- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-27
- Bylos Nr.
- 2YT-817-476/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00548-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Pareiškėjas
- E. K.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. K. skundą suinteresuotam asmeniui antstolei Eurikai Rulienei dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą dėl neteisėtų antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti areštą lėšoms, esančioms pas trečiuosius asmenis, nurodė, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į fizinių asmenų pinigų sumą, neviršijančią vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA). Pareiškėjas taip pat prašė užbaigti vykdomąsias bylas, taikyti įstatymo nustatytus išieškojimo senaties terminus, atlyginti 10 000 Eur neturtinę žalą ir raštiškai atsiprašyti jo žmonos K. Č. (Klapatauskienės) per darbovietę už neteisėtus veiksmus.
Pareiškėjas E. K. į teismo posėdį neatvyko, pateikdamas skundą nurodė, kad neprieštarauja, jog byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos 1 MMA. Skundžiamas patvarkymas apriboja jo teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestus pinigus į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Laisvės atėmimo įstaigos režimas nenumato galimybių įsigyti tokių reikmenų kitaip, kaip tik nuteistojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, iš kurios atsiskaitoma už būtiniausius reikmenis. Valstybė nėra pajėgi aprūpinti nuteistųjų būtiniausiais maisto produktais ir būtiniausiais reikmenimis. Lietuvos aukščiausiojo teismo 2016-03-23 nutartyje Nr. 3K-3-154-313/2016 konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios numatytų išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų.
Taip pat, nutraukti vykdomąsias bylas paaiškėjus aplinkybėms, jog dėl netinkamo antstolio pareigų atlikimo išieškant paskirtas baudas iš pareiškėjo suėjo vykdymo senaties terminai, nes išieškojimo veiksmai nebuvo atliekami daugiau kaip du metus. Be to, nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas trukdė išieškoti jam paskirtas baudas, ar ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos sumokėjimo, o po itin ilgo laiko antstolis atsiuntęs vykdomąjį raštą iškart piktybiškai areštavo jo asmeninę pataisos namų sąskaitą, todėl jis negalėjo disponuoti savo lėšomis bei įsigyti net būtiniausias prekes. Dėl administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminų yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje 3K-3-182/2010.
Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad antstolė Eurika Rulienė, pažeisdama įstatymo nuostatas nusiuntė jo žmonai K. Č. (K.) į darbovietę patvarkymą dėl piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo ir informacijos apie piniginių lėšų išmokėjimą pateikimo. Tokiais antstolės veiksmais buvo sugadinta pareiškėjo žmonos reputacija darbe, toks netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį bei žemina žmogaus garbę ir orumą, o pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją žmogaus teisė į orumą yra neliečiama, taigi valstybės institucijoms yra draudžiama elgtis su žmogumi keliant jam teisinę baimę, psichologinę prievartą ar fizinį skausmą. Be to, iš antstolės gavę dokumentus apie skolų išieškojimą tiek jis, tiek ir jo žmona pradėjo nervintis patyrė didelę depresiją, nes antstolė nedavė jokio termino atsiskaityti gražiuoju, iš karto areštavo sąskaitoje esančias lėšas nepalikdama jokių lėšų pragyvenimui. Dėl tokių antstolės veiksmų jam nuo patirto streso staiga prasidėjo galvos skausmai bei bemiegės naktys. Atsižvelgiant į tai jis prašo priteisti iš antstolės Eurikos Rulienės 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei įpareigoti antstolę raštiškai atsiprašyti žmonos per jos darbovietę.
Antstolė Eurika Rulienė į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ji informuota tinkamai, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai byla nagrinėjama antstolei nedalyvaujant.
Antstolė Eurika Rulienė išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir 2017 m. kovo 24 d. priėmė patvarkymą Nr. G003010, kuriuo atsisakė tenkinti E. K. skundą nurodydama, kad senaties terminai yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 606 bei 607 straipsniuose, todėl antstolis neturi pagrindo nutraukti skolų išieškojimo dėl senaties termino.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolės Eurikos Rulienės kontoroje Raseinių skyriuje E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu vykdomos šios vykdomosios bylos: Nr. 0069/07/03921 dėl 72,41 Eur baudos išieškojimo išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Vykdomosios bylos užvedimo pagrindas Kelmės rajono apylinkės teismo 2004 m. birželio 14 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. N-1-5307/2004; Nr. 0069/07/03922 dėl 33,67 Eur skolos išieškojimo išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Vykdomosios bylos užvedimo pagrindas Kelmės rajono apylinkės teismo 2004 m. birželio 14 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. N-l-5307/2004; Nr. 0069/07/05701 dėl 3,56 Eur teismo išlaidų išieškojimo išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Vykdomosios bylos užvedimo pagrindas Raseinių rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 21 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 1-144-0551/2006; Nr. 0069/08/00795/1 dėl 1216,40 Eur baudos išieškojimo išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Vykdomosios bylos užvedimo pagrindas Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 17 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. A-2.6-32-0237/2008; Nr. 0069/09/00307/1 dėl 8,25 Eur skolos išieškojimo išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Vykdomosios bylos užvedimo pagrindas Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 10 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 1-5307/2004. Vykdant minėtas vykdomąsias bylas nustatyta, kad skolininkas E. K. jokių darbinių pajamų ar kilnojamojo bei nekilnojamojo turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą neturi. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad skolininkas E. K. 2016-11-25 susituokė su K. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) (v. b. Nr. 0069/08/00795/1 b. l. 40). K. Č. gauna darbo užmokestį iš UAB „Komteksta" (v. b. Nr. 0069/08/00795/1 b. l. 41). 2017 m. vasario 24 d. buvo paskaičiuos vykdymo išlaidos ir priimtas patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo (v. b. Nr. 0069/08/00795/1 b. l. 43-44). 2017 m. vasario mėn. 24 d. į UAB „Komteksta" išsiųstas patvarkymas dėl informacijos pateikimo ir piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo (v. b. Nr. 0069/08/00795/1 b. l. 45-46). 2017 m. vasario 24 d. išieškotojui buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo (v. b. Nr. 0069/08/00795/1 b. l. 447-48). 2016 m. lapkričio 11 d. E. K. ir ir K. Č. sudarė ikivedybinę sutartį (v. b. Nr. 0069/08/00795/1 b. l. 50-53). 2017 m. kovo 3 d. antstolė E. Rulienė priimė ir išsiuntė patvarkymą į UAB „Komteksta" dėl 2017 m. vasario mėn. 24 d. patvarkymo panaikinimo, pranešimas išsiųstas ir išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai (v. b. Nr. 0069/08/00795/1 b. l. 54, 55). 2017 m. kovo 3 d. antstolė priėmė patvarkymą, kuriuo vadovaudamasi CPK 688 str., areštavo 2016,89 Eur iš skolininkui E. K. priklausančių lėšų, esančių Alytaus pataisos namų sąskaitoje, pavedant areštuotas lėšas pervesti į antstolio sąskaitą, patvarkymą tą pačią dieną išsiuntė Alytaus pataisos namams ir skolininkui E. K. (v. b. Nr. 0069/08/00795/1 b. l. 56, 57, 58).
Vykdymo procesas yra reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, tam kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai (LAT, 2009, civ.b. Nr. 3K-3-472/2009). Vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo dalyvių, skolininko teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).
Nagrinėjamoje byloje, iš pateikto skundo turinio matyti, kad pareiškėjas E. K. skundžia 2017 m. kovo 3 d. antstolės patvarkymą, kuriuo antstolė vadovaudamasi CPK 688 str., areštavo 2016,89 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Alytaus pataisos namų sąskaitoje, pavedant areštuotas lėšas pervesti į antstolio sąskaitą, prašo jį panaikinti. Iš skundo turinio nustatyta, kad iš esmės pareiškėjas remiasi LAT 2016 m. kovo 23 d. nutartimi Nr. 3K-3-154-313/2016.
Teismas pažymi, kad siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 668 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 668 str. 1 d., vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA (2005 m. spalio 27 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.1 p. - 93.6 p). CPK 733–743 straipsniai reglamentuoja išieškojimą iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų; jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 str. 1 d.). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.). CPK 739 str. nurodytas baigtinis sąrašas piniginių lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo. Apie tai yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-03-23 nutartyje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje nurodyta, kad “CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. <...> CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA.”
Akivaizdu, kad išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA bei kasacinio teismo praktika paneigia poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-154-313/2016). Taigi, išieškojimas iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, yra galimas, išskyrus atvejus, kai neviršijanti vieno MMA skolininko turima suma patenka į skolininko turto, iš kurio išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, sąrašą. Taigi, šioje situacijoje antstolė Eurika Rulienė turėjo vadovautis CPK 736 str. ir areštuoti tik atitinkamą dalį skolininko lėšų, neviršijančių vienos MMA (jeigu yra vykdomi keli vykdomieji dokumentai, tai ne daugiau nei penkiasdešimt procentų (CPK 736 str. 1 d. 3 p.)), tačiau ji neturėjo teisės areštuoti visos sumos neviršijančios vienos MMA. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė patvarkymu areštavo 100 procentų skolininko lėšų, esančių pataisos namų sąskaitoje. Tai gi, antstolė priimdama minėtą patvarkymą ir nukreipdama išieškojimą į skolininko lėšas, laikomas pataisos namų sąskaitoje, nesilaikė CPK 733-743 straipsnių nuostatų, todėl pareiškėjas neteko įstatymu nustatytos neareštuotinos pinigų dalies.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pareiškėjo E. K. piniginės lėšos, esančios pataisos namų sąskaitoje, areštuotos nesilaikant įstatyme nustatytos vykdymo tvarkos, todėl antstolės 2017 m. kovo 3 d. patvarkymas Nr. G001982 naikintinas, antstolė Eurika Rulienė įpareigotina išieškoti lėšas iš pareiškėjo laikydamasi įstatyme nustatytos vykdymo tvarkos.
Taip pat iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas prašo paaiškinti kokiu pagrindu ir nuo kada vykdomi išieškojimai bei taikyti vykdymo senaties terminus ir nutraukti vykdomąsias bylas.
E. K. išaiškintina, kad antstolės Eurikos Rulienės kontoroje dėl skolų išieškojimo E. K. vykdomos šios vykdomosios bylos: Nr. 0069/07/03921 dėl 72,41 Eur baudos išieškojimo išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai pagal Kelmės rajono apylinkės teismo 2004 m. birželio 14 d. išduotą vykdomąjį raštą; Nr. 0069/07/03922 dėl 33,67 Eur skolos išieškojimo išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai pagal Kelmės rajono apylinkės teismo 2004 m. birželio 14 d. išduotą vykdomąjį raštą; Nr. 0069/07/05701 dėl 3,56 Eur teismo išlaidų išieškojimo išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai pagal Raseinių rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 21 d. išduotą vykdomąjį raštą; Nr. 0069/08/00795/1 dėl 1216,40 Eur baudos išieškojimo išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai pagal Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 17 d. išduotą vykdomąjį raštą; Nr. 0069/09/00307/1 dėl 8,25 Eur skolos išieškojimo išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai pagal Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos. 10 d. išduotą vykdomąjį raštą.
CPK 629 straipsnyje reglamentuoti vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai. Nurodyto straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Tai reiškia, kad įstatymas numato atvejį, kad vykdomoji byla turi būti nutraukta suėjus išieškojimo senaties terminams. CPK 587 str. 6 punktas nustato, kad vykdomuoju dokumentu laikomi ir institucijų bei pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dėl administracinės nuobaudos, baudos vykdymo senaties terminų yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausias Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010. Minimoje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, kad nei CPK, nei ATPK nenustatyti administracinės nuobaudos, baudos vykdymo senaties terminai, todėl turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas 2 metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas. Kita vertus, buvo pažymėta, kad, sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas 3 mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra 2 metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Be kita ko, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Taigi jei per 2 metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo.
