- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-28
- Bylos Nr.
- e2A-1606-661/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03332-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas (pran.), Jadvyga Mardosevič, Asta Pikelienė
- Ieškovas
- Š. R.
- Atsakovas
- S. J.
- Kategorijos
- 2.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Astos Pikelienės, apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) Š. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Š. R. ieškinį atsakovui S. J. dėl avanso ir baudos priteisimo, teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I Ginčo esmė
Ieškovas prašė pripažinti atsakovą S. J. kaltu dėl 2005-07-21 preliminaraus susitarimo dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo neįvykdymo, priteisti iš atsakovo 2751,39 € avansą, 14481,80 € baudą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2005-07-21 su atsakovu sudarė preliminarų susitarimą, pagal kurį šalys įsipareigojo ateityje iki 2015-07-21 sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį dėl 1,00 ha atsakovui priklausančio žemės sklypo, esančio Juodbalių k. Vilniaus r., pardavimo, ieškovas įsipareigojo už šį sklypą sumokėti 10000 Lt. Vykdydamas susitarimą ieškovas sumokėjo atsakovui 9500 Lt avanso. Vilniaus apskrities viršininkas 2006-05-17 sprendimu atkūrė atsakovui nuosavybės teises į 5,50 ha žemės sklypą. Nors Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-07-07 sprendimu atmetė ieškovo ieškinį dėl avanso priteisimo ir sutarties nutraukimo, pareikštą dar nesuėjus sutartyje numatytam atsakovo prievolės įvykdymo terminui, tačiau sprendime konstatavo tas atsakovo pripažintas aplinkybes, kad atsakovas ketino iki 2015-07-12 savo lėšomis atlikti jam atkurto žemės sklypo kadastrinius matavimus ir atidalinti atitinkamą jo dalį, kurią perleistų ieškovui. Kadangi atsakovas susitarimu įsipareigojo gauti ir paruošti visus pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti būtinus dokumentus, tačiau iki šiol vengia sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, savo įsipareigojimų perleisti žemės sklypą iki sutartyje numatyto termino neįvykdė, nors tam nėra jokių kliūčių, nereagavo į ieškovo raginimus įvykdyti sutartį, ieškovas prašė pripažinti atsakovą kaltu dėl preliminarios sutarties pažeidimo ir priteisti iš atsakovo pagal sutartį sumokėtą 2751,39 € avansą bei sutartyje numatytą 14481,80 € baudą.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 4 d. nusprendė ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies. Teismas nusprendė pripažinti atsakovą S. J. pažeidus 2005-07-21 Preliminarų susitarimą dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ir priteisti iš atsakovo S. J. ieškovui Š. R. 2751,39 € avanso, 1448,10 € baudos, viso – 4199,49 €, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2015-10-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Teismas konstatavo, jog atsakovas pažeidė savo prievolę ir ieškinį šioje dalyje tenkino. Tačiau teismas ieškinį dėl 50 000 Lt baudos dėl sutartinių netesybų už atsakovo įsipareigojimų nevykdymą patenkino iš dalies. Teismas sprendė, jog atsižvelgiant į CK 6.73 str. 2 d. numatytus ir teismų praktikos išvystytus netesybų pripažinimo aiškiai per didelėmis ir jų mažinimo kriterijus, į tai, kad sutartyje numatytų netesybų dydis (50000 Lt) net 5 kartus viršija sutarties objektu esančio nekilnojamojo turto (žemės sklypo) pirkimo – pardavimo kainą (10000 Lt), į tai, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, jog dėl atsakovo sutartinės prievolės pažeidimo jis apskritai patyrė kokių nors realių turtinių ar neturtinių nuostolių (turėjo išlaidų, kitų turtinio ir neturtinio pobūdžio praradimų bei suvaržymų, išskyrus bylinėjimosi išlaidas, ar kt.), o ieškovo atstovas posėdyje taip pat nenurodė jokios ieškovui realiai padarytos žalos, taip pat į protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus, teismas sprendžia, jog preliminarioje sutartyje numatytos netesybos šiuo konkrečiu atveju yra aiškiai per didelės, todėl turi būti mažinamos, ir ieškovui iš atsakovo priteistina suma mažintina iki 1448,10 €, sudarančių pusę sutartyje numatytos žemės sklypo pirkimo – pardavimo kainos, kuri, teismo nuomone, šiuo atveju pakankamai kompensuoja tikėtinus ieškovo nuostolius dėl negalėjimo apie 10 metų disponuoti atsakovui sumokėta avanso suma.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliantas (ieškovas) pateikė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje sumažinta bauda ir prašo sprendimo dalį, kurioje ieškinys buvo atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.
Ieškovas mano, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Ieškinys pagal Susitarimo sąlygas buvo įrodytas visiškai. Todėl teismas visiškai nepagrįstai, teismo sprendimo priėmimo metu analizuodamas aplinkybes (ieškovo galimai patirtų nuostolių dydį) pažeidė CPK 263 str. 2 d.
Atsakovas S. J. atsiliepimo į pareikštą skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Byloje yra kilęs ginčas dėl baudinių netesybų sumažinimo.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 straipsniai). Tokia galimybė skatina skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos reikalauti atlyginti kreditorius turi teisę neįrodinėdamas jų dydžio. Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Šalims sutartyje nustačius, kad už esminį Sutarties pažeidimą mokamos netesybos, joms ši nuostata yra privaloma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Teismai, spręsdami sutartyje nustatytų netesybų priteisimo klausimą, taip pat privalo vadovautis šalių sutarties nuostatomis. Kartu pažymėtina, kad, atsižvelgiant į tai, jog netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą, kreditoriui negali būti leidžiama piktnaudžiauti savo teise ir pasipelnyti kitos šalies sąskaita, todėl įstatymo teismui suteikta teisė kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai jos susitaria dėl netesybų dydžio. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti mažinamos dviem pagrindais: jeigu netesybos neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Nurodytose teisės normose nustatytos teismo teisės mažinti netesybas ribos – netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių statusą, turtinę padėtį, sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.).
Taigi, CK 6.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė mažinti šalių sulygtas netesybas, jei jos yra neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Vadovaudamasis šiais pagrindais, teismas gali mažinti netesybas skolininko prašymu arba savo iniciatyva, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus kriterijus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ginčo sutartyje numatytų netesybų dydis (50000 Lt) net 5 kartus viršija sutarties objektu esančio nekilnojamojo turto (žemės sklypo) pirkimo – pardavimo kainą (10000 Lt). Be to, ieškovas nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, jog dėl atsakovo sutartinės prievolės pažeidimo jis apskritai patyrė kokių nors realių turtinių ar neturtinių nuostolių. Taigi, teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus, sprendė, jog preliminarioje sutartyje numatytos netesybos šiuo atveju yra aiškiai per didelės, todėl turi būti mažinamos ir priteisė 1448,10 EUR, sudarančių pusę sutartyje numatytos žemės sklypo pirkimo – pardavimo kainos.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.