatyta tvarka, o nuo 2018 m. lapkričio 1 d. tarnyba Vilniaus AVPK nutrūko, todėl nėra pagrindo perskaičiuoti pareiškėjo vidaus tarnybos stažo. Pareiškėjo teigimu, neišmokėto procentinio priedo už stažą klausimas buvo ignoruotas. Pažymėjo, jog pagrindinis pateikto prašymo tikslas buvo susigrąžinti neišmokėtą procentinį priedą už stažą, o skaičiuojamojo stažo klausimas svarbus ir dėl to, kad nuo turimas tarnybos laikas pensijai skirti priklauso nuo pareigūnų bendro tarnybos laiko.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (el. b. l. 38–41).

Atsiliepime nurodė, kad pareigūno tarnybos stažas nustatomas keičiantis statutinei tarnybai vienoje institucijoje į statutinę tarnybą kitoje institucijoje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nuo 2018 m. lapkričio 2 d. buvo perkeltas iš Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigų į VSAT (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas ir nebuvus atskiro darbuotojo prašymo, vidaus tarnybos stažas papildomai nebuvo perskaičiuojamas tos institucijos, kurioje tarnybą paliko darbuotojas (paskutinės tarnybos dienos duomenys įprasta tvarka paimami ir užfiksuojami iš personalo duomenų posistemio). Šiuo atveju vidaus tarnybos stažas ir tarnybos Lietuvos valstybei stažas pareiškėjui atitinkama tvarka buvo perskaičiuotas VSAT, į kurią pareiškėjas buvo perkeltas, ir, kurioje jis pradėjo tarnybą, įstaigai gavus asmens bylos dokumentus. Nuo 2018 m. lapkričio 1 d, nutrūkus pareiškėjo tarnybai ir darbo teisiniams santykiams Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate, taip pat pareiškėjo tarnybos bylos dokumentams, atitinkama tvarka perėjus ir esant VSAT dispozicijoje, Departamentas neturi teisės gauti minėtų dokumentų ir, atitinkamai, pagrindo perskaičiuoti pareiškėjo vidaus tarnybos ir tarnybos Lietuvos valstybei stažo, todėl šis reikalavimas, Departamento manymu, yra nepagrįstas. Statutinio pareigūno tarnybos stažo dydį įsakymu nustato vadovas, turintis šio pareigūno priėmimo ir atleidimo iš valstybės tarnybos teisę. Su įsakymu dėl tarnybos stažo dydžio nustatymo statutinis pareigūnas supažindinamas. Šiuo atveju pareiškėjas buvo supažindintas su minėtu stažo dydį nustatančiu Vilniaus AVPK viršininko Įsakymu Nr. 1 atleidimo iš Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato tarnybos dieną su juo sutiko ir jokių pretenzijų bei pastebėjimų neturėjo. Pažymėjo, jog pareiškėjas, būdamas protingas ir sąžiningas, sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Pareiškėjas specialiojoje stebėsenos misijoje (duomenys neskelbtini) dalyvavo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2014 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 5-V-993 „Dėl J. V. dalyvavimo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos specialiojoje stebėsenos misijoje (duomenys neskelbtini)“ nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki 2015 m. kovo 31 d., bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 5-V-337 „Dėl J. V. dalyvavimo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos specialiojoje stebėsenos misijoje (duomenys neskelbtini) (SMMU) pratęsimo“ nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. Pažymėjo, jog įvertinus pareiškėjo darbo specifiką, būtinas žinias funkcijoms vykdyti, patirtį, taip pat būnant protingu ir apdairiu asmeniu, darė išvadą, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti pabaigęs vykdyti specialiąją stebėjimo misiją, ir gavęs pirmąjį darbo užmokestį po jos (2016 m. gegužės mėn.) ir toliau sekdamas savo darbo užmokesčio eigą iki 2018 m. lapkričio 1 d.

