- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-30
- Bylos Nr.
- e2S-784-779/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-05539-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- A. L.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui A. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. L. (toliau – ieškovė) ieškiniu prašo teismo nutraukti ieškovės ir atsakovo A. L. (toliau – atsakovas) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini); po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 23 d. nutartimi (toliau – skundžiama nutartis) ieškovės ieškinį atsisakė priimti.
3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas yra deklaravę išvykimą į (duomenys neskelbtini), šalys nepilnamečių vaikų, registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių Lietuvoje neturi. Pažymėjo, jog ieškovė nepagrindė, kad ji ir atsakovas turi Lietuvos pilietybę. Atitinkamai teismas, remdamasis 2019 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2019/1111 dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas „Briuselis II b“) atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Ieškovė A. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodytu argumentu:
4.1. Ieškovės teigimu, abu sutuoktiniai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl pagal Reglamento „Briuselis II b“ 3 straipsnio b punkto nuostatas pripažintina, kad Lietuvos Respublikos teismas turi jurisdikciją nagrinėti bylą dėl santuokos nutraukimo. Būtent minimu pagrindu ieškovė ir kreipėsi į Lietuvos Respublikos teismą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punkte, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
6. Bylos apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl papildomų įrodymų prijungimo.
7. Ieškovė teismui kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus – atsakovo tapatybės kortelės kopiją ir Gyventojų registro pažymą apie atsakovo duomenis.
8. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje įtvirtintas ribojimas nėra absoliutus ir pirmiausia nukreiptas prieš nesąžiningus proceso dalyvius, piktnaudžiaujančius procesu ir nesilaikančius CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu ir teikti teismui savo reikalavimus ir atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus ir argumentus rūpestingai ir laiku. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).
9. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais papildomais įrodymais bei įvertinęs jų reikšmę nagrinėjamam klausimui, konstatuoja, kad šie įrodymai yra reikšmingi teisingam ir išsamiam bylos išnagrinėjimui. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia priimti pateiktus papildomus įrodymus ir prijungti juos prie bylos medžiagos.
Dėl atskirojo skundo argumentų.
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu nutraukti ieškovės ir atsakovo A. L. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
11. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį, konstatavęs, kad ieškovės ieškinys, remiantis Reglamento „Briuselis II b“ 3 straipsnio pagrindu, nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams.
12. Ieškovė pateiktu atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį, nurodydama, kad Reglamento „Briuselis II b“ 3 straipsnio b punkto nuostatos leidžia ieškinį pateikti, atsižvelgiant į šalių pilietybę. Ieškovei ir atsakovui esant Lietuvos piliečiams, civilinė byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams.
13. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovės teikiamais argumentais.
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tarptautinis šeimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos (toliau – ES), tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-916/2017). Taigi nacionalinės teisės nustatytos tarptautinio civilinio proceso taisyklės taikytinos tik tais atvejais, kai teismingumo klausimo nereguliuoja ES ar tarptautinės teisės aktas.
15. Bylos duomenimis, ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravusi išvykimą į (duomenys neskelbtini); atsakovas – nuo (duomenys neskelbtini). Ieškinyje ieškovė taip pat nurodo savo ir atsakovo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad šalys nepilnamečių vaikų, registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių bei kreditorinių įsipareigojimų Lietuvoje neturi.
16. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog byloje egzistuoja tarptautinis elementas, nes šalių nuolatinė gyvenamojo vieta yra užsienio valstybėje.
17. Nustatęs, kad byloje egzistuoja tarptautinis elementas, teismas turi nustatyti, su kokia valstybe jis yra susijęs, ir pagal tai parinkti taikytinus teisės aktus bylos teismingumo klausimui išspręsti. Nagrinėjamu atveju byla yra susijusi su ES valstybe nare – (duomenys neskelbtini), todėl jai taikytinas ES teisinis reguliavimas.
