- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-17
- Bylos Nr.
- 1-526-298/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20944-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaclavas Karšulis
- Kaltinamasis
- T. A.
- Nukentėjusysis
- A. T.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. A. (T. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė – lenkas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini) išsiskyręs, dirbantis, teistas:
1) 2004-08-08 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį – nuteistas 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams.
2) 2006-04-19 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 164 straipsnį – nuteistas 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta bausmė subendrinta su 2005-05-09 Trakų r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme – galutinė paskirta bausmė 7 mėnesiai laisvės atėmimo. 2007 m. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, pritaikius Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362 straipsnį, paleistas lygtinai neatlikus 1 mėnesio 14 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. 2007-02-23 išbrauktas iš įskaitos Trakų r. Pataisos inspekcijos. Teistumas išnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. A. 2019-05-19 d. apie 23 val. kieme, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,51 prom. girtumas), konflikto su A. T. metu, panaudodamas fizinį smurtą A. T. atžvilgiu, tyčia ranka griebęs A. T. už peties, pargriovė šį ant žemės ir A. T. griūnant aukštielninkam, visu kūnu užgriuvo ant A. T., savo keliu užspausdamas pastarojo dešinės šlaunies sritį, tokiu būdu ir šiais savo tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. T. dešinio šlaunikaulio kūno vidurinio trečdalio skersinį uždarą lūžį, tai yra sužalojimą, vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu,
t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
K. T. A. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad supranta kuo kaltinamas, kaltu prisipažįsta. Atsakydamas į klausimus paaiškino, jog buvo kaimyno gimtadienis, A. T. pradėjo pravardžiuoti jį dar prie stalo sėdint. Kitą dieną ėjo obuolių, buvo išgėręs. Tada griebė A. T. ir net nežino kaip ten viskas įvyko, pastūmė jį ir užgriuvo ant nukentėjusiojo; nepamena kiek buvo išgėręs tą dieną. Iki įvykio nebuvo santykiai draugiški su A. T.; gailisi dėl padarytos veikos. Dėl A. T. civilinio ieškinio turtinės žalos nesutinka, tokių vaistų negali gerti, nes diabetikams negalima to vaisto vartoti. Už ką jam mokėti civilinį ieškinį, jis niekur nedirba. Visada buvo nesutarimai tarp jų. Taip pat papildomai paaiškino, kad jis priėjo prie jo pirmas, A. T. jį pravardžiavo. Jis buvo pas A. T. namuose. Norėjo atsiprašyti, bet A. T. nenorėjo jo atsiprašymo priimti. Turtinę žalą sutinka sumokėti. Su prokuroro pozicija sutiko.
Nukentėjusysis A. T. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tada buvo sekmadienio vakaras, buvo prie savo automobilio, jam reikėjo kažką pasiimti iš automobilio. Kai uždarė automobilio duris, pribėgo T. A. ne nuo namų, jis pribėgo ir spyrė jam į šlaunį, pastūmė ir užsivertė ant jo, negalėjo atsistoti, kojos nevaldė. Santykiai nebuvo geri ir iki įvykio, konfliktavo. Buvo iš vakaro konfliktas. Realiai šeimos patirti nuostoliai: važinėjimai, ramentai, vaistai, čekių nerinko. Buvo atimta galimybė 6 mėn. užsidirbti ir išlaikyti šeimą. Mano tai nepasipelnymas, o reali žala. Turtinė žala: tai buvo išrašyti vaistai, nuo kraujo krešėjimo po operacijos. Neturtinė žala: galimybė dirbti ir užsidirbti atimta. Tuo metu jis nedirbo, oficialiai. Jis su žmona stato namą, pilnai neįrengtas. Gydymas truko 6 mėn., bet kadangi jis turi neįgalumą tai nepratęsinėjo. Buvo Druskininkuose reabilitacijoje. Jo T. A. neatsiprašė. Atsakydamas į klausimus paaiškino, kad neįgalumą turi dėl cukrinio diabeto. Ciboras išrašytas ligoninėje, vartojo gal apie mėn., dėl kraujo krešėjimo, ramentus jie skolinosi, jis nemokėjo už sanatorijos reabilitaciją. Dar jaučia pasekmes, sulenkia vis tiek jaučia. Jei oras keičiasi, jaučia maudimą. Prašo tenkinti jo civilinį ieškinį, liko žmona išlaikyti šeimą, turi mažamečius vaikus, bet tai realūs nuostoliai.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodoma įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