Atsiliepimas

Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį dirbo Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate. Su Vilniaus apskrities policija darbuotoją sieja tarnybos santykiai, todėl Vilniaus AVPK laikytinas pareiškėjo darbdaviu ginčo metu. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatas yra struktūrinis Vilniaus AVPK padalinys, kuris įgyvendino visas darbdavio pareigas buvusiam tarnautojui, t. y. aprūpino būtinomis tarnybos priemonėmis, nustatė tarnybos pradžios ir pabaigos laiką, priėmė įsakymus dėl kasmetinių atostogų ir kitų garantijų suteikimo, vykdė tarnybinės atsakomybės procedūrą, priėmė sprendimus dėl darbo užmokesčio ir mokėjo darbo užmokestį iš Vilniaus AVPK skirtų biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, Departamentas nevykdo jokių kaip darbdavio funkcijų Vilniaus AVPK darbuotojų ir valstybės tarnautojų atžvilgiu, išskyrus personalo administravimo funkciją - teikia informaciją, dėl to ir pagal faktinę situaciją negali būti vertinamas kaip pareiškėjo darbdavys. Faktas, kad policijos generalinis komisaras turi įgaliojimus kompetencijos ribose leisti norminius teisės aktus, kurie yra privalomi ir policijos pareigūnams, su kuriais Departamento nesieja tarnybos santykiai, nesudaro prielaidų teigti, kad Departamentas pastarųjų atžvilgiu laikomas darbdaviu. Atsižvelgus į tai, akcentavo, kad pareiškėjas dėl priedo už apskaičiuotą stažą Lietuvos valstybei privalėjo kreiptis į savo darbdavį, t. y. Vilniaus AVPK. Tad ir šiuo atveju, Valdybai pateikus atsakymą į asmens paklausimą, galutinis sprendimas bet kuriuo atveju vis tiek privalo būti priimtas darbdavio, t. y. Vilniaus AVPK.

Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (el. b. l. 96–98).

Nurodė, kad VSAT vado Įsakymu Nr. 3 buvo pakeista VSAT vado Įsakymo Nr. 2 dalis dėl vidaus tarnybos ir tarnybos Lietuvos valstybei stažo ir pareiškėjui buvo nustatytas vidaus tarnybos ir tarnybos Lietuvos valstybei stažas 2018 m. lapkričio 2 d., kurį sudarė 23 metai 1 mėnuo 6 dienos. Akcentavo, jog pareiškėjas 2018 m. spalio 30 d. susipažino su Vilniaus AVPK viršininko Įsakymu Nr. 1, tačiau per Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti į teismą nesikreipė. Nuo 2018 m. lapkričio 1 d. nutrūkus pareiškėjo tarnybai ir darbo teisiniams santykiams Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) rajono Policijos komisariatas, Departamentas ir Vilniaus AVPK neturi pagrindo perskaičiuoti pareiškėjo vidaus tarnybos ir tarnybos Lietuvos valstybei stažo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Departamento Rašto teisėtumo ir pagrįstumo, bei pagrindo įpareigoti Vilniaus AVPK tinkamai perskaičiuoti pareiškėjo vidaus tarnybos ir tarnybos Lietuvos valstybei stažą skaičiuojant nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki 2016 m. kovo 31 d. misijoje ištarnauto laiko vieną tarnybos dieną – kaip 2 dienas, bei atskirai nurodyti kokį tarnybos laiką pareiškėjas turėjo 2016 m. sausio 1 d. Taip pat pagrindo įpareigoti Vilniaus AVPK pagal galiojančią nustatytą darbo užmokesčio mokėjimo tvarką apskaičiuoti bei išmokėti pareiškėjui atitinkamą procentinį pareiginės algos priedą, kuris buvo pareiškėjui netinkamai mokamas laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2014 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 5-V-993 „Dėl J. V. dalyvavimo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos specialiojoje stebėsenos misijoje (duomenys neskelbtini)“ pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki 2015 m. kovo 31 d. dalyvavo misijoje (el. b. l. 10–11). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 5-V-337 „Dėl J. V. dalyvavimo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos specialiojoje stebėsenos misijoje (duomenys neskelbtini) (SMMU) pratęsimo“ pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. dalyvavo misijoje (el. b. l. 12).

Vilniaus AVPK viršininkas Įsakymu Nr. 1 perkėlė pareiškėją nuo 2018 m. lapkričio 2 d. iš Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigų į VSAT. Minėtame įsakyme nurodyta, jog kasmetinių atostogų už 2018 metus nepanaudota 15 kalendorinių dienų, o pareiškėjo vidaus tarnybos stažas ir tarnybos Lietuvos valstybei stažas 2018 m. lapkričio 1 d. yra 21 m. 8 mėn. 21 d. (el. b. l. 6).

VSAT vadas Įsakymu Nr. 2 nuo 2018 m. lapkričio 2 d. skyrė pareiškėją, perkeltą iš Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigų į VSAT (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Šiame įsakyme nurodyta, jog pareiškėjo vidaus tarnybos ir tarnybos Lietuvos valstybei stažas 2018 m. lapkričio 2 d. yra 21 m. 8 mėn. 22 d., nepanaudotų 15 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų už 2018 metus (el. b. l. 7).

