Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2A-1460-392/2018

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-12-06
Bylos Nr.: e2A-1460-392/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-11117-2017-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginijus Kairevičius, Laima Gerasičkinienė, Henrichas Jaglinskis, Jurgita Loginovienė
Atsakovas: D. U.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Rentolsa“
Trečiasis asmuo: Vilniaus miesto savivaldybės administracija, valstybės įmonė „Registrų centras“, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos

Kategorijos

2.4.1.2Valdymo atsiradimas ir įgyvendinimas

Civilinė byla Nr. e2A-1460-392/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11117-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.2. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Henricho Jaglinskio, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, sekretorė Jurgita Loginovienė, dalyvaujant ieškovo atstovei S. G., atsakovei (apeliantei) D. U., jos atstovui V. V., apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Rentolsa“ ieškinį atsakovei D. U. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei atsakovės D. U. priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Rentolsa“ dėl buto naudojimo tvarkos nustatymo, tretieji asmenys byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, valstybės įmonė „Registrų centras“ ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. 1 t., b. l. 1-5), kuriuo prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui UAB „Rentolsa“ ir atsakovei D. U. priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), suformuojant du atskirus nekilnojamojo turto objektus pagal G. S. projektavimo firmos parengtą daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atidalijimo į du butus paprastojo remonto projektą. Ieškinyje nurodo, kad ieškovas UAB „Rentolsa“ ir atsakovė D. U. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo butą, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovui nuosavybės teise priklauso 5/8 dalys nurodyto buto, o atsakovei 3/8 dalys buto. Naudojimo buto tvarka nebuvo ir nėra nustatyta. Ieškovui įsigijus buto dalį paaiškėjo, kad faktinė situacija yra tokia, kad atsakovė, kuriai nuosavybės teise priklauso tik 3/8 dalis nurodyto buto, faktiškai valdo ir naudojasi didesne buto dalimi. Kadangi bute yra trys gyvenamieji kambariai, atsakovė iš trijų gyvenamųjų kambarių naudojasi dviem, kas sudaro apie 21,18 kv. m. viso gyvenamojo ploto. Buto bendras naudingas plotas siekia 71,55 kv.m., o gyvenamasis plotas 41,24 kv. m., taigi atsakovė turi teisę naudotis ir laisvai disponuoti ne didesniu kaip 15,47 kv. m. gyvenamuoju plotu arba ne didesniu kaip 26,83 kv. m. visu bendru buto plotu. Ieškovas nėra išreiškęs sutikimo, kad atsakovė naudotųsi jam priklausančia buto dalimi. Ieškovas nuo pat nuosavybės įgijimo pradžios teikė įvairius pasiūlymus atsakovei, iniciavo susitikimus ir iškilusių klausimų derinimą. Matydamas, kad bendravimas žodžiu nėra rezultatyvus, sprendimų priėmimas gali užtrukti, ieškovas 2016-11-09 raštu kreipėsi į atsakovę, be kitų klausimų, pasiūlydamas kelis situacijos sureguliavimo variantus: 1) už teisingą rinkos kainą nupirkti iš atsakovės nuosavybės dalį, t. y. 3/8 dalis buto ir tokiu būdu tapti vieninteliu buto savininku; 2) už teisingą rinkos kainą atsakovei perleisti bendrovei priklausančią nuosavybės dalį, t. y 5/8 dalį buto; 3) pasiūlė atidalinti butą į du atskirus turtinius vienetus, nurodydamas, kad jau parengti projektiniai pasiūlymai, su kuriais pasiūlė susipažinti. 2016-11-17 raštu atsakovė iš esmės išreiškė sutikimą tiek dėl turto dalies perleidimo, tiek dėl atidalijimo. 2017-01-03 raštu atsakovė D. U. cituoja bendrąsias STR „Gyvenamieji pastatai“ nuostatas, jų niekaip neanalizuodama pateiktų projektinių pasiūlymų kontekste. Iš atsakymo akivaizdu, kad atsakovė iš esmės projekto ir su juo susijusių dokumentų neanalizavo, kadangi kelia klausimus apie galimybes san. mazge įrengti vonią, tualetą, dušą, ventiliaciją, apie galimybes įrengti du atskirus įėjimus, kai visi šie sprendiniai (techninės galimybės) aiškiai atsispindi parengtame projekte (pasiūlyme). Atsakovės atsisakymas / nepritarimas pateiktam atidalijimo projektui iš esmės grindžiamas tik niekuo nepagrįstais samprotavimais. Atsakovė nepateikė jokių kitų specialistų - architektų išvadų, projektinių pasiūlymų, pagal kuriuos ji siūlytų atidalinti butą, nors nurodo iš esmės sutinkanti su atidalijimu. Ieškovas, neturėdamas jokio pagrindo abejoti architekto G., Š. parengto projekto sprendinių teisingumu ir tinkamumu, negavęs iš bendrasavininkės pritarimo tokiam atidalijimo projektui, taip pat negavęs jokių kitų pasiūlymų dėl atidalijimo, jau daugiau kaip pusę metų neturėdamas galimybės naudotis jam priklausančia buto dalimi, ja nevaržomai disponuoti, neturi kitos išeities kaip tik savo teises ginti teisme, reikšdamas ieškinį dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šiuo atveju, UAB „Rentolsa“ iki šios dienos siekė bendradarbiauti ir geranoriškai susitarti dėl buto atidalijimo, savo jėgomis ir lėšomis užsakė architekto paslaugas, parengė projektinį pasiūlymą. Pridedamas architekto - projektuotojo parengtas buto, adresu (duomenys neskelbtini), atidalijimo projektas, pagal kurį galima ir yra visos techninės galimybės atidalinti bendra daline nuosavybe šalims priklausantį butą, sukuriant du atskirtus turtinius vienetus. Kaip matyti iš projekto, remonto metu nereikėtų griauti ar ardyti jokių buto laikančių konstrukcijų, tiesiog įrengti keletą pertvarų ir išgriauti esamų pertvarų dalį. Jokie kapitalinio remonto darbai, įgyvendinant pateiktą projektą, nėra ir nebus reikalingi. Po atidalijimo šalims bendra nuosavybe priklausytų 2,78 kv. m. holas, iš kurio kiekvienas iš savininkų patektų į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas: iš holo būtų įrengti du ėjimai į atskiras patalpas. Po atidalijimo ieškovui priklausytų 41,61 kv. m. ploto patalpos, o atsakovei - 27,50 kv. m. ploto patalpos. Toks atidalijimo būdas nesukeltų jokios žalos turtui ir nepažeistų nė vieno iš savininkų teisių. Šie projektiniai sprendiniai suderinti su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentu, Kultūros paveldo departamentu. Pridedamas taip pat ir 2016-11-17 Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės aktas, kuris buvo surašytas įvertinus parengtų projektinių sprendimų atitiktį privalomiesiems paveldosaugos reikalavimams.