T. A. apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, jo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi. Yra dirbantis, išsiskyręs. Pažymoje nurodytu adresu gyvena kartu su sugyventine M. G.. A. T. yra (duomenys neskelbtini) sesers, G. T. sutuoktinis. Jo su (duomenys neskelbtini) tarpusavio santykiai įtempti, kadangi jų abiejų namai (vienas priklauso jo sugyventinei, kitas – (duomenys neskelbtini)) yra išdėstyti viename sklype, dėl ko dažnai kildavo tarpusavio įvairaus pobūdžio žodiniai ginčai, tokie, kaip pavyzdžiui, dėl sklypo teritorijos pasidalijimo ir panašiai. Tačiau šie konfliktai greitai pasibaigdavo, niekada policija jų tarpusavio santykiams išsiaiškinti kviesta nebuvo. Niekas iš išvardintų asmenų į policiją ar kitas įstaigas su skundais, pareiškimais nesikreipė. (duomenys neskelbtini) draudžia savo sutuoktinei (duomenys neskelbtini) bendrauti su jo sugyventine (duomenys neskelbtini), tačiau kai jis nemato, jos vis tiek tarpusavyje bendrauja. Jo ir (duomenys neskelbtini) tarpusavio santykiai taip pat yra geri. 2019-05-18 būnant svečiuose pas kaimyno S. K. žentą – A. M., bet jo pavardė gali būti ir kitokia, ten kartu būnant ir (duomenys neskelbtini), jie žodžiu tarpusavyje susiginčijo, kadangi pastarasis pradėjo jį žeminti, kad jis nieko neturi, jam niekas nepriklauso, net automobilio nuosavo neturi. Jie garsiai pašaukė vienas ant kito ir jau beveik būtų prasidėjęs didesnis konfliktas, bet juos žodžiu apramino (duomenys neskelbtini), po ko jis išėjo namo. Po to karto jis iki 2019-05-19 vakaro, iki 23 val., (duomenys neskelbtini) nematė ir su juo nebendravo. 2019-05-19 apie 23 val., bet nėra tikras dėl valandos, neatmeta galimybės, kad galėjo būti ir šiek tiek ankščiau, grįždamas iš svečių pas save namo pamatė (duomenys neskelbtini), stovintį prie (duomenys neskelbtini) priklausančio namo. Pamatę vienas kitą, kažką vienas kitam sakydami, bet tiksliai neprisimena ką, priėjo arčiau vienas kito. Prisimena, kad viskas vyko kieme, šalia tuo metu ten netoliese stovinčio (duomenys neskelbtini) automobilio. Kadangi prie jo namų yra kalnelis, gavosi taip, kad ji stovėjo kiek žemiau už (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) aukščiau už jį. Prisimena, kaip priėjęs prie (duomenys neskelbtini), abiem rankomis griebė jam už drabužių kažkur jo krūtinės srityje ir stipriai patraukdamas patempė jį į save. Kadangi pastarasis stovėjo kiek aukščiau jo, jis iš karto jam tempiant pargriuvo ant žemės. Tiksliai ant kurio šono nugriuvo (duomenys neskelbtini) nežino, nes pats neišlaikęs pusiausvyros nugriuvo ant jo. Gulint ant žemės jokių tiesioginių smūgių vienas kitam nepadarė, kadangi netrukus pribėgo (duomenys neskelbtini) ir jo dukra (duomenys neskelbtini). Kažkas juos išskyrė, bet kas neprisimena, buvo tuo metu susijaudinęs ir įpykęs. Kiek matė, (duomenys neskelbtini) atsistoti jau negalėjo, vietoje, kur buvo nugriuvęs, jis atsisėdo. Išgirdo, kaip (duomenys neskelbtini) pradėjo garsiai verkti ir šaukti: „koja, koja‘. Jis atsistojęs nuėjo į savo namo vidų ir iš ten daugiau išėjęs nebuvo. Kiek žino, dukra (duomenys neskelbtini) tą vakarą nuvežė (duomenys neskelbtini) į ligoninę, kur jis liko gulėti, nes jam nustatė kojos lūžį. Po šio įvykio nei su (duomenys neskelbtini), nei su (duomenys neskelbtini) nebendravo, nes iš ryto buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Prisipažįsta, kad įvykio metu buvo išgėręs alkoholinių gėrimų, bet mano, tai neturėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymu, nes konfliktavo ir ankščiau, būdami blaivūs. Todėl ir šį kartą, iš anksto, tyčia, nesiruošė jo taip žaloti, taip gavosi grumtinų metu, dėl ko labai gailisi. Tuo metu galvojo, kad grumtynėmis viskas ir pasibaigs. Nežino, ar (duomenys neskelbtini) norės su juo susitaikyti, bet jis norėtų šį įvykį užbaigti taikiai. Padarytą žalą atlygins. Jei nepavyktų iš karto, atlygintų dalimis (I t., b. l. 101 - 102).