VSAT vadas Įsakymu Nr. 3 pakeitė Įsakymo Nr. 2 1 punktą ir nurodė, kad nuo 2018 m. lapkričio 2 d. skyrė pareiškėją, perkeltą iš Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigų į VSAT (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Pareiškėjo vidaus tarnybos ir tarnybos Lietuvos valstybei stažas 2018 m. lapkričio 2 d. yra 23 m. 1 mėn. 6 d., nepanaudotų 15 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų už 2018 metus (el. b. l. 8).

Pareiškėjas 2019 m. gegužės 21 d. su prašymu kreipėsi į Departamentą, prašydamas perskaičiuoti vidaus tarnybos ir tarnybos Lietuvos valstybei stažą skaičiuojant nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki 2016 m. kovo 31 d. misijoje ištarnauto laiko vieną tarnybos dieną – kaip dvi dienas. Taip pat pareiškėjas prašė apskaičiuoti bei išmokėti atitinkamą procentinį pareiginės algos priedą, kuris nebuvo mokamas laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki 2018 m. spalio 30 d. (el. b. l. 4–5).

Departamentas Raštu informavo pareiškėją, kad nuo 2018 m. lapkričio 2 d. jis buvo perkeltas į VSAT, kur atitinkama tvarka jam buvo perskaičiuotas vidaus tarnybos stažas. Kadangi nuo 2018 m. lapkričio 1 d. pareiškėjo tarnyba Vilniaus AVPK nutrūko, todėl išaiškinta, jog nėra pagrindo perskaičiuoti pareiškėjo vidaus tarnybos stažą (el. b. l. 14).

Dėl Departamento Rašto

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas Raštas turėtų būti panaikintas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

Pažymėtina ir tai, kad sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinoma ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1833-442/2017, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018). Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-212/2012, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014; 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016, 2017 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017, 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-871-525/2018).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje, formuodamas Viešojo administravimo įstatymo taikymo praktiką, ne kartą yra akcentavęs, jog visoms viešojo administravimo institucijoms yra keliami, be kita ko, VAĮ nustatyti reikalavimai, inter alia (be kita ko), šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat, kaip minėta, šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. Be to, šios institucijos yra saistomos gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, 2017 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2185-146/2016, 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5129-415/2018).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dirbo Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigose. Kadangi VSAT vado Įsakymu Nr. 3 buvo pakeistas VSAT vado Įsakymo Nr. 2 1 punktas bei juo nustatytas pareiškėjo vidaus tarnybos ir tarnybos Lietuvos valstybei stažas, kuris 2018 m. lapkričio 2 d. sudarė 23 metus 1 mėnesį ir 6 dienas (el. b. l. 8), todėl pareiškėjas su prašymu kreipėsi į Departamentą dėl vidaus tarnybos stažo perskaičiavimo bei neišmokėto procentinio priedo už stažą apskaičiavimo ir išmokėjimo (el. b. l. 4–5). Departamentas Raštu informavo pareiškėją, kad nuo 2018 m. lapkričio 2 d. jis buvo perkeltas į VSAT, kur atitinkama tvarka buvo perskaičiuotas vidaus tarnybos stažas. Taip pat pareiškėjas buvo informuotas, jog nuo 2018 m. lapkričio 1 d. tarnyba Vilniaus AVPK nutrūko, todėl nėra pagrindo perskaičiuoti pareiškėjo vidaus tarnybos stažą (el. b. l. 14).

Pareiškėjo teigimu, minėtu prašymu jis siekė susigrąžinti neišmokėtą procentinį priedą už stažą, be to, turimas tarnybos laikas aktualus pensijai skirti. Įvertinus ginčijamo Rašto turinį matyti, jog Departamentas atsisakė perskaičiuoti pareiškėjo vidaus tarnybos stažą motyvuojant tuo, jog jo tarnyba Vilniaus AVPK nutrūko, tačiau Įsakymas Nr. 1, kurio pagrindu buvo apskaičiuotas pareiškėjo vidaus tarnybos stažas ir tarnybos Lietuvos valstybei stažas, buvo priimtas Vilniaus AVPK, t. y. tiesioginio pareiškėjo darbdavio. Šiuo atveju Departamentas ginčijamame Rašte nenurodė, jog jis nevykdo jokių kaip darbdavio funkcijų Vilniaus AVPK darbuotojų ir valstybės tarnautojų atžvilgiu, išskyrus personalo administravimo funkciją – informacijos teikimą. Taip pat ginčijamame Rašte nebuvo nurodyta, jog pareiškėjas su pateiktu prašymu turėjo kreiptis į Vilniaus AVPK, t. y. tiesioginį darbdavį. Be to, minėtame Rašte nenurodytos teisės aktų normos, kuriomis grindžiamas pateiktas atsakymas bei nenurodyta apskundimo tvarka. Įvertinus teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ginčijamas Departamento Raštas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nesuderinamas su gero administravimo principu, todėl naikintinas.