2. Atsakovė D. U. priešieškinyje (el. b. 1 t., b. l. 80-88), kurio argumentai sutampa su atsiliepimo į ieškinį argumentais, prašė nustatyti buto naudojimosi tvarką: D. U. paskirti naudotis buto patalpas, plane pažymėtas indeksais 8-2 (kambarys), turinčias 10,95 kv. m. ir 8-7 (virtuvė, kuris faktiškai naudojamas kaip kambarys), turinčias 14,18 kv. m.; UAB „Rentolsa“ paskirti naudotis buto patalpas, plane pažymėtas indeksu 8-8 (kambarys), turinčias 20,06 kv. m.; šalims paskirti žemiau nurodytas patalpas naudotis bendrai, atitinkamai ieškovui 3/8, o atsakovui 5/8 dalis: plane pažymėtas indeksais 8-1 (koridorius), turinčias 11,33 kv. m., 8-4 (vonia), turinčias 2,74 kv. m., 8-5 (WC), turinčias 1,06 kv. m., 8-6 (sandėliukas), turinčias 1 kv. m.; kadangi po naudojimosi tvarkos nustatymo D. U. atiteks patalpos, kurių kvadratūra 8,18 kv. m. didesnė už UAB „Rentolsa“ priklausančią turto idealiąją dalį, priteisti UAB „Rentolsa“ naudai piniginę kompensaciją – po 1 593,29 EUR už 1 kv. m., t. y. 13 033,11 Eur. Kadangi D. U. ir jos sutuoktinio pajamos nedidelės priteistą kompensaciją leisti mokėti lygiomis dalimis 24 mėnesius, mokant po 543,05 Eur kiekvieną mėnesį, nuo sprendimo įsigaliojimo dienos iki pilno padengimo. Nurodo, kad teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini (t. y. įmanomi įgyvendinti, nedaryti neproporcingos žalos daiktui), atitikti bendraturčių dalis ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių. Ieškinio reikalavimas suprantamas kaip prašymas suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą – butą ir turi atitikti Statybos techniniam reglamentui STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (toliau – Reglamentas). Reglamento IX skyriuje yra numatyti reikalavimai butų perplanavimui, atidalijimui ir sujungimui. Pagal Reglamento 264 p. projektuoti buto padalijimą į du ar daugiau butų leidžiama, jeigu yra galimybė: - atitvara (atitvaromis) atskirti erdvę (plotą), ne mažesnę kaip šiame Reglamente nustatytas minimalus buto vienam asmeniui dydis; - įrengti atskirą įėjimą iš laiptų aikštelės ar lauko arba įrengti atskirus laiptus (liftą) pastato išorėje; - įrengti papildomą vonią, tualetą arba patalpą dušui ir tualetui; - tiekti ir apskaityti tiekiamus šilumą, vandenį, elektros energiją ir kita tiesiogiai, t. y. ne per likusią nuo atskirtojo buto dalį. Be to, Reglamento 14 p. nustatomi tam tikri reikalavimai buto patalpų plotams: - vonios kartu su tualetu plotas – 4 m2; - buto bent vieno kambario plotas – 16 m2; - naudingas buto plotas 1 žmogui – 14 m2. Atsakovo pateiktame patalpų padalinimo projekte minėti reikalavimai pažeidžiami. Vonios kartu su tualetu plotas pagal UAB „Rentolsa“ pateiktą projektą bus žymiai mažesnis negu nustatytas pagal Reglamentą – tik 2,74 kv. m. Reglamentas nustato tokioms patalpoms 4 kv. m. plotą. Taip pat nepateikta duomenų, įrodančių galimybę tiekti ir apskaityti tiekiamus šilumą, vandenį, elektros energiją ir kita tiesiogiai, t. y. ne per likusią nuo atskirtojo buto dalį, nepateikti techniniai sprendiniai dėl atskiro įėjimo iš laiptų aikštelės ar lauko arba atskirų laiptų pastato išorėje įrengimo, kaip bus vykdoma tiekiamo vandens apskaita, kaip bus galima patekti prie bendro naudojimo komunikacijų ir pan. Ieškovas konsultavosi su specialistais-architektais, kurie susipažinę su atsakovo pateiktu buto rekonstrukcijos projektu, pateikė atsakymą: pagal Kultūros paveldo departamento išduotus specialiuosius paveldosaugos reikalavimus parengiamas Techninis darbo projektas. Šiuo atveju Techniniai darbo projektai kiekvienam savininkui turi būti rengiami atskirai. Pateiktame projekte klaidinančiai apiformintas Techninio darbo projekto titulinis lapas. Statinio kategorija: neypatingas statinys; Techninio projekto apimtyje privaloma išspręsti sekančius klausimus: vandentiekio nuotekų techninio projekto dalis tai įvadų, atskiros apskaitos sutvarkymas. Gaunamos Vilniaus Vandenų sąlygos, parengiamas Vandentiekio-nuotekų projektas. Elektrotechninė techninio projekto dalis - pateikus atskiros nuosavybės dokumentus, ESO išrašo technines sąlygas. Pagal jas rengiamas projektas arba ESO pati įveda naujus įvadus kiekvienam naujam kadastriniam vienetui. Minėti klausimai UAB „Rentolsa“ atidalijimo projekte neišspręsti. Taip pat projektas prieštarauja Statybos įstatymui ir Statybos techniniams reglamentams (STR). San. mazgas yra kambario giluminiame kampe, jo plotas neatitinka reikalavimams, projekte nenurodyti vamzdžių išdėstymo pakeitimai. Taip pat nėra galimybės padaryti du atskirus įėjimus į butus iš bendros laiptinės. 2017-04-19 antstolio V. M. buvo surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriuo buvo konstatuota, kad adresu (duomenys neskelbtini), trijų kambarių bute Nr. 8, virtuvės patalpa yra įrengta patalpoje plane pažymėtoje indeksu 8-3. Patalpoje, plane pažymėtoje indeksu 8-7 yra įrengtas gyvenamas kambarys. Patalpa, plane pažymėta indeksu 8-6 yra sandėliukas. Sandėliuke yra komunikacijų (vandentiekio) vamzdžiai, kurių atšakos nuvestos į patalpą plane pažymėtą indeksu 8-5, kurioje yra tualetas ir į patalpą plane pažymėtą indeksu 8-4 (vonia). Tualete (plane pažymėtas indeksu 8-5) yra nuotekų vamzdis, kuris nuvestas į patalpą, plane pažymėtą indeksu 8-4, kurioje yra vonia. Vonios patalpoje, plane pažymėtoje indeksu 8-4, prie sienos, kuri ribojasi su patalpa, plane pažymėtoje indeksu 8-3 yra įrengtas radiatorius. Nei vandentiekio, nei nuotekų išvedimo vamzdžiai iš patalpos, plane pažymėtos indeksu 8-6 į patalpą, plane pažymėtą indeksu 8-7 neįvesti. Vykdant atidalijimą pagal pateiktą projektą, prireiktų iškirsti sienoje tarp patalpų, plane pažymėtų indeksais 8-3 ir 8-4, angą. Tačiau numatomos angos vietoje sumontuotas šildymo radiatorius. Kurioje vietoje jis bus sumontuotas po atidalijimo, projekte nenurodyta. Taip pat nenurodyta kaip bus pertvarkomi vandentiekio vamzdžiai, nes jų išsidėstymas po angos įrengimo neišvengiamai pasikeis. Taip pat neaišku, kaip bus galima patekti į patalpas, plane pažymėtas indeksais 8-5 ir 8-6, nes jose liks bendros komunikacijos (vamzdžiai). Todėl šios patalpos turėtų likti bendro naudojimo, tuo tarpų atsakovo pateiktame projekte jos atitenka išimtinai UAB „Rentolsa“. Pagaliau projekte visiškai nutylima apie tai, kaip patalpoje 8-7 bus įrengiami vandentiekio ir nuotekų vamzdžiai, nes jų ten nėra, o virtuvės įrengimui jie būtini. Vykdant buto padalinimo projektą, prireiktų ne tik padaryti praėjimą iš patalpos, plane pažymėtos 8-3 į patalpą, plane pažymėtą 8-4 bei įrengti pertvaras iš gipso kartono, bet ir iš esmės perplanuoti padalinamo buto vandentiekį ir elektros instaliaciją. Be to, prireiktų vandentiekio ir nuotekų vamzdžius įvesti į patalpą, plane pažymėtą indeksu 8-7, nes šitoje patalpoje pagal pateiktą projektą planuojama virtuvė. Tokiam komunikacijų įvedimui prireiktų gręžti arba ardyti kapitalinę sieną tarp patalpų 8-6 ir 8-7. UAB „Rentolsa“ pateiktame projekte tokios rekonstrukcijos net nenumatyta, tuo tarpu šitie darbai būtini, vykdant pasiūlymą. Akivaizdu, kad tokie darbai neišvengiamai turės įtaką ne tik bendram turtui, bet ir visam namui. Akivaizdu, kad pateiktas buto padalinimo projektas visiškai nepaiso faktiškai susiklosčiusios situacijos, kai faktinis buto išplanavimas neatitinka išplanavimui, nurodytam inventorizacinėje byloje. Tokia rekonstrukcija yra brangi, todėl nagrinėjant šį ginčą būtina įvertinti ir D. U. turtinę padėtį, ar realiai galės turimomis lėšomis atlikti visus būtinus rekonstrukcijai darbus, nes priešingu nebus įmanoma suformuoti patalpų, atitinkančių gyvenamojo būsto reikalavimams. Kadangi UAB „Rentolsa“ siūlomo padalijimo metu reikės pertvarkyti buto vandentiekį, gręžti kapitalinę sieną, manytina, kad padalijimui prireiks ne paprasto, o kapitalinio remonto. Kapitalinio remonto projektui STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ p. 33-35 nustato visiškai kitus reikalavimus, negu paprastam. D. U. nuomone, ginčo šalių interesams atitinka buto naudojimosi tvarkos nustatymas, kuriuo būtų nustatyta, kad D. U. naudosis buto patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 8-2 ir 8-7, o UAB „Rentolsa“ patalpomis, plane pažymėtomis indeksu 8-8. Patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 8-1 (koridorius), 8-3 (pagal faktą virtuvė), 8-4 (vonia), 8-5 (tualetas), 8-6 (tamsus kambarys) šalys naudosis bendrai, pagal savo turimas buto dalis. Nustatant naudojimosi tvarką, būtina įvertinti, kad virtuvėje, plane pažymėtoje indeksu 8-7, yra įrengtas gyvenamasis kambarys, o virtuvė įrengta kambaryje, pažymėtame indeksu 8-3. Tokiu būdu, gyvenamasis buto plotas faktiškai yra ne 41,24 kv. m., kaip nurodyta NTR išraše, o 45,19 kv. m. (sudėjus patalpų, plane pažymėtų indeksais 8-2, 8-7, 8-8 kvadratūras). D. U. priklauso 3/8 dalis buto. Jai priklausančią buto gyvenamųjų patalpų idealiąją dalį sudaro 16,95 kv. m. (45,19:8×3?16,95). D. U. šiuo metu naudojasi gyvenamosiomis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 8-2 ir 8-7. Patalpos 8-7 (faktiškai yra gyvenamos patalpos, nes jose įrengtas miegamasis). Minėtų patalpų (8-2 ir 8-7) plotas yra 25,13 kv. m., t. y. 8,18 kv. m. didesnis už D. U. priklausančią gyvenamųjų patalpų idealiąją dalį. Už šį perteklinį plotą D. U. sutinka UAB „Rentolsa“ kompensuoti. Kompensacijos didį galima nustatyti pagal Turto rinkos vertę, nurodytą pateiktame kartu su ieškiniu NTR išraše, pagal kurį Turto rinkos vertė yra 11 4000 EUR, o buto bendras plotas – 71,55 kv. m. Tokiu būdu vieno kv. m. kaina yra 114 000:71,55?1 593,29 EUR. Padauginus 1 kv. m. kaina iš perteklinio ploto bus gauta perteklinio ploto rinkos kaina, t. y. 1 593,29×8,18?13 033,11 EUR.