Papildomai apklaustas kaip įtariamasis T. A. parodė, kad su 2019-11-14 pranešimu apie įtarimą susipažino, esmę suprato, gali nurodyti, kad savo kaltę, dėl to, kad 2019-05-19 d. apie 23 val., kieme, adresu (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su A. T. metu, panaudodamas fizinį smurtą A. T. atžvilgiu, tyčia ranka griebęs A. T. už peties pargriovė šį ant žemės, po ko jam nugriuvus visu kūnu užgriuvo ant A. T. ir savo keliu užspaudė jo dešinės šlaunies sritį, taip padarydamas A. T. dešinio šlaunikaulio lūžį, pripažįsta pilnai, gailisi. Tiksliai neprisimena kaip spaudė savo keliu jo šlaunį, bet tokios aplinkybės neatmeta, tikrai galėjo taip būti. Kitų naujų aplinkybių tyrimui pateikti negali, prašo remtis anksčiau pateiktais parodymais. Su ligonių kasa sudarė sutartį dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo, sutartis pateikta prie tyrimo medžiagos (I t., b. l. 122-124).
Nukentėjusysis (liudytojas) A. T. parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu adresu registruotame kitame name gyvena T. A.. 2019-05-19 apie 23 val. jis išėjo į kiemą parūkyti. Berūkydamas pamatė kaip prie jo pribėga T. A.. Pribėgęs prie jo, jis kažką jam sakė, tačiau nepamena ką, pradėjo jį stumdyti. Tuomet T. A. parvertė jį ant žemės. Po kritimo jis pajuto didelį skausmą dešinėje kojoje. Jam nukritus, į lauką išėjo jo žmona G. G., kuri pradėjo rėkti. Jo žmona konflikto nematė, išgirdo tik riksmus jam jau nukritus. Išbėgus jo žmonai, T. A. pasišalino namo. Dėl kokių priežasčių jis pradėjo ji mušti, nežino. Jo žmona iš karto jį nuvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kurioje jis buvo paguldytas į Traumatologijos skyrių. Jam diagnozavo dešinės kojos šlaunikaulio lūžį. Jam paskirta operacija. Nors T. A. ir gyvena prie pat jų, tačiau su šiuo asmeniu santykiai neutralūs, nesipyksta, tačiau ir nedraugauja. Šio konflikto metu T. A. buvo akivaizdžiai neblaivus, jis irgi buvo išgėręs (I t., b. l. 25 - 27, 28-29).
Papildomos apklausos metu nukentėjusysis (liudytojas) A. T. parodė, kad papildomai gali nurodyti, kad šeštadienį, 2019-05-18, būnant pas kaimynus svečiuose, tarp jo ir T. A. įvyko abipusis apsižodžiavimas – dėl ko, tiksliai neprisimena, pastarasis žodžiu dažnai prie jo kimba. Jį ramino kaimynai, todėl apsižodžiavimu viskas ir pasibaigė. 2019-05-19 apie 23 val. T. A. jo atžvilgiu smurtavo jų sklypo ribose beveik prie pat prieangio, šalia jų šeimai priklausančio, kieme stovėjusio automobilio. T. A., įsibėgėjęs, ištiesęs į priekį link jo savo koją, galimai kairę, užsimojęs ranka, galimai dešine, prišoko link jo – jis tuo metu uždengė rankomis savo veidą, po to jis rankomis griebėsi jam kažkur iš priekio, dėl ko jis praradęs pusiausvyrą nugriuvo ant žemės, ant nugaros, o pastarasis visu kūnu užgriuvo ant jo ir ranka griebė jam už kaklo, o kita bandė jam smūgiuoti į veidą, bet jam nepavyko, nes jis prilaikė jo ranką bei užsidengė savo veidą. Nukritęs pajuto, kad negali valdyti kojos. Norėjo nusistumti (duomenys neskelbtini) nuo savęs, bet jam nepavyko to padaryti. Pradėjo jausti skausmą dešinėje kojoje. Tuo metu, kai (duomenys neskelbtini) atitraukinėjo nuo jo, niekas jo šios kojos neužminė, į ją nesmūgiavo, jokio fizinio poveikio nepadarė. Iki kitų asmenų atėjimo į įvykio vietą, jis jau jos negalėjo valdyti ir juto skausmą. Ligoninėje jam buvo nustatytas šlaunikaulio lūžis. Dėl to patyrė turtinės ir moralinės žalos, civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo teiks ( I t., b. l. 33 - 35).