Vykdomojoje byloje Nr. 0069/08/00795/1 dėl 1216,40 Eur baudos išieškojimo išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai 3 mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas, numatytas ATPK 308 straipsnio 1 dalyje pažeistas nebuvo, todėl antstolis pagrįstai vykdomuosius dokumentus priėmė vykdyti. Iš minėtos vykdomosios bylos matyti, kad joje nėra duomenų, kad baudos būtų sumokėtos gera valia. Aplinkybė, jog pareiškėjas atlikinėjo bausmę pataisos namuose, negali būti pripažinta pateisinančia jo pasyvumą. Kaip jau minėta, su nutarimu, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla, pareiškėjas buvo susipažinęs, jo neginčijo, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtą baudą bei faktą, kad nėra jos sumokėjęs, privalėjo aktyviai domėtis tolimesniu baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu ir vykdyti kitas CPK 644 str. nustatytas skolininko pareigas, o ne siekti išvengti baudų sumokėjimo. Nagrinėjamu atveju, vertinant 2 metų senaties termino taikymą administracinių nuobaudų vykdymui išieškojimo veiksmų aspektu, teismas pažymi, kad vykdomosiose bylose esantys duomenys patvirtina, kad antstolis sistemingai atliko vykdymo veiksmus – teikė užklausas kredito įstaigoms, VSDFV, Nekilnojamojo turto ir Gyventojų registrams ir kt. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl pareiškėjo E. K. vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą, t. y. pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtą baudą, jos nesumokėjo, nesidomėjo jos išieškojimu. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju būtent dėl antstolio aplaidumo ar neveikimo užsitęsė vykdymo laikotarpis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Antstolė Eurika Rulienė vykdymo veiksmus atliko nepraėjus 2 metams nuo nutarimo gavimo, vykdymo laikotarpiu nėra 2 metų laikotarpio, kai antstolis neatliko vykdymo veiksmų, todėl nagrinėjamu atveju taikyti senaties terminų nėra pagrindo.
Vertindamas pareiškėjo reikalavimą atlyginti jam padarytą 10 000 Eur dydžio neturtinę žalą, teismas pažymi, kad civilinėse bylose dėl antstolio veiksmų teisėtumo, nagrinėtinose ypatingos teisenos tvarka, gali būti keliami tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 1 dalyje nurodyto pobūdžio reikalavimai, t. y. gali būti ginčijamas tam tikrų antstolio procesinių veiksmų ar neveikimo teisėtumas, tačiau tokio pobūdžio bylose negali būti keliamas reikalavimas dėl žalos priteisimo, nes pastarieji reikalavimai gali būti reiškiami teisme, pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka ir sumokant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyto dydžio žyminį mokestį, skaičiuotiną nuo prašomos priteisti sumos. Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu. Pažymėtina, kad tai neužkerta kelio kreiptis pareiškėjui į teismą įstatymo nustatyta tvarka su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, kartu su ieškiniu pateikiant žalą patvirtinančius įrodymus bei sumokant žyminį mokestį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 1 dalimi, skundo dėl antstolio veiksmų dalykas yra konkretūs antstolio veiksmai ar atsisakymas veiksmus atlikti. Ši norma netiesiogiai apibrėžia ir tokio skundo objektą – reikšdamas tokio pobūdžio skundą asmuo siekia panaikinti neteisėtu antstolio veiksmu ar atsisakymu tokį veiksmą atlikti sukurtas pasekmes. Šią aplinkybę patvirtina ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią skundo patenkinimo rezultatu tampa neteisėto veiksmo panaikinimas arba įpareigojimas antstoliui įvykdyti teisėtą pareiškėjo reikalavimą. Todėl atsižvelgiantį į šį teisinį reglamentavimą, teismas neturi teisės įpareigoti antstolio, kurio veiksmai skundžiami, atsiprašyti pareiškėjo žmonos. Be to, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnį įpareigojimas atsiprašyti nėra teisinės gynybos būdas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 290-291 straipsniais, 510-513 straipsniais,
nutaria:
Pareiškėjo E. K. skundą dėl antstolės veiksmų tenkinti iš dalies.
Panaikinti antstolės Eurikos Rulienės 2017 m. kovo 3 d. patvarkymą Nr. G001982, kuriuo buvo areštuotos skolininkui priklausančios lėšos - 2016,89 Eur (1334,29 Eur skolos ir 682,60 Eur vykdymo išlaidos), esančios pas trečiuosius asmenis Alytaus pataisos namuose.
14 Įpareigoti antstolę Euriką Rulienę išieškoti lėšas iš pareiškėjo E. K. laikantis įstatyme nustatytos vykdymo tvarkos.
Likusioje dalyje skundą atmesti.
Prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtą.
Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąsias bylas: Nr. 0069/07/03921; Nr. 0069/07/03922; Nr. 0069/07/05701; Nr. 0069/08/00795/1; Nr. 0069/09/00307/1 grąžinti antstolei.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.