Atsiliepimas

3. UAB „Rentolsa“ atsiliepimu į priešieškinį (el. b. 1 t., b. l. 113-120) nurodė, kad kadangi bute yra trys gyvenamieji kambariai, atsakovė iš trijų gyvenamųjų kambarių naudojasi dviem, kas sudaro apie 21,18 kv. m. viso gyvenamojo ploto. Buto bendras naudingas plotas siekia 71,55 kv. m., o gyvenamasis plotas 41,24 kv. m., taigi atsakovė turi teisę naudotis ir laisvai disponuoti ne didesniu kaip 15,47 kv. m. gyvenamuoju plotu arba ne didesniu kaip 26,83 kv. m. visu bendru buto plotu. Ieškovas nėra išreiškęs sutikimo, kad atsakovė naudotųsi jam priklausančia buto dalimi. Projektiniai pasiūlymai yra pradinė projektavimo stadija, kurios metu yra nustatomi pagrindiniai, esminiai sprendiniai techniniam projektui rengti, o techninio projekto statybos darbams rengimui būtinas bendrasavininko sutikimas, šiuo atveju, jo negavus, UAB „Rentolsa“ tik teisminiu būdu gali gauti pritarimą projektiniams pasiūlymams, kad pagal juos be atsakovės sutikimo būtų galima rengti techninį projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Inžinerinė projekto dalis rengiama ne pradinėje projektinių sprendinių stadijoje, bet techninio darbo projekto rengimo stadijoje. Šiuo atveju, UAB „Rentolsa“ užsakė projektinius pasiūlymus, kad išsiaiškintų technines buto atidalijimo galimybes, kad su pasiūlymu kreiptųsi į bendrasavininkę sutikimui gauti, ir kad galėtų gauti specialiuosius architektūrinius, paveldosaugos reikalavimus. Nesant bendrasavininkės sutikimo, toliau tęsti techninio projekto rengimo darbus galima tik gavus teismo sprendimą. Atsakovė savo argumentus dėl nesutikimo su prašymu atidalinti butą į du atskirus objektus pagal pateiktus projektinius pasiūlymas grindžia teisės normomis ir reikalavimais, taikomiems naujai statybai, gaunant naują statybą leidžiantį dokumentą. Kalba eina apie jau esamos patalpos (statinio) pertvarkymą, bet ne apie naują statybą. Techninis paprastojo remonto projektas būtinas gauti statybą leidžiantį dokumentą, kuriam gauti būtinas bendraturčio sutikimas arba jo nesant, teismo sprendimas. Šiuo atveju, nei rekonstrukcija nei kapitalinis remontas nebus vykdomas: bus griaunamos dalis esamų pertvarų tarp atskirų patalpų, tačiau ne laikančiųjų konstrukcijų, ir statomos kitos pertvaros. Praėjimo angos sienoje iškirtimas nepriskirtinas kapitalinio remonto darbams. Pateikti projektiniai sprendiniai suderinti su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentu, Kultūros paveldo departamentu. Pridėtas taip pat ir 2016-11-17 Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės aktas, kuris buvo surašytas įvertinus parengtų projektinių sprendimų atitiktį privalomiesiems paveldosaugos reikalavimams: konstatuota, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atidalinimo į du butus, paprastojo remonto sprendiniai atitinka Kultūros paveldo tvarkybos darbu projektu rengimo taisyklių bei kitu nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą reglamentuojančiu teisės aktu reikalavimus. Po atidalijimo atsakovei tektų didesnio ploto patalpos - 27,50 kv. m, dviejų atskirų kambarių, kai tuo tarpu pagal šiuo metu registruotas nuosavybės teisės dalis, atsakovei teisėtai priklauso 26,83 kv. m. naudingojo buto ploto, arba ne daugiau kaip 15,47 kv. m. gyvenamojo ploto. Atsakovė siūlo ieškovui naudotis priskirti patalpas, pažymėtas 8-2 ir 8-7, kurios yra skirtinguose buto pusėse, todėl naudojimasis jomis neabejotinai bus apsunkintas. Pačiai atsakovei, pagal jos prašomą nustatyti tvarką, liktų naudotis patalpa, pažymėta 8-8, o kitos patalpos siūlomas priskirti bendro naudojimo. Viso atsakovė siūlo bendram naudojimui palikti patalpų, kurių plotas sudaro net 26,36 kv.m. Labai abejotina, ar atsakovei ir jos šeimos nariams, kurie jos teigimu gyvena su ja bute, pakaktų iš esmės vienos patalpos gyvenimui, kadangi atsakovė, kritikuodama atidalijimo projektinius pasiūlymus, labai akcentuoja tinkamas ir patogias gyvenimo sąlygas. Tuo tarpu, atidalijus butą į atskirus turtinius vienetus pagal ieškovo pateiktą pasiūlymą, atsakovė turėtų dvi atskiras patalpas - virtuvę ir gyvenamąjį kambarį bei atskirą san. mazgą, kas iš esmės užtikrintų jos ir šeimos narių interesus, privatumą, normalias gyvenimo sąlygas.

4. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į priešieškinį (1 t., b. l. 177-178) nurodė, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į Kultūros vertybių registre registruotų nekilnojamųjų kultūros vertybių - Vilniaus senamiesčio ir Vilniaus senojo miesto vietos su priemiesčiais teritorijas. Departamento Vilniaus skyrius 2016-12-05 suderino buto esančio (duomenys neskelbtini) padalinimo į du butus projektą (reg. Nr. 698).

5. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime (el. b. 1 t., b. l. 161-165) nurodė, kad UAB „Rentolsa“ siūlo vykdyti atidalinimą iš bendros dalinės nuosavybės, suformuojant du atskirus turtinius vienetus. Šie turtiniai vienetai turi būti suformuoti Statybos įstatymo nustatyta tvarka, tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų, nustatytų priklausomai nuo statinio tipo. Su tuo tiesiogiai susijusi nuosavybės teisės objekto padalijimo, kartu ir bendraturčio teisės atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo galimybė. UAB „Rentolsa“ nurodo, kad projektinius sprendinius dėl ginčo buto atidalijimo yra pateikęs ir suderinęs su Miesto plėtros departamentu, Kultūros paveldo departamentu. Minimi projektiniai pasiūlymai Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje yra suderinti tik su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo apsaugos skyriumi, t. y. minimi projektiniai pasiūlymai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriuje yra patikrinti paveldosauginiu požiūriu, tačiau nėra duomenų, jog dėl minėto projekto techninės dalies derinimo ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo, būtų kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyrių. Viena iš savivaldybės funkcijų yra statybą leidžiančių dokumentų išdavimas įstatymų nustatyta tvarka. Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje, teikiami projektai dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo yra peržiūrimi ir statybą leidžiantys dokumentai išduodami vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Statybos techninių reglamentų nustatyta tvarka. Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje šiuo metu per informacinę sistemą „Infostatyba“ nebuvo gautas joks prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal bylos šalių minimus projektinius pasiūlymus. D. U. prašo nustatyti ginčo buto naudojimosi tvarką. Jos nuomone, ginčo šalių interesams atitinka buto naudojimosi tvarkos nustatymas. Atsakovė privalo įrodyti ne tik tai, kad pasirinktas buto naudojimosi tvarkos būdas bus priimtiniausias pačiai jai, tačiau nepažeis ir bendraturtės UAB „Rentolsa“ teisės naudotis ginčo butu. Nei ieškovas nei atsakovas jokių reikalavimų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu nereiškia, todėl prašo teismo priimti sprendimą šioje byloje atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimu UAB „Rentolsa“ ieškinį tenkino visiškai. Atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės UAB „Rentolsa“ ir D. U. priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), suformuojant du atskirus nekilnojamojo turto objektus pagal G. S. projektavimo firmos 2016 m. parengtą „Buto Nr. 8 (u. n. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), padalinimo į du butus projektinių pasiūlymų projektą Nr. GS/PRO-2016/04-PP” bei jame numatytą buto atidalinimo planą. Atsakovės D. U. priešieškinį atmetė. Priteisė UAB „Rentolsa“ iš D. U. 1 771 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas nustatė, kad atsakovė, nesutikdama su ieškovo pateiktu G. S. parengtu Buto Nr.8 (duomenys neskelbtini), padalinimo į du butus projektinių pasiūlymų projektu Nr. GS.PRO.2016/04-PP, teigia, kad tokie projektiniai pasiūlymai neatitinka teisės aktų reikalavimų, t. y. STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ įtvirtintų minimalių buto patalpų plotams keliamų reikalavimų – vonios kartu su tualetu plotas – 4 kv. m., bent vieno kambario plotas – 16 kv. m., naudingas buto plotas žmogui – 14 kv. m. (Reglamento 14 punktas), dėl ko atidalijimas natūra yra negalimas. Kaip matyti pagal statybos techninį reglamentą (STR) 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 264 punktą, kuris reglamentuoja galimybę projektuoti buto padalijimą į du ar daugiau butų, toks būdas leidžiama, jeigu yra galimybė: 264.1.p. - atitvara (atitvaromis) atskirti erdvę (plotą), ne mažesnę kaip šiame Reglamente nustatytas minimalus buto vienam asmeniui dydis; 264.2. įrengti atskirą įėjimą iš laiptų aikštelės ar lauko arba įrengti atskirus laiptus (liftą) pastato išorėje; 264.3. įrengti papildomą vonią, tualetą arba patalpą dušui ir tualetui; 264.4. tiekti ir apskaityti tiekiamus šilumą, vandenį, elektros energiją ir kita tiesiogiai, t. y. ne per likusią nuo atskirtojo buto dalį. Statybos techniniame reglamente STR 2.02.01:2004 po Lietuvos Respublik?s aplinkos ministro 2009-04-01 įsakymu Nr.D1-131 padarytų pakeitimų nebėra reglamentuojamas buto vienam asmeniui dydis, todėl atsižvelgiama į šio reglamento 14.3.p. nustatytą naudingą buto plotą vienam žmogui, kuris yra 14 kv. m, ir kuris yra išlaikomas pagal ieškovo atidalinimo planą, kadangi vienas iš atsakovei (3/8 dalių buto savininkei) suprojektuoto buto kambarių numatomas – 14,08 kv. m. Daugiau reikalavimų padalijant butą į du ar daugiau butų planuojamiems plotams Reglamente nėra keliama, kadangi apie Reglamento nustatytus minimalius patalpų dydžio reikalavimus užsimenama 263.1 punkte, kuris reglamentuoja buto perplanavimo reikalavimus, bet ne padalijimo. Buto perplanavimo bei buto padalijimo į du ar daugiau butų atvejai remiantis STR nuostatomis yra skirtingi, ką numato STR 2.02.01:2004 261 punktas, išskirdamas atskirus buto pertvarkymo atvejus (buto perplanavimas, buto padalijimas į du ar daugiau butų ir kt.). Pagal teikiamus projektinius pasiūlymus, ieškovei tenkanti patalpa (san. mazgas) 8b-3 yra projektuojama dabartinėje buto patalpoje 8-4 (buto planas), kurioje yra vonia, kriauklė, ką patvirtina ir ieškovės į bylą pateiktas antstolio V. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei jame užfiksuotos nuotraukos (el. b. 1 t., b. l. 93-99). Antstolio konstatavimo protokole užfiksuota, kad tualete (indeksas buto plane 8-5) yra nuotekų vamzdis, kuris nuvestas į patalpą plane pažymėtą indeksu 8-4, kuri, kaip minėta, pagal buto padalijimo projektinius pasiūlymus (el. b. 2 t., b. l. 45) atitektų atsakovei D. U.. Todėl teigti, kad minėtas STR reikalavimas turėti objektyvią galimybę įrengti vonią, tualetą arba dušą, tualetą, padalijant butą į du ar daugiau vienetų, neįgyvendinamas, nėra faktinio pagrindo. Vertinant STR 2.02.01:2004 nuostatą numatančią atskiro įėjimo iš laiptų aikštelės galimybę (264.2 punktas), pateiktuose projektiniuose pasiūlymuose šis klausimas išspręstas buto koridoriaus sąskaita, į atskirtus butus įeinant ne iš laiptų aikštelės, bet iš bendro naudojimo patalpos – holo (2,78 kv. m.), kurio priskyrimas bendro naudojimo patalpoms nepažeidžia atsakovės D. U. teisių ir teisėtų interesų naudotis jai priklausančia buto ploto dalimi, projektiniuose pasiūlymuose numatant jai 27,50 kv. m. buto plotą bei 2,78 kv. m. bendro naudojimosi koridorių įėjimui į suformuotus atskirus butus. Pasisakant apie galimybę tiekti ir apskaityti tiekiamus šilumą, vandenį, elektros energiją ir kitą tiesiogiai (ne per likusią nuo atskirtojo buto dalį), ką numato STR 2.02.01:2004 264.4 punkto nuostatos, teismas pažymėjo, kad ši galimybė byloje atsakovės, ginčijančios projektinius pasiūlymus kaip prieštaraujančius teisės aktams ir techniškai neįgyvendinamus, nepaneigta jokiais objektyviais įrodymais. Ieškovo vadovo teismo posėdyje išdėstyta pozicija, kad nesant išspręsto ginčo tarp bendraturčių dėl nuosavybės atidalijimo, jokių techninių sąlygų komunikacijoms atskirti, atskirai apskaitant teiktą šilumą, vandenį, elektros energiją nėra objektyvių galimybių gauti, byloje kitos šalies nepaneigta. Teismui nėra objektyvaus pagrindo abejoti atskiro tiekiamų komunikacijų apskaitymo galimybe, bendraturčiams įgyvendinus buto padalijimo į du atskirus turtinius vienetus projektą. Kita atsakovės argumentų grupė, įrodinėjant pateiktų buto atidalijimo projektinių pasiūlymų ydingumą bei negalimumą, jog siekiant atidalinti butą į du atskirus turtinius vienetus yra reikalingas ne paprastasis remontas, bet statinio kapitalinis remontas, kadangi ieškovo siūlomo padalijimo metu reikės pertvarkyti buto vandentiekį, gręžti kapitalinę sieną, esančią tarp kambarių 8-6 ir 8-7, ieškovui siekiant įsivesti vandentiekį į kambarį 8-7 (būsimas 8a-2) virtuvei įrengti. Įvertinant kapitalinio remonto sąvoką (STR 1.01.08:2002 10 p.), jog kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų bei specialių žinių turinčio asmens D. K., kaip liudytojo, paaiškinimus, jog kapitalinės sienos gręžimas dėl inžinerinių tinklų įvedimo, remiantis STR 1.01.08:2002 12 punkto nuostatomis patenka į paprastojo remonto sąvoką, teismas sprendė, kad byloje neįrodyta būtinybė projektuojant buto padalijimą į du atskirus butus rengti kapitalinio remonto projektą. Ginčo dėl to, kad formuojant du atskirus butus nebus griaunamos kapitalinės sienos tarp šalių nekilo. Įvertinęs išdėstytus argumentus teismas sprendė, kad konkretus buto atidalijimas pagal ieškovo parengtą projektą (pradinius projektinius pasiūlymus) yra galimas be neproporcingos žalos nekilnojamajam turtui. Teismas vertino, kad atsakovės priešieškiniu siūlomas bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdas – naudojimosi tvarkos nustatymas teismų praktikoje vertintinas kaip antraeilis būdas po atidalijimo, suteikiant prioritetą pastarajam, juolab ir nagrinėjamu atveju, atsakovės siūloma naudojimosi butu tvarka, paliekant daugelį patalpų bendro naudojimosi, neteikia prielaidų konfliktinei bendraturčių situacijai šalinti. Vertinant bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdus, aktualūs tampa ir naujų objektų suformavimo kaštai, kurie turi būti protingi. Remiantis ieškovo pateiktais projektiniais pasiūlymuose bei juose numatytu buto atidalijimu, ieškovo vadovo ir akcininko paaiškinimais teismo posėdžio metu, kad ieškovas įsipareigoja pertvarkyti buto sienas, reikiamose vietose suprojektuojant naujas bei išgriaunant esamas buto pertvaras, teismui nėra pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, kad toks buto atidalijimas būtų nepakeliama našta bendraturčiams, juolab, kad buto perplanavimo kaštai, atskiriant butą į du objektus tektų ieškovui, siūlančiam šį projektą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atsakovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo: Panaikinti 2017-12-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą Civilinėje byloje Nr. e2-17466-994/2017 ir priimti naują sprendimą, UAB „Rentolsa“ ieškinį atmesti, nustatyti žemiau nurodytą ginčo buto naudojimosi tvarką: Atsakovei (apeliantei) paskirti naudotis buto patalpas, plane pažymėtas indeksais 8-2 (kambarys), turinčias 10,95 kv. m. ir 8-7 (virtuvė, kuris faktiškai naudojamas kaip kambarys), turinčias 14,18 kv. m.; Ieškovui (UAB „Rentolsa“) paskirti naudotis buto patalpas, plane pažymėtas indeksu 8-8 (kambarys), turinčias 20,06 kv. m.; Šalims paskirti žemiau nurodytas patalpas naudotis bendrai, atitinkamai atsakovei 3/8, o ieškovui 5/8 dalis: plane pažymėtas indeksais 8-1 (koridorius), turinčias 11,33 kv. m., 8-3 (pagal faktą virtuvę), turinčias 10,23 kv. m., 8-4 (vonia), turinčias 2,74 kv. m., 8-5 (WC), turinčias 1,06 kv. m., 8-6 (sandėliukas), turinčias 1,00 kv.m.; Kadangi po naudojimosi tvarkos nustatymo atsakovei atiteks patalpos, kurių kvadratūra 8,18 kv. m. didesnė už atsakovei priklausančią turto idealiąją dalį, priteisti ieškovo naudai piniginę kompensaciją – po 1593,29 EUR už 1 kv. m., t. y. 13033,11 EUR. Kadangi D. U. ir jos sutuoktinio pajamos nedidelės priteistą kompensaciją leisti mokėti lygiomis dalimis 24 mėnesius, mokant po 543,05 EUR kiekvieną mėnesį, nuo sprendimo įsigaliojimo dienos iki pilno padengimo.