Liudytoja G. G. parodė, kad nuolat gyvena nurodytu adresu nuosavybės teise jai priklausančiame name. A. T. yra jos sutuoktinis. Tame pačiame sklype, tik kitame name, gyvena jos sesuo M. G. su šeima. T. A. yra jos sesers (duomenys neskelbtini) sugyventinis. Su juo bendrauja, bet ganėtinai neutraliai, kadangi jis su jos sese (duomenys neskelbtini) buvo išsiskyręs, bet po to vėl susitaikė, konfliktų su juo neturėjo. Blogiau su juo sutaria jos vyras, kadangi ir vienas, ir kitas dalina sklypą, kuris jiems net nepriklauso. Tačiau tarp jų vykdavo tik žodiniai konfliktai. Niekada policija santykiams aiškintis kviesta nebuvo. Žodinio konflikto tarp jos sutuoktinio ir (duomenys neskelbtini), kuris įvyko 2019-05-18, pas kaimyną (duomenys neskelbtini), ji negirdėjo ir nematė. 2019-05-19 sutuoktinis visą dieną praleido namuose, buvo išgėręs alaus. Apie 23 val., pastarasis sėdėjo šalia prieangio, rūkė cigaretę. Priėjusi prie jo, pasakė jam, kad reikia eiti miegoti. Jis irgi pasakė, kad taip, tuoj eis. Jokios kalbos, kad jis sėdės ir lauks (duomenys neskelbtini) nebuvo. Buvo ramus. Ji grįžo į namo vidų ir nuėjo į tualetą. Tik išėjus iš tualeto, išgirdo sutuoktinį, šaukiantį vardu „(duomenys neskelbtini)“. Išėjusi į lauką, pamatė, kad (duomenys neskelbtini) guli ant žemės. (duomenys neskelbtini) gulėjo ant (duomenys neskelbtini), buvo abiem rankomis sugriebęs (duomenys neskelbtini) už kaklo ir girdėjo, kaip sakė, kad pasmaugs. (duomenys neskelbtini) gulėjo ant nugaros. Bandė atitraukti (duomenys neskelbtini), bet jis stipriai buvo įsikibęs į (duomenys neskelbtini), dėl ko jai nepavyko ir ji nubėgo pas (duomenys neskelbtini) į jos namus kviestis pagalbos. Po to į lauką išbėgo (duomenys neskelbtini) ir jos dukra (duomenys neskelbtini). Kiek vėliau išėjo ir jų sūnus (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir toliau gulėjo ant žemės, buvo įsikibę vienas į kitą, toliau muistėsi. Ar jie ką nors vienas kitam sakė, neprisimena, pati buvo išsigandus. Matė, kad (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) pradėjo atitraukinėti (duomenys neskelbtini), o ji su D. A.. Tuo metu jie gulėjo ant šonų, veidu vienas į kitą, susikibę. Nematė, kad jie vienas kitam suduotų tiesioginius smūgius arba spardytųsi kojomis. Kaip tiksliai traukė (duomenys neskelbtini) neprisimena, galimai ji už vienos parankės, (duomenys neskelbtini) už kitos. Atitraukimo metu nei ji, nei (duomenys neskelbtini), taip sužaloti kojos (duomenys neskelbtini) negalėjo, nes jokio tiesioginio poveikio (duomenys neskelbtini) kojoms nedarė. Nuo to momento, kai pamatė kad pastarieji grumiasi bei atitraukinėjant juos vieną nuo kito, nematė, kad kažkas užmintų ar kitaip padarytų fizinį poveikį (duomenys neskelbtini) kojoms. Atitraukus pasakė (duomenys neskelbtini) keltis, eiti namo. Jis jai pasakė, kad negali atsistoti. Jo koja atrodė kaip pakibusi ore, baladojosi. N. A. nugabenti į ligoninę, ligoninėje (duomenys neskelbtini) nustatė dešinės kojos šonkaulio lūžį. 2019-05-20 jam buvo operacija. Kada tiksliai (duomenys neskelbtini) pajuto kojos kaulo lūžį, arba stiprų skausmą, jis jai nesakė, todėl tiksliai nurodyti negali. (duomenys neskelbtini) serga cukriniu diabetu, dėl ko kaulai tampa trapesni, todėl kaulo lūžį galėjo įtakoti bet koks stipresnis fizinis poveikis, smūgis (I t.b. l. 70 - 72).