18. Sprendžiant civilinių bylų dėl santuokos ir tėvų pareigų teismingumo klausimus, tarptautinio civilinio proceso šaltinis yra Reglamentas „Briuselis II b“, nes jis yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 110 straipsnio 2 dalį. Nacionalinis teismas negali pakeisti reglamente įtvirtintų teismingumo taisyklių ar atsisakyti jas taikyti.
19. Reglamento „Briuselis II b“ 3 straipsnyje, nustatančiame bendrąją jurisdikciją bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, separacija ar santuokos pripažinimu negaliojančia, jurisdikciją turi teismai, esantys valstybėje narėje: a) kurios teritorijoje yra – i) sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta; ii) buvo sutuoktinių paskiausia įprastinė gyvenamoji vieta, jeigu vienas iš sutuoktinių joje tebegyvena; iii) yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta; iv) tuo atveju, jeigu buvo pateiktas bendras prašymas – yra vieno iš sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta; v) yra prašymo pateikėjo įprastinė gyvenamoji vieta, jeigu jis ten gyveno ne trumpiau kaip metus prieš pat prašymo pateikimą; vi) yra prašymo pateikėjo įprastinė gyvenamoji vieta, jeigu jis ten gyveno ne trumpiau kaip šešis mėnesius prieš pat prašymo pateikimą ir jis yra atitinkamos valstybės narės pilietis; b) kurios piliečiai yra abu sutuoktiniai.
20. Taigi byla teisminga atitinkamos valstybės teismui, jeigu ji susijusi su tos valstybės teritorija (pagal sutuoktinių ar vieno iš jų įprastinę gyvenamąją vietą ar kitus reikšmingus ryšius) arba jeigu abu sutuoktiniai yra tos valstybės piliečiai. Tarp nurodytų jurisdikcijos pagrindų nėra hierarchijos, t. y. abu įtvirtinti objektyvūs kriterijai yra alternatyvūs (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimas byloje L. H. (H.) prieš C. M. M., e. H. (H.), C-168/08; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-687/2018).
21. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismingumą Lietuvos Respublikos teismams grindžia Reglamento „Briuselis II b“ 3 straipsnio b punkto pagrindu. Šios nuostatos taikymo sąlygai dėl šalių pilietybės pagrįsti ieškovė kartu su ieškiniu pateikė savo paso kopiją, patvirtinančią, kad ji yra Lietuvos Respublikos pilietė. Atsakovo tapatybę patvirtinančio dokumento kopija buvo pateikta kartu su atskiruoju skundu, iš kurios matyti, kad atsakovas taip pat yra Lietuvos Respublikos pilietis.
22. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad šalys atitinka Reglamento „Briuselis II b“ 3 straipsnio b punkte nustatytą pilietybės sąlygą, t. y. ir ieškovė, ir atsakovas yra Lietuvos piliečiai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti minėtą nuostatą, todėl civilinė byla laikytina teisminga Lietuvos Respublikos teismams.
23. Kita vertus, papildomai pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalys neatitinka Reglamento „Briuselis II b“ 3 straipsnio a ir b punktuose nustatytų sąlygų, buvo padaryta remiantis tuo metu byloje esančiais duomenimis, t. y. teismui neturint duomenų apie atsakovo pilietybę. Duomenis, patvirtinančius atsakovo pilietybę, ieškovė pateikė tik apeliacinės instancijos teismui, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis buvo pagrįsta tuo metu turėta faktine medžiaga ir šiuo atveju negalėtų būti vertinama kaip akivaizdžiai neteisėta.
Dėl procesinės bylos baigties.
24. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas teismingumo klausimą, iš esmės tinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes pagal tuo metu turėtus duomenis. Tačiau apeliacinės instancijos teismui pateikus naujus įrodymus, patvirtinančius atsakovo pilietybę, darytina išvada, kad šalys atitinka Reglamento „Briuselis II b“ 3 straipsnio b punkte nustatytas sąlygas. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės A. L. atskirąjį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl ieškovės A. L. ieškinio dėl santuokos nutraukimo priėmimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.