9. Skunde nurodė, kad naujai formuojami turtiniai vienetai turi būti suformuoti Statybos įstatymo nustatyta tvarka; tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų, nustatytų priklausomai nuo statinio tipo. Su tuo tiesiogiai susijusi nuosavybės teisės objekto padalijimo, kartu ir bendraturčio teisės atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo galimybė. Atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje D. U. minėjo, kad pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (toliau - Reglamentas) 264 p. projektuoti buto padalijimą į du ar daugiau butų leidžiama, jeigu yra galimybė: atitvara (atitvaromis) atskirti erdvę (plotą), ne mažesnę kaip šiame Reglamente nustatytas minimalus buto vienam asmeniui dydis; įrengti atskirą įėjimą iš laiptų aikštelės ar lauko arba įrengti atskirus laiptus (liftą) pastato išorėje; įrengti papildomą vonią, tualetą arba patalpą dušui ir tualetui; tiekti ir apskaityti tiekiamus šilumą, vandenį, elektros energiją ir kita tiesiogiai, t. y. ne per likusią nuo atskirtojo buto dalį. Be to, Reglamento 14 p. nustatomi tam tikri reikalavimai buto patalpų plotams: vonios kartu su tualetu plotas - 4 m²; buto bent vieno kambario plotas - 16 m; naudingas buto plotas 1 žmogui - 14 m². UAB „Rentolsa“ pateiktame patalpų padalinimo projekte minėti reikalavimai pažeidžiami. Pavyzdžiui, vonios kartu su tualetu plotas pagal pateiktą projektą bus žymiai mažesnis negu nustatytas pagal Reglamentą - tik 2,74 kv. m. Reglamentas nustato tokioms patalpoms 4 kv. m. plotą. Nei vieno kambario plotas nesieks 16 m². Taip pat nepateikta duomenų, įrodančių galimybę tiekti ir apskaityti tiekiamus šilumą, vandenį, elektros energiją ir kita tiesiogiai, t. y. ne per likusią nuo atskirtojo buto dalį, nepateikti techniniai sprendiniai dėl atskiro įėjimo iš laiptų aikštelės ar lauko arba atskirų laiptų pastato išorėje įrengimo, kaip bus vykdoma tiekiamo vandens apskaita, kaip bus galima patekti prie bendro naudojimo komunikacijų, ieškovui įsirengti virtuvę ir joje būtinus įvadus. Reglamento 14 p. priklauso Reglamento XII skyriaus I skirsniui, kurio pavadinimas yra „Paskirties reikalavimai“. Vadinasi pažeidus reikalavimus, nustatytus 14 p., galima konstatuoti, kad patalpų paskirtis neatitiks buto paskirčiai. T. y. nustačius UAB „Rentolsa“ siūlomą buto padalijimo būdą, bus padaryta neproporcinga žala daikto paskirčiai. Atsakovė išreiškia nesutikimą ne dėl teisės į atidalijimą įgyvendinimo apskritai, bet jai kyla neaiškumų dėl konkrečių statybos darbų atlikimo, todėl atsakovė negali pritarti pateiktam projektiniam pasiūlymui. Nagrinėjamu atveju UAB „Rentolsa“ negalėjo teisėtai reikalauti bendraturtės sutikimo dėl atidalinimo, nes netikslus projektinis pasiūlymas bei jo sprendiniai negali būti laikomi atsakovės tinkamu informavimu apie atidalinimą ir jo būdus. Ieškovo pateiktas dokumentas, paruoštas architekto G. S., bylos nagrinėjimo metu buvo vadinamas tai projektu, tai projektiniu pasiūlymu. Dokumento tituliniame lape jis pavadintas projektinių pasiūlymų projektu. Tačiau akivaizdu, kad jis neatitinka nei vienam, nei kitam apibrėžimui. Eksperto dr. D. K. vertinimo akte nurodyta, kad esamoje projektinėje dokumentacijoje nėra išspręsti projekto dalių reikalavimai norint atskirti inžinerines sistemas, o tai yra vienas iš svarbiausių klausymų, spręstinų vykdant atidalijimą. Sprendimo rezoliucinė dalis neatitinka nurodytiems reikalavimams, nes jame nurodyta suformuoti du atskirus nekilnojamojo turto objektus pagal G. S. projektavimo firmos 2016 m. parengtą „Buto Nr. 8 (u. n. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), padalinimo į du butus projektinių pasiūlymų projektą Nr. GS/PR0-2016/04-PP“ bei jame numatytą buto atidalinimo planą, nenurodant nei patalpų indeksų, nei kvadratūros, nei kitos svarbios informacijos. Norint užregistruoti padalijimą pagal tokį sprendimą registrų centre, to padaryti būtų neįmanoma. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo pateiktas projektinių pasiūlymų projektas neleidžia atsakovei priimti sprendimo dėl ieškovo pasiūlyto ginčo buto padalinimo rekonstruojant jį į 2 butus, o taip pat į tai, kad reikia surasti buto naudojimo būdą, atsakovė siūlo nustatyti ginčo buto naudojimosi tvarką. Šis reikalavimas išdėstytas priešieškinyje. Pirmos instancijos teismo sprendime praktiškai vienintelis šio pasiūlymo atmetimo argumentas buvo tas, kad susiklosčiusi LAT praktika teikia pirmenybę atidalinimo būdui, kurio metu suformuojami atskiri turtiniai vienetai. Tačiau, kaip jau buvo minėta, naujai formuojami turtiniai vienetai turi būti suformuoti Statybos įstatymo nustatyta tvarka; tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų, nustatytų priklausomai nuo statinio tipo. Kadangi atsakovės nuomone ieškovas nepateikė argumentų, leidžiančių manyti, kad atskirų turtinių vienetų suformavimo metu atsakovės interesai nebus pažeisti, neatskleidė numatomos rekonstrukcijos techninių sprendinių, šiuo momentu padalinimas į du butus neįmanomas. Todėl svarstytinas atsakovės pasiūlymas nustatyti ginčo buto naudojimosi tvarką. Atsakovė siūlo, kad ji naudosis buto patalpomis, RC plane pažymėtomis indeksais 8-2 ir 8-7, o ieškovas - UAB „Rentolsa“ patalpomis, plane pažymėtomis indeksu 8-8. Patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 8-1 (koridorius), 8-3 (pagal faktą virtuvė), 8-4 (vonia), 8-5 (tualetas), 8-6 (tamsus kambarys) šalys naudosis bendrai, pagal savo turimas buto dalis. Atsakovė ir jos šeima naudojasi patalpomis RC plane pažymėtomis indeksais 8-2, 8-7 nuo pat buto gavimo dienos. Patalpą 8-8 naudojo atsakovės motina. Motinai mirus motinos dalis perėjo atsakovės seseriai. Tačiau faktiškai susiklosčiusi buto naudojimosi tvarka nepasikeitė, t. y. Atsakovė naudojosi patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 8-2 ir 8-7, o jos motina (vėliau sesuo) - patalpomis, plane pažymėtomis indeksu 8-8. Patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 8-1 (koridorius), 8-3 (pagal faktą virtuvė), 8-4 (vonia), 8-5 (tualetas), 8-6 (tamsus kambarys) bendrasąvininkai naudojosi bendrai. Faktiškai nusistovėjusi buto naudojimosi tvarka buvo analogiška atsakovės siūlomai buto naudojimosi tvarkai. Todėl atsakovės pasiūlymas atitinka faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijui.

Atsiliepimas

10. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovės teiginiai, jog pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai aiškino ir taikė STR 2.02.01:2004 „Gyvenameiji pastatai“ nuostatas, 264 punkto reikalavimus, ieškovo vertinimu, yra visiškai nepagrįsti. Priešingai pirmos instancijos teismas teisingai ginčo kontekste, atsižvelgdamas į bylos esmę taikė minėto Reglamento normas. Ginčo dalykas buvo bendra daline nuosavybe valdomo buto atidalijimas į du atskirus butus, pagal architekto G. Š. parengtą paprastojo remonto projektą. Reglamento IX Skyrius reglamentuoja reikalavimus buto perplanavimui, padalijimui ir sujungimui. Visi šie veiksmai yra atskiri ir savarankiški, tačiau kai kuriais atvejais gali būti atliekami ir kartu. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčas buvo susijęs su buto atidalijimu, o ne su esamo buto perplanavimu, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Reglamento 264 p., kuris reglamentuoja galimybę projektuoti buto padalijimą į du ar daugiau butų, toks būdas leidžiama, jeigu yra galimybė: 264.1.p. - atitvara (atitvaromis) atskirti erdvę (plotą), ne mažesnę kaip šiame Reglamente nustatytas minimalus buto vienam asmeniui dydis; 264.2. įrengti atskirą įėjimą iš laiptų aikštelės ar lauko arba įrengti atskirus laiptus (liftą) pastato išorėje; 264.3. įrengti papildomą vonią, tualetą arba patalpą dušui ir tualetui; 264.4. tiekti ir apskaityti tiekiamus šilumą, vandenį, elektros energiją ir kita tiesiogiai, t. y. ne per likusią nuo atskirtojo buto dalį. Statybos techniniame reglamente STR 2.02.01:2004 po Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-04-01 įsakymu Nr.Dl-131 padarytų pakeitimų nebėra reglamentuojamas buto vienam asmeniui dydis, todėl pagrįstai atsižvelgta į Šio reglamento 14.3.p. nustatytą naudingą buto plotą vienam žmogui, kuris yra 14 kv. m, ir kuris yra išlaikomas pagal ieškovo siūlomą atidalinimo planą, kadangi vienas iš atsakovei (3/8 dalių buto savininkei) suprojektuoto buto kambarių numatomas - 14,08 kv. m. Taip pat pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia atliekant buto atidalijimą paprastojo remonto būdu stumdyti esamas pertvaras, neliečiant laikančiųjų konstrukcijų. Daugiau reikalavimų padalijant butą į du ar daugiau butų planuojamiems plotams Reglamente nėra keliama, kadangi apie Reglamento nustatytus minimalius patalpų dydžio reikalavimus užsimenama 263.1 punkte, kuris reglamentuoja buto perplanavimo reikalavimus, bet ne padalijimo. Buto perplanavimo bei buto padalijimo į du ar daugiau butų atvejai remiantis STR nuostatomis yra skirtingi, ką numato STR 2.02.01:2004 261 punktas, išskirdamas atskirus buto pertvarkymo atvejus (buto perplanavimas, buto padalijimas į du ar daugiau butų ir kt.). Apeliantė neteisingai aiškina buto perplanavimo sąvoką. Šiuo atveju, jeigu atidalijimo metu ir bus kiek pastumdytos esamos pertvaros, nekeičiant patalpų išdėstymo ir paskirties, tai nereiškia, kad bus atliekamas buto perplanavimas. Buto perplanavimas - tai esamų buto patalpų sujungimas, atskyrimas, naujų patalpų įrengimas. Esamas buto išplanavimas iš esmės nesikeis. Šioje byloje esminis klausimas buvo tas, ar įstatymas leidžia ir ar faktiškai (techniškai) šiuo atveju yra galimas buto padalijimas į du butus, atliekant tik paprastojo remonto darbus. Apeliantė savo skunde ginčo buto atidalijimą vadina buto rekonstrukcija, taip pat ir bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme ji laikėsi pozicijos, jog turėtų būti parengtas buto rekonstrukcijos projektas. Tačiau pagal STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka, Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 115 punkte nurodyta, „Kai keičiant patalpų ar pastatų paskirtį ir (ar) formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus Reglamento 118 punkte nurodytais būdais turi būti atlikti statinio paprastojo remonto darbai, kuriems atlikti privaloma gauti rašytinius įgaliotų valstybės tarnautojų pritarimus paprastojo remonto projektui ar paprastojo remonto aprašui [9.18], patalpų ar pastatų paskirties keitimo ir (ar) naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo sprendiniai pateikiami paprastojo remonto (...)“. Taigi privalomieji techniniai reikalavimai leidžia formuoti naujus nekilnojamojo turto objektus (118.1. padalijant ar atidalijant patalpą į dvi ar daugiau patalpų, jas formuojant kaip atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus, kai naujai formuojamų patalpų paskirtis tokia pati, kaip ir buvusios prieš padalijimą ar atidalijimą patalpos paskirtis;), atliekant paprastojo remonto darbus. Pačios atsakovės byloje pateiktame 2017-04-05 Statybos inspekcijos skyriaus rašte Nr. (23.17)-2D-4479, atsakovei buvo pacituotos to paties STR 1.03.07:2017 nuostatos (115 p., 118 p.), iš kurių turinio darytina išvada, kad nauji nekilnojamojo turto objektai gali būti formuojami padalijant ar atidalijant patalpas į dvi ar daugiau paprastojo remonto būdu. Byloje apklausti specialistai: architektas G. S. ir ekspertas D. K., papildomai paaiškino, kad šio ginčo atveju, siekiant pertvarkyti butą į du butus šiuo atveju užtenka paprastojo remonto, nes nebus liečiamos kapitalinės buto sienos. Pertvarkant inžinerines sistemas, šiuo atveju irgi nebus būtini magistralinių tinklų keitimai, sujungimai ir pan. Inžinerinių tinklų projektavimas nereikalingas, nes tai nėra kapitalinis remontas. Priešingai, pagal teikiamus projektinius pasiūlymus, ieškovei tenkanti patalpa (san. mazgas) 8b-3 yra projektuojama dabartinėje buto patalpoje 8-4 (buto planas), kurioje yra vonia, kriauklė. Antstolio konstatavimo protokole užfiksuota, kad tualete (indeksas buto plane 8-5) yra nuotekų vamzdis, kuris nuvestas į patalpą plane pažymėtą indeksu 8-4, kuri, kaip minėta, pagal buto padalijimo projektinius pasiūlymus (el. b. 21., b. 1.45) atitektų atsakovei D. U.. Remiantis šiais faktiniais duomenimis, specialių žinių turinčio liudytojo architekto G. Š. paaiškinimais, kad 8-4 patalpoje (buto planas) yra vanduo bei kanalizacija, kas leidžia patvirtinti objektyvią galimybę atsakovės atskirtame bute įsirengti ir tualetą, teigti, kad minėtas STR reikalavimas turėti objektyvią galimybę įrengti vonią, tualetą arba dušą, tualetą, padalijant butą į du ar daugiau vienetų, neįgyvendinamas, nėra faktinio pagrindo. G. Š. parengtas projektinis dokumentas laikytinas projektiniais pasiūlymais (PP), pagal kuriuos bus rengiamas galutinis paprastojo remonto projektas su visais sprendiniais. Pateikti projektiniai sprendiniai suderinti su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentu, Kultūros paveldo departamentu. Iš pateiktų ir pirmos instancijos teismo iš esmės įvertintų projektinių pasiūlymų akivaizdžiai ir konkrečiai matosi pagrindiniai atidalijimo sprendiniai idėjos, o techniniai atliktinu remonto darbu parametrai bus išdėstyti jau techniniame darbo projekte, t. y. kitoje projektavimo stadijoje. Galutinio techninio darbo projekto (paprastojo remonto darbams, atidalijimui) ieškovas kol kas neturėjo jokio pagrindo rengti, kadangi nebuvo gautas atsakovės (bendraturtės) sutikimas. Ekspertas D. K. vertinimo akte pažymėjo, kad inžinerinių sistemų atidalijimo sprendimai bus (turės būti) sprendžiami po to, kai bus nuspręsta dėl paties buto atidalijimo, kai bus gautas bendraturčio sutikimas, kai bus tiksliai nuspręsta atidalintos nuosavybės ribos. Teismo posėdžio metu tas pats ekspertas paaiškino, kad inžinerines sistemas atskirti galima ir paprastojo remonto statybos darbais, jei neliečiami magistraliniai daugiabučio namo tinklai. Vadinasi pirmos instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški ir konkreti. Visiškai nepagrįsti apeliantės teiginiai, jog norint užregistruoti padalijimą pagal tokį sprendimą Registrų centre, to padaryti būtų neįmanoma. Nieko kol kas registruoti Registrų centre nereikia ir nėra pagrindo, toliau vyksta projektavimo darbai, pagal projektinius pasiūlymus rengiant projektą, gaunant statybas (remontą) leidžiantį dokumentą, atliekant remonto darbus, atliekant kadastrinius atskirtų patalpų matavimus ir juos tik tada įregistruojant Registrų centre.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti skundo ribas, nenustatyta.

12. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to ar ginčo butas gali būti atidalintas, ar turi būti nustatyta tik naudojimosi juo tvarka ir jai taip, tai kokia.

13. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Ieškovui priklauso 5/8 buto, o atsakovei 3/8 buto dalys. Butas yra Vilniaus senamiestyje, kuris laikomas UNESCO paveldu. Butas įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (2002-11-18 Kultūros vertybių apsaugos departamento įsakymas Nr. 344). Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašant atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovo buto dalį, suformuojant du atskirus turtinius vienetus - butus pagal G. S. projektavimo firmos parengtą daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atidalijimo į du butus paprastojo remonto projektą (projektinius pasiūlymus, el. b. 2 t., b. l. 18-71), kuriuo remiantis ieškovui UAB „Rentolsa“ teksiantį butą 8a sudaro 21,32 kv. m. ploto kambarys (8a-1), 14,43 kv. m. ploto kambarys (8a-2) bei san. mazgas (8a-3). Atsakovei teksiantį butą 8b sudaro – 10,66 kv. m. ploto kambarys (8b-1), 14,08 kv. m. ploto kambarys (8b-2) ir san. mazgas (8b-3), o bendro naudojimo patalpos išliktų 2,78 kv. m. ploto holas (el. b. 2 t., b. l. 45). Atsakovė naudojasi didesne nei jos nuosavybės dalis buto dalimi - patalpomis pažymėtomis indeksais 8-2 ir 8-7 ir bendro naudojimosi patalpomis, nesant tarp bendraturčių nustatytos buto naudojimosi tvarkos.

14. Atsakovė priešieškiniu prašo nustatyti naudojimosi butu tvarką - Atsakovei (apeliantei) paskirti naudotis buto patalpas, plane pažymėtas indeksais 8-2 (kambarys), turinčias 10,95 kv. m. ir 8-7 (virtuvė, kuris faktiškai naudojamas kaip kambarys), turinčias 14,18 kv. m.; Ieškovui (UAB „Rentolsa“) paskirti naudotis buto patalpas, plane pažymėtas indeksu 8-8 (kambarys), turinčias 20,06 kv. m.; Šalims paskirti žemiau nurodytas patalpas naudotis bendrai, atitinkamai atsakovei 3/8, o ieškovui 5/8 dalis: plane pažymėtas indeksais 8-1 (koridorius), turinčias 11,33 kv. m., 8-3 (pagal faktą virtuvę), turinčias 10,23 kv. m., 8-4 (vonia), turinčias 2,74 kv. m., 8-5 (WC), turinčias 1,06 kv. m., 8-6 (sandėliukas), turinčias 1,00 kv.m.; Kadangi po naudojimosi tvarkos nustatymo atsakovei atiteks patalpos, kurių kvadratūra 8,18 kv. m. didesnė už atsakovei priklausančią turto idealiąją dalį, priteisti ieškovo naudai piniginę kompensaciją – po 1593,29 EUR už 1 kv. m., t. y. 13033,11 EUR.

15. Ginčijamu sprendimu teismas šalims priklausantį butą atidalijo. Teisėjų kolegijos vertinimu ši sprendimo dalis nėra pagrįsta. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šio straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio kaip savininko teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Atidalijus pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie (jeigu daugiau bendraturčių nebeliko) valdomi, jais naudojamasi ir disponuojama savarankiškai, o bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa tik jam priklausančios turto dalies (daikto) savininku bei turi teisę valdyti, naudotis ir disponuoti turtu savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Tačiau naujai formuojami turtiniai vienetai turi būti suformuoti Statybos įstatymo nustatyta tvarka, o tam turi būti parengtas ir įstatymų nustatyta tvarka suderintas naujų turtinių vienetų projektas. Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, juos turi būti įmanoma įregistruoti valstybės įmonėje „Registrų centras“.

16. Tačiau pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, turtą atidalino, nesant svarbiausio dokumento - atidalijimo projekto. Pats ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą pripažino, jog atsakovei teikė tik projektinius pasiūlymus, pagal kuriuos dar bus rengiamas galutinis projektas su visais atidalijimo sprendiniais; Galutinio projekto ieškovas nerengė, nes nebuvo gautas atsakovės sutikimas; Nieko kol kas registruoti Registrų centre nereikia ir nėra pagrindo, toliau vyksta projektavimo darbai, pagal projektinius pasiūlymus rengiant projektą, gaunant statybas (remontą) leidžiantį dokumentą, atliekant remonto darbus, atliekant kadastrinius atskirtų patalpų matavimus ir juos tik tada įregistruojant Registrų centre. Maža to, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ieškovo atstovė paaiškino, kad teikdamas ieškinį ieškovas išties siekė ne paties atidalijimo, o teisės rengti buto atidalijimo dokumentus ir vykdyti atidalijimo procedūras be atsakovės sutikimo pripažinimo.

17. Esant tokiai faktinei situacijai teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas teismo sprendimo dalį dėl atidalijimo panaikinti ir ieškinį šioje dalyje atmesti.

18. Kadangi butas nėra atidalintas ir priklauso dviem savininkams tarp kurių vyksta ginčas dėl naudojimosi butu, t. y. atsakovė riboja ieškovo naudojimąsi jam priklausančia, adekvačia nuosavybės daliai, buto dalimi yra tikslinga išspręsti atmestą atsakovės reikalavimą dėl naudojimosi ginčo butu nustatymo.

19. Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Dėl to jų teismui pateikiamuose naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektuose turi būti atsižvelgta į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti. Teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, šalių pateiktus variantus vertina nurodytais aspektais ir parenka visoms šalims priimtiniausią sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003).

20. Kaip jau minėta, ieškovas ir atsakovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Ieškovui priklauso 5/8 (62,5 proc.) buto dalys, o atsakovei 3/8 (37,5 proc.) buto dalys. Atsakovė prašo paskirti jai naudotis kambarius 8-7 ir 8-2, kurių bendras plotas sudaro 25,13 kv. m., o ieškovui paskirti naudotis kambarį 8-8, kurio plotas – 20,06 kv. m., likusias patalpas paskirti bendram naudojimui. Tačiau tokia naudojimosi tvarka negali būti nustatyta, kadangi atsakovei, turinčiai mažesnę nuosavybės dalį, niekaip negali būti paskirta naudotis ženkliai didesnė buto dalis.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu artimiausia (beveik identiška) turimoms nuosavybės teisės dalims būtų tokia naudojimosi butu tvarka: atsakovei skirtina naudotis kambariais 8-3, (įrengta virtuvė) 10,23 kv. m. ir 8-2, 10,95 kv. m.; ieškovui skirtina naudotis kambariais 8-7 (buvusi virtuvė) 14,18 kv. m. ir 8-8, 20,06 kv. m., likusios patalpos šalims skirtinos bendram naudojimui. Tokiu atveju ieškovė naudotūsi 38,22 proc. gyv. ploto iš keturių kambarių. Ir tai faktiškai atitiktų jos turimą nuosavybės dalį, be to abu savininkai galėtų turėti ir virtuves, tam yra reikiami įvadai, o šalims paskirti kambariai yra išdėstyti skirtingose buto pusėse.

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, nustatant naudojimosi butu tvarką (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

23. Kadangi šalių reikalavimai patenkinti iš dalies, bylą laimėjusios šalies nėra, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos viena kitai nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2017-12-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Šalių reikalavimus tenkinti iš dalies.

Nustatyti naudojimosi butu (duomenys neskelbtini) tvarką:

D. U. paskirti naudotis buto patalpas, plane pažymėtas indeksu 8-2, turinčią 10,95 kv. m. ir 8-3, turinčią 10,23 kv. m.

UAB „Rentolsa“ paskirti naudotis buto patalpas, plane pažymėtas indeksu 8-8, turinčią 20,06 kv. m. ir 8-7, turinčią 14,18 kv. m.

Likusias patalpas palikti bendram naudojimuiTeisėjai Laima GerasičkinienėHenrichas JaglinskisVirginijus Kairevičius