(duomenys neskelbtini) parodė, kad nuolat gyvena nurodytu adresu nuosavybės teise jai priklausančiame name. T. A. yra jos sugyventinis. Tame pačiame sklype, tik kitame name gyvena jos sesuo (duomenys neskelbtini) su savo sutuoktiniu A. T.. Su seserimi (duomenys neskelbtini) jų tarpusavio santykiai geri, tačiau jos bei (duomenys neskelbtini) tarpusavio santykiai įtempti, kadangi vyksta žodiniai nesutarimai dėl žemės pasidalijimo, nors (duomenys neskelbtini) nėra jokio nekilnojamojo turto savininkas, savininkė yra jos sesuo (duomenys neskelbtini). Bet pastarasis yra labai valdingas, nori visiems vadovauti. (duomenys neskelbtini) nuolatos tyčia juos provokuoja. Pavyzdžiui savo automobilį tyčia pastato jų sklype, užstatant parkavimosi vietą jos dukros automobiliui, tam, kad vėliau kiltų žodinis konfliktas, įvairiais būdais psichologiškai terorizuoja. 2019 m. gegužės 18 d. ji, jos dukra, (duomenys neskelbtini) buvo svečiuose pas A. M.. P. A. taip pat buvo ir (duomenys neskelbtini). Net būnant svečiuose, (duomenys neskelbtini) vis kišosi į (duomenys neskelbtini) ir jų dukros tarpusavio pokalbį. Dukra teiravosi kokiu automobiliu jai važiuoti, o (duomenys neskelbtini) pradėjo žeminti (duomenys neskelbtini), kad jis neturi jokio automobilio, nieko nepasiekė, jam reikia važinėti tik su „chriu chriu“ automobiliu. Pradėjo kriuksėti. (duomenys neskelbtini) susinervino, pašoko, liepė (duomenys neskelbtini) pagaliau patraukti savo ne vietoje pastatytą garažą, bet dukra A. T. nuramino. Po to ji, (duomenys neskelbtini) ir dukra (duomenys neskelbtini) nuėjo namo. 2019 m. gegužės 19 d., matė (duomenys neskelbtini) kieme, bet su juo nebendravo. Tačiau vakare, apie 20 val., pamatė, kad (duomenys neskelbtini) jau ilgą laiką sėdi ant suoliuko, jų sklypo pusėje. D. A. pasakė, kad turbūt jis laukia (duomenys neskelbtini), kad sukeltų barnį, mano, buvo kažką suplanavęs. Įtaria, kad dėl išsakytos pretenzijos jam patraukti garažą į kitą vietą iš jų sklypo dalies. (duomenys neskelbtini) tuo metu buvo pas kaimynus, rūkė žuvį. Apie 23 val. į namus įbėgo jos sesuo (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad reikia išskirti vyrus. Visos išbėgo į lauką. Lauke, beveik jų sklypo ribose, labiau (duomenys neskelbtini) sklypo pusėje, netoliese stovinčio jų „Audi“ automobilio pamatė ant žemės gulinčius (duomenys neskelbtini). Abudu gulėjo ant žemės, ant šonų, veidu vienas į kitą. Matė kaip (duomenys neskelbtini) savo dešine ranka laikėsi už (duomenys neskelbtini), galimai rankos. Nematė, kad jie spardytųsi arba vienas kitam suduotų smūgius. Kokia jų abiejų kojų padėtis buvo, neprisimena, neatmeta galimybės, kad buvo susikibę ir kojomis. Atėjusi iš karto griebė (duomenys neskelbtini) už jo rankos ir ją atitraukė nuo (duomenys neskelbtini). D. A. paėmė (duomenys neskelbtini) už kitos, rankos. Imant jį pati atsigulė ant žemės, tarp tėvo ir (duomenys neskelbtini), taip juos šiek tiek išskirdama. Tada ji su (duomenys neskelbtini) patraukė į šoną (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) liko toliau gulėti ant žemės. Tiksliai net nežino už ko laikėsi, kai jį traukė. S. G. pradėjo šaukti, kad sulaužyta (duomenys neskelbtini) koja. (duomenys neskelbtini) atsistojo, dukra liepė jam eiti namo. (duomenys neskelbtini) išsigando dėl (duomenys neskelbtini), sakė, kad jis nelaužė jam kojos. Jam nuėjus namo, jos dukra (duomenys neskelbtini), nuvežė (duomenys neskelbtini) į ligoninę, kur jam buvo nustatytas kojos lūžis. Įvykio metu (duomenys neskelbtini) buvo išgėręs alkoholinių gėrimų. Matėsi, kad (duomenys neskelbtini) irgi buvo neblaivus. Įvykio vietoje, kol viskas vyko, (duomenys neskelbtini) nė žodžio nepasakė, kad jam skauda, nedejavo, nerėkė iš skausmo. Apie tai, kad lūžo jo koją, suprato iš (duomenys neskelbtini) riksmo (I t., b. l. 74 - 76).