Dėl vidaus tarnybos ir tarnybos Lietuvos valstybei stažo perskaičiavimo bei procentinio pareiginio algos priedo išmokėjimo

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. IX-1538 (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d.) 46 straipsnio 1 dalies 11 punkte buvo nustatyta, kad pareigūno vidaus tarnybos stažas skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą ir į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitant (tarp jų ir laikotarpius, buvusius iki 1990 m. kovo 11 d.) vieną tarnybos dieną tarptautinių organizacijų misijose Vyriausybės siuntimu taikos įvedimo misijose – kaip 3 dienas, taikos palaikymo misijose ir patarėjų bei stebėtojų misijose – kaip 2 dienas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis yra 3 procentai pareiginės algos už kiekvienus 3 metus, įskaičiuojamus į pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytą vidaus tarnybos stažą, į jį papildomai įskaitant Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą valstybės tarnautojo tarnybos stažą. Priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą negali viršyti 30 procentų pareiginės algos.

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinto 2018 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. XIII-1381 (toliau – ir Statutas) (aktuali akto redakcija) 55 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad pareigūno vidaus tarnybos stažas skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą ir į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitant (tarp jų ir laikotarpius, buvusius iki 1990 m. kovo 11 d.) vieną tarnybos dieną tarptautinių organizacijų misijose Vyriausybės siuntimu taikos įvedimo misijose – kaip 3 dienas, taikos palaikymo misijose ir patarėjų bei stebėtojų misijose – kaip 2 dienas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis yra 1 procentas pareiginės algos už kiekvienus metus, įskaičiuojamus į pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytą vidaus tarnybos stažą, į jį papildomai įskaitant Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą valstybės tarnautojo tarnybos stažą. Priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą negali viršyti 30 procentų pareiginės algos.

Pareiškėjo teigimu, Įsakymu Nr. 1 buvo netinkamai apskaičiuotas vidaus tarnybos ir tarnybos Lietuvos valstybei stažas, kadangi Įsakymu Nr. 3 jis buvo perskaičiuotas, t. y. įskaitytas pareiškėjo buvimo misijoje laikotarpis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes sukelia Vilniaus AVPK viršininko Įsakymas Nr. 1, iš kurio kildinamas galimai netinkamai apskaičiuoto stažo perskaičiavimas bei neišmokėtas procentinis pareiginės algos priedas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas susipažinęs su Įsakymu Nr. 1 ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytu vieno mėnesio terminu jo neginčijo, taip pat neginčijo ir kreipęsis į teismą, kas leidžia daryti išvadą, jog su juo sutiko, todėl jis yra galiojantis bei nepanaikintas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pareiškėjas susipažinęs su VSAT vado Įsakymu Nr. 2 taip pat įstatymo nustatytu terminu neginčijo, su juo sutiko, tačiau susipažinęs su VSAT vado Įsakymu Nr. 3, kreipėsi su prašymu į Departamentą.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Vadovaujantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Pagal šio straipsnio 2 dalį, prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai.

Pažymėtina, kad LVAT praktikoje akcentuojama, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straispnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straispnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-525-575/2010). Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis Nr. AS-822-61/2012). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Teismų praktikoje sprendžiant termino atnaujinimo klausimą taip pat yra vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., LVAT 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008 ir kt.). Tad, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. kaip minėta, teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).

Minėtos faktinės aplinkybės bei aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, turėjo Įsakymo Nr. 1 susipažinimo momentu ginčyti vidaus tarnybos ir tarnybos Lietuvos valstybei stažo apskaičiavimą, o praleidus įstatyme nustatytą terminą, esant svarbioms ir nuo jo valios nepriklausančioms aplinkybėms, kreiptis į teismą su prašymu dėl praleisto termino atnaujinimo, pateikiant nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, jog Įsakymas Nr. 1 buvo priimtas 2018 m. spalio 30 d., o pareiškėjas kreipėsi į teismą 2019 m. birželio 25 d., t. y. daugiau nei po pusmečio nuo minėto įsakymo priėmimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu nėra pagrindo perskaičiuoti pareiškėjo vidaus tarnybos ir tarnybos Lietuvos valstybei stažo bei išmokėti pareiškėjui procentinį pareiginės algos priedą.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies panaikinant Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. birželio 20 d. raštą Nr. 5-S-6030, likusioje dalyje pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia

Pareiškėjo J. V. (J. V.) skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. birželio 20 d. raštą Nr. 5-S-6030.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė