Marijampolės apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų A. K. ir U. K. skundą suinteresuotiems asmenims A. B. (buvusi pavardė P.) ir antstolei S. Ž. dėl antstolės S. Ž. veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos (skolininkės vykdymo procese) A. K. ir U. K. 2019 m. spalio 28 d. skundu, antstolės kontoroje gautu 2019 m. spalio 31 d., prašo panaikinti 2019 m. spalio 7 d. antstolės S. Ž. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir patenkinti skolininkių A. K. ir U. K. 2019 m. spalio 2 d. prašymą neužsakyti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės iki Marijampolės apylinkės teisme bus išnagrinėtas pareiškėjos A. K. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Antstolė S. Ž. teismo nustatytu terminu atsiliepimo byloje nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai - skolininkas, išieškotojas ir antstolis - privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 str.), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 str.), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 512 straipsnis). Tai yra viena iš teismo funkcijų, susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsauga.

Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Antstolis vykdymo veiksmus atlieka vadovaudamasis įstatymu (konkrečiomis teisės normomis), o teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė S. Ž. vykdo vykdomąją byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. išduotą vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 14348,64 Eur išieškojimo iš skolininkių A. K. ir U. K. išieškotojos A. B. naudai.

Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos A. K. ir U. K. pateikė antstolei 2019 m. spalio 2 d. prašymą dėl turto vertės nustatymo (antstolės kontoroje prašymas gautas 2019 m. spalio 7 d.) (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 4 t., b.l. 125-126), kuriuo prašė neužsakyti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės iki Marijampolės apylinkės teisme bus išnagrinėtas pareiškėjos A. K. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Antstolė S. Ž. 2019 m. spalio 7 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkių U. K. ir A. K. prašymo netenkino ir patvarkė nelaukti, kol teisme bus išspręstas klausimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvarkė nedelsiant užsakyti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, pavedant ją atlikti UAB „V.“ (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 4 t., b.l. 127).

Nesutikdamos su antstolės S. Ž. 2019 m. spalio 7 d. patvarkymu pareiškėjos pateikė 2019 m. spalio 28 d. skundą (skundas antstolės kontoroje buvo gautas 2019 m. spalio 31 d.), kuriuo prašo panaikinti 2019 m. spalio 7 d. patvarkymą ir patenkinti pareiškėjų 2019 m. spalio 2 d. prašymą neužsakyti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės iki Marijampolės apylinkės teisme bus išnagrinėtas pareiškėjos A. K. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Antstolė S. Ž. 2019 m. lapkričio 4 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) A. K. ir U. K. 2019 m. spalio 28 d. skundo netenkino, nurodydama, kad vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu yra užvesta vykdomoji byla, yra įsiteisėjęs, neapskųstas, nepanaikintas, todėl galiojantis ir privalo būti nedelsiant vykdomas, todėl pareiškėjų skundo ji netenkino.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį sprendimo vykdymas gali būti laikinai sustabdytas – kai jį vykdantis antstolis Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu sustabdo vykdomąją bylą. Vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis). CPK 626 ir 627 straipsniuose išvardyti skirtingi pagrindai sustabdyti vykdomąją bylą. Konstatavęs CPK 626 straipsnyje įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. CPK 627 straipsnyje nurodyti pagrindai ne įpareigoja, bet suteikia teisę sustabdyti vykdomąją bylą. Spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą, antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes. Nepagrįstai sustabdžius vykdomąją bylą, gali būti pažeidžiami jos šalių teisėti interesai, vilkinamas sprendimo įvykdymas. Kaip minėta, antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka kontroliuoja teismas. Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą stabdyti vykdymo veiksmus, motyvuodama, kad vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), yra įsiteisėjęs, neapskųstas, nepanaikintas, todėl galiojantis ir privalo būti nedelsiant vykdomas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos informavo antstolę, jog viena iš jų (A. K.) yra kreipusis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau antstolės veiksmus skųsdamos pareiškėjos nurodo, kad antstolė turėjo sustabdyti vykdymo veiksmus CPK 626 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu. Tačiau civilinė byla, kurios pagrindu išduotą vykdomąjį raštą vykdo antstolė apeliacine tvarka buvo peržiūrėta ir šiuo metu jokio apeliacinio skundo padavimo terminas nėra atnaujintas. Be to, Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos A. K. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) netenkintas (nutartis dar neįsiteisėjusi).

Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad antstolė S. Ž. procesinių vykdymo veiksmų nepažeidė, todėl pareiškėjų skundas dėl antstolės veiksmų yra nepagrįstas ir dėl to netenkintinas.

Dėl suinteresuoto asmens A. B. prašymo skirti pareiškėjoms baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Civilinio proceso normos numato teismui teisę paskirti šaliai, piktnaudžiaujančiai savo teisėmis, baudą (CPK 95 straipsnis). Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs piktnaudžiavimo procesu atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir pateikto procesinio dokumento nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2015-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015 ir kt.).

Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis, pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Sprendžiant dėl prašymo taikyti CPK 95 straipsnyje numatytas pasekmes, teismas atsižvelgia į CPK 5 straipsnį įtvirtintą šalies teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kad būtų apginta ginčijama teisė. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos, skųsdamos antstolės veiksmus, realizavo teisę, kad būtų apgintos galimai pažeistos jų teisės ar interesai (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad įstatyme nustatytos procesinės teisės (šiuo atveju – teisės skųsti antstolės veiksmus) įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-04 nutartis civilinėje byloje 3K-3-224/2005). Tokiu būdu spręstina, kad, atsižvelgus į tai, jog byloje nėra duomenų, rodančių, kad pareiškėjos akivaizdžiai siekė sukelti nepatogumus, trukdžius, rūpesčius, pareiškėjos neturi pakankamai teisinių žinių apie vykdymo proceso reglamentavimą, – skundas dėl antstolės veiksmų negali būti laikomas sąmoningu piktnaudžiavimu procesu, todėl suinteresuoto asmens prašymas dėl baudos skyrimo pareiškėjoms už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkintinas.

Suinteresuotas asmuo prašo priteisti iš pareiškėjų jos naudai patirtas 242 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kartu su atsiliepimu suinteresuotas asmuo pateikia duomenis, patvirtinančius, kad už teisines paslaugas advokatui M. Š. sumokėjo 242 Eur. CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Pareiškėjų skundo netenkinus, suinteresuoto asmens A. B. naudai priteistinos 242 Eur bylinėjimosi išlaidos iš pareiškėjų A. K. ir U. K. lygiomis dalimis, t. y. po 121 Eur iš kiekvienos pareiškėjos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniu, 290-292 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjų A. K. ir U. K. skundo netenkinti.

Priteisti iš pareiškėjų A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir U. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmeniui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 121 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvienos pareiškėjos.

Netenkinti suinteresuoto asmens A. B. prašymo dėl baudos skyrimo pareiškėjoms A. K. ir U. K. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Nutarties patvirtintas kopijas siųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.