Liudytoja A. A. parodė, kad nuolat gyvena nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) kartu su tėvais, su tame pačiame sklype gyvenančiu dėde A. T. visiškai nebendrauja. Su teta G. G. tarpusavio santykiai geri. Taip pat labai gerai sutaria su jų vaikais. Su Algirdu nebendrauja, kadangi pastarasis nuolatos kabinėjasi prie jų šeimos, ypač dažnai užgaulioja jos tėvą (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą A. T. tėvą žemino 2019-05-18, būnant svečiuose pas kaimyną A. M.. Pastarasis įsikišo į jos su tėvu tarpusavio pokalbį, pradėjo sakyti, kad jos tėvas nieko neturi, jo vardu nieko neužregistruota, prie stalo pradėjo kriuksėti. Kurį laiką tėvas nekreipė į tai dėmesio, bet kai pastarasis nenusiramino, jis pašoko, liepė jam patraukti savo garažą iš jų sklypo. (duomenys neskelbtini) labai negražiai nusikeikė tėvo atžvilgiu. Dėl ko tėvas norėjo prie jo prieiti, bet ji ir (duomenys neskelbtini) jį nuramino. Ji padarė (duomenys neskelbtini) žodinę pastabą, kad jei jis nemoka gražiai sėdėti ir kalbėti su žmonėmis prie stalo, tegu neateina. Pasakė, kad kitą kartą tėvo neramins, jei jis taip elgsis. Į ką (duomenys neskelbtini) jai pasakė, kad gali ir dabar jo nelaikyti. Po to ji su tėvu bei mama iš ten išėjo namo. Po to iki kitos dienos, 2019-05-19 vakaro, (duomenys neskelbtini) nematė, su juo nebendravo. 2019-05-19 apie 20.30 val., tiksliai laiko neprisimena, buvo jau vakaras, pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) įtartinai ilgai sėdi suoliuke, lauke, šalia savo namų. Jos tėvas tuo metu buvo pas kaimynus. Po kurio laiko jai būnant namo viduje, išgirdo tetos (duomenys neskelbtini) balsą, ji šaukė: „(duomenys neskelbtini), padėk“. Buvo panikoje. Suprato, kad kažkas vyksta lauke. Kartu su mama išbėgusi į lauką, pamatė savo tėvą ir (duomenys neskelbtini), gulinčius ant žemės, ant šonų, veidu vienas į kitą, labai arti vienas kito, susikibę rankomis. Tiksliai į kurias kūno vienas kitam buvo įsikibę, neprisimena. Nematė, kad vienas kitam suduotų tiesioginius smūgius. Tarpusavyje jie irgi nekalbėjo. Ji priėjusi prie tėvo, atsigulė ant tėvo – jai pavyko atitraukti jo vieną iš rankų, kurią tiksliai neprisimena, o mama tuo metu atitraukė kitą jo ranką ir taip jos atitraukė tėvą nuo (duomenys neskelbtini). Tuo metu (duomenys neskelbtini) su jos jaunesniuoju broliu (duomenys neskelbtini) atitraukė (duomenys neskelbtini), galimai už pečių. (duomenys neskelbtini) atsisėdus, (duomenys neskelbtini) pamatė, kad jam lūžusi koja, atsistoti jis jau negalėjo. Bet beskiriant girdėjo, kaip (duomenys neskelbtini) sakė (duomenys neskelbtini) atsistoti, bet pastarasis jai atsakė, kad negali. Ji nuvežė (duomenys neskelbtini) į ligoninę. P. A. nekalbėjo (I t., b. l. 78 - 80).
Apklausto liudytoju D. A. parodymais, kad nuolat gyvena nurodytu adresu. T. A. yra jo tėvas, A. T. yra jo dėdė. Su juo tarpusavio santykiai normalūs, nekonfliktuoja. Tėvo ir (duomenys neskelbtini) santykiai irgi normalūs, bet tarpusavyje jie nebendrauja. Tačiau kai (duomenys neskelbtini) būna išgėręs alkoholinių gėrimų, pradeda reikšti visiems pretenzijas dėl žemės sklypo ir pan. Datos jau neprisimena, 2019 m. gegužės mėn., vakare, jam būnant savo namuose, į namus atėjo teta (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad lauke mušasi jo tėvas ir (duomenys neskelbtini). Iš karto išėjęs į lauką, pamatė tėvą ir (duomenys neskelbtini) gulinčius ant žemės, apsikabinusius, abudu ant šonų. Nematė, kad jie vienas kitam smūgiuotų, spardytųsi. Ar ką nors vienas kitam tuo metu sakė, neprisimena. Jis priėjo prie (duomenys neskelbtini), paėmė jam už parankių ir kartu su (duomenys neskelbtini), kuri taip pat padėjo jam jį traukti, laikydamasi (duomenys neskelbtini) už parankės, bet tiksliai neprisimena už kurios, jį atitraukė nuo tėvo. Tėvą tuo metu atitraukinėjo sesė (duomenys neskelbtini). Jai tikriausiai padėjo tėvą atitraukti mama, bet tiksliai, kaip jos tai darė, nurodyti negali, nes traukdamas (duomenys neskelbtini), nepastebėjo. (duomenys neskelbtini) sakė (duomenys neskelbtini) keltis, bet jis jai pasakė, kad negali. (duomenys neskelbtini) pradėjo šaukti ant tėvo, kad jis jam sulaužė koją. Jis tada išėjo atgal namo. Po kiek laiko sesuo (duomenys neskelbtini) nuvežė (duomenys neskelbtini) į ligoninę. T. A., jis stovėjo iš galo, todėl niekaip negalėjo užminti ar kitaip pažeisti šio kojos. Kokiu būdu buvo sužalota (duomenys neskelbtini) koja nematė (I t., b. l. 83 - 86).
Kita byloje esančia medžiaga: BIRT ataskaitų žiūrykle; įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentelėmis; alkotesterio duomenimis; asmens duomenų kopija; specialisto išdava; pažyma apie darbo užmokestį; charakteristika apie asmenį; ĮKNR ir jo archyvo duomenų išrašu; ANK išrašu; Sodros duomenimis ir kt.
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
BK 138 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. BK 138 straipsnyje numatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir/arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, bet sąmoningai leidžia jiems kilti (BK 15 straipsnio 2-3 dalys).
Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo A. T. bei liudytojų G. G., M. G., A. A. ir D. A. parodymai, kurie sutampa ir vieni kitus papildo, įvykio vietos apžiūros protokolas, blaivumo nustatymo užfiksuoti duomenys. Nors kaltinamasis teisme teigė, kad jis iki nagrinėjamo įvykio buvo nukentėjusiojo žeminamas, pravardžiuojamas, tačiau byloje nėra objektyvių įrodymų, jog kaltinamojo veiksmams įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Be to, įvertinus kaltinamojo paaiškinimus bei kitus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, jog kaltinamojo veiksmų intensyvumas ir pobūdis patvirtina, jog jo veiksmai buvo puolamojo pobūdžio, nagrinėjamoje byloje tiek nukentėjusysis, tiek ir kaltinamasis buvo apsvaigę nuo alkoholio, o tai taip pat turėjo įtakos šiai konfliktinei situacijai kilti.
Atkreiptina, jog teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014).
Teismas sprendžia, jog kaltinamasis suprato, kad savo veiksmais jis gali sukelti nukentėjusiajam kilusias pasekmes. Taigi kaltinamasis T. A. nagrinėjamu atveju veikė tiesiogine tyčia, siekė sužaloti nukentėjusįjį ir sukėlė pasekmes, už kurias privalo atsakyti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Apibendrinant tai, kas išdėstyta ankščiau, kaltinamojo T. A. tyčinė veika, nesunkiai sutrikdant nukentėjusiojo A. T. sveikatą, atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54 - 61 straipsnių nuostatomis.
(duomenys neskelbtini) atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, susitarė ir sutiko dėl žalos atlyginimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). K. T. A. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika smurtinė, nusikaltimas baigtas, kaltinamasis sutiko atlyginti padarytą žalą. Pagal bylos duomenis, kaltinamasis yra vidutinio amžiaus, dirbantis, administracine tvarka nebaustas, teistumai išnykę.
Baudžiamojo įstatymo numatyta bausmė už BK 138 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą – laisvės apribojimas, areštas ar laisvės atėmimas iki trejų metų.
Teismo nuomone, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat į tai, kad kaltinamasis kaltę pripažino ir sutinka atlyginti padarytą žalą, iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog kaltinamajam skirtinas laisvės apribojimas (BK 48 straipsnis), bausmės vykdymo metu paskiriant įpareigojimus bei uždraudimus, kurie darytų teigiamą įtaką jo elgesiui, o būtent įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; taip pat uždraudžiant kaltinamajam bausmės vykdymo metu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus (BK 48 straipsnio 1-7 dalis).
Kadangi teismas atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, todėl jam paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.
Dėl kardomosios priemonės
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.
Bylos duomenimis, kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2019-05-20 iki 2019-05-21 (vieną dieną), todėl vadovaujantis BK 65-66 straipsnių nuostatomis, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (1 diena prilyginama 2 laisvės apribojimo dienoms) įskaitytinas į bausmę.
Dėl civilinių ieškinių
BPK 109 straipsnio norma nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 2484,59 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad nukentėjusysis A. T. dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 2484,59 Eur, ji buvo sumokėta iš PSDF biudžeto lėšų, o PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos. 2019-10-09 Vilniaus teritorinė ligonių kasa ir T. A. sudarė sutartį „Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti“, kuria T. A. įsipareigojo PSD biudžetui atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą per 24 mėnesius, kiekvieną mėnesį sumokant po 103 Eur (pirmo mėnesio įmoka – 115,59 Eur) Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) Swedbank, AB, pradedant mokėjimus 2019-10-09. Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2020-04-14 raštu prašoma patvirtinti sudarytą sutartį. Teismas, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, tvirtina minėtus kaltinamojo ir šio civilinio ieškovo sudarytą susitarimą, laikydamas, kad šalys išsprendė savo ginčą sutartimi, kuri neprieštarauja viešam interesui ir teisės principams.
Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis A. T. pareiškė civilinį ieškinį dėl 121,71 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Civilinio ieškovo (nukentėjusiojo) A. T. reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo iš esmės grindžiamas tuo, kad po patirto sužalojimo teko gydytis ir pirkti vaistus; išsaugotas tik vienas čekis, patvirtinantis vaistų įsigijimą, todėl 121,71 Eur suma ir grindžiamas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo. Objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad civilinis ieškovas siekia nepagrįstai pasipelnyti, nenustatyta. Teisiamajame posėdyje civilinis ieškovas civilinį ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje sutiko atlyginti turtinę žalą. Teismas konstatuoja, kad pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl A. T. iš T. A. priteistina 121,71 Eur suma turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo A. T. civilinio ieškinio reikalavimas dėl 5000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš esmės grindžiamas tuo, kad dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų jam sukeltas fizinis skausmas, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas skaudžiai jį palietė, sukėlė labai didelius nepatogumus ir emocinius išgyvenimus. Dėl patirto smurto teko patirti operaciją, gydytis ir reabilituotis, kad galėtų normaliai vaikščioti, dėl sužalojimo negalėjo ilgą laiką dirbti, savarankiškai apsitarnauti.
Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą teismas pažymi, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, nesunkus ar kt.), bet ir nuo jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus, jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kančia nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013).
Teismui nekyla abejonių, kad dėl T. A. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis A. T. patyrė fizinį skausmą, jam buvo atlikta operacija, paskirtas gydymas ir reabilitacija, padažnėjo lankymasis gydymo įstaigose. Šiuo konkrečiu atveju, kaip matyti iš byloje esančių medicinos dokumentų išrašų, nukentėjusysis dėl prieš jį panaudoto fizinio smurto (dėl šlaunikaulio kūno lūžio) patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir emocinį stresą (d. šlaunis imobilizuota įtvaru, patinusi, skausminga), taip pat ilgalaikius liekamojo pobūdžio reiškinius (po operacijos paskirti antibiotikai, perrišimai, kinezioterapija, vaikšto su ramentais, kojos nemina, dėl ko teko patirti nemalonius pojūčius, skausmą), be jau patirto fizinio smurto, jis išgyvena emociškai dar ir dėl iš esmės pasikeitusios jo gyvenimo kokybės (dėl patirtos traumos jis prarado galimybę dirbti, apsitarnauti). Visos šios aplinkybės neabejotinai rodo, kad nukentėjusiojo patirta neturtinė žala išties didelė ir neigiami sveikatos padariniai yra akivaizdžiai ilgalaikiai. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, taip pat į teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisti jam iš kaltinamojo 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nepaisant to, kad kaltinamasis teisiamajame posėdyje iš esmės pripažino, kad sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu, teismas neturi pagrindo nukrypti nuo analogiško pobūdžio bylose priteistinų neturtinės žalos dydžių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-139-895/2017 (700 Eur), 2K-291-942/2018 (800 Eur)). Be to, teismas įvertina ir kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat aplinkybę, kad jis teikia išlaikymą savo mažamečiams vaikams.
Dėl kitų klausimų
Nagrinėjamoje byloje susidarė 278,75 Eur išlaidos nukentėjusiojo advokato pagalbai apmokėti (pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą), kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl yra priteistinos iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
T. A. (T. A.) pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; taip pat uždraudžiant kaltinamajam bausmės vykdymo metu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus (BK 48 straipsnio 1-7 dalis).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. A. galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; taip pat uždraudžiant kaltinamajam bausmės vykdymo metu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus (BK 48 straipsnio 1-7 dalis).
Vadovaujantis BK 65-66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019-05-20 iki 2019-05-21, t. y. 1 (viena) para, kai 1 (viena) laisvės atėmimo para prilyginama 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms ir paskutinį mėnesį laisvės apribojimo bausmės dalį sumažinti 2 (dviem) dienomis.
Bausmės pradžią T. A. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
(duomenys neskelbtini) su civiliniu ieškovu Vilniaus teritorine ligonių kasa sudarytą sutartį „Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti“, kuria T. A. įsipareigojo PSD biudžetui atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą per 24 mėnesius, kiekvieną mėnesį sumokant po 103 Eur (pirmo mėnesio įmoka – 115,59 Eur) Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) Swedbank, AB, pradedant mokėjimus 2019-10-09.
Nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) A. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš T. A. nukentėjusiajam A. T. 2121,71 Eur žalos atlyginimo (121,71 Eur turtinei žalai ir 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti), kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš T. A. 278,75 Eur valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos paslaugų išlaidų atlyginimo.
(duomenys neskelbtini), kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įsipareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.